2019-07-24 Nr. AB-14666-3-62-3-02200-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Legislator headnote
AI generated2019-07-24 Nr. AB-14666-3-62-3-02200-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas O. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Full text
Administracinės byla Nr
Administracinė byla Nr. A-4380-662/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02200-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 53.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas O. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. birželio 23 d. jis buvo atvežtas į Pravieniškių PN-AK ir apgyvendintas karantino patalpoje, kurioje nebuvo užtikrintas minimalus plotas. Be to, karantino patalpoje įrengtas tualetas neužtikrino privatumo, nes įėjimas nebuvo atitvertas. Pareiškėjo ligos istorijoje buvo įrašyta, kad jis serga epilepsija, tačiau Pravieniškių PN-AK karantino patalpoje jam buvo skirta miegamoji vieta antrame lovos aukšte. Nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 2 būrio 2 miegamąją vietą antrame lovos aukšte, nuo 2018 m. gegužės 30 d. paskirtas į 18 būrio 20 vietą, taip pat antrame lovos aukšte. Miegamosios vietos paskyrimas antrame lovos aukšte pažeidė pareiškėjo teises, nes užėjus epilepsijos priepuoliui teko kristi ant žemės maždaug iš 160 cm aukščio, dėl to pareiškėjas dažnai susižalodavo ir jautė skausmą. 2017 m. spalio mėnesį dėl epilepsijos priepuolio iškrito iš lovos, stipriai susižalojo, dėl to buvo daromos rentgeno nuotraukos. Nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. ir po pertraukos iki skundo padavimo pareiškėjui teko miegoti pirmame lovos aukšte, todėl teko iškristi iš 50–60 cm aukščio.
3. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai negalėjo jo skirti miegoti antrame lovos aukšte, o net ir paskyrus miegoti pirmame aukšte – privalėjo įrengti papildomą lovos apsaugą. Pareiškėjo lova kurį laiką stovėjo prie sienos, todėl jis, eidamas miegoti, prisirišdavo ranką prie lovos, tačiau gan stiprią virvę jis nutraukdavo. Vėliau pareiškėjas eidamas miegoti guldavosi ant grindų. Jis dažnai prašė įrengti lovos apsaugas ir paskirti miegoti bent į pirmą aukštą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas jautė orumo pažeminimą, pastovią įtampą, baimę, dvasinę kančią ir fizinį skausmą.
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad minimali tenkančio vienam kalinamajam gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Įstaigoje užtikrintas nuteistųjų privatumas – sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos, pisuarai atskirti ne žemesnėmis kaip 1,5 m aukščio sienelėmis. Sanitarinis mazgas ir dušinė yra atskiroje patalpoje nuo gyvenamųjų patalpų.
6. Pataisos įstaigų vietų aprūpinimo baldais ir inventoriumi normos nenumato apsauginių tvorelių ar paaukštinimo įrengimo. Tačiau, esant poreikiui, nustačius Sveikatos priežiūros tarnybai, jos gali būti įrengtos. Skiriant naujai į pataisos namus atvykusius nuteistuosius yra atsižvelgiama į laisvas įstaigoje esančias vietas bei į Sveikatos priežiūros tarnybos rekomendacijas. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymu perkelti jį į pirmą lovos aukštą. Atsižvelgiant į Sveikatos priežiūros tarnybos rekomendacijas, komisijos sprendimu pareiškėjas buvo perkeltas į pirmą lovos aukštą. Pareiškėjas su prašymais, kad būtų įrengtos apsauginės lovos pertvaros į Ūkio skyrių nesikreipė. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus, dėl orumo pažeminimo, pastovios įtampos, baimės, dvasinės kančios, fizinio skausmo, didelio diskomforto, kompleksų, nes jis serga epilepsija ir jam tekdavo miegoti antrame lovos aukšte, dėl ko galėjo atsirasti šie psichologiniai išgyvenimai, nei karto nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.
II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo O. B. skundą tenkino iš dalies ir priteisė 32 Eur pareiškėjo naudai.
8. Teismas nustatė, kad karantino patalpoje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2017 m. birželio 26 d. Karantino patalpos plotas 40,69 kv. m, joje įrengta 13 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,13 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas teigė, jog karantino patalpoje buvo įrengta 13 dviaukščių lovų, t. y. 26 miegamosios vietos, tačiau nepateikė jokių įrodymų nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Atsakovo pateikti oficialūs duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovavosi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2017 m. birželio 26 d. (iš viso 4 paras) pareiškėjui esant laikomam karantino patalpoje, jo teisė į jam priklausančią gyvenamojo ploto normą buvo pažeista (trūko 0,47 kv. m ploto).
9. Pareiškėjas nurodė, kad karantino patalpose atskiroje patalpoje buvo įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame tualetai netinkamai atitverti, todėl nebuvo užtikrintas privatumas. Atsakovo atstovas į bylą pateikė 2018 m. lapkričio 27 d. pažymą Nr. 77-1695, kuri patvirtino, kad Pravieniškių PN-AK sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos, pisuarai atskirti ne žemesnėmis 1,5 m aukščio sienelėmis. Sanitarinis mazgas ir dušinė yra atskiroje patalpoje nuo gyvenamųjų patalpų (b. l. 25). Į bylą pateikta fotonuotrauka patvirtino, kad sanitariniame mazge unitazai nėra pilnai atskirti (b. l. 26). Tačiau teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, jog pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.
10. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su miegojimo vieta, teismas pažymėjo, jog byloje esantys duomenys patvirtino, kad pareiškėjui diagnozuota alkoholinė epilepsija. Iš pateikto ligos istorijos išrašo (b. l. 12) matyti, jog pareiškėjas 2016 m. lapkričio 15–16 d. gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Minėtame išraše nurodyta, jog pareiškėjui abstinencijos metu kartojasi traukulių priepuoliai, paskutinis buvęs rugpjūčio mėnesį (t. y. 2016 m. rugpjūčio mėnesį). Byloje nebuvo duomenų apie epilepsijos priepuolius jo buvimo Pravieniškių PN-AK metu. 2018 m. lapkričio 26 d. medicininis pažymėjimas Nr. 81(3)-580 patvirtino, kad duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi dėl kūno sužalojimų, kurie atsirado po epilepsijos priepuolių, asmens sveikatos istorijoje nėra (b. l. 22). Byloje esantys duomenys patvirtino, kad pareiškėjui 2017 m. lapkričio 9 d. pateikus prašymą, jis buvo perkeltas į pirmą lovos aukštą (b. l. 24). Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas iki 2017 m. lapkričio 9 d. būtų skundęsis Pravieniškių PN-AK pareigūnams ar Sveikatos priežiūros tarnybos specialistams dėl ligos sąlygotų nepatogumų miegant antrame lovos aukšte. Taip pat byloje nebuvo jokių duomenų, jog po to, kai pareiškėjas buvo perkeltas į pirmą lovos aukštą, jis būtų skundęsis dėl nepatogumų miegant pirmame lovos aukšte ir teikęs prašymus dėl apsauginių tvorelių įrengimo. Teisės aktai nenumato apsauginių lovos atitvarų įrengimo. Pareiškėjui nesikreipus į Pravieniškių PN-AK administraciją šiuo klausimu, atsakovo atstovui nekilo pareiga spręsti dėl būtinybės įrengti apsauginius atitvarus.
11. Atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 32 Eur suma.
III. 12. Pareiškėjas O. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą.
13. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas yra neteisingas dėl netinkamo bylos aplinkybių įvertinimo, todėl turėtų būti pakeistas. Atsakovas, žinodamas, kad pareiškėjas serga epilepsija, neteisėtai paskyrė jį miegoti į antrą lovos aukštą. Teisės aktai nurodo, kad atsakovas turi užtikrinti saugias sveikatai kalinimo sąlygas. Atsakovas nepateikė duomenų, kad pareiškėjas buvo susižalojęs, kai epilepsijos metu iškrito iš antro lovos aukšto.
14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktus atitinkančiomis sąlygomis, o apeliacinį skundą atmesti.
15. 2019 m. balandžio 29 d. Regionų apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo O. B. prašymas, kuriame nurodyta, jeigu atsakovas neskųs apeliacine tvarka, tai jo apeliacinio skundo nesvarstyti.
16. 2019 m. birželio 7 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas jo pateikto apeliacinio skundo nesvarstyti, nes jis sutinka su Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu.
17. 2019 m. liepos 8 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pakartotinis pareiškėjo prašymas jo pateikto apeliacinio skundo nenagrinėti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Pagal ABTĮ 136 straipsnio 2 dalį, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia.
19. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 29 d., 2019 m. birželio 7 d., 2019 m. liepos 8 d. pateikė prašymus, kuriuose nurodė, kad prašo jo apeliacinio skundo nesvarstyti. Pareiškėjas prašymą teismui pateikė ABTĮ 136 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti paduoto apeliacinio skundo.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, nusprendžia atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti, o apeliacinį procesą nagrinėjamoje byloje nutraukti (ABTĮ 136 str. 2 d.). Pareiškėjui išaiškintina, kad jam atsisakius nuo apeliacinio skundo, pareiškėjas nebeturi teisės jį paduoti pakartotinai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo O. B. atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti.
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Romanas Klišauskas