2013-06-11 Nr. AB-2445-3-61-3-03347-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-1754/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03347-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. L. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja M. L. 2012 m. gruodžio 27 d. teismui padavė skundą (b. l. 1–4) ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 1D-8304(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) solidariai priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos 19 406 Lt neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Skunde nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. rugsėjo mėn. pareiškėjai mokėjo sumažintą valstybinę pareigūnų pensiją. Dėl sumažintos pensijos dalies 2012 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu perskaičiuoti neteisėtai sumažintą pensiją. Tačiau Vidaus reikalų ministerija 2012 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 1D-8304(11) informavo, jog pareiškėjai pareigūnų pensijos dalis sumažinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, todėl valstybinės pareigūnų pensijos dalis nebus išmokėta.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 18–19) nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriuo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) galioja tik į priekį, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Dėl ginčijamo sprendimo neteisėtumo pažymėjo, kad jis turėtų būti vertinamas pagal jo priėmimo ir vykdymo metu galiojusią teisę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu (b. l. 28–32) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: priteisė M. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 19 406 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos bei panaikino Sprendimo dalį, kuria atsisakyta M. L. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų; kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Teismas sprendė, kad pareiškėja skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2012 m. gruodžio 27 d., t. y. nepraleidusi termino teisme ginti galimai pažeistas teises. Teismas taip pat pripažino, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjos valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjos teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija jai buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio mėn. turėjo būti išmokėta valstybinės pensijos suma, perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. 32 746,88 Lt. Teismas nustatė, kad faktiškai pareiškėjai minėtu laikotarpiu buvo išmokėta 13 339,94 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė pareiškėjai priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką – 19 406 Lt.

Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, teismas sprendė, kad neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjai priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Teismas taip pat padarė išvadą, kad yra pagrindas naikinti Sprendimo dalį, kuria atsisakyta pareiškėjos pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

III. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, padavė apeliacinį skundą (b. l. 36–37), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjos skundas ir šią pareiškėjos skundo dalį atmesti. Tuo atveju, jei apeliacinis skundas bus atmestas, prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimas buvo nukeltas į 2012 m. rugsėjo 21 d., į tai, kad iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo įstatyminis pareiškėjos valstybinės pensijos dydžio ribojimo teisinis pagrindas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios, ir nepagrįstai tenkino dalį pareiškėjos skundo. Vadovaujasi Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimais ir pažymi, kad nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiuose Laikinojo įstatymo pakeitimuose nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, todėl atsakovai mano, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo.

Pareiškėja M. L. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 40–41) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai M. L. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai buvo paskirta 1 235,62 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui, vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo perskaičiuota ir atitinkamai sumažinta pareiškėjai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 6). Manydama, kad tokiu mažinimu yra pažeidžiamos jos teisės, pareiškėja kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydama jai mokėti nesumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei išmokėti susidariusią šios pensijos nepriemoką. Vidaus reikalų ministerija 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 1D-8304-(11) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, išaiškino, kad jai paskirta valstybinė pensija yra sumažinta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Nesutikdama su tuo bei siekdama apginti, jos manymu, pažeistas teises, pareiškėja kreipėsi į teismą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino dalį Sprendimo ir priteisė M. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos 19 406 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Tenkindamas pareiškėjos skundo dalį teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (nutarimas oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.) ir pareiškėjai paskirtos valstybinės pensijos mažinimą vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kuri nurodytu Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, pripažino nepagrįstu bei įpareigojo atsakovą išmokėti pareiškėjai susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką – 19 406 Lt.

Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su priimtu teismo sprendimu tuo aspektu, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisinis reguliavimas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios bei kad 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas atgal, nes pareiškėjai paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kuri pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, buvo perskaičiuota ir išmokėta iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, pripažįsta teisėtu bei pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas – dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kurios laikomasi ir vėlesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (pvz. 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-625/2013 ir kt.). Atsakovų apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi argumentai yra išsamiai išanalizuoti bei pripažinti nepagrįstais aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotos praktikos.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Atsakovai apeliaciniame skunde prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. Šis prašymas tenkintinas iš dalies. Atsižvelgusi į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo priimtas įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Remiantis išdėstytais argumentais, atsakovas įpareigotinas pirmosios instancijos teismo priteistą sumą išmokėti per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjai M. L. priteistą sumą (19 406 Lt) išmokėti per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė