Legislator Case Law & Legislation
e597dfd1-b16c-48a6-b3d5-690f1ed76b26 AI generated

Court dismisses claim to establish pre-1993 residence due to lack of mandatory legal proof documents.

Case Number e597dfd1-b16c-48a6-b3d5-690f1ed76b26
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's request to establish the legal fact of residing in Lithuania prior to 1993. Although the plaintiff argued that his mother adopted him from orphanages and he lived with family, he failed to provide mandatory documents required by the Law on the Legal Status of Foreigners. The court ruled that without such specific evidence, the burden of proof could not be met under civil procedure rules.

Legislator headnote

AI generated

CPK 177 str.; CPK 178 str.; CPK 185 str.; Law on the Legal Status of Foreigners Art. 2; The court must establish facts based on mandatory legal proof requirements, and a claim fails if the applicant cannot provide specific documents proving the existence of the alleged fact.

Keywords

AI generated
legal fact establishment burden of proof foreigner legal status mandatory proof documents civil procedure code residence history evidence insufficiency

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis
Dėl užsieniečių teisinės padėties įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniai
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalis

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2YT-15697-931/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10517-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1 3.2.6.5; 3.4.5.2; VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė, sekretoriaujant Godai Varkauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. M., jo atstovei advokatei I. I., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

M. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A. M. kreipėsi į teismÄ patikslintu pareiÅ¡kimu praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir Å¡iuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. PareiÅ¡kėjas kreipiasi dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tikslu įteisinti savo padėtį ir gauti leidimÄ gyventi Lietuvoje.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jis yra asmuo be pilietybės, gyvena Lietuvoje nuo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau nebuvo ir iki Å¡iol nėra įteisinęs savo padėties Lietuvoje, neturi asmens kodo ir atitinkamai jo nėra jokiuose valstybės registruose. PareiÅ¡kėjas neturi jokių galimybių gauti nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jį (duomenys neskelbtini) metais motina V. B. (M.) pasiėmė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų ir atsivežė gyventi į LietuvÄ .

Pareiškėjas gyveno kartu su kitais šeimos nariais mažame bute (duomenys neskelbtini) laikotarpiu (duomenys neskelbtini) m., ir dėl trūkstamo gyvenamojo ploto vienam asmeniui, negalima buvo deklaruoti pareiškėjo gyvenamosios vietos. Dėl šios priežasties pareiškėjas negalėjo kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo. Nuo (duomenys neskelbtini) m. pareiškėjas apsigyveno (duomenys neskelbtini) ir pragyveno (duomenys neskelbtini) m. Vėliau gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) m. apsigyveno (duomenys neskelbtini).

Šiuo metu Pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyvendamas Lietuvoje pareiškėjas gavo pajamas dirbdamas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turėjo sugyventinę T. J., su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus Lietuvos Respublikos piliečio A. J. Tačiau dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį pareiškėjas neturi, kadangi jis neturi jokių kitų galiojančių dokumentų. Pareiškėjas po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir dėl kitų valstybių pilietybės įgijimo nesikreipė, susiklostė padėtis, kad pareiškėjas šiuo metu yra asmuo be pilietybės. Be to, pareiškėjas nesikreipė ir dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo.

Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) su pareiÅ¡kimu nesutinka. Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas turi teisėtÄ pragyvenimo Å¡altinį, moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, ar turi gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje. Pagal Lietuvos Respublikos Užsieniečių registro 2020 m. gegužės 8 d. duomenis pareiÅ¡kėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris turi gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) ir neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje.

Aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis taip pat patvirtina 2019 m. gruodžio 4 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duota (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje (minėta pažyma paneigia pareiÅ¡kėjo teismui pateiktoje 2019 m. liepos 9 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis). Tiek minėta pažyma, tiek Užsieniečių registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę gyventi (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjui (duomenys neskelbtini) vardu (laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m.) buvo iÅ¡duoti (duomenys neskelbtini) grįžimo pažymėjimai, taip pat minėta pažyma įsipareigota pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti dar vienÄ grįžimo pažymėjimÄ .

Aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) turi deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ taip pat patvirtina (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje konsulinio skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pagal Piliečių ir migracijos valdybos prie VRM (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 30 d. pateiktÄ informacijÄ pareiÅ¡kėjas yra registruotas pagal gyvenamÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) m. iki Å¡ios dienos. Migracijos departamento nuomone, minėti duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, kad pareiÅ¡kėjas gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ Lietuvos Respublikos buvo iÅ¡siųstas (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas įsiteisėjusiu 2018 m. rugsėjo 14 d. Migracijos departamento sprendimu 2018 m. rugsėjo 21 d. buvo iÅ¡siųstas iÅ¡ Lietuvos Respublikos, nes pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai. Minėtu sprendimu pareiÅ¡kėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjui nepaisius Migracijos departamento nustatyto draudimo atvykti, konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas yra laikomas keliančiu grėsmę vieÅ¡ai tvarkai, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė 2020 m. vasario 21 sprendimÄ iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos RespublikÄ (duomenys neskelbtini) metus nuo iÅ¡siuntimo dienos.

Minėtais sprendimais buvo nustatyta pareiÅ¡kėjo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, todėl pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti laikomas gyvenančiu Lietuvos Respublikoje. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad į LietuvÄ atvažiavo (duomenys neskelbtini) metais. Nuo to laiko gyveno ir dirbo Lietuvoje. Å iuo metu irgi dirba (duomenys neskelbtini). Teigė, kad nori gyventi Lietuvoje. PareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas neturi nei dokumentų, jis yra užsienietis, neturintis leidimo gyventi Lietuvoje. Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato jam nei galimybės teisėtai dirbti, nei galimybės mokėti mokesčius. PareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad mokesčių nemoka, tačiau turi gyvenamÄ jÄ vietÄ . PareiÅ¡kimas atmestinas. Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

Å ios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Ne dėl kiekvieno fakto gali bÅ«ti pradedama ir nagrinėjama civilinė byla. Esminis reikalavimas, kad bÅ«tų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, jog Å¡is faktas turėtų juridinę reikÅ¡mę. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės (paprastai civilinės, Å¡eimos, darbo, socialinio aprÅ«pinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga.

Taigi praÅ¡ymas nustatyti faktÄ reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai žino arba bent turi žinoti, kokia materialioji teisė praÅ¡omam nustatyti faktui suteikia juridinę reikÅ¡mę ir kokios jų asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , apžvalga).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas tikslu gauti leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje. Pagal Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos SÄ jungoje iÅ¡davimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1V-583 redakcija) 16.7. punktÄ Ä¯statyme nustatytas leidimo nuolat gyventi iÅ¡davimo pagrindas yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad užsienietis gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir Å¡iuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 53 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ leidimas nuolat gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir Å¡iuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje nėra įraÅ¡yti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktÄ apie gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje iki nurodyto laikotarpio ir kad Å¡iuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teisme užsienietis privalo įrodyti, kad jis:

1) turi teisėtÄ pragyvenimo Å¡altinį Lietuvos Respublikoje;

2) moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas;

3) turi gyvenamÄ jÄ patalpÄ Lietuvos Respublikoje“. IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad užsienietis turi įrodyti ne tik tai, kad jis iki 1993 metų gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau taip pat, kad Å¡iuo metu gyvena Lietuvoje, turi teisėtÄ pragyvenimo Å¡altinį, moka mokesčius, turi gyvenamÄ jÄ patalpÄ Lietuvos Respublikoje. Å ios įstatymo nuostatos imperatyvios. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikÅ¡mę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, jog Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai.

Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ . Ä® aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė bÅ«tų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimÄ apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl kÄ tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali bÅ«ti tiek iÅ¡likę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi iÅ¡likti, todėl įrodymų turi bÅ«ti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas teigia, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų jis nuolat gyveno ir Å¡iuo metu gyvena Lietuvoje. Å ioms aplinkybėms pagrįsti pareiÅ¡kėjas prašė byloje apklausti liudytojus. Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojas A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kėju susipažino (duomenys neskelbtini) metais. Liudytojas nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų pareiÅ¡kėjas ir liudytojo pussesere V. V. kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį (duomenys neskelbtini).

A. V. paaiÅ¡kino, kad negali patvirtinti, ar pareiÅ¡kėjas turi legalų pragyvenimo Å¡altinį, ar turi gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir ar moka mokesčius. Jam yra žinoma tik iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pasakojimų, kad pareiÅ¡kėjas dirba (duomenys neskelbtini) ir kad gyvena (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas yra sakęs, kad turi sÅ«nų. Liudytojas Č. B. nurodė, kad pažįsta pareiÅ¡kėjÄ , nes buvo vedęs pareiÅ¡kėjo motinÄ . Su pareiÅ¡kėjo motina susipažino (duomenys neskelbtini) metais.

Liudytojas nurodė, kad kai susipažino su pareiÅ¡kėjo motina, tai ir pareiÅ¡kėjas bÅ«davo kartu. Dėl dabartinio pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos, darbo, nieko negali paliudyti. Jis nežino, kodėl pareiÅ¡kėjas nesusitvarkė dokumentų laiku. Liudytojas teigia, kad apie (duomenys neskelbtini) metus pradėjo kartu gyventi su pareiÅ¡kėjo motina, o (duomenys neskelbtini) metais pareiÅ¡kėjo motinai pardavus butÄ , jie iÅ¡važiavo gyventi į (duomenys neskelbtini). Liudytojas pareiÅ¡kėjo brolis G.

R. teigė, kad jis su savo motina atvažiavo į LietuvÄ , o jo brolis A. M. liko gyventi (duomenys neskelbtini). LiudytojÄ motina atsivežė, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, t. y. gal kokias (duomenys neskelbtini) metais. Liudytojas nurodė, kad motina brolį A. M. atsivežė, kai pareiÅ¡kėjui buvo (duomenys neskelbtini) metų, tiksliai nurodyti liudytojas negalėjo. G. R. paaiÅ¡kino, kad sau ir seseriai sutvarkė dokumentus dėl gyvenimo Lietuvoje. PareiÅ¡kėjas nesusitvarkė dokumentų, nes tuo metu važiuodavo į (duomenys neskelbtini).

Pasak liudytojo pareiÅ¡kėjas dvi savaites pabÅ«davo (duomenys neskelbtini), tuomet grįždavo į LietuvÄ ir gyvendavo porÄ mėnesių Lietuvoje, vėliau vėl iÅ¡važiuodavo. Nurodė, kad brolis turėjo merginÄ , brolis yra sakęs, kad turi vaikÄ . Liudytojas kartais susiskambina su broliu. Kadangi brolis gyvena Lietuvoje nelegaliai, tai pusę metų dabar bÅ«na (duomenys neskelbtini), tada jį iÅ¡veža į (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai nėra nuoseklÅ«s, remiantis vien minėtų liudytojų parodymais teigti, kad A.

M. iki (duomenys neskelbtini) metų gyveno Lietuvoje teismas neturi pagrindo. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojas Č. B. paaiškino, kad tik (duomenys neskelbtini) metais pradėjo gyventi su pareiškėjo motina, iki to laiko jis su ja tik bendravo, nes nebuvo nutraukęs savo pirmosios santuokos ir gyveno savo bute (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pareiškime teigia, kad (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu liudytojas Č. B. tiksliai nurodė, kad jau (duomenys neskelbtini) metais V.

