e59d9f75-6edb-441d-9930-d9fb6e36a7fe · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-2549-603/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02421-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.2.; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės T. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų R.

M. (R. M.) ir T. S. praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos, iÅ¡vadÄ duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai R. M. ir T. S. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių (nepilnamečių vaikų M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. M.

M. (E. M. M.) (gim. (duomenys neskelbtini)) - gyvenamosios vietos nustatymo - taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

2. PareiÅ¡kėjas R. M. prašė nustatyti laikinÄ nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, nustatant motinos bendravimo su vaikais tvarkÄ . PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad: 2.1. bÅ«tinybė praÅ¡yti, kad teismas įpareigotų nepilnamečių vaikų motinÄ gyventi skyriumi nuo jo ir nepilnamečių vaikų bei nustatytų motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , iÅ¡kilo paaiÅ¡kėjus pareiÅ¡kėjos naudojamam prieÅ¡ jį fiziniam ir psichiniam smurtui ir siekiant užtikrinti nepilnamečiams vaikams stabiliÄ ir saugiÄ aplinkÄ viso mediacijos ir teisminio proceso metu; 2.2. nepilnamečių vaikų motinos elgesys agresyviai konfliktuojant, žeminant jį vaikų akivaizdoje, kelia pavojų vaikams ir jų emocinei bÅ«senai, kas turi įtakos normaliai jų raidai; 2.3. dėl motinos elgesio ir itin dažnai keliamų konfliktų, emocijų nevaldymo, nuolat patiria nerimÄ , stresÄ , yra nerimastingi, pasižymi liÅ«dna nuotaika ir yra linkę kaltinti save dėl tokio elgesio.

Toks elgesys kenkia vaikų gebėjimui bendrauti, pasitikėjimui savimi ir jų emocinei sveikatai. Vaikai dėl motinos neadekvačių veiksmų yra emociškai išsekę; 2.4. pareiškėja nepalaiko jokio motiniško ryšio su vaikais, jais nesidomi ir nesirūpina, neauklėja, yra suinteresuota tik gyventi pareiškėjui priklausančiame būste, siekdama materialinės naudos.

3. PareiÅ¡kėja T. S. prašė teismo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja ir laikinÄ pareiÅ¡kėjo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , nustatant, jog vaikų tėvas bendrauja su vaikais neporinėmis metų savaitėmis nuo pirmadienio iki pirmadienio nepertraukiamai, pirmadienį pasiimant vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams ir pirmadienį ryte nuvežant vaikus į ugdymo įstaigÄ prieÅ¡ užsiėmimų pradžiÄ . Nurodė, kad: 3.1. dėl itin įtemptos situacijos namuose, siekdama iÅ¡vengti konfliktinių situacijų kilimo, iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų ir dabar gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini).

Vaikams gyventi sudarytos visos buitinės sÄ lygos, Å¡alia yra ugdymo įstaiga, vaikams viskas sava ir pažįstama; 3.2. byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (fotonuotraukos, vaizdo įraÅ¡ai, vaikų dovanotos dovanos ir pan.) patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai yra itin prisirišę prie pareiÅ¡kėjos, ryÅ¡ys itin artimas, vaikų gyvenime pareiÅ¡kėja yra reikÅ¡minga; 3.3. pareiÅ¡kėjas nuteikinėja prieÅ¡ jÄ vaikus, siekia jÄ eliminuoti iÅ¡ vaikų gyvenimo. Toks elgesys gali sÄ lygoti vaikų ryÅ¡io su motina nutraukimÄ , neabejotinai žaloja vaikų psichikÄ .

PareiÅ¡kėjas itin agresyvus, nemoka valdyti savo emocijų, linkęs namuose kalbėti pakeltu tonu, Å¡aukia ant vaikų, naudoja fizinį smurtÄ , verkia prie jų, o vaikai bijo pareiÅ¡kėjo besikeičiančių nuotaikų. PareiÅ¡kėjas nuolat įžeidinėja dukrÄ , tyčiojasi iÅ¡ jos kÅ«no sudėjimo, tačiau nuolat maitina vaikus kavinėse; menkina sÅ«naus savivertę, sakydamas, kad jis yra kitoks, protiÅ¡kai neiÅ¡sivystęs, nevykęs, nepilnavertis. PareiÅ¡kėjas taip pat netoleruotinai elgiasi, kadangi miega su paaugle dukra 2-3 kartus per savaitę užsirakinęs duris, kartais migdo dukrÄ atsigulęs į jos viengulę lovÄ , be to, namuose nuolat vaikÅ¡to su įjungta vaizdo įraÅ¡ymo kamera, filmuoja vaikus, yra linkęs santykius aiÅ¡kintis vaikų akivaizdoje; 3.4. nėra pagrindo riboti bendravimÄ su nepilnamečiais vaikais, todėl taikytina 50/50 proc. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

Esant konfliktiÅ¡kiems santykiams su pareiÅ¡kėju, bendravimo tvarkos nustatymas kas savaitę eliminuos nepilnamečių vaikų iÅ¡gyvenamÄ lojalumo konfliktÄ ir pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaikus vienas kitam.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė neprieÅ¡taraujanti dėl laikino vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Nurodė, kad: 4.1. 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo pakalbėta su vaikais nedalyvaujant tėvams, iÅ¡ pokalbio buvo matoma, kad vaikai daugiausia emociÅ¡kai prisirišę prie pareiÅ¡kėjo, abu iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su pareiÅ¡kėju, o Tarnyba neturi duomenų, kad toks noras yra nesavarankiÅ¡kas arba prieÅ¡taraujantis vaikų interesams; 4.2.

Å¡alių santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki ir neabejotinai sukelia vaikams psichologinę įtampÄ , kenkia vaikų psichologinei bÅ«senai, socialinei raidai, pažeidžia vaikų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje; 4.3. pateiktame 2022 m. rugsėjo 1 d. vaikų nuomonės iÅ¡klausymo akte nurodyta, kad Tarnybos psichologė O. L. vaikų gimtÄ ja rusų kalba nedalyvaujant tėvams bendravo su E. M. 45 minutes, o su M. M. 1 valandÄ . Berniukas nurodė, kad norėtų gyventi namuose kartu su tėvu, nes tėvas tvarko namus, kalbasi, užsiima su juo ir žaidžia.

Nurodė, kad norėtų, jog tėvai nesipyktų ir mama galėtų toliau gyventi namuose. Mergaitė nurodė, kad su mama retai leidžia laikÄ , tik kartais gamina valgyti, bet gamina labai skaniai. Mergaitė taip pat nurodė, kad tėvai nustos konfliktuoti tik tada, kai gyvens atskirai. PaaiÅ¡kino, kad ji norėtų gyventi su tėvu, o mamÄ ji galės lankyti, pavyzdžiui, kartÄ per savaitę per iÅ¡eigines. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo R.

M. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos tenkino iÅ¡ dalies; pareiÅ¡kėjos T. S. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos netenkino. Teismas nustatė nepilnamečių vaikų M. M. ir E. M. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su pareiÅ¡kėju R. M. ir skyrium gyvenančios pareiÅ¡kėjos T. S. bendravimo su vaikais tvarkÄ : 5.1. motina su vaikais bendrauja porinių savaičių antradieniais-trečiadieniais pasiimdama vaikus atitinkamÄ pirmÄ bendravimo dienÄ iÅ¡ ugdymo (Å¡vietimo) įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir atvesdama juos paskutinę atitinkamÄ bendravimo dienÄ ryte į ugdymo įstaigÄ , iÅ¡ kurios, pasibaigus užsiėmimams vaikus pasiima vaiko tėvas.

Dėl objektyvių priežasčių vaikams nelankant ugdymo įstaigos, vaikus kitam tėvui į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamÄ dienÄ iki 10 val. (tikslų laikÄ nustatant bendru tėvų sutarimu) perduoda tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikai (arba kitas jo įgaliotas asmuo); 5.2. motina su vaikais bendrauja neporinių savaičių savaitgaliais, pasiimdama vaikus penktadienį iÅ¡ ugdymo (Å¡vietimo) įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grÄ Å¾indama vaikus pirmadienį ryte į ugdymo įstaigÄ , iÅ¡ kurios, pasibaigus užsiėmimams vaikus pasiima vaiko tėvas.

Dėl objektyvių priežasčių vaikams nelankant ugdymo įstaigos, vaikus kitam tėvui į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamÄ dienÄ iki 10 val. (tikslų laikÄ nustatant bendru tėvų sutarimu) perduoda tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas (arba kitas jo įgaliotas asmuo); 5.3. lyginiais metais motina su vaikais praleidžia antrÄ kiekvienų vaikų moksleivių atostogų pusę, nelyginiais metais – pirmÄ atostogų pusę. Dėl konkretaus vaikų paėmimo ir grÄ Å¾inimo laiko motina informuoja tėvÄ trumpÄ jÄ Å¾inute ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 kalendorines dienas.

Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina. Å iÄ tvarkÄ Å¡alys gali pakeisti raÅ¡tiÅ¡ku susitarimu; 5.4. motina kiekvienais metais su vaikais praleidžia vasaros atostogas ne trumpesnes nei 14 kalendorinių dienų dalimis ne trumpesniais etapais kaip po 7 kalendorines dienas. Konkretų vasaros atostogų laikÄ suderina su tėvu nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 1 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko; 5.5. motina bendrauja su vaikais lyginių metų liepos 6 d., lapkričio 1 d., sausio 1 d., vasario 16 d., pirmÄ jÄ ir antrÄ jÄ Å v.

Velykų dienÄ , gegužės 1 d., pasiimdama vaikus Å¡ių dienų iÅ¡vakarėse 19 val. ir grÄ Å¾indama paskutinės Å¡ventinės dienos 19 val.; 5.6. motina bendrauja su vaikais nelyginių metų birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., kovo 11 d., pasiimdama vaikus Å¡ventinės dienos iÅ¡vakarėse 19 val. ir grÄ Å¾indamas Å¡ventinės dienos 19 val.; gruodžio 24 d., gruodžio 25 d. ir gruodžio 26 d., pasiimdama vaikus gruodžio 23 d. 18 val. ir grÄ Å¾indama gruodžio 26 d. 19 val.; 5.7. motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmÄ jį gegužės sekmadienį (Motinos diena), pasiimdama vaikus Å¡ventinę dienÄ 11 val. ir grÄ Å¾indama tÄ pačiÄ dienÄ 19 val.; 5.8. jei metų pirmasis birželio sekmadienis (Tėvo diena) sutampa su motinos bendravimo su vaikais laikotarpiu, tuomet motina grÄ Å¾ina vaikus iki Å¡ios Å¡ventinės dienos 11 val.; 5.9. dėl bendravimo su vaikais jų gimtadienio dienomis tėvai susitaria bendru sutarimu.

Nepavykus susitarti, motina su vaikais Å¡ias dienas praleidžia lyginiais metais, o tėvas – nelyginiais; 5.10. bet kuris iÅ¡ tėvų savo bendravimo su vaikais laikotarpiu ketindamas iÅ¡vykti su vaikais į užsienį, apie tai prieÅ¡ 30 kalendorinių dienų turi elektroniniu paÅ¡tu informuoti kitÄ tėvÄ , nurodant iÅ¡vykimo laikÄ , vietÄ , tikslÄ bei trukmę. Vaikų asmens tapatybės dokumentai yra saugomi tėvo, todėl po kelionių su motina, turi bÅ«ti jam grÄ Å¾inti. 5.11. vykdydami nustatytÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ , tėvai naudojasi Å¡iomis ryÅ¡io priemonėmis: tėvo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninio paÅ¡to adresas (duomenys neskelbtini); motinos telefono Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninio paÅ¡to adresas: (duomenys neskelbtini).

Apie Å¡iame punkte nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimÄ Å¡alis informuoja kitÄ Å¡alį prieÅ¡ vienÄ dienÄ iki duomenų pasikeitimo. Apie gyvenamosios vietos adreso Lietuvoje pasikeitimÄ Å¡alis informuoja kitÄ Å¡alį prieÅ¡ 14 kalendorinių dienų iki planuojamo pasikeitimo. 5.12. vaikai bendravimui pasiimami iÅ¡ gyvenamosios vietos, o Å¡alims sutarus – iÅ¡ ugdymo įstaigos, ar kitos vaikų buvimo vietos, nebent kitaip nurodyta prieÅ¡ tai esančiuose punktuose; 5.13. vykdant Å¡iÄ bendravimo tvarkÄ vaikai yra grÄ Å¾inami į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ , o Å¡alims sutarus – į kitÄ tėvo nurodytÄ vietÄ , nebent kitaip nurodyta prieÅ¡ tai esančiuose punktuose. 5.14. esant tėvų sutarimui trumposiomis telefono žinutėmis ar elektroniniu paÅ¡tu, Å¡alys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks vaikų interesams.

6. Apibendrindamas Å¡alių praÅ¡ymų reikalavimus pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vaikų tėvas siekia, jog pareiÅ¡kėja (motina) bÅ«tų laikinai įpareigota gyventi skyrium, o vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su juo. Tuo tarpu pareiÅ¡kėja pažymėjo, kad jau pradėjo gyventi skyrium nuo vaikų tėvo ir vaikų bei siekia, kad vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ja. Pažymėjo, kad abu tėvai pasiÅ«lė bendravimo su vaikais tvarkÄ : pareiÅ¡kėjas pasiÅ«lė, kad skyrium gyvenanti motina galėtų matytis su vaikais kas antrÄ savaitgalį ir kas antros savaitės antradieniais pasiimdama vaikus po mokyklos ir kitÄ dienÄ ryte atvesdama juos į mokyklÄ ; tuo tarpu pareiÅ¡kėja siÅ«lė, kad tėvas galėtų bendrauti su vaikais nepertraukiamai kas antrÄ savaitę.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susiję su saugios namų aplinkos nepilnamečiams vaikams sukūrimu, atsižvelgiant į pareiškėjų nurodomus vienas kito pykčio protrūkius, agresyvų elgesį.

8. Teismas nelaikė Å¡iuo metu reikalinga taikyti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įpareigojimÄ pareiÅ¡kėjai gyventi skyrium nuo jo ir vaikų, kadangi po Tarnybos iÅ¡vados apie Å¡alių itin konfliktiÅ¡kų santykių neabejotinai keliamÄ vaikams psichologinę įtampÄ , apie vaikų teisės augti saugioje ir ramioje aplinkoje pažeidimÄ , pareiÅ¡kėja pati paliko namus, kuriuose gyveno. Dėl nurodyto pareiÅ¡kėjo argumentus, jog motina siekia ne rÅ«pintis vaikai, o tik materialinės naudos, bÅ«dama suinteresuota gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bÅ«ste, kai pati turi net du butus, atmetė kaip nepagrįstus.

Kartu nesutiko ir su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog nėra garantijų, kad pareiÅ¡kėja kitÄ dienÄ negrįš, nurodydamas, kad teismas negali priimti sprendimo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo remdamasis vien tik prielaida, kad ateityje situacija gali pasikeisti. Atkreipė dėmesį į tai, kad pasikeitus ateityje faktinei situacijai pareiÅ¡kėjas nepraranda galimybės kreiptis į teismÄ su nauju praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9. Teismas sprendė, jog tikslinga nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, kadangi prieÅ¡ingu atveju dėl tolimesnių tarpusavio pareiÅ¡kėjų ginčų gali bÅ«ti pažeisti vaikų interesai. Nurodė, kad teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) kiekvienu konkrečiu atveju nustato vaiko interesus. Pažymėjo, kad siekiant vaikų interesų visumos užtikrinimo, vaikams patiems labiau norint gyventi su tėvu, ir nenustačius, kad nepilnamečių vaikų auklėjimu ir priežiÅ«ra pareiÅ¡kėjas rÅ«pinasi netinkamai, labiau vaikų interesus atitinka vaikų gyvenamosios vietos laikinas nustatymas su tėvu.

10. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja netenkino, pažymėdamas, jog visų pirma aplinkos keitimas vaikams padaro tam tikrÄ socialinę, psichologinę žalÄ , sukelia emocinių iÅ¡gyvenimų, todėl aplinkos pakeitimas turi bÅ«ti pateisinamas ir bÅ«tinas. PareiÅ¡kėjos argumentų apie keliantį nerimÄ pareiÅ¡kėjo elgesį per pastaruosius tris mėnesius nevertino kaip aiÅ¡kaus ir pakankamo bei bÅ«tino pagrindo keisti abiejų vaikų Å¡eimos aplinkÄ . Tokius argumentus vertino labiau kaip gynybinę jos pozicijÄ siekiant, kad vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ja, nei kaip realiÄ grėsmę vieno iÅ¡ vaikų seksualiniam saugumui.

Pažymėjo, kad ir pati pareiÅ¡kėja jos nurodomų aplinkybių nevertino kaip realios grėsmės dukrai, kadangi, nurodydama, jog toks elgesys tęsiasi pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ (apie 3 mėnesius), į vaikų teises ginančiÄ institucijÄ kreipėsi tik 2022 m. rugsėjo 1 d., t. y. jau vykstant teisminiam procesui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pareiÅ¡kėja su tokio pobÅ«džio įtarimais nesikreipė į policijÄ , o praÅ¡ydama nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, pati siÅ«lė galimybę pareiÅ¡kėjui nepertraukiamai bendrauti su vaikais (taip pat ir su dukra) kas antrÄ savaitę.

11. Vertindamas pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lytÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ („50:50 procentų laiko“) teismas pažymėjo, kad toks bendravimo su skyriumi gyvenančios tėvo (motinos) modelis galėtų bÅ«ti įgyvendinamas, kadangi nereikalauja kasdienio vaikų kilnojimosi iÅ¡ vieno tėvo pas kitÄ . Tačiau pagal kasacinio teismo praktikÄ tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog bÅ«tent ji geriausiai atitinka vaiko interesus.

Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iÅ¡ vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryÅ¡iai su kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosiose vietose ar Å¡alia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iÅ¡ tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigas ir paimti iÅ¡ jų, kt., tačiau tokios aplinkybės iÅ¡samiai iÅ¡tirtos ir įvertintos galės bÅ«ti tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Todėl laikė, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas negali padaryti pagrįstos iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjos siÅ«loma bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaikų interesus.

12. Teismas nurodė, kad vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ laikinai nustačius su tėvu, pareiÅ¡kėjai turi bÅ«ti iÅ¡laikomos vienodos teisės dalyvauti vaikų auklėjime. Pažymėjo, kad realizuojant skyrium gyvenančios motinos teisę auklėti ir bendrauti su vaikais, tėvų susitarimu vaikai gali tam tikrÄ laikÄ bÅ«ti pas kitÄ tėvÄ nei nustatyta teismo sprendimu, ir į tai turi bÅ«ti atsižvelgiama ypatingai tuomet, kai patys vaikai norės bendrauti ir bÅ«ti su pareiÅ¡kėjais, juolab kad byloje esančių įrodymų visumos pagrindu nenustatyta, jog pareiÅ¡kėja netinkamai rÅ«pinasi vaikų priežiÅ«ra.

Teismas taip pat papildomai pažymėjo, jog nepaisant abiems tėvams pasitaikančių tam tikrų vaikų auklėjimo klaidų (statymas jėga į kampÄ , Å¡aukimas, gÄ sdinimas stipriai suduodant prieÅ¡ mažamečio vaiko veidÄ sau per rankas ar kojas, vaiko daiktų iÅ¡metimas į Å¡iukÅ¡lių dėžę atneÅ¡tÄ iÅ¡ tualeto kambario) kito iÅ¡ tėvų tuo metu demonstruojamas pasyvumas ir situacijos filmavimas (įrodymų rinkimo ar kitu tikslu) yra nepateisinamas vaiko interesų požiÅ«riu ir tai gali bÅ«ti pagrindas spręsti, ar nėra bÅ«tinybės priimti atskirÄ jÄ nutartį, pasiÅ«lant valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai įvertinti tokio elgesio daromÄ Å¾alÄ nepilnamečių vaikų psichikai ir, esant poreikiui, kreiptis į teismÄ dėl laikino abiejų tėvų valdžios apribojimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. PareiÅ¡kėja T. S. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties, praÅ¡ydama panaikinti skundžiamÄ nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ tenkinti. Nurodo, kad: 13.1. teismas nepagrįstai nustatė laikinÄ nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su tėvu remdamasis iÅ¡imtinai nusistovėjusios ir vaikams įprastos aplinkos keitimo sÄ lygotais emociniais iÅ¡gyvenimais bei sukeliama didesne ar mažesne socialine bei psichologine žala.

Taigi skundžiamoje nutartyje remtasi prielaidomis, kadangi nė vienas iÅ¡ vaikų apklausos metu nenurodė prisiriÅ¡imo prie savo gyvenamosios aplinkos ar nenorėjimo jos pakeisti; 13.2. spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismas turėjo įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes ir pastangas įgyvendinti teisės normose įtvirtintas pagrindines vaiko teises, motinos (tėvo) asmeninius bruožus, realias jų galimybes sudaryti tinkamas sÄ lygas vaikui augti ir vystytis, vaiko ir motinos (tėvo) tarpusavio santykius ir pobÅ«dį.

Teismas neatsižvelgė į byloje esančiÄ medžiagÄ bei nurodytus konkrečius argumentus, dėl kurių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu pažeis nepilnamečių vaikų interesus, jiems nebus sudarytos tinkamos ir saugios sÄ lygos gyventi, o tėvo auklėjimo metodai nėra tinkami (nepasižymi geranoriÅ¡kumu užtikrinant bendravimÄ su vaikais, siekia eliminuoti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vaikų gyvenimo, vartojo psichologinį ir fizinį smurtÄ vaikų atžvilgiu, nemoka valdyti emocijų, įžeidinėja vaikus, netinkamai elgiasi su dukra, yra agresyvaus bÅ«do, negeba užtikrinti vaikų poreikių ir neturi tėvystės įgÅ«džių, pažeisdamas vaikų teises, nuolat filmuoja vaikus).

Taip pat neįvertinta, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad pareiÅ¡kėja netinkamai rÅ«pinosi vaikų sveikata, auklėjimu, netinkamai prižiÅ«rėjo ar sudarė netinkamas sÄ lygas, darė žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikė vaikus. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjos gyvenamoji aplinka yra tinkama vaikams, jie lanko ugdymo įstaigÄ , esančiÄ Å¡alia namų, tarp pareiÅ¡kėjos ir vaikų yra itin artimas tarpusavio ryÅ¡ys; 13.3. byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindÄ riboti pareiÅ¡kėjos ir nepilnamečių vaikų bendravimÄ bei dėl kurių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta neturėtų bÅ«ti nustatyta su motina.

Teismui pateikti įrodymai iÅ¡ esmės patvirtina tik itin konfliktiÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjų tarpusavio santykių pobÅ«dį, o ne ribotas galimybes pasirÅ«pinti nepilnamečiais vaikais. Nepilnamečiai vaikai yra įtraukti į tėvų, tarpusavio konfliktinius santykius, o prielankumÄ tėvui reiÅ¡kia iÅ¡imtinai dėl tėvo pateikiamų tendencingų neigiamų nuostatų apie motinÄ , kas gali turėti įtakos ryÅ¡io su motina nutraukimui; 13.4. nors Tarnybos atstovai bendravo su vaikais, tačiau vaikai yra nuteikti prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , tėvas jais manipuliuoja, todėl vaikai negali iÅ¡reikÅ¡ti dėl jiems daromo poveikio savarankiÅ¡kos nuomonės. Apklausos metu vaikams buvo užduodami menami klausimai, siekiant iÅ¡aukÅ¡tinti vaikų ryšį su tėvu, tačiau turint informacijos apie vaikų tėvo vartojamÄ smurtÄ , netinkamÄ auklėjimÄ , Å¡aukimÄ ir pan., vaikams nebuvo užduoti esminiai klausimai, susiję su netinkamu tėvo auklėjimu.

Dėl nurodyto teismas negalėjo vadovautis vaikų norais. Dar daugiau, pagal kasacinio teismo praktikÄ sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma, o ne visa lemianti vaiko nuomonė; 13.5. atsisakydamas tenkinti praÅ¡ymÄ dėl 50:50 proc. bendravimo tvarkos, teismas nenurodė jokių konkrečių argumentų, dėl ko tokia Å¡iuo metu nėra tinkama. Bendravimo tvarka nustatyta iÅ¡imtinai pareiÅ¡kėjo, bet ne nepilnamečių vaikų interesais, ji yra minimali ir neužtikrinanti tinkamo motinos ir vaikų tarpusavio ryÅ¡io palaikymo.

Neįvertinta, kad nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyveno su motina, jais buvo nuolat rÅ«pinamasi, kad su vaikais sieja glaudus glaudus dvasinis ir emocinis ryÅ¡ys. Taip pat neatsižvelgta į nusistovėjusiÄ bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ vaikai kas antrÄ dienÄ leisdavo su pareiÅ¡kėja ir tėvu, o jiems tai buvo įprasta. Teismas neįvertino ir praÅ¡yme iÅ¡dėstytų motyvų, kad vaikų tėvas neturi įgÅ«džių rÅ«pintis nepilnamečiais vaikais, jų lavinimu, jis nesirÅ«pina vaikų ugdymu, vėluoja vaikus pristatyti į mokyklÄ , neruoÅ¡ia kartu namų darbų, nesilanko ugdymo įstaigose ir pan.

Todėl bendravimas su vaikais 50:50 proc (ir darbo dienomis) ne tik užtikrintų pareiÅ¡kėjos pareigÄ rÅ«pintis vaikų kasdienybės rÅ«pesčiais, namų darbais, užduočių atlikimu ir kt., tačiau ir prisidėtų prie vaikų psichologinės sveikatos gerinimo - vaikai pajustų artimesnį ir sustiprėjusį ryšį su motina, pagalbÄ ir palaikymÄ .

14. Pareiškėjas R. M. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Remiasi tokiais argumentais: 14.1. apeliantė nenurodo aplinkybių, dėl kurių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu pažeis prioritetinius vaikų interesus ar jiems kels grėsmę. Vaikai, priešingai nei apeliantės namuose, niekuomet nebūna vieni, jų auklėjimu ir priežiūra užsiimdavo tik pareiškėjas, kadangi pareiškėja iš darbo į namus grįždavo vėlai, lankė programavimo kursus, po kurių grįžusi į namus mokėsi nuotoliniu būdu ir nepalaikė su vaikais jokio ryšio.

Be to, pareiškėjai išėjus gyventi atskirai, vaikų emocinė būklė gerokai pagerėjo, dingo nerimas dėl tėvų santykių; 14.2. atsakant į argumentus, jog tėvo auklėjimo metodai nėra tinkami ir jis žaloja vaikus, pažymėtina, jog būtent motinai reikia išmokti tinkamai auklėti vaikus ir sugebėti save valdyti stresinėse situacijose. Atsakovės nestabili būsena ir nuotaikų kaita pagrįsti ne tik vaizdo įrašais, tačiau ir vaikų duotais paaiškinimais Tarnybai; 14.3. pareiškėja kaip motina pati savo veiksmais – psichologiškai smurtaudama šeimoje ir neskirdama pakankamai dėmesio vaikams nuo jų atitolo.

PareiÅ¡kėjas siekia pagerinti motinos ir vaikų tarpusavio ryšį, o jei vaikai iÅ¡reiktų norÄ bendrauti dažniau su motina, nedraustų susitikti su jais dar dažniau, tačiau pareiÅ¡kėja pradėjo rodyti didesnį dėmesį vaikams tik inicijavus teisminius procesus; 14.4. apeliantės argumentai apie tėvo taikomÄ tiek psichologinį, tiek fizinį smurtÄ prieÅ¡ vaikus laikytini gynybine pozicija į pareiÅ¡kėjo pateiktÄ vaizdinę medžiagÄ , iÅ¡ kurios matyti atsakovės fizinio ir psichologinio smurto požymiai vaikų atžvilgiu.

Atsakovės kaltinimai apie tėvo netinkamÄ elgesį nepasitvirtino Tarnybai atlikus tyrimÄ . Kita vertus apeliantė teisminiame procese mėgina rungtis su pačiu ieÅ¡kovu, o ne kovoja dėl tariamų vaiko interesų, kadangi dėl nepagrįsto atsakovės kaltinimo labiausiai nukentėjo dukra, kuri sužinojusi, jog bus tris dienas atskirta nuo tėvų, nepaliaujamai verkė ir sielojosi; 14.5. apeliantė nepagrįstai remiasi argumentu, jog vaikų norais nereikia vadovautis dėl jiems daromos ieÅ¡kovo įtakos.

Pagal teismų praktikÄ , vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas, o vaiko nuomonė turi bÅ«ti vertinama ne pagal jo amžių, o brandÄ . Taigi tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad vaikas yra gebantis suformuluoti nuomonę, jis privalo vaikÄ iÅ¡klausyti. Å alių vaikai sugeba patys nuspręsti, su kuriuo iÅ¡ tėvų bÅ«tų geriau gyventi, o jų nuomonę galima vertinti kaip brandžiÄ ; 14.6. pareiÅ¡kėjas teismo prašė nustatyti laikinÄ bendravimo tvarkÄ atsižvelgdamas tiek į vaikų, tiek į pačios atsakovės interesus.

Dėl nustatytos bendravimo tvarkos vaikams nereikia kasdien keisti gyvenamosios vietos, tokia tvarka nereikalauja papildomų pastangų persikelti kartu su visomis mokymosi reikmėmis ar drabužiais, be to, vaikų motina dirba įtemptu grafiku, todėl nustačius jos praÅ¡omÄ tvarkÄ vaikams po pamokų tektų bÅ«ti vieniems. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio – nustatytos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

18. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ .

19. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

20. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

21. Apeliantė nagrinėjamu atveju visų pirma nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamÄ ja vieta su pareiÅ¡kėju. NesutikimÄ grindžia keliais aspektais:

1) neįvertintas nepilnamečių vaikų tėvo elgesys bei jo auklėjimo metodai, pažeidžiantys vaikų interesus;

2) nenustatyti jokie duomenys, dėl kurių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su motina;

3) teismas negalėjo vadovautis vaikų nuomone dėl jiems daromo poveikio.

22. Vertindamas byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliantės atskirojo skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo nustatytai laikinai nepilnamečių vaikų gyvenamajai vietai su tėvu.

23. Ginčydama teismo nustatytÄ laikinÄ nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymÄ su tėvu apeliantė visų pirma remiasi tuo, jog nepilnamečių vaikų tėvo elgesys bei jo auklėjimo metodai pažeidžia vaikų interesus, o teismas tokių argumentų nevertino. Pažymėtina, kad, viena vertus, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ nenagrinėjamas ginčas iÅ¡ esmės, neatliekamas iÅ¡samus įrodymų vertinimas, o iÅ¡ esmės siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuota ginčo situacija.

Tuo tarpu apeliantės įrodinėjamos aplinkybės ir iÅ¡samiai apraÅ¡omas vaikų tėvo galimas nesugebėjimas rÅ«pintis vaikais, jo auklėjimo metodai ir pan. susijusios su ginčo iÅ¡sprendimu iÅ¡ esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pagrįstai sprendžiant nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ nebuvo iÅ¡samiai aptarti ir vertinti apeliantės argumentai, aptariant tik apeliantės argumentus apie tėvo elgesį nepilnametės dukros atžvilgiu, pažymint, jog atsižvelgiant į apeliantės reakcijÄ ir jos elgesį, argumentai labiau susiję su gynybine pozicija.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nenustatė, kad vaikų tėvo rūpinimasis ir priežiūra vaikais yra netinkama, dėl ko vaikų gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su tėvu. Apeliantė nepaneigė atskirojo skundo argumentais pirmosios instancijos teismo išvados, o apeliantės nurodomos aplinkybės (vėlavimas į šventę ir pan.) vertintini kaip momentinio pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nepagrindžia, jog pareiškėjas nesirūpina ar neprižiūri vaikų.

Juolab kad, kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto 2022 m. rugsėjo 1 d. Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akto, abu vaikai patvirtino, jog tėvas jais rÅ«pinasi, tvarko namus, leidžia laisvalaikį, dažnai bÅ«na namuose. Dar daugiau, pažymėtina, jog pareiga rÅ«pintis vaikais tenka abiems tėvams, todėl tuo atveju, jeigu kažkuris iÅ¡ tėvų dėl atitinkamų priežasčių negali tuo metu pasirÅ«pinti vaiku (pvz. nuvežti pas gydytojÄ ar į Å¡ventę) ar įgyvendinti kitas su vaikų priežiÅ«ra, auklėjimu ir pan. susijusias pareigas (pvz. dalyvauti susirinkime), tokiÄ teisę (o taip pat ir pareigÄ ) tai padaryti turi kitas iÅ¡ tėvų.

24. Nepritartina apeliantei, jog nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neturėjo atsižvelgti į vaikų nuomonę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje akcentuojama vaiko nuomonės iÅ¡klausymo svarba. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vertinant vaiko norus, turi bÅ«ti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumÄ , taip pat į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko iÅ¡reikÅ¡tam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisiriÅ¡imÄ prie asmens, su kuriuo jis gyvena, Å¡io suteikiamas materialines sÄ lygas, saugumo pojÅ«tį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Taigi vaiko nuomonė yra viena iÅ¡ vertintinų aplinkybių, tačiau ne visa lemianti, o į vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nagrinėjamu atveju sprendžiant procesinio pobÅ«džio klausimÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nepilnamečių vaikų norÄ gyventi su tėvu.

IÅ¡ 2022 m. rugsėjo 1 d. Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akto matyti, jog abu vaikai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su tėvu, o pateikdama iÅ¡vadÄ Tarnyba nurodė, jog vaikai Å¡iltesnius jausmus nurodė kalbėdami apie tėvÄ ir bendravimo metu buvo matoma, kad vaikai yra daugiausia emociÅ¡kai prisirišę prie tėvo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Tarnybos pateiktais dokumentais, pažymi, jog vaikai nėra mažo amžiaus, sugeba pareikÅ¡ti savo nuomonę, jų nuomonė aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti ir jos nevertinti visame aplinkybių kontekste.

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tikėtina aplinkybė, kad nepilnamečiai vaikai, girdėdami tėvų tarpusavio konfliktus, kalbėdami naudoja tėvų žodžius ar nuomonę iÅ¡reiÅ¡kia vartodami tėvų komentarus, tačiau Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo laikyti pagrįstu apeliantės argumentÄ , jog vaikai yra nuteikti prieÅ¡ apeliantę, o jų iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė yra iÅ¡imtinai to pasekmė.

25. Nėra pagrindo pritarti ir apeliantės argumentui, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimÄ nustatyti laikinÄ nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu nulėmė vaikų nuomonė. IÅ¡ skundžiamos nutarties argumentų nustatyta, jog teismas įvertino aplinkybių visumÄ , t. y. vaikų interesus, nusistovėjusiÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , vaikų nuomonę bei tai, jog nenustatyta, kad nepilnamečių vaikų auklėjimu ir priežiÅ«ra pareiÅ¡kėjas rÅ«pinasi netinkamai. Tai, jog vaikai iÅ¡reikÅ¡dami nuomonę nenurodė, kad yra labiau prisirišę prie savo gyvenamosios aplinkos ir nenori jos keisti, nereiÅ¡kia, jog gyvenamoji aplinka jiems nėra svarbi ir tai paneigia teismo iÅ¡vadÄ , jog gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu sprendžiant procesinio pobÅ«džio klausimÄ Å¡iuo metu neatitinka geriausių vaikų interesų.

Kartu pažymėtina ir tai, jog Å¡ios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apeliantė nesirÅ«pina vaikais, o nustatyta laikina nepilnamečių gyvenamoji vieta, įvertinus bylos aplinkybes, gali pasikeisti iÅ¡nagrinėjus Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės.

26. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo argumentams, jog apeliantė nepagrindė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu pažeis prioritetinius vaikų interesus ar jiems kels grėsmę. Iš atskirojo skundo matyti, jog apeliantė vienu iš argumentų nurodo aplinkybę, kad byloje nėra duomenų, kuriais remiantis nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su apeliante. Pasisakydamas šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, jog vaikai nėra suaugusiųjų tarpusavio konflikto sprendimo įrankis, visais atvejais sprendžiant ginčus turi būti paisoma geriausių vaikų interesų.

Neabejotina, kad iÅ¡ esmės pas abu tėvus galėtų bÅ«ti nustatyta laikina vaikų gyvenamoji vieta, ji yra pritaikyta vaikams, o vaikai su abiem tėvais yra sukÅ«rę atitinkamus tarpusavio ryÅ¡ius, tačiau, kaip jau minėta aukščiau, pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nustatyta aplinkybių visuma sprendžiant laikinÄ sias apsaugos priemones suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo metu labiau nepilnamečių vaikų interesus atitiks laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas pas tėvÄ .

27. Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat nustatė ir skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiais vaikais. Apeliantė su tokia teismo nustatyta tvarka nesutinka, praÅ¡o nustatyti bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ bÅ«tų bendraujama su nepilnamečiais vaikais pagal 50:50 proc. modelį, įrodinėdama, jog tokia bendravimo tvarka atitinka nepilnamečių vaikų interesus, apeliantė prisidėtų prie vaikų psichologinės sveikatos gerinimo, vaikai pajustų artimesnį ir sustiprėjusį ryšį su motina, pagalbÄ ir palaikymÄ .

28. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

29. Apeliantės praÅ¡ymo taikyti 50:50 proc. bendravimo modelį teismas netenkino remdamasis tuo, jog toks modelis galėtų bÅ«ti nustatytas tik iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ iÅ¡ esmės ir įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, ko sprendžiant procesinio pobÅ«džio klausimÄ teismas neatlieka. Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo praktikÄ toks bendravimo modelis galėtų bÅ«ti taikytinas, tačiau labiausiai nepilnamečių vaikų interesus atitiktų teismo nustatyta bendravimo tvarka.

30. IÅ¡ tiesų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad bendravimo su vaikais tvarka, pagal kuriÄ vaikai realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iÅ¡ tėvų po savaitę, yra iÅ¡ principo galima. Tačiau kartu pastebėtina, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , turi rasti balansÄ tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabiliÄ namų aplinkÄ ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Bendravimo tvarkÄ teismas nustato pagal esamÄ situacijÄ , t. y. atsižvelgdamas į tai, kas Å¡iuo metu geriausiai užtikrintų vaiko interesus.

31. Å iuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos bÅ«klę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietÄ , faktinę vaiko tėvų gyvenamÄ jÄ vietÄ , nulemiančiÄ vaiko kilnojimosi iÅ¡ vienos gyvenamosios vietos į kitÄ poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, 19 punktas).

32. Pritartina apylinkės teismo argumentui, jog toks bendravimo modelio taikymas iš esmės galimas tik išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Taigi vien šiuo argumento pagrindu apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nustatyti apeliantės prašomos laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo argumentams, jog nepilnamečių vaikų interesus labiau atitinka nustatyta teismo laikina bendravimo tvarka, kadangi vaikų tėvas dirba namuose, taip pat namuose gyvena vaikų senelis, su kuriuo vaikai nurodė labai gerai sutariantys, todėl vaikai po mokyklos namuose nebūtų vieni.

33. Pažymėtina ir tai, jog apeliantė neįrodė, kad nustatyta laikina jos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka kenkia Å¡alių nepilnamečių vaikų interesams. Kita vertus, apeliantė bendru sutarimu su atsakovu gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dažniau nei tai numatyta laikinoje bendravimo tvarkoje, ypatingai vaikams pareiÅ¡kus norÄ . Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iÅ¡ tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iÅ¡ jų elgesio, vaiko patirties, iÅ¡gyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vienÄ ar kitÄ norÄ lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikÅ¡mę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Taigi Å¡alys, vaikams pareiÅ¡kus norÄ , turėtų atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus, į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , užtikrinti, kad vaikai jaustųsi saugiai ir, Å¡alims tarpusavyje konfliktuojant, patirtų kuo mažiau neigiamų emocijų bei nestabilumo, o ne vadovautis savo principais. Pastebėtina, kad Å¡iÄ aplinkybę nurodė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Galutinai klausimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, minėta, tarp Å¡alių bus iÅ¡spręstas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės.

34. Dėl visų pirmiau Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas aplinkybes tokio pobÅ«džio bylose ir prioritetÄ Å¡ioje ginčo situacijoje teikė bÅ«tent vaikų interesams, kartu kiek tai įmanoma esant konfliktiÅ¡kiems Å¡alių santykiams, iÅ¡laikydamas Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo metu keisti teismo nustatytų laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir laikinos bendravimo tvarkos taip, kaip pageidauja apeliantė, nėra teisinio pagrindo, ginčijama nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: netenkinti apeliantės atskirojo skundo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja Loreta Bujokaitė "