2022-09-07 Nr. AB-21980-3-62-3-02547-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-263-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02547-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 7 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtai 2017 m. spalio 17 d. nutarimu paskirtos nuobaudos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2018 m. gegužės 10 d. priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-1476-406/2018, kuriuo panaikinti Alytaus PN direktoriaus 2017 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. 49-3231 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo A. P. skirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš lengvos grupės į paprastąją, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo misterijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. 2S-6964 „Dėl skundo išnagrinėjimo“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį teismo sprendimą paliko galioti.

3. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d., jį kalinant paprastos grupės sąlygomis, buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, o būtent nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. laikant jį Alytaus PN ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir Ligoninė) buvo 950 Eur sumažinta apsipirkimo suma pataisos įstaigos parduotuvėje, buvo sutrumpintas pasivaikščiojimo gryname ore laikas 1 val., pareiškėjas neteko galimybės į 12 ilgalaikių ir 12 trumpalaikių pasimatymų su artimaisiais, apribota teisė palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais telefonu, 2018 m. rugsėjo mėnesį neteko galimybės teikti prašymo dėl laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Informacinėje pataisos įstaigos sistemoje apie nuobaudas buvo pažymėta „vartojo narkotines medžiagas“, o tai žymiai pablogino jo įvaizdį bei sumenkino reputaciją. Pareiškėjo teigimu, psichotropinių vaistų vartojimas, turint gydytojo paskyrimą – leidimą, ir gauta nuobauda – perkėlimas iš lengvosios grupės į paprastąją, turėjo lemiamą neigiamą įtaką nepalankiai Alytaus PN 2019 m. birželio 12 d. socialinio tyrimo išvadai Nr. 357-73 Lygtinio paleidimo komisijos nutarimui. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jo reputacija.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2020 m. lapkričio 11 d., o Nutarimas priimtas 2017 m. spalio 17 d. 2017 m. spalio 23 d. pareiškėjas pateikė skundą Departamentui dėl Nutarimo panaikinimo, 2017 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas pateikė skundą teismui dėl Nutarimo ir Departamento 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo panaikinimo. Atsakovas prašė reikalavimams dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo taikyti trejų metų senaties terminą (Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d., 1.127 str. 1 d.). Atsakovo teigimu, pareiškėjas žinojo apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo 2017 m. spalio 17 d. Nutarimo priėmimo dienos. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, galėjo kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo paduodant skundą 2017 m. gruodžio 13 d. administracinėje byloje Nr. 1-1476-406/2018. Pareiškėjui nebuvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitus pareiškėjo reikalavimus teismas atmetė.

7. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, teismas atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovavosi CK 1.125 straipsnio 2, 8 dalimis, 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtai 2017 m. spalio 17 d. Nutarimu paskirtos nuobaudos už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuobauda pareiškėjui paskirta 2017 m. spalio 17 d., pareiškėjas į teismą kreipėsi 2020 m. spalio 15 d., t. y. nepraleidęs ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl netenkino atsakovo atstovo prašymo taikyti ieškinio senatį.

8. Teismas nustatė, kad Nutarimu pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš lengvos grupės į paprastąją, už tai, kad pareiškėjas vartojo psichotropines medžiagas, t. y. benzodiazepiną. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1476-406/2018 panaikino Nutarimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A-2072-756/2019, kuria paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-1476-406/2018. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje konstatavo, kad byloje nėra paneigta abejonė, jog 2017 m. spalio 12 d. pareiškėjo šlapime rasti benzodiazepinai galėjo būti dėl 2017 m. spalio 3–10 d. vartoto medikamento (duomenys neskelbtini) pagal gydytojo paskyrimą. Nutarime nėra tinkamai suformuluoto kaltinimo, kad pareiškėjas savavališkai, be gydytojo paskyrimo, vartojo kito nuteistojo duotas psichiką veikiančias medžiagas.

9. Teismas, vertindamas pateiktą pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, vadovavosi CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsniu ir darė išvadą, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

10. Teismas pažymėjo, kad nuobaudos – perkėlimą iš lengvosios grupės į paprastąją grupę, vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnis. Teismas pabrėžė, kad paprastojoje grupėje nuteistųjų teisės, lyginant su lengvąją grupe, yra ribojamos, todėl pareiškėjas pagrįstai nurodė, jog perkėlus jį į paprastąją grupę, jam buvo taikomi teisės aktuose nustatyti suvaržymai, pareiškėjas patyrė nepatogumus.

11. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nustatė, kad, skirdami pareiškėjui drausminę nuobaudą, Alytaus PN pareigūnai nesielgė taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo elgtis, tiksliai neįvykdė jų veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų bei jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, veikė neatidžiai, nerūpestingai, paviršutiniškai ir tokiu būdu netinkamai suformulavo kaltinimą pareiškėjui, taigi, atliko neteisėtus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad, remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustačius pareigūnų veiksmų, susijusių su pareiškėjo nubaudimu, neteisėtumo faktą, tai lemia ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui.

12. Nors pareiškėjas buvo nubaustas nepagrįstai, tačiau, teismo vertinimu, jis tik abstrakčiai skunde teigė, kad dėl neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų patyrė emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jo reputacija, tačiau šių savo argumentų nepagrindė ir neigiamų pasekmių neindividualizavo. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, atlikdamas bausmę, nagrinėjamo ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl nepagrįstos nuobaudos paskyrimo, nuobaudos atlikimo metu taikomų suvaržymų jautė nepatogumus, patyrė dvasinius išgyvenimus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas paprastojoje grupėje buvo nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d., t. y. pakankamai ilgą laiką.

13. Atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų pareigūnų veiksmų vertintina 200 Eur. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodoma neturtinė žala apibūdinama vien tik abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, šių teiginių visiškai nedetalizuojant, nepagrindžiant jokiais dokumentais, kitais įrodymais. Teismas atsižvelgė į pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, laiką, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, darė išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste nėra pagrindo.

III. 14. Pareiškėjas A. P. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

15. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepakankami dėmesio skyrė patirtos neturtinės žalos įvertinimui ir dydžiui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir pažymi, kad jam prašant priteisti neturtinę žalą negalima prašyti pateikti įrodymus, kurie vienareikšmiai leistų spręsti apie patirtą žalą. Pareiškėjo teigimu, tai, kad jis nesikreipė į pataisos namų psichologinę tarnybą, savaime nepatvirtina, jog jis nepatyrė psichologinio sukrėtimo, dvasinių išgyvenimų, kad nebuvo daroma žala jo santykiams su aplinkiniais. Pareiškėjas nurodo, kad pablogėjo jo reputacija, buvo sumenkinta jo asmenybė, įvaizdis. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai reikalauja pateikti patirtos neturtinės žalos įrodymus. Pareiškėjas pažymi, kad tai, jog jis dėl depresijos, emocinio streso, nemigos nesikreipė į Alytaus PN sveikatos priežiūros tarnybą dėl psichinės sveikatos, bijodamas, kad jo atžvilgiu gali būti panaudotos drausminės poveikio priemonės, nesudaro pagrindo teigti, jog per visą ginčo laikotarpį jam nereikėjo pagalbos. Pareiškėjo teigimu, teismo nustatytas žalos dydis tėra simbolinis, o ne realus neturtinės žalos atlyginimas.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas.

17. Atsakovas nurodo, kad teismas objektyviai neįvertino byloje esančios medžiagos. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė, jo teiginiai apie padarytą žalą nėra paremti jokiais faktiniais įrodymais. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, atsakovo teigimu, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto. Atsakovas daro išvadą, kad teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė iniciatyvos nagrinėdamas administracinę bylą, aktyviai nedalyvavo renkant bei tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, ir visapusiškai, objektyviai jų neištyrė.

18. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino 2019 m. gegužės 7 d. pareiškėjui paskirtos nuobaudos – „paskirti be eilės tvarkyti pataisos įstaigos patalpas“, ir pažymi, kad atsakovas 2019 m. gegužės 7 d. turėjo realią galimybę pareiškėjui taikyti tokią pačią nuobaudą – perkelti iš lengvos grupės į paprastąją, o tai reiškia, kad nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė žalos atlyginimą. Atsakovas nurodo, kad, Nutarimu skirdamas pareiškėjui nuobaudą, nesielgė absoliučiai neteisėtai ir atsakovo neteisėtumas (neapdairumas ir nerūpestingumas) pasireiškė tik tiek, kiek netinkamai buvo Nutarime suformuluotas kaltinimas, būtent dėl šios priežasties pareiškėjas liko nenubaustas drausmine nuobauda, tačiau formaliai pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą. Dėl to, atsakovo teigimu, nėra teisinga pareiškėjui priteisti neturtinę žalą.

19. Taip pat atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir savo apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl jam neteisėtai paskirtos drausminės nuobaudos, atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad, skirdami pareiškėjui drausminę nuobaudą, Alytaus PN pareigūnai nesielgė taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo elgtis, tiksliai neįvykdė jų veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų bei jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, veikė neatidžiai, nerūpestingai, paviršutiniškai ir tokiu būdu netinkamai suformulavo kaltinimą pareiškėjui, taigi, atliko neteisėtus veiksmus. Teismas sprendė, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų pareigūnų veiksmų vertintina 200 Eur.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai reikalauja pateikti patirtos neturtinės žalos įrodymus, ir teigia, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, kad formaliai pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, dėl to nėra teisinga jam priteisti neturtinę žalą. Taip pat atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos jam padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

24. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Alytaus PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio kontekste, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

25. Byloje nustatyta, kad Alytaus PN direktoriaus 2017 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 49-3231 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš lengvosios grupės į paprastąją, už tai, kad pareiškėjas vartojo psichotropines medžiagas. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu šis nutarimas buvo panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2072-756/2019 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, skirdami pareiškėjui drausminę nuobaudą, Alytaus PN pareigūnai nesielgė taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo elgtis, kadangi netinkamai suformulavo kaltinimą pareiškėjui, todėl atliko neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl hipotetinio pobūdžio aplinkybių, jog net ir tinkamai suformulavus kaltinimą pareiškėjas galimai būtų patyręs drausminės nuobaudos – perkėlimo iš lengvosios grupės į paprastąją, nepatogumus. Tokie atsakovo argumentai nepaneigia šioje byloje nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjui skiriant drausminę nuobaudą fakto. Atsižvelgusi į konstatuotą Alytaus PN veiksmų neteisėtumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog institucijos veiksmai buvo neteisėti CK 6.271 straipsnio kontekste, o pareiškėjo teisės buvo pažeistos, todėl jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.

26. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas pataisos įstaigos darbuotojų padarytas pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjo nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nurodytų pataisos įstaigos darbuotojų pažeidimų ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti nepakanka teisės pažeidimo fakto pripažinimo.

28. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020).

29. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).

30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, įvertinus nustatytą pataisos įstaigos pažeidimą, pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteista 200 Eur suma yra proporcinga Alytaus PN padarytiems pažeidimams ir pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, o pareiškėjo prašoma priteisti 7 800 Eur suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų, tačiau jų neatitinka ir atsakovo siekis pareiškėjui iš viso nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas nepagrindė, kad jam turėtų būti priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas, o atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista suma yra neproporcinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

31. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs Alytaus PN padarytus pažeidimus, pagrįstai pareiškėjui priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šis neturtinės žalos atlyginimo būdas bei teismo priteistos kompensacijos dydis nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, išsamiai išaiškino ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius