Court dismisses claim to establish pre-1993 residence due to lack of mandatory legal proof documents.
Legislator summary
AI generatedThe court dismissed the plaintiff's request to establish the legal fact of residing in Lithuania prior to 1993. Although the plaintiff argued that his mother adopted him from orphanages and he lived with family, he failed to provide mandatory documents required by the Law on the Legal Status of Foreigners. The court ruled that without such specific evidence, the burden of proof could not be met under civil procedure rules.
Legislator headnote
AI generatedCPK 177 str.; CPK 178 str.; CPK 185 str.; Law on the Legal Status of Foreigners Art. 2; The court must establish facts based on mandatory legal proof requirements, and a claim fails if the applicant cannot provide specific documents proving the existence of the alleged fact.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr. e2YT-15697-931/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10517-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1 3.2.6.5; 3.4.5.2; VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja AgnÄ StankeviÄienÄ, sekretoriaujant Godai Varkauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A. M., jo atstovei advokatei I. I., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A.
M. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Teismas n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄjas A. M. kreipÄsi į teismÄ patikslintu pareiÅ¡kimu praÅ¡ydamas nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad A. M., gimÄs (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir Å¡iuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. PareiÅ¡kÄjas kreipiasi dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo tikslu įteisinti savo padÄtį ir gauti leidimÄ gyventi Lietuvoje.
PareiÅ¡kÄjas paaiÅ¡kino, kad jis yra asmuo be pilietybÄs, gyvena Lietuvoje nuo (duomenys neskelbtini) metų, taÄiau nebuvo ir iki Å¡iol nÄra įteisinÄs savo padÄties Lietuvoje, neturi asmens kodo ir atitinkamai jo nÄra jokiuose valstybÄs registruose. PareiÅ¡kÄjas neturi jokių galimybių gauti nurodytas aplinkybes patvirtinanÄių dokumentų. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad jį (duomenys neskelbtini) metais motina V. B. (M.) pasiÄmÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų ir atsiveÅ¾Ä gyventi į LietuvÄ .
PareiÅ¡kÄjas gyveno kartu su kitais Å¡eimos nariais mažame bute (duomenys neskelbtini) laikotarpiu (duomenys neskelbtini) m., ir dÄl trÅ«kstamo gyvenamojo ploto vienam asmeniui, negalima buvo deklaruoti pareiÅ¡kÄjo gyvenamosios vietos. DÄl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kÄjas negalÄjo kreiptis dÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs įgijimo. Nuo (duomenys neskelbtini) m. pareiÅ¡kÄjas apsigyveno (duomenys neskelbtini) ir pragyveno (duomenys neskelbtini) m. VÄliau gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) m. apsigyveno (duomenys neskelbtini).
Å iuo metu PareiÅ¡kÄjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyvendamas Lietuvoje pareiÅ¡kÄjas gavo pajamas dirbdamas (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kÄjas turÄjo sugyventinÄ T. J., su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukÄ sÅ«naus Lietuvos Respublikos pilieÄio A. J. TaÄiau dokumentų, patvirtinanÄių giminystÄs ryšį pareiÅ¡kÄjas neturi, kadangi jis neturi jokių kitų galiojanÄių dokumentų. PareiÅ¡kÄjas po Lietuvos Respublikos nepriklausomybÄs atkÅ«rimo dÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs ir dÄl kitų valstybių pilietybÄs įgijimo nesikreipÄ, susiklostÄ padÄtis, kad pareiÅ¡kÄjas Å¡iuo metu yra asmuo be pilietybÄs. Be to, pareiÅ¡kÄjas nesikreipÄ ir dÄl leidimo gyventi Lietuvoje iÅ¡davimo.
Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau â Migracijos departamentas) su pareiÅ¡kimu nesutinka. Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ dokumentų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kÄjas turi teisÄtÄ pragyvenimo Å¡altinį, moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisÄs aktų nustatytus mokesÄius ar įmokas, ar turi gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje. Pagal Lietuvos Respublikos UžsienieÄių registro 2020 m. gegužÄs 8 d. duomenis pareiÅ¡kÄjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris turi gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) ir neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje.
AplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis taip pat patvirtina 2019 m. gruodžio 4 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duota (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje (minÄta pažyma paneigia pareiÅ¡kÄjo teismui pateiktoje 2019 m. liepos 9 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis). Tiek minÄta pažyma, tiek UžsienieÄių registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas turi teisÄ gyventi (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kÄjui (duomenys neskelbtini) vardu (laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m.) buvo iÅ¡duoti (duomenys neskelbtini) grįžimo pažymÄjimai, taip pat minÄta pažyma įsipareigota pareiÅ¡kÄjui iÅ¡duoti dar vienÄ grįžimo pažymÄjimÄ .
AplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas (duomenys neskelbtini) turi deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ taip pat patvirtina (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje konsulinio skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pagal PilieÄių ir migracijos valdybos prie VRM (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkriÄio 30 d. pateiktÄ informacijÄ pareiÅ¡kÄjas yra registruotas pagal gyvenamÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) m. iki Å¡ios dienos. Migracijos departamento nuomone, minÄti duomenys paneigia pareiÅ¡kÄjo teiginius, kad pareiÅ¡kÄjas gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m.
PareiÅ¡kÄjas iÅ¡ Lietuvos Respublikos buvo iÅ¡siųstas (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kÄjas įsiteisÄjusiu 2018 m. rugsÄjo 14 d. Migracijos departamento sprendimu 2018 m. rugsÄjo 21 d. buvo iÅ¡siųstas iÅ¡ Lietuvos Respublikos, nes pareiÅ¡kÄjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grÄsmÄ vieÅ¡ajai tvarkai. MinÄtu sprendimu pareiÅ¡kÄjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kÄjui nepaisius Migracijos departamento nustatyto draudimo atvykti, konstatavus, kad pareiÅ¡kÄjas yra laikomas kelianÄiu grÄsmÄ vieÅ¡ai tvarkai, pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu ValstybÄs sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priÄmÄ 2020 m. vasario 21 sprendimÄ iÅ¡siųsti pareiÅ¡kÄjÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos RespublikÄ (duomenys neskelbtini) metus nuo iÅ¡siuntimo dienos.
MinÄtais sprendimais buvo nustatyta pareiÅ¡kÄjo teisinÄ padÄtis Lietuvos Respublikoje, todÄl pareiÅ¡kÄjas negali bÅ«ti laikomas gyvenanÄiu Lietuvos Respublikoje. Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad į LietuvÄ atvažiavo (duomenys neskelbtini) metais. Nuo to laiko gyveno ir dirbo Lietuvoje. Å iuo metu irgi dirba (duomenys neskelbtini). TeigÄ, kad nori gyventi Lietuvoje. PareiÅ¡kÄjo atstovÄ teismo posÄdžio metu praÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ tenkinti.
NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas neturi nei dokumentų, jis yra užsienietis, neturintis leidimo gyventi Lietuvoje. Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato jam nei galimybÄs teisÄtai dirbti, nei galimybÄs mokÄti mokesÄius. PareiÅ¡kÄjas pripažįsta, kad mokesÄių nemoka, taÄiau turi gyvenamÄ jÄ vietÄ . PareiÅ¡kimas atmestinas. JuridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:
1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);
2) pareiÅ¡kÄjas neturi dokumentų, patvirtinanÄių tÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ ;
3) pareiÅ¡kÄjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinanÄių atitinkamÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninÄs ar turtinÄs teisÄs atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turÄti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinanÄius dokumentus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
Å ios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todÄl kai nÄra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Ne dÄl kiekvieno fakto gali bÅ«ti pradedama ir nagrinÄjama civilinÄ byla. Esminis reikalavimas, kad bÅ«tų galimas teisminis procesas dÄl fakto nustatymo, jog Å¡is faktas turÄtų juridinÄ reikÅ¡mÄ. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinÄs teisÄs (paprastai civilinÄs, Å¡eimos, darbo, socialinio aprÅ«pinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga.
Taigi praÅ¡ymas nustatyti faktÄ reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kÄjai žino arba bent turi žinoti, kokia materialioji teisÄ praÅ¡omam nustatyti faktui suteikia juridinÄ reikÅ¡mÄ ir kokios jų asmeninÄs ar turtinÄs teisÄs atsiranda, pasikeiÄia ar pasibaigia (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojanÄias juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių faktų nustatymÄ , apžvalga).
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas tikslu gauti leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje. Pagal Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos SÄ jungoje iÅ¡davimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1V-583 redakcija) 16.7. punktÄ Ä¯statyme nustatytas leidimo nuolat gyventi iÅ¡davimo pagrindas yra įsiteisÄjÄs teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas, kad užsienietis gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir Å¡iuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dÄl užsienieÄių teisinÄs padÄties 53 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ leidimas nuolat gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsienieÄiui Lietuvos Respublikos įstatymo âDÄl užsienieÄių teisinÄs padÄtiesâ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Respublikos įstatymo âDÄl užsienieÄių teisinÄs padÄtiesâ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad užsienieÄiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir Å¡iuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, taÄiau duomenys apie jų gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje nÄra įraÅ¡yti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktÄ apie gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje iki nurodyto laikotarpio ir kad Å¡iuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Teisme užsienietis privalo įrodyti, kad jis:
1) turi teisÄtÄ pragyvenimo Å¡altinį Lietuvos Respublikoje;
2) moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisÄs aktų nustatytus mokesÄius ar įmokas;
3) turi gyvenamÄ jÄ patalpÄ Lietuvos Respublikojeâ. IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad užsienietis turi įrodyti ne tik tai, kad jis iki 1993 metų gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje, taÄiau taip pat, kad Å¡iuo metu gyvena Lietuvoje, turi teisÄtÄ pragyvenimo Å¡altinį, moka mokesÄius, turi gyvenamÄ jÄ patalpÄ Lietuvos Respublikoje. Å ios įstatymo nuostatos imperatyvios. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad bylose dÄl turinÄių juridinÄ reikÅ¡mÄ faktų nustatymo įrodinÄjimo ypatumÄ lemia tai, jog Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai.
Jeigu pareiÅ¡kÄjas turÄtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinanÄių įrodymų, tai jam apskritai nereikÄtų kreiptis į teismÄ . Ä® aplinkybÄ, kad įrodinÄjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Bylose, kuriose įrodinÄjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. DÄl to kasacinis teismas yra pabrÄžÄs, kad yra svarbu, jog prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esanÄiais įrodymais, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybÄ bÅ«tų mažesnÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-406/2009).
Kasacinis teismas yra pažymÄjÄs, kad bylose dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimÄ apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dÄl kÄ tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali bÅ«ti tiek iÅ¡likÄ. TaÄiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi iÅ¡likti, todÄl įrodymų turi bÅ«ti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-416/2011).
NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas teigia, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų jis nuolat gyveno ir Å¡iuo metu gyvena Lietuvoje. Å ioms aplinkybÄms pagrįsti pareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä byloje apklausti liudytojus. Teismas atkreipia dÄmesį, kad liudytojas A. V. teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad su pareiÅ¡kÄju susipažino (duomenys neskelbtini) metais. Liudytojas nurodÄ, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų pareiÅ¡kÄjas ir liudytojo pussesere V. V. kartu gyveno ir vedÄ bendrÄ Å«kį (duomenys neskelbtini).
A. V. paaiÅ¡kino, kad negali patvirtinti, ar pareiÅ¡kÄjas turi legalų pragyvenimo Å¡altinį, ar turi gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir ar moka mokesÄius. Jam yra žinoma tik iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo pasakojimų, kad pareiÅ¡kÄjas dirba (duomenys neskelbtini) ir kad gyvena (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kÄjas yra sakÄs, kad turi sÅ«nų. Liudytojas Ä. B. nurodÄ, kad pažįsta pareiÅ¡kÄjÄ , nes buvo vedÄs pareiÅ¡kÄjo motinÄ . Su pareiÅ¡kÄjo motina susipažino (duomenys neskelbtini) metais.
Liudytojas nurodÄ, kad kai susipažino su pareiÅ¡kÄjo motina, tai ir pareiÅ¡kÄjas bÅ«davo kartu. DÄl dabartinio pareiÅ¡kÄjo gyvenamosios vietos, darbo, nieko negali paliudyti. Jis nežino, kodÄl pareiÅ¡kÄjas nesusitvarkÄ dokumentų laiku. Liudytojas teigia, kad apie (duomenys neskelbtini) metus pradÄjo kartu gyventi su pareiÅ¡kÄjo motina, o (duomenys neskelbtini) metais pareiÅ¡kÄjo motinai pardavus butÄ , jie iÅ¡važiavo gyventi į (duomenys neskelbtini). Liudytojas pareiÅ¡kÄjo brolis G.
R. teigÄ, kad jis su savo motina atvažiavo į LietuvÄ , o jo brolis A. M. liko gyventi (duomenys neskelbtini). LiudytojÄ motina atsivežÄ, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, t. y. gal kokias (duomenys neskelbtini) metais. Liudytojas nurodÄ, kad motina brolį A. M. atsivežÄ, kai pareiÅ¡kÄjui buvo (duomenys neskelbtini) metų, tiksliai nurodyti liudytojas negalÄjo. G. R. paaiÅ¡kino, kad sau ir seseriai sutvarkÄ dokumentus dÄl gyvenimo Lietuvoje. PareiÅ¡kÄjas nesusitvarkÄ dokumentų, nes tuo metu važiuodavo į (duomenys neskelbtini).
Pasak liudytojo pareiÅ¡kÄjas dvi savaites pabÅ«davo (duomenys neskelbtini), tuomet grįždavo į LietuvÄ ir gyvendavo porÄ mÄnesių Lietuvoje, vÄliau vÄl iÅ¡važiuodavo. NurodÄ, kad brolis turÄjo merginÄ , brolis yra sakÄs, kad turi vaikÄ . Liudytojas kartais susiskambina su broliu. Kadangi brolis gyvena Lietuvoje nelegaliai, tai pusÄ metų dabar bÅ«na (duomenys neskelbtini), tada jį iÅ¡veža į (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, teismo posÄdžio metu apklaustų liudytojų parodymai nÄra nuoseklÅ«s, remiantis vien minÄtų liudytojų parodymais teigti, kad A.
M. iki (duomenys neskelbtini) metų gyveno Lietuvoje teismas neturi pagrindo. Visų pirma, teismas atkreipia dÄmesį, kad liudytojas Ä. B. paaiÅ¡kino, kad tik (duomenys neskelbtini) metais pradÄjo gyventi su pareiÅ¡kÄjo motina, iki to laiko jis su ja tik bendravo, nes nebuvo nutraukÄs savo pirmosios santuokos ir gyveno savo bute (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kÄjas pareiÅ¡kime teigia, kad (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu liudytojas Ä. B. tiksliai nurodÄ, kad jau (duomenys neskelbtini) metais V.
B. pardavus butÄ (duomenys neskelbtini) jis su ja iÅ¡važiavo gyventi į (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu liudytojas A. V. nurodÄ, kad A. M. su jo pussesere V. V. nuo (duomenys neskelbtini) metų gyveno kartu ir vedÄ bendrÄ Å«kį, pasak liudytojo nuomojosi (duomenys neskelbtini) butÄ . Taigi nei vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų nenurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas neabejotinai gyveno Lietuvoje laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) metu. Net ir dÄl pareiÅ¡kÄjo gyvenimo Lietuvoje po (duomenys neskelbtini) metų liudytojų nurodytos aplinkybÄs skiriasi, t. y. pagal liudytojÄ A.
V. pareiÅ¡kÄjas su jo pusesere gyveno kartu ir nuomojosi butÄ , pagal liudytojÄ Ä. B., pareiÅ¡kÄjas nuo (duomenys neskelbtini) metų gyveno galimai su liudytoju ir motina (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pats pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad jis gyveno kartu su motina ir Å¡eimos nariais laikotarpiu (duomenys neskelbtini) m. PažymÄtina ir tai, kad pareiÅ¡kÄjas teigia, jog turÄjo sugyventinÄ, su kuria susilaukÄ (duomenys neskelbtini). sÅ«naus. TaÄiau nei vienas liudytojas nenurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas kartu gyveno su sugyventine T.
J., liudytojai nurodÄ, kad jiems tik iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo pasakojimų yra žinoma, kad pareiÅ¡kÄjas turi sÅ«nų. Liudytoju apklausto pareiÅ¡kÄjo brolio G. R. parodymai buvo taip pat nenuoseklÅ«s. PareiÅ¡kÄjo brolis iÅ¡ pradžių nurodÄ, kad A. M. į LietuvÄ atvažiavo kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų. VÄliau liudytojas nurodÄ, kad brolis atvažiavo, kai jam buvo gal (duomenys neskelbtini) metų. Tiksliai pasakyti negalÄjo. IÅ¡ pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų matyti, kad daugiau apie pareiÅ¡kÄjo gyvenimÄ iki (duomenys neskelbtini) metų galÄtų nurodyti T.
J., su kuria pasak pareiÅ¡kÄjo, jis (duomenys neskelbtini). susilaukÄ sÅ«naus. Teismui 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi atkreipus pareiÅ¡kÄjo dÄmesį, kad pareiÅ¡kÄjas nepraÅ¡o minimų asmenų liudytojais, pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad su T. J. nebendrauja, o sÅ«nus gyvena (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipia dÄmesį, kad pareiÅ¡kÄjas ne tik kad nekvietÄ byloje liudytojais apklausti minÄtų asmenų, bet net nepateikÄ Ä¯ bylÄ sÅ«naus gimimo liudijimo, t. y. teismui įsitikinti, kad sÅ«naus gimimo liudijime vaiko tÄvu nÄra nurodytas kitas asmuo.
Pasak pareiÅ¡kÄjo, giminystÄs ryÅ¡io su sÅ«numi jis negali įrodyti tik dÄl asmens dokumentų trÅ«kumo. TaÄiau teismas atkreipia dÄmesį, kad pareiÅ¡kÄjo sÅ«nus gimÄ (duomenys neskelbtini), o į bylÄ pareiÅ¡kÄjas pateikÄ (duomenys neskelbtini) pilieÄio pasas, kuris iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini), todÄl teigti, kad pareiÅ¡kÄjas neturÄjo jokio asmens dokumento, kuriuo remiantis galÄjo pripažinti vaiko tÄvystÄ, nÄra. Teismas pažymi, kad bylose dÄl juridinių faktų nustatymo vien liudytojų parodymų, kurie yra silpnesnÄs įrodomosios galios dÄl savo subjektyvaus pobÅ«džio, įrodinÄjamiems faktams konstatuoti nepakanka.
Å ios kategorijos bylose liudytojų parodymai įprastai yra paremti nuotraukomis, laiÅ¡kais ar kitokiais įrodanÄiais duomenimis. TaÄiau nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ nei jokių fotonuotraukų, nei bendravimÄ laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) metų su sugyventine ar su sÅ«numi patvirtinanÄių įrodymų. PareiÅ¡kÄjas kaip vienintelį įrodymÄ Ä¯ bylÄ pateikÄ 2019 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje atsakymÄ dÄl A. M., kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kÄjas nÄra (duomenys neskelbtini) pilietis.
Pažymoje nurodyta, kad A. M. nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvena Lietuvoje. TaÄiau iÅ¡ ValstybÄs sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. gruodžio 3 d. VSAT pakartotinai kreipÄsi į (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinį skyrių su praÅ¡ymu pakartotinai vertinti A. M. teisinÄ padÄtį (duomenys neskelbtini) bei iÅ¡duoti jam grįžimo į kilmÄs Å¡alį pažymÄjimÄ . 2019 m. gruodžio 19 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ambasados gautas atsakymas, kuriuo patvirtinama, jog A.
M. yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir, priÄmus sprendimÄ dÄl jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos, jam bus iÅ¡duotas grįžimo pažymÄjimas. Teismas remiasi Å¡iuos sprendimu ir jame nurodytomis aplinkybÄmis kaip įrodymu, kadangi Migracijos departamentas kitų patektų įrodymų byloje praÅ¡Ä nevertinti ir laikyti juos nepatektais į bylÄ . TodÄl teismas vertino tik lietuvių kalba pateiktus įrodymus. Byloje pateiktas A. M., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens informacijos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad pareiÅ¡kÄjo gimimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡davusi A.
M. grįžimo į (duomenys neskelbtini) pažymÄjimus. Remiantis teismų informacinÄs sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. M., vykdant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. liepos 5 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio 28 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr.  (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugsÄjo 14 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡siųstas iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).
Jo duomenys buvo įraÅ¡yti į UžsienieÄių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinį sÄ raÅ¡Ä iki (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. gruodžio 2 d. administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjo pateiktas 2019 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje atsakymas nepatvirtina aplinkybÄs, kad pareiÅ¡kÄjas gyveno Lietuvoje iki 1993 metų. Be to, pažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ ir net neįrodinÄjo, kad jis:
1) turi teisÄtÄ pragyvenimo Å¡altinį Lietuvos Respublikoje;
2) moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisÄs aktų nustatytus mokesÄius ar įmokas;
3) turi gyvenamÄ jÄ patalpÄ Lietuvos Respublikoje. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pažymÄjÄs, kad juridiniam faktui nustatyti bÅ«tinas aplinkybes turi įrodyti dÄl tokio fakto kreipÄsis asmuo, taigi pareiÅ¡kÄjas turÄjo dÄti pastangas įrodyti, kad iki 1993 metų gyveno ir Å¡iuo metu gyvena Lietuvoje ir yra įgyvendinÄs kita simperatyvias sÄ lygas. PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas pats nurodÄ, kad mokesÄių nemoka, legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturi. PareiÅ¡kÄjas paaiÅ¡kino, kad dirba (duomenys neskelbtini). KonkreÄiai kas yra pareiÅ¡kÄjo darbdavys, ar kur jis dirba teismui nurodyti negalÄjo. Teisme apklaustas liudytojas T. T. patvirtino, kad pareiÅ¡kÄjÄ pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų. Tuos (duomenys neskelbtini) metų dirbo kartu (duomenys neskelbtini) darbus, Å¡iuo metu kartu nebedirba. TaÄiau tai, kad (duomenys neskelbtini) metų kartu dirbo, nepatvirtina, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kÄjas turi teisÄtÄ pragyvenimo Å¡altinį Lietuvos Respublikoje;
2) moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisÄs aktų nustatytus mokesÄius ar įmokas;
3) turi gyvenamÄ jÄ patalpÄ Lietuvos Respublikoje. PažymÄtina ir tai, kad teismo posÄdžio metu tiek pareiÅ¡kÄjas, tiek jo atstovÄ taip pat patvirtino, kad pareiÅ¡kÄjas neturi legalaus pajamų Å¡altinio ir kad mokesÄių nemoka. Ä®rodyti, kad nuomojasi gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , pareiÅ¡kÄjas taip pat negalÄjo, nors galÄjo pateikti tiek nuomos sutartį, tiek kviesti ir liudytojais apklausti numojamo buto savininkus. TaÄiau savo teise nepasinaudojo. NagrinÄjamu atveju byla nÄra dÄl vieÅ¡ojo intereso gynimo, todÄl teismas neturÄjo pareigos pats savo iniciatyva rinkti byloje įrodymus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 177 straipsnio 1 dalį, įrodymais civilinÄje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžianÄių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti, arba kad jų nÄra. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinÄjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinÄjant tenka įrodinÄjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).
Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginÄui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrÄžÄs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).
Atsižvelgus į iÅ¡dÄstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamu atveju nepakanka įrodymų iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kÄjas iki 1993 metų gyveno Lietuvoje. Taip at teismas pabrÄžia, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ imperatyviai Lietuvos Respublikos įstatymo âDÄl užsienieÄių teisinÄs padÄtiesâ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų, todÄl pareiÅ¡kimas dÄl juridinio fakto nustatymo atmestinas. Procesiniai dokumentai buvo siunÄiami valstybÄs lÄÅ¡omis.
Jų suma sudaro 6,86 Eur. PareiÅ¡kimo netenkintus, procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263â270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kÄjo A. M. pareiÅ¡kimÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), į valstybÄs biudžetÄ 6,86 Eur (Å¡eÅ¡is eurus ir 86 cnt) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, sumokant į Vilniaus apskrities valstybinÄs mokesÄių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).
Suma, priteista valstybei, turi bÅ«ti įmokÄta į ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Finansų ministerijos sÄ skaitÄ : LT78 7290 0000 0013 0151 AB âCitadeleâ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 âSwedbankâ, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Ä®mokos kodas 5660. SumokÄjus iÅ¡laidas valstybÄs naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinanÄius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo priÄmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priÄmusį teismÄ . TeisÄja AgnÄ StankeviÄienÄ