e5a0695e-73ca-4524-9cbd-0dcff3923623 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-312/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07898-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; (S) 2.4.6.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei, nuteistojo J.

P. gynėjui advokatui Algiui Tursui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. P. gynėjo advokato Algio Tursos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiÅ«ros, J.

P. įpareigojant: - per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; - per laisvės apribojimo bausmės atlikimo terminÄ atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ . IÅ¡ dalies tenkintas nukentėjusiojo J. R. civilinis ieÅ¡kinys, iÅ¡ J. P. priteista J. R. 1000 Eur (tÅ«kstantis eurų) turtinės žalos atlyginimo. Tenkintas civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys ir iÅ¡ J.

P. priteista 16,79 (Å¡eÅ¡iolika eurų 79 ct) J. R. gydymo iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. J. P. nuteistas už tai, kad įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: J. P. 2020 m. vasario 23 d., apie 2.56 val., vieÅ¡oje vietoje, naktiniame klube „Studio 23“, esančiame adresu Vilniuje, ŽirmÅ«nų g. 106D, klubo darbuotojų ir klientų akivaizdoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,42 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, papraÅ¡ytas iÅ¡eiti iÅ¡ klubo, pasiprieÅ¡ino klubo darbuotojui nukentėjusiajam J.

R., atsistumdamas nuo durų staktos, vienÄ kartÄ alkÅ«ne sudavė nukentėjusiajam J. R. į veidÄ virÅ¡ virÅ¡utinės lÅ«pos, tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatÄ dėl 21 danties iÅ¡nirimo. Tokiais veiksmais J. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. P. gynėjas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nuopsprendį ir J.

P. išteisinti. 2.1. Gynėjo teigimu, nuosprendis iš esmės yra pagrįstas subjektyviais suinteresuotų asmenų - klubo „Studio 23“ darbuotojų nukentėjusiojo J. R., liudytojų G. K., E. S., L. R. ir D. J. prieštaringais parodymais. Byloje yra duomenys, kad konflikto metu nukentėjo pats J. P., jis buvo numestas nuo laiptų prie rūbinės, jam sulaužyti šonkauliai, padarytos poodinės kraujosruvos veide, dešiniame žaste, odos nubrozdinimai viršugalvyje, veide, dešiniame žaste. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti minėtų apsaugos darbuotojų veiksmais.

Å ios aplinkybės verčia abejoti minėtų liudytojų parodymų objektyvumu. Teismas dalies liudytojų parodymus turėjo garsinti, nes jie neatitiko parodymų, duotų teisme. 2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas J. P. kaltę grindė ekspertizės akto dalimi, kurioje ekspertas, konstatuodamas J. R. 21 danties iÅ¡nirimÄ , nurodė, kad sužalojimas padarytas kontaktuojant kietu buku daiktu. Sužalojimas nebÅ«dingas griuvimui, galėjo bÅ«ti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Tačiau, anot gynėjo, Å¡i iÅ¡vada yra tikėtina ir objektyviai nepatvirtina, kad sužalojimas padarytas smÅ«giuojant deÅ¡inės rankos alkÅ«ne į nukentėjusiojo veidÄ virÅ¡ virÅ¡utinės lÅ«pos. 2.3.

Teismas neobjektyviai vertino nukentėjusiojo J. R. parodymus, apsiribodamas jo teiginiais, kad J. P. prieÅ¡indamasis iÅ¡mušė jam dantį deÅ¡ine alkÅ«ne. Tačiau nukentėjusysis teigė, kad po to, kai jam iÅ¡mušė dantį, jis dar laikė kaltinamÄ jį, kuris susimušė su klubo klientais. Å is teiginys melagingas, nes jo niekas nepatvirtino. Bylos duomenys tvirtina, kad po to J. P. buvo numestas laiptais žemyn į rÅ«binę. Be to, nukentėjusysis nuslėpė faktÄ , kad po to jis dar susimušė su liudytoju M.

M.. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad J. P. nebuvo pareikÅ¡tas kaltinimas tuo, kad jis susimušė su klubo klientais. Atsakydamas į teisėjos klausimÄ nukentėjusysis pasitaisė ir sakė, kad jam dantis iÅ¡lūžo. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė kitus parodymus. PareiÅ¡kime nurodė, kad jam iÅ¡muÅ¡ti dantys. Nei vienas liudytojų nepatvirtino jo parodymų, jog J. P. deÅ¡inės rankos alkÅ«ne, atsistumdamas nuo durų staktos ar nuo sienos, iÅ¡mušė jam virÅ¡utinį dantį. 2.4.

Klubo darbuotoja G. K. parodė, kad tai buvo seniai, smulkmenų ji neprisimena, apsaugai teko išprašyti griežčiau, kad išeitų, ir vienas iš jų trenkė apsaugininkui ir prasidėjo fizinis konfliktas, jie gynėsi. Pradžioje vienas priešinosi ir trenkė, paskui kitas pamatė ir pradėjo abu. Kad būtų kažkas žiauraus, kad apsauga užpultų, to nebuvo, apsauga tik gynėsi. J. R. buvo išmuštas dantis, kai išspjovė, parodė jį jai. Šie parodymai, gynėjo teigimu, nėra informatyvūs ir objektyviai nepatvirtina nuosprendyje išdėstytų aplinkybių, be to, prieštarauja įvykio vaizdo įrašui bei tyrimo metu surinktiems įrodymams - kitų objektų apžiūros protokolams.

Tokių parodymų, kurie iÅ¡dėstyti nuosprendyje, G. K. nedavė. Ikiteisminio tyrimo metu G. K. nurodė, kad ji nematė, kad vienas iÅ¡ klientų, kuriam liko sulaužyti Å¡onkauliai, bÅ«tų alkÅ«ne smogęs Jonui į veidÄ . Taip pat nematė, kad Jonui bÅ«tų bėgęs kraujas (b. l. 61-63). J. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neteigė, kad G. K. rodė iÅ¡muÅ¡tÄ dantį. 2.5. Klubo darbuotojas, save įvardinęs apsaugininku, L. R. teisme parodė, kad J. P., J. R. bandant jį įvesti pro duris, trenkė jam kairės rankos alkÅ«ne.

Pats J. R. teigė, kad jam suduota deÅ¡inės rankos alkÅ«ne. Å ie parodymai neatitinka paties nukentėjusiojo parodymų bei vaizdo įraÅ¡o, objektų apžiÅ«ros protokolų, kuriuose atvaizduotas kitoks įvykio mechanizmas. Kitų liudytojų parodymai nepatvirtina J. R. parodymų, nes jie paties įvykio nematė. 2.6. Teisme liudytojas D. J. parodė, kad kaltinamojo elgesys klube tÄ naktį jam jokio įtarimo nesukėlė, buvo normalus elgesys, jei bÅ«tų prieÅ¡ingas, jis pats, bÅ«damas apsaugininku, J.

P. bÅ«tų iÅ¡vedęs iÅ¡ klubo. Liudytojas E. S., klubo administratorius, įvykio nematė ir nieko apie įvykį papasakoti negali. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nematė, kad nukentėjusiajam smogtų kažkas iÅ¡ klubo lankytojų (b. 1. 57). Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų prieÅ¡taringumas tik patvirtina kaltinimo nepagrįstumÄ bei teismo iÅ¡vadÄ dėl J. P. kaltės. Liudytojai D. J. ir E. S. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad po įvykio nukentėjusysis vaikščiojo ir rodė savo dantį, kurį laikė delne.

Å ių aplinkybių nenurodė net pats nukentėjusysis. Teisme jis parodė, kad iÅ¡muÅ¡tÄ dantį iÅ¡metė. Byloje nebuvo iÅ¡tirta, kur iÅ¡mestas dantis, jis nebuvo apžiÅ«rėtas ir prijungtas kaip daiktinis įrodymas. Liudytojo M. M. parodymai taip pat nepatvirtina teismo nuosprendyje iÅ¡vardintų aplinkybių. 2.7. Teismas nuosprendyje nurodė, jog, vertindamas įrodymų visumÄ , rėmėsi vaizdo įraÅ¡u, kurį peržiÅ«rėjo teismo posėdžio metu. Tačiau Å¡iame įraÅ¡e nėra atvaizduota, kad J.

P., atsistumdamas nuo durų staktos, vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos alkÅ«ne sudavė nukentėjusiajam J. R. į veidÄ virÅ¡ virÅ¡utinės lÅ«pos. BÅ«tent Å¡is įraÅ¡as yra objektyvus įrodymas, paneigiantis teismo iÅ¡vadas dėl J. P. kaltės bei nukentėjusiojo J. R. parodymus. Teismas dėl nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų patikimumo nepasisakė, juos vertino neobjektyviai. 2.8. Apeliaciniame skunde pažymima, jog prie Å¡ios bylos teismas prijungė nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-07976-20 medžiagÄ pagal J.

P. pareiÅ¡kimÄ dėl to paties įvykio metu jam padarytų kÅ«no sužalojimų. Å io įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole nėra pažymėta, kad J. P., deÅ¡inės rankos alkÅ«ne atsistumdamas nuo durų staktos, suduoda nukentėjusiajam į veidÄ . Å ioje byloje tyrėja J. K., peržiÅ«rėjusi minėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä , tarnybiniame praneÅ¡ime virÅ¡ininkei Danutei skardeikienei nurodė, jog, apžiÅ«rėjus visÄ vaizdo medžiagÄ , nėra matyti, kad įtariamasis, klientas Nr. 2 (J. P.) alkÅ«ne galėjo pataikyti nukentėjusiajam darbuotojui Nr. 2 (J.

R.) į veidÄ virÅ¡ virÅ¡utinės lÅ«pos. Å ių įrodymų, teisinančių J. P., teismas nevertino ir dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės nuosprendyje nepasisakė. 2.9. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltininko veiksmai buvo padaryti neapibrėžta tyčia, tačiau prokuroro suformuluotame kaltinime kaltės forma nenurodoma. Tokiu bÅ«du teismas iÅ¡plėtė kaltinimÄ , nors tokia teisė įstatymu nenumatyta, J. P. negalėjo gintis nuo kaltinimo, kuris jam nebuvo pateiktas, t. y. teismas pažeidė kaltinamojo teisę į gynybÄ .

Teismas nuosprendyje nurodė, kad veika buvo padaryta 2020 m. vasario 23 d., apie 2 valandÄ 56 minutės. Å i iÅ¡vada, anot gynėjo, klaidinga, nes iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, esančio byloje, matyti, kad konfliktas vyko 3 val. 56 min. 2.10. Gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje nėra nurodytas J. P. veiksmų tyčios turinys, o byloje nėra surinkta nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog pasiprieÅ¡indamas, jo manymu, neteisėtiems J. R. veiksmams, nuteistasis turėjo tyčia pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Be to, teismas nenustatė ir nevertino J. P. veiksmų padarinių, t. y. nusikaltimo objektyviosios pusės elementų. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nesivadovavo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais tokio pobÅ«džio bylose. Nuosprendyje nėra nurodyta, kad J. P. nusikaltimÄ padarė tiesiogine tyčia, vadinasi, jis nuteistas nepagrįstai. 2.11. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog teismas tenkino civilinius ieÅ¡kinius, vadovaudamasis bendro pobÅ«džio samprotavimais. J. R. ieÅ¡kinio neįrodinėjo.

Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio bei 115 straipsnio nuostatomis, dėl to civiliniai ieškiniai patenkinti nepagrįstai.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo J. P. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės iÅ¡vados Nuteistojo J. P. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas 5. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas ginčija J. P. kaltę padarius BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, veikos kvalifikavimu, priteistu civiliniu ieÅ¡kiniu.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo (kaltinamųjų) kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

7. Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Å ios BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniuose skunduose, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus spręstina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad apylinkės teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡tyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir pagrįstai nuteistojo J. P. veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, todėl naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

9. Nors apeliaciniame skunde ginčijamos byloje nustatytos aplinkybės, kad J. P. 2020 m. vasario 23 d., apie 2.56 val., vieÅ¡oje vietoje, naktiniame klube „Studio 23“, esančiame adresu Vilniuje, ŽirmÅ«nų g. 106D, klubo darbuotojų ir klientų akivaizdoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,42 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, papraÅ¡ytas iÅ¡eiti iÅ¡ klubo, pasiprieÅ¡ino klubo darbuotojui nukentėjusiajam J. R., atsistumdamas nuo durų staktos, vienÄ kartÄ alkÅ«ne sudavė nukentėjusiajam J.

R. į veidÄ virÅ¡ virÅ¡utinės lÅ«pos, tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatÄ dėl 21 danties iÅ¡nirimo, tačiau nuteistojo kaltė nurodytu metu ir aplinkybėmis padarius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ visiÅ¡kai įrodyta kitų vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirtų ir įvertintų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visetu (nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vada, vaizdo įraÅ¡u, kitais raÅ¡ytiniais bylos duomenimis).

10. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus.

Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti, Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

11. Ginčo dėl to, kad tarp nuteistojo J. P. bei nukentėjusiojo J. R. įvyko konfliktas ir jis įvyko viešoje vietoje, tai yra naktiniame klube, nagrinėjamoje byloje nėra. Šias aplinkybes betarpiškai, išsamiai įvertino ir motyvuotai aptarė pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija iš naujo jų nevertina. Be to, viešosios vietos požymio nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde neginčija, todėl dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija išsamesnių argumentų nepateikia.

12. Abejonių tuo, kad konflikto metu bÅ«tent J. P. veiksmai pasireiÅ¡kė įžūliu elgesiu, teisėjų kolegijai taip pat nekyla, nepaisant to, kad nuteistasis neigia sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam J. R. ir iÅ¡mušęs dantį, pateikdamas versijÄ , kad Å¡iam konfliktui turėjo įtakos prieÅ¡ savaitę Å¡iame klube vykęs jo bendravimas su merginomis, iÅ¡ kurių viena prie jo kabinėjosi bei minėjo, kad Å¡iame klube dirba jos buvęs vaikinas.

13. Nuteistojo J. P. parodymai apie tai, jog jis prieÅ¡ J. R. nesmurtavo yra paneigti ne tik nukentėjusiojo J. R. parodymais, bet ir liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais duomenimis, kurie vienas kitÄ papildo ir iÅ¡ esmės sutampa tarpusavyje.

14. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo J. R. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nukentėjusysis nurodė, jog bÅ«tent J. P., kuris pradžioje kelis kartus buvo papraÅ¡ytas kartu su draugu iÅ¡eiti iÅ¡ klubo, Å¡iam praÅ¡ymui nepakluso, o bandant jį iÅ¡stumti į laukÄ , jis, atsistÅ«męs nuo durų, deÅ¡inės rankos alkÅ«ne sudavė jam į veidÄ , pataikydamas virÅ¡ virÅ¡utinės lÅ«pos ir iÅ¡muÅ¡damas jam dantį.

Nuteistojo gynėjas, akcentuodamas nukentėjusiojo parodymų nepatikimumÄ , teigia, jog pareiÅ¡kime J. R. nurodė, kad jam iÅ¡muÅ¡ti dantys, tačiau Å¡is teiginys neteisingas. IÅ¡ byloje esančio nukentėjusiojo J. R. 2022 m. vasario 23 d. pareiÅ¡kimo matyti, jog nukentėjusysis nurodė, kad vienas iÅ¡ asmenų sudavė jam alkÅ«ne į veidÄ ir iÅ¡mušė priekinį virÅ¡utinį dantį (t. 1, b. l. 10). Abejonių nukentėjusiojo parodymų patikimumu nekelia apeliacinio skundo argumentas, jog J.

R., duodamas parodymus, nenurodė aplinkybės, kad iÅ¡muÅ¡tÄ dantį rodė liudytojams G. K., E. S. ir D. J., nors Å¡ie liudytojai tokiÄ aplinkybę nurodė. Pažymėtina, jog tai, kokias aplinkybes nurodyti sprendžia parodymus duodantis asmuo. J. R. iÅ¡samiai iÅ¡dėstė konflikto eigÄ , smÅ«gio sudavimo aplinkybes ir dėl to kilusias pasekmes, o tai, kad nenurodė tam tikrų aplinkybių, Å¡iuo taveju, kad rodė iÅ¡muÅ¡tÄ dantį liudytojams. Kozakaitei, E. S. ir D. J. nėra pagrindas pripažinti tiek nukentėjusiojo, tiek Å¡ių liudytojų parodymų prieÅ¡taringais ir nepatikimais.

15. Apeliaciniame skunde taip pat kritiškai vertinami liudytojų G. K., E. S., L. R., D. J. parodymai, pabrėžiant tam tikrus, nuteistojo gynėjo vertinimu, jų parodymų neatitikimus bei teigiant, kad nukentėjusiojo ir šių liudytojų parodymai negali būti laikomi patikimais, nes jie susiję su naktiniu klubu darbo santykiais, be to, dauguma iš jų smūgio sudavimo nukentėjusiajam J. R. net nematė. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde šių liudytojų parodymai vertinami tik fragmentiškai, išskiriant tik tam tikras neesmines jų nurodytas aplinkybes.

Nors iÅ¡ tiesų, ne visi liudytojai buvo tiesiogiai įvykusio konflikto dalyviai, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jų parodymai yra reikÅ¡mingi vertinant J. P. veiksmus įvykio dienÄ ir nustatant tiesÄ byloje. Vis tik, nesusiejant liudytojų parodymų į visumÄ ir pasikliaunant vien tik niekuo nepagrįstais nuteistojo gynėjo samprotavimais dėl galimo liudytojų nepatikimumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi ir dėl to nesivadovauti iÅ¡ esmės nuosekliais ir neprieÅ¡taringais jų parodymais, nėra pagrindo.

16. Teisėjų kolegija nenustatė esminių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tarpusavio neatitikimų ar prieÅ¡taravimų, todėl nenustačius jokio pagrindo abejoti jų parodymais, jie negali bÅ«ti vertinami, kaip prieÅ¡taringi ar nepatikimi. PrieÅ¡ingai, tai rodo, kad jų parodymai nėra suderinti iÅ¡ anksto. Nagrinėjamu atveju tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų nurodytos esminės įvykio aplinkybės sutampa ir paneigia nuteistojo gynėjo iÅ¡keltÄ versijÄ .

Vertintina tai, kad iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, jog susistumdymas tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo, J. R. bandant iÅ¡stumti J. P. per duris, kuomet J. P. prieÅ¡inasi atsistumdamas nuo durų ir mosikuoja rankomis, trunka tik kelias sekundes (nuo 03:56:37 val. iki 03:56:42 val.), be to, tuo metu Å¡alia J. P. ir J. R. buvusiam liudytojui apsaugos darbuotojui L. R. iÅ¡ lauko sugrįžęs M. M. sudavė smÅ«gį į galvÄ , todėl Å¡is liudytojas, matydamas J. P. smÅ«gį alkÅ«ne į nukentėjusiojo veidÄ , galėjo ir klysti, nurodydamas, jog smÅ«gis buvo suduotas kairės, o ne deÅ¡inės, kaip teigia nukentėjusysis, rankos alkÅ«ne.

17. Liudytojai G. K., E. S., L. R., D. J. parodymus teisme davė bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , nuosekliai nurodė visas tiriamo įvykio aplinkybes, iÅ¡samiai atsakė į teismo ir proceso dalyvių pateiktus tikslinančius klausimus. Spręsti apie galimÄ liudytojų suinteresuotumÄ Å¡ioje byloje, siekį pakenkti nuteistajam jį apkalbant, nėra pagrindo, visi liudytojai nurodė J. P. nepažįstantys. Nenustatyta, kad nukentėjusįjį, liudytojus ir nuteistÄ jį iki Å¡ioje byloje vertinamo įvykio bÅ«tų sieję konfliktiÅ¡ki santykiai ar kitos aplinkybės, dėl kurių nukentėjusysis ir liudytojai bÅ«tų suinteresuoti apkalbėti nuteistÄ jį.

Kaip minėta, dėl esminių Å¡iai bylai aplinkybių nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytos aplinkybės nesiskyrė, o neesminiai neatitikimai, įvertinus praėjusį laiko tarpÄ nuo apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir kiekvieno jų subjektyvų gebėjimÄ Ä¯siminti ir perteikti informacijÄ , taip pat įvertinus tai, jog asmenys davė parodymus apie konfliktinę, juos Å¡okiravusiÄ situacijÄ , kurioje patys dalyvavo, yra objektyviai pateisinami. Taigi, nuteistojo gynėjo teiginiai dėl nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų neiÅ¡samumo ir prieÅ¡taravimų, yra nepagrįsti, sÄ lygoti vien tik subjektyvaus vertinimo.

Juos paneigia nuosprendyje aprašytas nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų turinys bei išsamūs motyvai dėl jų vertinimo.

18. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas dėl J. P. kaltės grindė ne tik i nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, bet ir kitais juos patvirtinančiais bylos duomenimis: Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2020 m. vasario 25 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 648/2020 (01), kurioje J. R. nustatytas 21 danties iÅ¡nirimas; iÅ¡vada, jog sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. vasario 23 d.; sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vienu trauminiu poveikiu, nėra bÅ«dingas griuvimui; nėra bÅ«dingas savęs žalojimui; neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo justi fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 38-39); taip pat teisiamajame posėdyje peržiÅ«rėtu vaizdo įraÅ¡u, kuriame užfiksuotas nagrinėjamas įvykis bei 2020 m. liepos 3 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolu.

Tai, jog šį teismo iÅ¡tirtÄ vaizdo įraÅ¡Ä apžiÅ«rėjusi vyresnioji tyrėja J. K. tarnybiniame praneÅ¡ime virÅ¡ininkei nurodė, jog, apžiÅ«rėjus visÄ vaizdo medžiagÄ , nėra matyti, kad įtariamasis klientas Nr. 2 (J. P.) alkÅ«ne galėjo pataikyti nukentėjusiajam darbuotojui Nr. 2 (J. R.) į veidÄ virÅ¡ virÅ¡utinės lÅ«pos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, nes, kaip paaiÅ¡kinama Å¡iame vyresniosios tyrėjos J. K. tarnybiniame praneÅ¡ime, tuo momentu, kai įtariamasis atsispiria nuo durų staktos, o nukentėjusysis jį laiko už liemens (pažastų), jie abu yra filmuojami iÅ¡ nugaros (t. 1, b. l. 23).

Pažymėtina, jog teisiamajame posėdyje buvo peržiÅ«rėtas nuteistojo J. P. gynėjo pateiktas vaizdo įraÅ¡as, kuriame naudojant specialiÄ programÄ Ä¯raÅ¡ytas byloje esančio vaizdo įraÅ¡o sulėtintas fragmentas nuo 03:56:08 val. iki 03:57:45 val. Sutiktina su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, jog iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad 03:56:40 val. vykstant grumtynėms, J. R. laiko J. P. ranka apkabinęs už kaklo, o J. P. deÅ¡inė ranka pakilusi ties J. R. veidu.

19. Gynėjo teigimu, byloje yra duomenys, kad konflikto metu nukentėjo pats J. P., jis buvo numestas nuo laiptų prie rūbinės, jam sulaužyti šonkauliai, padarytos poodinės kraujosruvos veide, dešiniame žaste, odos nubrozdinimai viršugalvyje, veide, dešiniame žaste, kurie galėjo būti padaryti minėtų apsaugos darbuotojų veiksmais. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl šių J. P. padarytų sužalojimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kuris Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu buvo nutrauktas, konstatavus, kad surinktų duomenų visuma nepatvirtina, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (t. 2, b. l. 122-126).

Atlikus šį ikiteisminį tyrimÄ nustatyta, kad tarp J. P. ir jo draugo bei klubo apsaugos darbuotojų klubo viduje kilo konfliktinė situacija, tačiau peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä matyti, kad pats nukentėjusysis nepakluso reikalavimui iÅ¡eiti iÅ¡ klubo. Taip pat krito, tačiau joks paÅ¡alinis poveikis jam kritimo momentu vaizdo įraÅ¡e nefiksuojamas. Teismo medikas paaiÅ¡kino, kad nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti asmeniui griÅ«vant nuo laiptų. Duomenų, kurie patvirtintų smurto vartojimÄ jo atžvilgiu lauke, nėra.

Šis nutarimas įsiteisėjęs, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o jam nustatyti sužalojimai, dėl kurių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, išvados dėl jo kaltės sudavus smūgį J. R. nekeičia.

20. Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus, apeliacinio skundo teiginius, susijusius su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl nuteistojo J. P. kaltės formos. Nors, kaip teisingai nurodo gynėjas, teismų praktikoje laikytina, jog vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, taigi, bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėtų. Kita vertus, BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma ir tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra, kai vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numato, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

J. P., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po to, kai buvo papraÅ¡ytas iÅ¡eiti iÅ¡ klubo, darbuotojų ir klientų akivaizdoje pasiprieÅ¡inęs klubo darbuotojui nukentėjusiajam J. R., t. y. atsistumdamas nuo durų staktos, vienÄ kartÄ alkÅ«ne suduodamas jam smÅ«gį į veidÄ virÅ¡ virÅ¡utinės lÅ«pos, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad tyčinė kaltė, kuriai esant asmuo gali bÅ«ti pripažintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, forma yra nustatoma aiÅ¡kinant įstatymÄ , kaltės formos nenurodymas kaltinamajame akte Å¡iuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, netrukdo nagrinėti bylÄ ir nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybÄ .

21. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus nebuvo padaryti, teismas teisingai nustatė J. P. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl Å¡io nusikaltimo padarymo. Apeliacinio skundo argumentai nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų dėl J. P. kaltės nepaneigia ir nesudaro pagrindo jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Å ios iÅ¡vados kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) iÅ¡dėstytos motyvuotos iÅ¡vados dėl apeliacinio skundo esmės neturi bÅ«ti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ , bet turi bÅ«ti atsakyta į apeliacinio skundo praÅ¡ymus ar esminius argumentus. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde naujos aplinkybės, faktai ar duomenys, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir liko Å¡io teismo neiÅ¡tirti ir neįvertinti, nėra nurodyti.

Skundas iÅ¡ esmės yra paremtas nuteistojo J. P. gynėjo subjektyviu įsitikinimu, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, faktinę konflikto situacijÄ vertino neteisingai, tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių BPK pažeidimų nenustatė. Teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl J.

P. kaltės ir jų iš naujo nekartoja.

22. Atmetant nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ , skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. P. skirta bausmės nekeistina. Nors apeliaciniame skunde nėra pasisakyta dėl nuteistajam skirtos bausmės, tačiau įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartus duomenis, apibÅ«dinančius nuteistojo J. P. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, atsižvelgiant į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir vienÄ nustatytÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui), nuteistajam skirtÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ nėra pagrindo.

Skundžiamu nuosprendžiu J. P. paskirta bausmė nėra per griežta, ji neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant nuteistajam paskirtÄ bausmę, buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima Å¡velninti J.

P. teisinę padėtį, Å¡velninant jam skirtÄ bausmę, Å¡ioje byloje nenustatyta.

23. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistais civiliniais ieÅ¡kiniais, nes teismas juos tenkino vadovaudamasis bendro pobÅ«džio samprotavimais, atkreipiant dėmesį į tai, kad J. R. ieÅ¡kinio neįrodinėjo. Nėra pagrindo sutikti su Å¡iais nuteistojo gynėjo argumentais. IÅ¡ nuteistojo J. P. nukentėjusiajam J. R. priteisiant turtinę žalÄ , taip pat civiliniam ieÅ¡kovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisiant J. R. gydymo iÅ¡laidas, nėra pagrindo teigti, kad buvo nesilaikyta įstatymo reikalavimų.

BPK 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Gynėjas nesutikimÄ su nukentėjusiojo J. R. civiliniu ieÅ¡kiniu motyvuoja tuo, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių nurodomÄ Å¾alÄ . Byloje nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo iÅ¡narintas 21-as dantis. Teismas, įvertinęs tai, kad teisiamajame posėdyje apklausiamas J. R. nurodė, kad dėl Å¡alyje paskelbto karantino danties dar nėra susitvarkęs, tačiau yra paskaičiavęs, kad gydymo iÅ¡laidos jam kainuos 1500 Eur, t. y., 900 Eur kainuos pats dantis ir nuo 300 Eur iki 500 Eur danties įstatymas, pažymėjo, jog Å¡ias aplinkybes nukentėjusysis grindžia tik deklaratyviais teiginiais, jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių nurodytas danties gydymo kainas, byloje nėra pateikta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyti nusikalstamos veikos, kuriÄ padarė J. P., padariniai. Vien tai, kad nukentėjusysis nepateikė jam padarytos turtinės žalos dydį patvirtinančių dokumentų, nes, kaip nurodė, dėl karantino ir pinigų trÅ«kumo danties nesusitvarkė, nepaneigia jo teisės gauti padarytos turtinės žalos atlyginimÄ . Turtinės žalos padarymo faktas gali bÅ«ti įrodinėjamas ir kitomis BPK nurodytomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, tai padaryta remiantis nukentėjusiojo J.

R. parodymais, taip pat atsižvelgta į abiejų Å¡alių – nukentėjusiojo ir nuteistojo – interesų pusiausvyrÄ ir nukentėjusiojo J. R. praÅ¡ytas priteisti turtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas nuo 1500 Eur iki 1000 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo J. P. gynėjo advokato Algio Tursos apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nuosprendį nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Gintaras Dzedulionis Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Paulius Veršekys