B. pardavus butÄ (duomenys neskelbtini) jis su ja iÅ¡važiavo gyventi į (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu liudytojas A. V. nurodė, kad A. M. su jo pussesere V. V. nuo (duomenys neskelbtini) metų gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, pasak liudytojo nuomojosi (duomenys neskelbtini) butÄ . Taigi nei vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų nenurodė, kad pareiÅ¡kėjas neabejotinai gyveno Lietuvoje laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) metu. Net ir dėl pareiÅ¡kėjo gyvenimo Lietuvoje po (duomenys neskelbtini) metų liudytojų nurodytos aplinkybės skiriasi, t. y. pagal liudytojÄ A.

V. pareiÅ¡kėjas su jo pusesere gyveno kartu ir nuomojosi butÄ , pagal liudytojÄ ÄŒ. B., pareiÅ¡kėjas nuo (duomenys neskelbtini) metų gyveno galimai su liudytoju ir motina (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pats pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis gyveno kartu su motina ir Å¡eimos nariais laikotarpiu (duomenys neskelbtini) m. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas teigia, jog turėjo sugyventinę, su kuria susilaukė (duomenys neskelbtini). sÅ«naus. Tačiau nei vienas liudytojas nenurodė, kad pareiÅ¡kėjas kartu gyveno su sugyventine T.

J., liudytojai nurodė, kad jiems tik iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pasakojimų yra žinoma, kad pareiÅ¡kėjas turi sÅ«nų. Liudytoju apklausto pareiÅ¡kėjo brolio G. R. parodymai buvo taip pat nenuoseklÅ«s. PareiÅ¡kėjo brolis iÅ¡ pradžių nurodė, kad A. M. į LietuvÄ atvažiavo kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų. Vėliau liudytojas nurodė, kad brolis atvažiavo, kai jam buvo gal (duomenys neskelbtini) metų. Tiksliai pasakyti negalėjo. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų matyti, kad daugiau apie pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ iki (duomenys neskelbtini) metų galėtų nurodyti T.

J., su kuria pasak pareiÅ¡kėjo, jis (duomenys neskelbtini). susilaukė sÅ«naus. Teismui 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi atkreipus pareiÅ¡kėjo dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas nepraÅ¡o minimų asmenų liudytojais, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad su T. J. nebendrauja, o sÅ«nus gyvena (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas ne tik kad nekvietė byloje liudytojais apklausti minėtų asmenų, bet net nepateikė į bylÄ sÅ«naus gimimo liudijimo, t. y. teismui įsitikinti, kad sÅ«naus gimimo liudijime vaiko tėvu nėra nurodytas kitas asmuo.

Pasak pareiÅ¡kėjo, giminystės ryÅ¡io su sÅ«numi jis negali įrodyti tik dėl asmens dokumentų trÅ«kumo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo sÅ«nus gimė (duomenys neskelbtini), o į bylÄ pareiÅ¡kėjas pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasas, kuris iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini), todėl teigti, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo jokio asmens dokumento, kuriuo remiantis galėjo pripažinti vaiko tėvystę, nėra. Teismas pažymi, kad bylose dėl juridinių faktų nustatymo vien liudytojų parodymų, kurie yra silpnesnės įrodomosios galios dėl savo subjektyvaus pobÅ«džio, įrodinėjamiems faktams konstatuoti nepakanka.

Å ios kategorijos bylose liudytojų parodymai įprastai yra paremti nuotraukomis, laiÅ¡kais ar kitokiais įrodančiais duomenimis. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė nei jokių fotonuotraukų, nei bendravimÄ laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) metų su sugyventine ar su sÅ«numi patvirtinančių įrodymų. PareiÅ¡kėjas kaip vienintelį įrodymÄ Ä¯ bylÄ pateikė 2019 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje atsakymÄ dėl A. M., kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas nėra (duomenys neskelbtini) pilietis.

Pažymoje nurodyta, kad A. M. nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvena Lietuvoje. Tačiau iÅ¡ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. gruodžio 3 d. VSAT pakartotinai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinį skyrių su praÅ¡ymu pakartotinai vertinti A. M. teisinę padėtį (duomenys neskelbtini) bei iÅ¡duoti jam grįžimo į kilmės Å¡alį pažymėjimÄ . 2019 m. gruodžio 19 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ambasados gautas atsakymas, kuriuo patvirtinama, jog A.

M. yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir, priėmus sprendimÄ dėl jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos, jam bus iÅ¡duotas grįžimo pažymėjimas. Teismas remiasi Å¡iuos sprendimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis kaip įrodymu, kadangi Migracijos departamentas kitų patektų įrodymų byloje prašė nevertinti ir laikyti juos nepatektais į bylÄ . Todėl teismas vertino tik lietuvių kalba pateiktus įrodymus. Byloje pateiktas A. M., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens informacijos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad pareiÅ¡kėjo gimimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡davusi A.

M. grįžimo į (duomenys neskelbtini) pažymėjimus. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. M., vykdant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. liepos 5 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio 28 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr.  (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡siųstas iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Jo duomenys buvo įraÅ¡yti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinį sÄ raÅ¡Ä iki (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. gruodžio 2 d. administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo pateiktas 2019 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje atsakymas nepatvirtina aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas gyveno Lietuvoje iki 1993 metų. Be to, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė ir net neįrodinėjo, kad jis:

1) turi teisėtÄ pragyvenimo Å¡altinį Lietuvos Respublikoje;

2) moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas;

3) turi gyvenamÄ jÄ patalpÄ Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad juridiniam faktui nustatyti bÅ«tinas aplinkybes turi įrodyti dėl tokio fakto kreipęsis asmuo, taigi pareiÅ¡kėjas turėjo dėti pastangas įrodyti, kad iki 1993 metų gyveno ir Å¡iuo metu gyvena Lietuvoje ir yra įgyvendinęs kita simperatyvias sÄ lygas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas pats nurodė, kad mokesčių nemoka, legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturi. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Konkrečiai kas yra pareiÅ¡kėjo darbdavys, ar kur jis dirba teismui nurodyti negalėjo. Teisme apklaustas liudytojas T. T. patvirtino, kad pareiÅ¡kėjÄ pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų. Tuos (duomenys neskelbtini) metų dirbo kartu (duomenys neskelbtini) darbus, Å¡iuo metu kartu nebedirba. Tačiau tai, kad (duomenys neskelbtini) metų kartu dirbo, nepatvirtina, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjas turi teisėtÄ pragyvenimo Å¡altinį Lietuvos Respublikoje;

2) moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas;

3) turi gyvenamÄ jÄ patalpÄ Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu tiek pareiÅ¡kėjas, tiek jo atstovė taip pat patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas neturi legalaus pajamų Å¡altinio ir kad mokesčių nemoka. Ä®rodyti, kad nuomojasi gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , pareiÅ¡kėjas taip pat negalėjo, nors galėjo pateikti tiek nuomos sutartį, tiek kviesti ir liudytojais apklausti numojamo buto savininkus. Tačiau savo teise nepasinaudojo. Nagrinėjamu atveju byla nėra dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, todėl teismas neturėjo pareigos pats savo iniciatyva rinkti byloje įrodymus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 1 dalį, įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nepakanka įrodymų iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas iki 1993 metų gyveno Lietuvoje. Taip at teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė imperatyviai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų, todėl pareiÅ¡kimas dėl juridinio fakto nustatymo atmestinas. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis.

Jų suma sudaro 6,86 Eur. PareiÅ¡kimo netenkintus, procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo A. M. pareiÅ¡kimÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 6,86 Eur (Å¡eÅ¡is eurus ir 86 cnt) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, sumokant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).

Suma, priteista valstybei, turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sÄ skaitÄ : LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Ä®mokos kodas 5660. Sumokėjus iÅ¡laidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja Agnė Stankevičienė