2017-01-04 Nr. AB-455-3-61-3-04342-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-105-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04342-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą (b. l. 1–3), kuriame prašė 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 68-297 dalį, kuria buvo paliktas nenagrinėtas pareiškėjo skundas dėl mokesčių administratoriaus įgalioto asmens R. V. 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. (24.4-31-5)-R-5561; 2) panaikinti mokesčių administratoriaus įgalioto asmens R. V. 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (24.4-31-5)-R-5561; 3) įpareigoti atsakovą patenkinti pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 22 d. prašymą ir pateikti visos patikrinimo medžiagos kopijas, iš viso – 297 lapus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi (b. l. 9–10) pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Įvertinęs pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį ir nagrinėjamu atveju susiklosčiusias aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme. Pareiškėjas ginčija tarpinius procedūrinius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie atlikti mokestinio ginčo metu. Teismas atkreipė dėmesį, kad kartu su skundu teismui yra pateiktas VMI 2016 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. 68-297. Būtent šis sprendimas sukelia pareiškėjui realias teisines pasekmes, todėl jis turi pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Skųsdamas mokestiniame ginče teritorinio ir centrinio mokesčių administratoriaus priimtus sprendimus, pareiškėjas turi teisę išdėstyti visus jų neteisėtumą pagrindžiančius argumentus, t. y. ir tai, kad mokestinio ginčo metu buvo pažeista jo teisė susipažinti su surinkta medžiaga.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktų reikalavimų tenkinimo atveju tai nenustatytų, nepakeistų ir nepanaikintų jokių jo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl teismas skundą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą (b. l. 12–14), kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas mano, kad ginčijami sprendimai yra savarankiški mokesčių administratoriaus sprendimai, todėl jie yra nagrinėtini teisme, kuris privalo spręsti mokesčių administratoriaus pareigūnų veiksmų teisėtumo klausimą, kadangi visos administracinės ikiteisminės procedūros yra užbaigtos ir priimti galutiniai sprendimai, kurie gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Pažymi, kad mokesčių administratoriaus pareigūnai neteisėtai užkirto pareiškėjui teisę susipažinti su bylos medžiaga kopijų gavimo būdu, todėl jo skundas po galutinio VMI sprendimo neatkurs pareiškėjo pažeistų teisių. Pareiškėjui aktualu su dokumentais susipažinti būtent skundų nagrinėjimo metu, tačiau ne po jų išnagrinėjimo. Akivaizdu, kad 2016 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. 68-297 sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi VMI galutiniu sprendimu atsisakė jam pateikti bylos medžiagos dokumentų kopijas, pareiškėjas išnaudojo visas ikiteisminio ginčo sprendimo galimybes, todėl teismas privalėjo priimti jo skundą ir išspręsti VMI pareigūnų veiksmų teisėtumo klausimą dėl dokumentų nepateikimo susipažinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nepriimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl VMI 2016 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 68-297 dalies (b. l. 4–7) ir mokesčių administratoriaus įgalioto asmens R. V. 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. (24.4-31-5)-R-5561 panaikinimo bei įpareigojimo atsakovą patenkinti pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 22 d. prašymą ir pateikti visos patikrinimo medžiagos kopijas.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nuoseklioje savo praktikoje yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ABTĮ nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-7-121/2004; 2014 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-365/14; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-976-662/2015).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o, skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme negali būti: mokesčių administravimo (administracinės) procedūros metu priimami (atliekami) tarpiniai (procedūriniai) sprendimai (veiksmai), kurie yra tiesiogiai susiję su šią procedūrą užbaigiančio (galutinio) konkrečias materialias teisines pasekmes sukeliančio sprendimo priėmimu ir nesukelia savarankiškų materialių teisinių pasekmių. Ginti su mokesčių administravimo (administracinės) procedūros atlikimu susijusias bei tikrai ar tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus mokesčių mokėtojas gali kitais būdais, o ne skundžiant tarpinį (procedūrinį) sprendimą (veiksmą). Pavyzdžiui, nereikšdamas savarankiško reikalavimo dėl tarpinio (procedūrinio) sprendimo, mokesčių mokėtojas įstatymų nustatyta tvarka gali ginčyti galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą, priimtą atlikus šią mokesčių administravimo (administracinę) procedūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-728-556/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija mokesčių administratoriaus įgalioto asmens R. V. 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (24.4-31-5)-R-5561, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pateikti jo prašomų dokumentų kopijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas sprendimas yra tarpinis (procedūrinis) mokesčių administratoriaus aktas, kurio panaikinimas pats savaime jokių materialinio pobūdžio pasekmių pareiškėjui sukelti negali.

Pareiškėjas tik skųsdamas galutinį administravimo procedūros sprendimą – šiuo atveju toks yra VMI 2016 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. 68-297, kuriuo patvirtintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. (6.5)-FR0682-435 dėl 2016 m. gegužės 11 d. patikrinimo akto Nr. (9.6) FR0680-349 tvirtinimo, – galėtų pateikti ir argumentus dėl galbūt nepagrįstai jo mokestinio patikrinimo metu netenkinto prašymo gauti norimų dokumentų kopijas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia tik minėto VMI 2016 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 68-297 dalį dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjo reikalavimą dėl įgalioto asmens R. V. 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. (24.4-31-5)-R-5561 panaikinimo. Tačiau pažymėtina, kad VMI 2016 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 68-297 buvo patvirtinti mokesčių administratoriaus apskaičiuoti papildomi pareiškėjo mokėtini mokesčiai ir su jais susijusios sumos, ir būtent papildomas mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimas pareiškėjui sukelia materialinio pobūdžio pasekmes. Neginčijant aptariamame VMI sprendime apskaičiuotų mokesčių pagrįstumo, vien 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. (24.4-31-5)-R-5561 atsisakyti pareiškėjui išduoti jo norimų dokumentų kopijas mokestinio patikrinimo metu panaikinimas ir VMI 2016 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 68-297 dalies, kuria buvo paliktas nenagrinėtas pareiškėjo skundas dėl minėto 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. (24.4-31-5)-R-5561 pagrįstumo, panaikinimas pareiškėjui materialinio pobūdžio pasekmių nesukeltų – VMI 2016 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 68-297 patvirtintus mokesčių administratoriaus apskaičiuotus papildomus mokesčius ir su jais susijusias sumas pareiškėjas vis tiek privalėtų sumokėti.

Taigi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstai nepriėmė skundo reikalavimų dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo kaip nenagrinėtinų teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Nepriėmus minėtų skundo reikalavimų, pagrįstai nepriimtas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas – įpareigoti atsakovą patenkinti pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 22 d. prašymą ir pateikti visos patikrinimo medžiagos kopijas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius