e59d8bf5-df8a-49d5-a785-84aa6fd528f7 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1522-667/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09339-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.8.3; 2.1.10.1; 2.3.6.4.4; 2.1.15.3.3(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 24 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei,dalyvaujant prokurorei Linai Gudonienei,kaltinamajai L. D. ir jos gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,nukentėjusiajai bei įstatyminei mažametės A. K. atstovei V. K. ir jos atstovei advokato padėjėjai Kristinai Varanavičienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeL.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, iÅ¡tekėjusi, iÅ¡silavinimas – spec. vidurinis, dirba (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota – ten pat, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : kaltinamoji L. D. buvo kaltinama tuo, kad ji 2016-02-22, apie 14.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje tarp ketvirto ir penkto aukÅ¡to, smurtaudama, tai yra sugriebus už kairės rankos mažametei A.

K., gim. (duomenys neskelbtini) m., jÄ tampė, taip ne mažiau vieno trauminių poveikio pasėkoje padarė nukentėjusiajai A. K. poodinę kraujosruvÄ kairiajame dilbyje, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra Å¡iais savo veiksmais padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 3 d.Kaltinamoji L. D. teisme pagal jai pareikÅ¡tus kaltinimus kalta neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 14 metų gyvena bute (duomenys neskelbtini), jos butas penktame aukÅ¡te, nukentėjusios V.

K. Å¡eima gyvena apie 9-10 metų ketvirtame aukÅ¡te po jos butu. Kaltinamoji su kitais namo kaimynas bendrauja ir sutaria, o su V. K. visiÅ¡kai nebendrauja, net nesisveikina. Jos susipažino prieÅ¡ 6-erius metus, kai kartÄ ji dėl nepaliaujamo triukÅ¡mo pabarÅ¡kino Å¡epečiu į grindis, ko pasekoje vėlų vakarÄ pas jÄ atėjusi nukentėjusioji V. K. jÄ iÅ¡koliojo, po teprasidėjo jų nesutarimai. K. bute bÅ«davo pastoviai triukÅ¡maujama, nes V. K. sutuoktinis geriantis, todėl į butÄ buvo kviečiama policija, beto V.

K. bute gyveno iÅ¡ viso 7 žmonės, tai yra jos Å¡eima, motina ir jos vyro sesuo su vyru, tik Å¡iuo metu gyvena ji, jos vyras, dukra, sÅ«nus ir motina, todėl dėl triukÅ¡mo L. D. tekdavo į darbÄ eiti nemiegojusiai. Ji pati į policijÄ dėl kaimynų triukÅ¡mavimo nėra kreipusis, tik kartÄ su Å¡luota 2009-09-15 yra pabeldusi į grindis, bet dėlto ji nukentėjo, nes buvo nubausta teismo įspėjimu. TÄ kartÄ policijai V. K. tada sakė, kad baladodama ji triukÅ¡mauja ir tokiu bÅ«du sukėlė mikčiojimÄ jų dukrai Augustei.

V. K. pastoviai raÅ¡ydavo ant kaltinamosios pareiÅ¡kimus, todėl prieÅ¡ Å¡eÅ¡erius metus policija pas jÄ Ä—jo kaip į darbÄ . Kaltinamoji bute gyvena kartu su savo sena mama, todėl žiÅ«rėdamos televizorių kartais pagarsina jį, nes jos mama neprigirdi, nei ji, nei jos motina alkoholio nevartoja, yra tikinčios. Kaltinamoji su nukentėjusiosios motina ankščiau sveikindavosi, tačiau po Å¡io konflikto – nebesisveikina. Dėl kaltinime nurodyto 2016-02-22 įvykio neturi ko prisiminti, nes to nebuvo, kaimynės vaiko ji netampė, Auguste yra manipuliuojama kaip įrankiu, nes jos motinai tik reikalingi pinigai.

Nukentėjusioji A. K. dažnai žaisdavo jų laiptinėje ant laiptų, todėl kaltinamajai sunku bÅ«davo praeiti į 5 aukÅ¡tÄ , nes vaikų bÅ«davo 3-4, laiptinėje bÅ«davo kažkas, dar atsivesdavo Å¡unį, triukÅ¡maudavo, Å¡iukÅ¡lino. 2016-02-22 ji grįžo iÅ¡ darbo ir aikÅ¡telėje tarp 4-o ir 5-o aukÅ¡to pamatė žaidžiančius vaikus. Kaimynų vaikai žaisdavo kiekvienÄ dienÄ , kai ji grįžta iÅ¡ darbo, o taip pat ir savaitgaliais, jie su ja nesisveikina, nes ji ir anksčiau perspėdavo, kad jie netriukÅ¡mautų, neÅ¡iukÅ¡lintų, netrukdytų praeiti namo gyventojams.

Žaidė kaimynė A. su berniuku A., kurį matė pirmÄ kartÄ , ji juos perspėjo, kad jie nenukristų nuo laiptų, kad baigtų žaisti, netrukdytų jai praeiti, jie nereagavo ir toliau žaidė mobiliais telefonais, A. K. jai pasakė, kad kai baigs žaisti, tada jie nueis namo. Tada ji dar kartÄ Ä¯ abu vaikus kreipėsi, kad jie baigtų žaisti, pakartojo, kad laiptinė yra bendra, kad tai ne žaidimų aikÅ¡telė, kad laiptinė yra žmonėms vaikščioti, ji paprašė kad jie leistų jai praeiti.

Jokių necenzÅ«rinių ar įžeidžiančių žodžių vaikų atžvilgiu nevartojo. Kol ji negavo Å¡aukimo iÅ¡ tardytojos, ji nežinojo kad yra kaltinama 2016-02-22 laiptinėje smurtavus prieÅ¡ mažametę. Ji neigia tyčia sužalojus nukentėjusiÄ jÄ A. K., ji mano, kad A. nustatytos ekspertų mėlynės galėjo atsirasti kitu laiku, nei 2016-02-22 kai ji ėjo pro vaikus, nes V. K. dukra A. yra judrus vaikas, pastoviai žaidžia su berniukais, todėl vaikas galėjo ir mokykloje užsigauti, o ji tiesiog tapo atpirkimo ožiu.

Kaltinamoji mano, kad laiptinėje buvusių vaikų parodymai yra melagingi ir mano, kad tam buvo pravesta suaugusiųjų pamoka. Žodžių „valkatos“ vaikų atžvilgiu nenaudojo. Kas teisme buvo pasakyta nukentėjusiosios V. K. yra melas, nes jos tikslas yra pinigai, o jos vaikas yra kaip įrankis jiems gauti. V. K. jÄ susitikus laiptinėje, vadina įvairiais necenzÅ«riniais įžeidžiančiais žodžiais, kaimyne niekada nepavadino, jos seniai konfliktuoja. Byloje pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių nepripažįsta.

Nori, kad teisme nugalėtų teisybė.BylÄ su kaltinamuoju aktu perdavus į teismÄ kaltinimas L. D. buvo grindžiamas nukentėjusiosios mažametės A. K. (b. l. 32, 53-57), jos įstatyminės atstovės ir nukentėjusiosios V. K. (b. l. 10, 11-12), mažamečio A. L. (b. l. 62-64), liudytojos A. K. (b. l. 68-70) parodymais, specialisto iÅ¡vada Nr. G532-2016(02) (b. l. 35, 39), 2016-03-14 asmens parodymo atpažinti protokolu (b. l. 43-46), 2016-02-25 V. K. protokolu-pareiÅ¡kimu apie nusikalstamÄ veikÄ (b. l. 2, 3) ir 2016-02-25 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu (b. l. 5-7).Teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus, Å¡is kaltinimas nepasitvirtino.Teismas posėdžio metu, BPK 276 str. nustatyta tvarka susipažino su nukentėjusiosios A.

K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui bei tyrėjai, peržiÅ«rėjo CD su nufilmuota mažametės nukentėjusiosios A. K.. Nukentėjusioji A. K. parodė, kad gyvena kartu su savo tėvais. Ji dažnai iÅ¡eina į laiptinę pažaisti su savo draugais. Kartais pas jÄ ateina vienas draugas, kartais – du. Jie kalbasi, tyliai palaksto, tačiau niekada niekas jokių priekaiÅ¡tų dėl to jiems neiÅ¡sakė, iÅ¡skyrus vienÄ kaimynę iÅ¡ penkto aukÅ¡to. Ji gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame virÅ¡ jų buto.

Ji nuolat jai priekaiÅ¡tauja, kad ji su savo draugais bÅ«na laiptinėje. Ji iÅ¡eina iÅ¡ savo buto ir sako, kad ji neturi namų ir panaÅ¡iai. Tai jau tęsiasi keletÄ mėnesių. Maždaug prieÅ¡ dvi dienas, tiksliai laiko neprisimena, ji grįžo iÅ¡ mokyklos, papietavo ir išėjo į laiptinę su draugu Arnu. Laiptinėje jie žaidė su telefonais. Jie buvo laiptinės aikÅ¡telėje tarp penkto ir ketvirto aukÅ¡to. Tuo metu iÅ¡ kažkur grįžo kaimynė iÅ¡ 15-o buto. Ji pasakė: „Ir vėl jÅ«s čia.

Eikite ant savo laiptų arba į namus“. Ji jai atsakė, kad kai baigs žiÅ«rėti filmukÄ savo telefone, pareis į namus arba eis ant savo laiptų. Ji atsakė, kad ji jai ne močiutė ir kad jos klausytų. Ji toliau žiÅ«rėjo filmukÄ , o ji stovėjo ir laukė. Kiek palaukusi ji nepatenkinta paklausė, ar ilgai jai dar reiks laukti. Ji jai atsakė, kad nueis kai pabaigs žiÅ«rėti filmukÄ . Tada ji sugriebė jai už rankos ir ėmė tampyti. Ji labai iÅ¡sigando, nes imdama jai už rankovės, ji sugnybo jai rankÄ .

Tuo metu ji skausmo nepajuto, nes labai iÅ¡sigando, kad nepradėtų kaimynė jos muÅ¡ti, kai tik jÄ paleido ji nubėgo į namus ir ėmė skambinti savo mamai ir papasakojo kad buvo. Netrukus pradėjo jausti skausmÄ rankoje, kuriÄ jai buvo sugnybusi kaimynė. Vakare grįžusi mama apžiÅ«rėjo jos rankÄ , ant kurios buvo likusios mėlynės. KitÄ dienÄ jos močiutė nuvedė jÄ Ä¯ Kalniečių poliklinikÄ , kur gydytoja apžiÅ«rėjo jos rankÄ , tai yra mėlynes ant jos rankos (b. l. 32, 53-57).Nukentėjusioji V.

K. teisme parodė, kad su kaltinamÄ ja konfliktuoja seniai, nuo tada kai 2009 m. ji kreipėsi į policijÄ , nes kaltinamoji belsdavo į savo buto radiatorių, ir to pasėkoje A. K. ėmė mikčioti, seniau dukra nemikčiojo, dėl to ji. PrieÅ¡ tai su L. D. dar pasisveikindavo. Seniau kaltinamoji triukÅ¡mavo dėl to, kad jos vaikai žaisdavo namuose. Pas juos bute girtaujama tikrai nebÅ«davo. Kiekvienoje Å¡eimoje bÅ«na kivirčų, bet tai, kÄ pasakoja Å¡iuo metu kaltinamoji, netiesa. Nukentėjusioji dirba pardavėja, vyras – (duomenys neskelbtini) transportuotoju. 2016-02-22 po pietų sulaukė dukros skambučio.

Dukra buvo strese, pasakodama vis dar labiau mikčiojo. Sakė, kad kaimynė jÄ tampė ir vijo namo. Ji dukrai pasakė, kad kai ji nurims, tada jos ir pakalbės, buvo kažkur 13 valanda. Ji iÅ¡ darbo grįžo vėlai ir dukra jau miegojo, tai jos apie jos incidentÄ su kaimyne pasikalbėjo kitos dienos ryte. Buvo dvi mėlynės jai ant kairės rankos virÅ¡ alkÅ«nės, mėlynės nebuvo baisios, matėsi, kad tik pirÅ¡tų antspaudai. Jos buvo pakankamai nedidelės, 1 cm – 1,5 cm. Vyro dukters sužalojimo metu nebuvo namuose, gal buvo kaime.

Ryte atsikėlusi dukra papasakojo, kad vakar žaidė laiptinėje, kaimynė grįžo iÅ¡ kažkur ir liepė eiti namo, tačiau jie norėjo pabaigti žiÅ«rėti filmukÄ , o kaimynė laukė, kol pasibaigs ir pasakė „(duomenys neskelbtini), aÅ¡ tau ne močiutė, turi manęs klausyti“. Kaimynė jÄ sugriebė už rankos ir patampė. Tada dukra su draugu A. parbėgo namo pas juos į butÄ . Tuo metu namuose buvo jos mama, A. močiutė, kuri iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ laiptinėje jau ėjo prie durų pažiÅ«rėti.

Po dukros skambučio dėl incidento namo negrįžo, nes ji negali užrakinti alkoholinių gėrimų parduotuvės, kur ji dirba ir iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Iki jos namų nuo darbo pėsčiomis trys minutės kelio. Todėl pasiskambino mamai ir ji papasakojo, kas įvyko. TÄ dienÄ , kai sulaukė dukros skambučio, jai buvo sunku sulaukti darbo pabaigos. TÄ pačiÄ dienÄ po darbo važiavo raÅ¡yti į Žaliakalnio policijÄ , galėjo bÅ«ti 22.30 val., pareiÅ¡kimo. Ji pati dukros nevedė pas gydytojus, o vedė kitÄ dienÄ jos mama.

Ä® psichiatrÄ kreipėsi po to du kartus, gali bÅ«ti, kad pas psichiatrÄ kreipėsi tik po dviejų savaičių, nes turėjo suderinti viskÄ su savo darbu. Ji pati pas gydytojÄ nėjo, nes jos darbo valandos pakankamai ilgos, tai savo nuožiÅ«ra vaistus geria. Dėl dukros tai psichologai sakė, jog vaikas pasekmes jaus ilgai. Mergaitei paaÅ¡trėjo mikčiojimas, ji turi gerti valerijonus, raminančias Å¡aknelės, o taip pat reikalingi vaistai. Su dukra Å¡ios temos nebeliečia. Laiptinėje dukrai liepė dabar nebežaisti, bet bÅ«na, kad dukra į laiptinę iÅ¡eina, bÅ«na, kad paklausia, ar gali atsivesti draugÄ Ä¯ namus.

Lankėsi su dukra pas psichologÄ ir iki Å¡io įvykio, nes dukra jautri mergaitė, jai turi bÅ«ti mažiau streso, tada ir mikčiojimas gali iÅ¡nykti. Jai gydytojo skiriami vaistai nuo nerimo, po to įvykio ji jaučia baimę, negali tamsoje miegoti. Iki įvykio viskas buvo suriÅ¡ta tik su mikčiojimu. Dukra judri, bÅ«na, kad ir nugriÅ«va, susižaloja, kaip dažnai – negali pasakyti. Dukrai mokslai sekasi vidutiniÅ¡kai, draugų klasėje turi. Po to su A. lankėsi pas psichologÄ , nes dukra bijo iÅ¡eiti į laiptinę, Å¡uniukÄ iÅ¡vesti.

Vaikui buvo iÅ¡raÅ¡yti stiprÅ«s antidepresantai. Ji savo vaikų niekada nemuÅ¡a, nėra net jų purčiausi, nes geriausia bausme vaikams laiko apribojimÄ naudotis telefonu ar kompiuteriu. Kaimynė dar prieÅ¡ įvykį užkabinėjo, o pro jÄ nepraeina nepareplikavusi, vartoja rusiÅ¡kus žodžius, visa jų Å¡eima į tai bando nekreipti dėmesio. Kiekvienas žmogus nori ramiai gyventi. A. po įvykio tapo labai jautri, jai psichologai kainuoja nemažai, vaistus reikia pirkti. JÄ reikėjo gydyti, turėjo iÅ¡laidų, todėl pareiÅ¡kė byloje ieÅ¡kinį dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo, vaistų čekių iÅ¡saugotų neturi, nes kai juos pirko, rÅ«pėjo tik dukros sveikata ir apie čekių rinkimÄ net nepagalvojo.

Jos ir dukros patirtÄ neturtinę žalÄ sudaro jos psichologiniai iÅ¡gyvenimai, stresas. Po įvykio kaltinamoji pas jÄ nebuvo atėjusi atsipraÅ¡yti. Galvojo, kad ateis ir paaiÅ¡kins. Pati pas kaltinamÄ jÄ nėjo, nes nenorėjo veltis į konfliktÄ . Nukentėjusioji nurodė, kad byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius palaiko, ji ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė 2000 Eur ieÅ¡kinį dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo bei praÅ¡ymÄ priteisti turėtas 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 18-22), ji, kaip mažametės nukentėjusiosios A.

K. įstatyminė atstovė pareiÅ¡kė 3000 Eur ieÅ¡kinį dėl dukrai padarytos neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 24-28, 135-136).Liudytoja A. K. parodė, kad ji yra V. K. mama ir nukentėjusios A. močiutė. KaltinamÄ jÄ Å¾ino iÅ¡ matymo, ji gyvena virÅ¡ jų buto. Jos nebendrauja ir nesisveikina. Apie aÅ¡tuonerius metus gyvena kartu su dukros Å¡eima (duomenys neskelbtini). Pas juos butas dviejų kambarių. Ji su vaikais turi kambarį, o dukra su vyru kitame kambaryje gyvena. Vaikai žaidžia namuose, o mažesnė iÅ¡eina į laukÄ , kai bÅ«na geras oras.

Apie 2016-02-22 ji tvarkėsi virtuvėje. Parėjo anÅ«kė iÅ¡ mokyklos, paprašė, kad iÅ¡leistų į laukÄ , o po to į laiptinę pažiÅ«rėti kažkokį filmukÄ . IÅ¡leido ir pasakė, kad netriukÅ¡mautų. Žento tuo metu namuose nebuvo. AnÅ«kas žaidė prie kompiuterio. Ji girdėjo, kÄ vaikai veikia laiptinėje. IÅ¡kart nesuprato, kas atsitiko, kai laiptinėje iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Po kažkiek laiko ji norėjo pažiÅ«rėti kas vyksta, pradėjo eiti link lauko durų, tuo metu pro duris į butÄ atbėgo anÅ«kė su draugu, ji pradėjo verkti, buvo iÅ¡sigandusi ir pasakojo, kad kažkas nutiko, tačiau močiutė iÅ¡ pradžių nesuprato kas, nes vaikas buvo strese.

Nors po 10-15 minučių nusiramino, papasakojo, bet ne viskÄ suprato, kartu su ja buvęs draugas pasakojo, kad kaimynė eidama juos iÅ¡vadino visaip, liepė nebÅ«ti laiptinėje, nežaisti. AnÅ«kė verkė, sakė, kad jÄ mušė, griebė už rankų, tÄ sė. Kai išėjo draugas iÅ¡ namų, anÅ«kė skambino mamai papasakoti, kas nutiko. Dukra iÅ¡ darbo grįžo kažkur po 22 val., ji dirba nuo 8 val. TÄ pačiÄ dienÄ ji anÅ«kės niekur nevežė, einant gulti anÅ«kei paskaudėjo rankytę, tai patepė, o kitÄ dienÄ po pamokų jos ėjo pas Å¡eimos gydytojÄ , ji dirbo po pietų.

Ryte irgi rankÄ skaudėjo. VirÅ¡ alkÅ«nės buvo pirÅ¡tų antspaudai, viena didesnė, kita mažesnė. Viena 5 cm, o kita 2 cm dydžio. Mergaitė po įvykio naktį blogai miegojo, be vaistų negalėjo užmigti. Ji buvo smarkiai iÅ¡sigandusi, reikėjo jÄ nuvesti ir į mokyklÄ , nes broliui su A. į mokyklÄ nepakeliui. Jai atrodo, kad A. yra per daug jautri. AnÅ«kė dabar irgi geria vaistus – valerijonus, raminančiÄ arbatÄ . (b.l. 136-137)L. V. K. parodė, kad nukentėjusioji A. K. jo dukra.

Jis dirba (duomenys neskelbtini) logistikos skyriuje kroviku. 2016-02-22 prieÅ¡ darbÄ ryte buvo iÅ¡vykęs pas tėvus į kaimÄ , prieÅ¡ 13 valandÄ grįžo namo, pasiėmė pietus, dukra tuo metu buvo lauke ir išėjo į darbÄ . Naktį, jau po 22 valandos, jam telefonu žmona paskambino į darbÄ ir pasakė, kas atsitiko, kad ji vyksta į policijÄ . Jis dukros sužalojimo metu jau buvo darbe, nors oficialiai darbas jam buvo tik nuo 16 valandos, nes darbe turi atlikti tam tikrus darbus ir po to gali eini namo.

Dabar žino, kad laiptinėje įvyko konfliktas tarp kaimynės ir jų dukros A., kad po to parėjo vaikas verkdamas namo. Kodėl dukra verkė jis nežino. Nelabai kÄ apie tÄ Ä¯vykį iÅ¡ viso žino, jam tepasakė, kad kaimynė už rankos tampė dukrÄ , tačiau už kurios rankos tampė, nežino. Nors jo santykiai su dukra geri, tačiau kitÄ dienÄ dukra jam nerodė savo sužalojimų. Jis grįžęs iÅ¡ darbo ryte miegojo (b.l. 159-160).Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino nepilnamečio A.

L. apklausos pas ikiteisminį teisėjÄ protokolÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad mažametis A. L., patvirtino A. K. parodymus, papildydamas, jog kaimynė pradėjo tampyti A., nors jie tik žiÅ«rėjo video. Tempė už kairės rankos. Tampė ir papurtė kokius 4 kartus. A. nuėjo namo ir pradėjo verkti. Jis jautėsi blogai, kai kaimynė A. tampė. A. skaudėjo kai jÄ tampė, nes ji sakė, kad jai beveik buvo lūžusi ranka (b. l. 62-64). IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad liudytojas nurodė, kad kaimynė A. paėmė ranka už kairios rankos virÅ¡ alkÅ«nės.Ekspertė M.

K. paaiÅ¡kino, kad pirminės apžiÅ«ros metu, kai pas jÄ mažametė nukentėjusioji atvyko 2016-02-26, buvo konstatuota poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, tai turėtų bÅ«ti vidinio pavirÅ¡iaus, esančio virÅ¡utiniame dilbio trečdalyje, per trečdalį nuo alkÅ«nės ir peties. Mėlynės buvo su žalsvais ir gelsvais pakraščiais, nes buvo praėjusios keturios paros. Tiriamoji trumpai paaiÅ¡kino, kas nutiko, kad ji buvo tampoma už kairės rankos. Kraujosruvų spalvos pasikeičia priklausomai nuo organizmo, jei sužalojimas pavirÅ¡inis, tai jos gali iÅ¡nykti ir greičiau, jei jis yra ir gilesnis, tai jis gali bÅ«ti ir kitÄ dienÄ toks pats kaip prieÅ¡ parÄ .

Jie nefotografuoja gyvų asmenų. Nukentėjusiosios apžiÅ«ros metu ekspertė matė tik vienÄ kraujosruvÄ , kuriÄ pamatavo 5cm x 1,5cm matmenys. Ekspertė, susipažinusi su Å¡eimos gydytojos atsineÅ¡tais medicininiais dokumentais, nurodė, kad 2015 metais mergaitei buvo daromi kraujo tyrimai, ten yra duomenys apie krešėjimo elementus, duomenų apie jų mažėjimÄ nėra, kas rodo, jog duomenų, kad greitai gali atsirasti mėlynės, nėra. Kadangi vaiko ranka gana maža, jei imant už alkÅ«nės, tiesiog pagal apimtį, dalis plaÅ¡takos gali pereiti į dilbį ir žastÄ .

Mergaitei padaryto sužalojimo mechanizmo ar įrankio nurodyti negali. Galėjo tai bÅ«ti ir ranka, nes ji yra priskiriama prie kietų bukų daiktų kategorijos, prie žalojančio įrankio (b.l. 159). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G532-2016(02) matyti, kad A. K. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame dilbyje padaryta kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 39). Liudytoja D.

V. parodė, kad ji dirba poliklinikos gydytoja, A. K. žino, kaip savo pacientę. Gydytoja teisme smulkiau apie mergaitei nustatytų sužalojim lokalizacijÄ pasakyti negalėjo, ji per klaidÄ neužrašė į kortelę, ant kurios A. K. kairės rankos dalies (dilbio ar žasto) buvo kraujosruvos. Jai mergaitė sakė, kad kraujosruvos buvo padarytos vasario 22 dienÄ vakare, gydytoja jÄ apžiÅ«rėjo beveik po paros laiko. Mėlynės nebuvo senos, dar nepageltusios, tačiau smulkiau ji neprisimena. Mergaitė pagal medicininės kortelės įraÅ¡us yra iÅ¡ jautresnių vaikų kategorijos (b.l. 158).IÅ¡ A.

K. asmens sveikatos istorijos matyti Å¡eimos gydytojos D. V. 2016-02-23 18.00 val. padarytas įraÅ¡as, kad: „Mergaitė atvyko su močiute. Vakar vakare laiptinėje kaimynė užpuolė mergaitę, čiupo už rankos (kairės), papurtė. Mergaitė skundžiasi rankos skausmu, apžiÅ«rint matyti 2 kraujosruvos (5 cm x 1,5 cm ir 2 cm x 2 cm) (b. l. 153-155). IÅ¡ 2016-02-25 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad jog buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) namo laiptinės 5-o aukÅ¡to aikÅ¡telė, ji tarp laiptų į ketvirtÄ ir penktÄ aukÅ¡tus (b. l. 5-7).

IÅ¡ 2016-03-14 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog mažametė nukentėjusioji A. K. atpažino L. D., kaip asmenį, kuris sukėlė jai fizinį smurtÄ (b. l. 43-46).IÅ¡ 2010-01-19 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimo, priimto administracinėje byloje Nr. A-99-667/2010 matyti, kad L. D. už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 174 str., už tai, kad padarė nedidelį chuliganizmÄ , o bÅ«tent: 2009-09-15, apie 11.30 val., vieÅ¡oje vietoje — (duomenys neskelbtini), įžeidžiamai kibdama bei iÅ¡plÅ«sdama necenzÅ«riniais žodžiais V.

K. bei kiemo vaikus, tokiu bÅ«du ji savo prieÅ¡inga teisei veika pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį, todėl jai buvo skirta administracinė nuobauda — įspėjimas. (b. l. 144). N. V. K. 2016-02-22 pareiÅ¡kime policijai nurodė, kad 2016-02-22 namo laiptinėje buvo sužalota jos 9-erių metų dukrÄ A. K.. (b. l. 3).Pagal BK 2 str. 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sÄ moningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.BK 140 str. numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, tai yra tyčiniu poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , sukeliant žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant.

BK 140 str. 3 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko prieÅ¡ mažametį asmenį. BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad asmuo bÅ«tų nuteistas pagal BK 140 str. 3 d., pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vienÄ iÅ¡ BK 140 str. 1 d. nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vienÄ iÅ¡ minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmÄ arba nežymų sužalojimÄ arba trumpÄ susargdinimÄ ir tai padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Å is nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 2 p.), arba nors jų nenori, bet sÄ moningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.). IÅ¡ byloje pateikto kaltinimo matyti, kad L. D. kaltinama fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ mažametę A. K., ko pasekoje A.

K. buvo padaryti sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. L. D. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 3 d., padarymu. Nukentėjusiajai A. K. sužalojimas - vienos poodinės kraujosruvos atsiradimas kairiame dilbyje pasireiÅ¡kė tyčiniais kaltinamosios veiksmais, ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio pasekoje. Kaltinimas neinkriminavo kaltinamajai kito BK 140 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos alternatyvaus objektyvaus požymio – fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai, kuris tik kaltinime galimai preziumuojamas, kaip nustatyto nežymų sveikatos sutrikdymo pasekmė.

Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nenustatė, kaip galėjo atsirasti ant nukentėjusiosios A. K. rankos dilbio kraujosruva, nes pagal bylos medžiagÄ kaltinamoji įvykio metu galimai paėmė nukentėjusiajai už kairės rankos žasto ir jÄ papurtė, ko pasekoje padarė kraujosruvas, kurias tÄ patį vakarÄ matė tiek nukentėjusioji A. K., tiek jos močiutė. Tai, kad kaltinamoji savo ranka paėmė nukentėjusiajai A. K. už kairės rankos aukščiau alkÅ«nės nurodė tiek pati nukentėjusioji, tiek kartu su ja buvęs draugas A.

L., nurodė ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris vykdė mažamečių apklausas (vaizdo įraÅ¡as - b.l. 55-57, 62-64). Ekspertės M. K. teismo posėdyje iÅ¡reikÅ¡ta prielaida, kad kaltinamoji galėjo savo rankos delnu kartu paimti 9 metų nukentėjusiajai A. K. tiek už kairės rankos dilbio, tiek kartu ir už žasto - negali bÅ«ti byloje neginčijamas įrodymas, nes bÅ«tina įvertinti ir tai, kad kaltinamoji yra smulkaus sudėjimo 66 metų moteris, kurios rankos nėra tiek didelės, kad ji taip plačiai paimtų, kad po to ant A. rankos žasto atsiradusios dvi kraujosruvos 5x1,5 cm ir 2x2 cm po kelių dienų transformuotųsi į vienÄ viena kraujosruvÄ 5x1,5 cm ant nukentėjusiosios dilbio vidurinio trečdalio, kÄ objektyviai užfiksavo ekspertė savo specialisto iÅ¡vadoje apžiÅ«rėdama nukentėjusiÄ jÄ A.

K. (b.l. 35). Ekspertė nurodė, kad ji, skirtingai nuo kitų ekspertų, nefotografuoja apžiÅ«rų metu tiriamų objektų – gyvų žmonių, todėl dabar tiksliai negali nurodyti tikslios kraujosrÅ«vos lokalizacijos vietos, tai yra kokioje konkrečioje vietoje ji matė sužalojimus ant A. K. ant kairės rankos dilbio. Ekspertė mano, kad viena iÅ¡ dviejų kraujosruvų, 2x2 cm, kurios nerado ekspertė, bet kuriÄ užfiksavo mergaitę apžiÅ«rėjusi gydytoja D. V., per 4-turias paras po įvykio galėjo iÅ¡nykti, nes iÅ¡ medicininių dokumentų nenustatyta, kad E. K. bÅ«tų objektyviai padidėjęs kraujo kreÅ¡amumas, kas bÅ«tų leidę greičiau ir ilgesniam laiko tarpui likti kraujosruvoms ant tiriamos A.

K. kairės rankos.Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių L. D. kaltę padarius BK 140 str. 3 d. numatytÄ nusikaltimÄ , tai yra byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių jos veiksmuose esant visus bÅ«tinus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymiams. Bylos nagrinėjimo metu nesurinkta įrodymų, kad bÅ«tų galima pagrįsti kaltinamosios tyčiÄ nežymiai sutrikdyti mažametei A. K. sveikatÄ .

Viso proceso metu kaltinamoji kalta neprisipažino. Ji neneigė tarp jos ir mažametės A. K. namo laiptinėje įvykusio žodinio incidento, tačiau tvirtino šio vaiko įvykio metu iš viso nelietusi ir už rankos netempusi. Teismas, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu apklausto kartu su A. laiptinėje žaidusio mažamečio A. L. parodymus, jog A. kaimynė - kaltinamoji tampė ir purtė A., kuri po to nuėjo namo ir pradėjo verkti, konstatuoja, kad šie A. L. parodymai iš dalies sutampa su liudytojos A.

K. parodymais, todėl teismas mano, kad incidento metu fizinis kontaktas tarp kaltinamosios ir mažametės nukentėjusiosios galimai buvo, tačiau ar tai buvo tyčiniai kaltinamosios veiksmai sužaloti ar sukelti skausmÄ nukentėjusiajai A., ar tik patraukti jai nepaklÅ«stančiÄ ir atsikalbinėjančiÄ kaimynų dukrÄ A. už rankos nuo praėjimo laiptinėje, nenustatyta, nes įvykusio konflikto aplinkybes iÅ¡ esmės panaÅ¡iai pasakoja tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji pusė. Kitų liudytojų, tiesiogiai mačiusių šį įvykį, be pirmiau minėtų mažamečių vaikų, nėra.

Aplinkybės, kieno iniciatyva prasidėjo konfliktas, sprendžiant L. D. kaltės pagal BK 140 str. 3 d. klausimÄ , esminės įtakos neturi, kadangi jos tyčios turiniui nustatyti esminė aplinkybė yra ta, kaip faktinę situacijÄ suvokė pati kaltinamoji ir kokios aplinkybės galėjo sÄ lygoti atitinkamų jos fizinių veiksmų panaudojimÄ prieÅ¡ mažametę A. K.. Specialisto iÅ¡vadoje nustatyti sužalojimai iÅ¡ esmės patvirtina mažametės A. paaiÅ¡kinimus, kad incidento metu kaltinamoji ne tik iÅ¡sakė žodinius priekaiÅ¡tus, bet ir naudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ .

Todėl tik formaliai tokie L. D. veiksmai iš esmės atitiktų BK 140 str. 3 d. numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. Kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu asmuo kaltu gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo veiksmuose nustatomi visi būtinieji nuskalstamos veikos sudėties požymiai, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji. Būtent subjektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – kaltės šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Tai yra byloje nėra nustatyta, jog L. D. veiksmuose buvo tyčia mažametei A.

K. sukelti fizinį skausmÄ ar sutrikdyti jos sveikatÄ , tai yra nėra įrodyta, kad kaltinamoji incidento metu siekė BK 140 str. 3 d. numatytų padarinių, nes specialisto iÅ¡vada, kuria konstatuoti kÅ«no sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pati savaime L. D. kaltės neįrodo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ karto po įvykio 2016-02-22 apie 13.00-13.30 val. dėl mažametės Augustės sveikatos bÅ«klės iÅ¡ artimųjų į medikus pagalbos niekas nesikreipė, pas Å¡eimos gydytojÄ su mergaite buvo apsilankyta tik sekančios dienos vakare – 2016-02-23 18.00 val. (b. l. 154-155), o specialisto tyrimas buvo atliktas praėjus 4-oms paroms po įvykio.

IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad A. K. charakterizuojama kaip judrus vaikas, todėl teismui taip pat lieka nepaneigta kaltinamosios iÅ¡kelta abejonė, kad A. kraujosruva galėjo atsirasti ir kitu, nei kaltinime nurodytu, metu jai bÅ«nant tiek namuose, tiek lauke. Teismas atkreipia dėmesį į mažametės A. motinos nukentėjusiosios V. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus ir jos pareiÅ¡kime policijai suraÅ¡ytus skirtingus parodymus apie įvykį ir dukrai A. padarytus sužalojimus. Keista tai, kad telefonu sužinojusi iÅ¡ dukros apie incidentÄ tarp jos ir kaimynės L.

D., V. K. toliau liko dirbti darbe, nors darbo vieta alkoholinių gėrimų parduotuvėje buvo Å¡alia jos namų, nedaugiau iki namų pėstute 3 minutės kelio. Nors jos dukra galimai buvo sužalota, verkė, net kukčiojo, jos kalboje buvo padidėjęs jos mikčiojimas, ji daugiau neskambino į namus ir nesiteiravo, kaip jaučiasi mažametė dukra, neprašė savo motinos nuvežti pas gydytojÄ , ir tik po 22.00 val. baigusi darbÄ ji grįžo namo ir radusi A. miegančiÄ , jos net neapžiÅ«rėjo, o iÅ¡ karto nuvažiavo į policijÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimo, kuriame paminėjo savo su kaimyne konflikto prieÅ¡istorę, bei tai, kad jos dukra įvykio metu buvo ne tik sužalota, bet ir iÅ¡koliota negražiais žodžiais.

Savo pareiÅ¡kime V. K. nurodė, jog dukra jautė ir tebejaučia skausmÄ rankoje, už kurios jÄ tampė kaimynė (b. l. 3), nors objektyviai dėl Å¡ių aplinkybių nesitikrino, o su dukra apie įvykį kalbėjo tik kitÄ dienÄ . PrieÅ¡taravimų yra ir tarp nukentėjusiosios A. K. bei jos močiutės parodymų. Teismo vertinimu, tokie V. K. veiksmai, neadekvačiai reaguojant į dukros incidentÄ su kaimyne, neįvertinant medikiniuose dokumentuose nustatyto A padidėjusio jautrumo bei į jos galimai netinkamus veiksmus bendraujant su senyvo amžiaus kaimyne, į bÅ«tina vaikų pagarba senyvo amžiaus žmonėms ir jų teisėtiems praÅ¡ymams, daugiau buvo sÄ lygoti jau iÅ¡ ankščiau tarp V.

K. Å¡eimos ir L. D. susiklosčiusios konfliktinės situacijos, todėl manytina, kad po tiriamo įvykio V. K. dėmesys daugiau buvo sutelktas į konflikto su kaimyne tÄ sÄ ir galimÄ â€žnaudÄ â€œ iÅ¡ Å¡io įvykio, o ne į dukrai A. galimai padaryto sužalojimo gydymÄ ir santykių su kaimyne tinkamÄ iÅ¡sprendimÄ .Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡tirtų įrodymų visuma duoda pagrindÄ manyti, kad kaltinamoji L. D., nukentėjusiajai A. K. nereaguojant į pagyvenusios kaimynės praÅ¡ymÄ jÄ praleisti ir nežaisti laiptinėje, nes kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų jos mama K. jai liepė nereaguoti į kaimynės praÅ¡ymus ir veiksmus, galimai paėmė nukentėjusiajai A.

K. už kairės rankos aukščiau alkÅ«nės, ir patampė, kaip teigiama jos mamos pareiÅ¡kime policijai, tačiau ar tokie jos veiksmai galėjo jai sukelti realų fizinį skausmÄ nenustatyta. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nustatydamas L. D. galimai atliktų veiksmų formaliÄ atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymiams, turi realiai įvertinti kaltinamosios galimai padarytos veikos pavojingumÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė.

Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Pažymėtina, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka valstybiniam kaltintojui – prokurorui; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės byloje turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas).Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nesurinkta nenuginčijamų įrodymų, kad L. D. bÅ«tų padariusi jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 str. 3 d..

Esant tokai situacijai, o byloje esančias abejones aiškinant kaltinamosios naudai, L. D. išteisintina pagal BK 140 str. 3 d., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). L. D. išteisinus, jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77-78), naikintina.Nukentėjusiosios - civilinės ieškovės V. K. ir nukentėjusiosios - civilinės ieškovės A. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės V.

K., pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai (b. l. 18-22, 24-27) paliktini nenagrinėtais (BPK 115 str. 3 d. 2 p., 106 str. 2 d.).Daiktai turėję reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai nagrinėti teisme – CD su mažamečių nukentėjusiosios A. K. ir liudytojo A. L. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , prisegti voke prie bylos užpakalinio virÅ¡elio, palikti prie bylos kaip įrodymai. (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 303 str.5 d. 1 p., 307 str. 4 d., n u s p r e n d ž i a :

L. D., kaltinamÄ pagal BK 140 str. 3 d., iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Nukentėjusiosios - civilinės ieÅ¡kovės V. K. ir nukentėjusiosios - civilinės ieÅ¡kovės A. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės V. K., pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtais (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).L. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.Daiktus turinčius reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai nagrinėti teisme – CD su nepilnamečių A.

K. ir A. L. apklausa, palikti prie bylos kaip įrodymus.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                  Alvydas Rimkevičius