Legislator Case Law & Legislation
e5981dee-5526-4e87-a252-a5e91e0ffa9b AI generated

e5981dee-5526-4e87-a252-a5e91e0ffa9b · KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Case Number e5981dee-5526-4e87-a252-a5e91e0ffa9b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M., pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau-VSDFV) Panevėžio skyriaus atstovei Ingridai Beinaravičienei, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovui,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pagal pareiÅ¡kėjos V. M. , atstovaujančios neveiksnia pripažintos M.

Legislator headnote

AI generated

e5981dee-5526-4e87-a252-a5e91e0ffa9b · KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas: SSRS M. T. priėmė nutarimÄ â€žDėl vokiečių iÅ¡keldinimo iÅ¡ Karaliaučiaus srities”, 102 tÅ«kst. atlaikiusių prievartavimus, lagerius, badÄ , ligas Vokietijos piliečių buvo deportuota į Rytų VokietijÄ (Å¡altinis: http://www.mazoji-lietuva.lt/article.php?article=388), kas liudija, jog baimė dėl savo gyvybės minėtose teritorijose 1947 m. birželio mėnesį buvo pagrįsta ir represiniai veiksmai galėjo bÅ«ti vykdomi), todėl pripažįstama, jog aplinkybė, kad į LietuvÄ M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civ                                                                                               Civilinė byla Nr. 2-531-783/2012Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00444-2012-0                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                                                              128.2; 116.4.

KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                               S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2012 m. rugpjūčio 3 d.Kupiškis Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant:pareiškėjai V.

M., pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau-VSDFV) Panevėžio skyriaus atstovei Ingridai Beinaravičienei, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovui,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pagal pareiÅ¡kėjos V. M. , atstovaujančios neveiksnia pripažintos M.

K. interesus, pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui bei VSDFV Panevėžio skyriui, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė :              PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Antrojo pasaulinio karo metu be tėvų 1947 metais pasitraukė iÅ¡ Vokietijos RytprÅ«sių kraÅ¡to karo veiksmų zonos į Lietuvos teritorijÄ .

Å io juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas reikalingas gauti nuo okupacijų nukentėjusio asmens – buvusio beglobio vaiko teisinį statusÄ , remiantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 71 str. 1 d. 4 p. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, jog M. K. (M. G. C.) gimė Rytų PrÅ«sijoje (duomenys neskelbtini). Ji kartu gyveno su tėvu O. C. , motina M. (mergautine pavarde N.), jų Å¡eimoje buvo dar 7 vaikai: H., A., G., G., L., E. ir A.

PrieÅ¡ atvykstant 1947 m. į LietuvÄ M. K. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Rytų PrÅ«sijoje. PareiÅ¡kime nurodoma, jog antrojo pasaulinio karo metu bijodama sovietų okupacinės kariuomenės teroro C. Å¡eima buvo priversta bėgti, 1945 m. pradžioje jie buvo sulaikyti (duomenys neskelbtini) mieste bei vežiojami po įvairias vietoves. PareiÅ¡kime teigiama, jog 1947 m. birželio mėnesį likusi be tėvų globos, M. K. su seserimi B. E. C. (Lietuvoje – Å .) pabėgo iÅ¡ Rytų PrÅ«sijos gyventi į LietuvÄ , Kaune juos priglaudė žmonės, pas kuriuos kurį laikÄ ir gyveno. 1999 m.

M. K. sesuo E. grįžo gyventi į VokietijÄ , pati M. K. liko gyventi Lietuvoje. Kadangi M. K. Antrojo pasaulinio karo metu pasitraukė iÅ¡ Vokietijos RytprÅ«sių kraÅ¡to karo veiksmų zonos į Lietuvos teritorijÄ ir Å¡iuo metu yra Lietuvos Respublikos pilietė, pareiÅ¡kėja mano, kad M. K. yra pagrindas suteikti nukentėjusiajai nukentėjusiojo asmens nuo 1939-1990 m. okupacijų teisinį statusÄ . (b.l. 3-4).             Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog pareiÅ¡kėja nepateikė jokių praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ Ä¯rodančių įrodymų.

Nurodė, jog teisminis nagrinėjimas ir liudytojų parodymai leistų daryti iÅ¡vadÄ , ar praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas buvo ar ne. (b.l. 25).             Suinteresuotas asmuo VSDFV Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog pareiÅ¡kėjos pateiktame gyvenimo apraÅ¡yme nurodoma aplinkybė, kad M. K. į LietuvÄ pateko su mama, kas prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kimo teiginiams, jog į LietuvÄ atvyko tik su seserimi. Mano, jog Å¡i aplinkybė, ar į LietuvÄ atvyko tik su seserimi ar kartu su mama, kaip ir aplinkybė, ar M.

K. pasitraukė iÅ¡ RytprÅ«sių kraÅ¡to karo veiksmų zonos, yra svarbios nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ remiantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 71 str. 1 d. 4 p. (b.l. 40-41) PareiÅ¡kėja V. M. praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti bei nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Nurodė, jog M. K. yra jos anyta ir globotinė, jÄ pažįsta nuo 1997 metų. M. K. jai yra pasakojusi, kad gimė RytprÅ«siuose, jog yra vokietė, pasakojo, kad buvo priversta bėgti į LietuvÄ , kur ir gyvena iki Å¡iol.

M. K. jai pasakojo, kad gyveno dabartinėje Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) mieste. Tačiau buvo karas, jos trys broliai buvo suÅ¡audyti, todėl 1947 m. atsidÅ«rė Lietuvoje, buvo beglobės, pasimetė. M. K. po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo pradėjo ieÅ¡koti giminių Vokietijoje, rado seserį, brolį, taip pat sužinojo, jog ir jų tėvas dar ilgÄ laikÄ po karo buvo gyvas. M. K. su seserimi tvarkėsi dokumentus dėl pilietybės, vežė į ambasadÄ . Byloje pateiktÄ gyvenimo parašė j, pareiÅ¡kėja V.

M. , jis buvo verčiamas ir raÅ¡omas pagal M. K. suraÅ¡ytÄ gyvenimo apraÅ¡ymÄ , nes M. K. raÅ¡yti mokėjo tik rusiÅ¡kai. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, jog M. K. gimimo data ((duomenys neskelbtini)) skiriasi nuo M. G. C. gimimo datos ((duomenys neskelbtini)) dėl to, jog kai atvyko į LietuvÄ pametė dokumentus, todėl gyveno be dokumentų, o vėliau M. K. rado asmens dokumentÄ , iÅ¡duotÄ ukrainietiÅ¡ka pavarde „L.“, prie kurios pridėjo kelias raides ir gavo pavardę „Č.“, kuriÄ vėliau po santuokos pasikeitė.

PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas K. Paspirgėlis praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Suinteresuoto asmens VSDFV Panevėžio skyriaus atstovė Ingrida Beinaravičienė praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti, nurodo, jog byloje nepateikta įrodymų, kad M. K. po karo atvyko iÅ¡ RytprÅ«sių, be to, sprendžiant iÅ¡ byloje esančio gyvenimo apraÅ¡ymo, į LietuvÄ ji atvyko kartu su motina, kas yra kliÅ«tis nustatyti juridinį reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad į LietuvÄ ji atvyko be tėvų, kas bÅ«tų pagrindas pripažinti jÄ nukentėjusiÄ ja remiantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 71 str. 1 d. 4 p.IÅ¡ pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinių įrodymų (gyvenimo apraÅ¡ymo (b.l. 13-14), iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Evangelikų parapijos krikÅ¡to knygos (b.l. 16-18), mirties liudijimų (b.l. 19-20, 29-30), pilietybės pažymėjimų (b.l. 21-24), gimimo liudijimo (b.l. 25), liudytojų A.

M. , E. A. parodymų nustatyta, jog M. K. , buvusi G. M. C., gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, buvusiame Vokietijos RytprÅ«sių kraÅ¡te (dabartinė Lenkijos Respublika), kartu su seserimis E. ir A. bei motina M. C. -N. 1947 m. birželio mėnesį iÅ¡ Vokietijos RytprÅ«sių kraÅ¡to atvyko į Lietuvos RespublikÄ , kur M. K. gyvena ir iki Å¡iol. PareiÅ¡kimas atmetamas. 1997-06-30 Nr. VIII-342 priimto Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau – Ä®statymas) paskirtis - apibrėžti nacistinės Vokietijos ir Sovietų SÄ jungos okupacinių valdžių politiniais ar kilmės (politiniais, religiniais, tautiniais, socialinės ar etninės kilmės ir kt.) motyvais persekiotų ir nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sÄ vokas ir nustatyti nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus (1 str.).

Ä®statymo 3 straipsnio, apibrėžiančio nukentėjusiųjų nuo okupacijų asmenų grupes, 2 dalis numato, jog nukentėjusiems asmenims prilyginami ir buvę beglobiai vaikai. Buvusių beglobių vaikų atitinkantys kriterijai yra numatyti Ä®statymo 71 straipsnis, kurio 4 punkte nurodoma, jog beglobiais vaikais pripažįstami nepilnamečiai vaikai, kurie Antrojo pasaulinio karo metu ar vėliau be tėvų pasitraukė iÅ¡ Vokietijos RytprÅ«sių kraÅ¡to karo veiksmų zonos į Lietuvos teritorijÄ ir Å¡iuo metu yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

PareiÅ¡kėja V. M. teigia, jog jos atstovaujamoji M. K. atitinka Ä®statymo 71 str. 4 p. numatytÄ beglobių vaikų kategorijÄ , tai yra M. K. atvyko po karo be tėvų iÅ¡ Vokietijos RytprÅ«sių kraÅ¡to karo veiksmų zonos į Lietuvos teritorijÄ ir Å¡iuo metu yra Lietuvos Respublikos pilietė. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (gyvenimo apraÅ¡ymÄ (b.l. 13-14), iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Evangelikų parapijos krikÅ¡to knygos (b.l. 16-18), mirties liudijimÄ (b.l. 19-20), pilietybės pažymėjimus (b.l. 21-24), gimimo liudijimÄ (b.l. 25)), gali padaryti iÅ¡vadÄ , jog M.

K. (M. G. C.) Antrojo pasaulinio karo metu gyveno Vokietijos RytprÅ«sių kraÅ¡te ir iÅ¡ jo pasitraukė 1947 metais. Byloje nepateikta tiesioginių raÅ¡ytinių duomenų, kad prieÅ¡ patekdama į LietuvÄ 1947 m. M. K. gyveno Vokietijos RytprÅ«sių karo veiksmų zonoje, tačiau kadangi M. K. Å¡eima buvo iÅ¡blaÅ¡kyta (tėvas ir brolis atsirado Vokietijoje, ji su motina ir dvejomis seserimis atvyko į LietuvÄ ), galėjo taip bÅ«ti, jog M. K. pasitraukė iÅ¡ Vokietijos RytprÅ«sių kraÅ¡to, kuriame dar nebuvo pasibaigę karo veiksmai (kitu atveju nepaaiÅ¡kinamas Å¡eimos iÅ¡blaÅ¡kymas ir dalies Å¡eimos atvykimas į LietuvÄ , kitos dalies atsiradimas Vokietijoje, dar 1947 m. spalio 11 d.

SSRS M. T. priėmė nutarimÄ â€žDėl vokiečių iÅ¡keldinimo iÅ¡ Karaliaučiaus srities”, 102 tÅ«kst. atlaikiusių prievartavimus, lagerius, badÄ , ligas Vokietijos piliečių buvo deportuota į Rytų VokietijÄ (Å¡altinis: http://www.mazoji-lietuva.lt/article.php?article=388), kas liudija, jog baimė dėl savo gyvybės minėtose teritorijose 1947 m. birželio mėnesį buvo pagrįsta ir represiniai veiksmai galėjo bÅ«ti vykdomi), todėl pripažįstama, jog aplinkybė, kad į LietuvÄ M.

K. atvyko iÅ¡ Vokietijos RytprÅ«sių karo veiksmų zonos, yra įrodyta. Visgi teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėja neįrodė, jog į LietuvÄ M. K. atvyko be tėvų, kaip to reikalauja Ä®statymo 71 str. 1 d. 4 p. Nors pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja V. M. , atstovaudama M. K. interesus, teigia, jog į LietuvÄ M. K. atvyko kartu tik su seserimi E., visgi byloje esančiame M. K. gyvenimo apraÅ¡yme (b.l. 13-14) nurodyta aplinkybė, jog į LietuvÄ M. K. 1947 m. birželio mėnesį atvyko ne tik su seserimi E., bet ir su mama bei kita seserimi A., paneigia pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytus argumentus.

Teismo posėdyje apklaustos kaip liudytojos A. M. ir E. A. apie šį 1947 m. laikotarpį paliudyti negalėjo, nes tuo metu jos M. K. nepažinojo ir negalėjo pasakyti, kaip Å¡i pateko į LietuvÄ . Pripažįstama, jog Å¡ioje byloje vienu iÅ¡ pagrindinių įrodymų, nesant iÅ¡likusiems dokumentams ar liudytojams, galintiems patvirtinti pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes, su tam tikromis iÅ¡lygomis gali bÅ«ti byloje esantis gyvenimo apraÅ¡ymas, suraÅ¡ytas pagal M. K. žodžius. Kaip nurodė pareiÅ¡kėja V.

M. , šį gyvenimo apraÅ¡ymÄ surašė ji, patvirtino, jog jis buvo suraÅ¡ytas pagal M. K. žodžius, todėl juo netikėti, nėra pagrindo. Nustačius aplinkybę, jog į LietuvÄ M. K. atvyko su vienu iÅ¡ tėvų – motina, nėra pagrindo konstatuoti, kad ji atvyko be tėvų. Gyvenimo apraÅ¡yme nurodyta aplinkybė, jog po kelių mėnesių motina Lietuvoje (tuometinėje Lietuvos SSSR) dingo be žinios, neturi reikÅ¡mės nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl teisinio statuso suteikimo Ä®statymo 71 str. 1 d. 4 p. pagrindu.

Byloje taip pat nėra pateikta duomenų (įrodymų), jog būtų pagrindas M. K. pripažinti beglobiu vaiku kitais Įstatymo 71 str. numatytais pagrindais. Neįrodžius aplinkybės, turinčios įtakos teisinio statuso suteikimui, pareiškėjos pareiškimas yra atmetamas. Pareiškėjai tenkančios valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (7,5 Lt), kadangi jos yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatyta neviršija nustatytos minimalios priteisiamos išlaidų sumos, iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).             Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., 448 str., n u s p r e n d ž i a:

             PareiÅ¡kėjos V. M. , atstovaujančios neveiksnia pripažintos M. K. interesus, pareiÅ¡kimÄ dėl juridinės reikÅ¡mės fakto nustatymo atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ per KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                            Virginijus Skaraitis