e5968ebe-e135-47f7-b5d3-01dc9ec86424 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                               Civilinė byla Nr. 2-109-407/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02133-2014-1           Procesinio sprendimo kategorijos: 106.4(S)                                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 11 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų:Gintaro Pečiulio, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto uždarosios akcinės bendrovės ,,DzÅ«kijos statyba“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,DzÅ«kijos statyba“ ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ atsakovams Meyer&John GmbH & Co.

KG Vilniaus filialui ir Meyer&John GmbH & Co. KG dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo SH + E GmbH. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas UAB ,,DzÅ«kijos statyba“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, pareikÅ¡tu atsakovams Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialui (toliau – ir Filialas) ir Meyer&John GmbH & Co. KG, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 1 024 966,79 Lt įsiskolinimÄ . PareikÅ¡tÄ reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas kildino iÅ¡ tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo Meyer&John GmbH & Co.

KG Vilniaus filialo sudarytų statybos rangos sutarčių, pagal kurias pareiškėjas atliko darbus, o minėtas atsakovas neatsiskaitė. Pareiškėjo teigimu, sudarydamas šias rangos sutartis atsakovas Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialas veikė kaip savarankiškas teisinių santykių dalyvis, o juridiniam asmeniui Meyer&John GmbH & Co. KG reikalavimas solidariai reiškiamas CK 2.53 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles, pagrindu. Pareiškėjo teigimu, minėtiems atsakovams pareikštas ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui pagal atsakovo Meyer&John GmbH & Co.

KG Vilniaus filialo buveinės vietÄ , nepaisant to, kad kitam atsakovui Meyer&John GmbH & Co. KG Hamburgo apylinkės teisme yra iÅ¡kelta bankroto byla. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad tarptautiniam teismingumui taikytini du reglamentai: ES Tarybos Reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – ir Reglamentas Nr. 1346/2000) arba ES Tarybos Reglamentas Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 44/2001).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Reglamentas Nr. 44/2001 taikomas visais atvejais, iÅ¡skyrus ieÅ¡kinius, kylančius tiesiogiai iÅ¡ bankroto bylos ir glaudžiai su jais susijusius. PareiÅ¡kėjo teigimu, ieÅ¡kinio reikalavimai kyla iÅ¡ rangos sutarčių vykdymo, jie nėra susiję su atsakovo Meyer&John GmbH & Co. KG bankroto byla, todėl teismingumas nustatomas pagal ReglamentÄ Nr. 44/2001, o ne ReglamentÄ Nr. 1346/2000. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo UAB ,,DzÅ«kijos statyba“ ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Vilniaus apygardos teismui.

Teismas nurodė, kad atsakovas Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialas nėra atskiras juridinis asmuo, jis veikia kaip Meyer&John GmbH & Co. KG filialas, o atsakovui Meyer&John GmbH & Co. KG yra iškelta bankroto byla. Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 39 straipsnis numato, kad bet kuris kreditorius, įskaitant valstybių narių mokesčių ir socialinio draudimo institucijas, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra ne toje valstybėje narėje, kurioje iškelta byla, turi teisę raštu pateikti reikalavimus bankroto byloje.

Teismas pažymėjo, kad įsiskolinimÄ pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ abiejų atsakovų kaip solidarių skolininkų, todėl, teismo nuomone, ieÅ¡kinio reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu bankrutuojančiam asmeniui ir turi bÅ«ti nagrinėjamas bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiame teisme. Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, registruotam Vokietijos Federacijoje, bei Å¡io juridinio asmens filialui, veikiančiam Lietuvoje, teismas konstatavo, kad byla yra teisminga atsakovo Meyer&John GmbH & Co.

KG bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui. III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu apeliantas UAB ,,DzÅ«kijos statyba“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti jo ieÅ¡kinį. Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Skundžiama nutartis yra priimta formaliai, teismui nesiaiÅ¡kinus atsakovo Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo veiksnumo apimties ir neįsigilinus į bylos esmę, t. y. sandorių, iÅ¡ kurių kilo prievolės, turinį. Atsakyti pagal ieÅ¡kinį visų pirma turi bankrutuojančios įmonės filialas, kuris, sudarydamas statybos rangos sutartis, veikė savarankiÅ¡kai pagal savo nuostatus.

Bankrutuojanti įmonė atsakovu nurodyta tik dėl to, kad juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles (CK 2.53 str. 2 d.). Apeliantas su Å¡iuo ieÅ¡kiniu negali kreiptis į juridiniam asmeniui bankroto bylÄ iÅ¡kėlusį teismÄ , nes ginčas kilęs ne tarp bankrutuojančios įmonės ir ieÅ¡kovo, o tarp ieÅ¡kovo ir bankrutuojančios įmonės filialo iÅ¡ tarp ieÅ¡kovo ir Filialo sudarytų sutarčių; į bankroto teismÄ pareiÅ¡kėjas galėtų kreiptis tik tada, kai bus iÅ¡spręstas ginčas tarp ieÅ¡kovo ir Filialo. 2009 m. rugsėjo 30 d. steigėjo Meyer&John GmbH & Co.

KG patvirtintų ir įgalioto asmens pasiraÅ¡ytų Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo nuostatų 4.1.8 punktas suteikia teisę Filialui savarankiÅ¡kai sudaryti sandorius ir juos vykdyti, pagal Filialo nuostatų 7.3 punktÄ kreditorių reikalavimai, kylantys iÅ¡ Filialo prievolių, visų pirma turi bÅ«ti tenkinami iÅ¡ Filialo turto. Statybos rangos sutartys, tarpusavio susiraÅ¡inėjimo dokumentai įrodo, kad prievolės, kylančios iÅ¡ statybos rangos sutarčių, saisto tik ieÅ¡kovÄ ir FilialÄ , todėl tinkamas atsakovas sumokėti už atliktus darbus yra bÅ«tent Filialas.

Å alys statybos rangos sutartimis susitarė ginčus dėl sutarčių vykdymo spręsti Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinę teisę. Be to, Filialo nuostatuose nurodyta, kad bet kokie ginčai, kylantys iÅ¡ dėl filialo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nevertino Filialo veiksnumo ir Filialo pareigos sumokėti įsiskolinimÄ savarankiÅ¡kai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad reikalavimas prisiteisti įsiskolinimÄ solidariai tiek iÅ¡ Filialo, tiek iÅ¡ steigėjo, reiÅ¡kia, kad reikalavimas tiesiogiai yra susijęs su bankroto byla.

Teismas negali daryti tokių išvadų nevertinęs sutarčių, iš kurių kyla šalių tarpusavio įsipareigojimai.

2. Teismo nutartis prieÅ¡tarauja suformuotai teismų praktikai. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-715/2012 nurodė, kad Meyer&John GmbH & Co. KG filialas turėjo procesinį veiksnumÄ .

3. Teismas be pagrindo taikė ReglamentÄ Nr. 1346/2000 ir netaikė Reglamento Nr. 44/2001, kurio 7 skirsnis numato, kad jeigu Å¡alys, kurių vienos ar daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikcijÄ spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas ar teismai ir turi jurisdikcijÄ . Teismas nutartyje neargumentavo, kodėl atmetė apelianto praÅ¡ymÄ taikyti šį reglamentÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Byloje kilęs ginčas, kuriam teismui – Vokietijos ar Lietuvos – yra teismingas ieškovo UAB ,,Dzūkijos statyba“ ieškinys, pareikštas solidariems atsakovams – bankrutuojančiai Vokietijos įmonei Meyer&John GmbH & Co. KG ir Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialui.Visų pirma pažymėtina, kad Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialas nėra juridinis asmuo (Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo Nuostatų 1.2 p.; b. l. 161-163), todėl jis neturi civilinio procesinio veiksnumo ir negali byloje būti atsakovu (CPK 38 str. 1 d.; 41 str. 1 d.).

Ta aplinkybė, kad Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialui suteikta teisė savarankiÅ¡kai sudaryti sandorius (Nuostatų 4.1.8 p.), kad kreditorių reikalavimai, kylantys iÅ¡ Filialo prievolių, visų pirma turi bÅ«ti tenkinami iÅ¡ Filialo turto (Nuostatų 7.3 p.) nereiÅ¡kia, kad Filialas turi civilinį procesinį veiksnumÄ ir gali bÅ«ti dalyvaujančiu byloje asmeniu. Skirtingai nei teigia apeliantas, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-715/2012, nekonstatuota, kad Filialas gali bÅ«ti dalyvaujantis byloje asmuo.

Minėtoje nutartyje nurodyta, kad atskirÄ jį skundÄ Filialo vardu pasirašęs asmuo turėjo įgaliojimus veikti ir paties juridinio asmens vardu, todėl sprendė, kad Å¡io asmens pasiraÅ¡ytÄ atskirÄ jį skundÄ buvo atsisakyta priimti nepagrįstai (CPK 179 str. 3 d.). Konstatavus, kad Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialas negali bÅ«ti atsakovu, pagal apelianto pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį byloje atsakovu yra tik Vokietijos įmonė Meyer&John GmbH & Co. KG, kuriai 2014 m. kovo 31 d. Hamburgo apylinkės teismo nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla (b. l. 90-95).

Taigi sprendžiant Å¡io ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nacionalinės teisės aktai ieÅ¡kinio teismingumo nereglamentuoja, kadangi bylos Å¡alys yra skirtingų Europos SÄ jungos valstybių subjektai. Kaip teisingai nurodo apeliantas, Å¡ioje byloje sprendžiant tarptautinio teismingumo klausimÄ yra aktualÅ«s du Tarybos Reglamentai – Reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų ir ieÅ¡kinio pateikimo metu galiojęs Reglamentas Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo.

Ramentas Nr. 44/2001 laikytinas lex generalis, o visi kiti teisės aktai, nustatantys nacionalinių teismų tarptautinę jurisdikcijÄ tam tikrais klausimais, inter alia Reglamentas Nr. 1346/2000, – lex specialis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-150/2013; 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-214/2014 ir kt).Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė jurisdikcijos taisyklė, pagal kuriÄ valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta, teismai turi jurisdikcijÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Remiantis Reglamento Nr. 1346/2000 6 konstatuojamÄ ja dalimi, Å¡is reglamentas turėtų apsiriboti nuostatomis, reglamentuojančiomis jurisdikcijÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ ir priimti sprendimus, tiesiogiai iÅ¡plaukiančius iÅ¡ bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijusius. Teisingumo teisme formuojama praktika, kokie sprendimai laikytini sprendimais, kylančiais tiesiogiai iÅ¡ bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijusiais (1979 m. vasario 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Gourdain prieÅ¡ Nadler; 2009 m. rugsėjo 10 d.

Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-292/08; Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 12 d. Europos SÄ jungos prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-339/07 ir kt.). Klausimas, ar ieÅ¡kinys tiesiogiai iÅ¡plaukia iÅ¡ bankroto bylos ir (ar) yra glaudžiai su ja susijęs, sprendžiamas autonomiÅ¡kai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-142/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog vien tai, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas bankrutuojančiai įmonei, reiÅ¡kia, kad jis yra tiesiogiai iÅ¡plaukiantis iÅ¡ bankroto bylos ar glaudžiai su ja susijęs. Reglamente Nr. 1346/2000 nėra įtvirtinta, kad bet kokie ieÅ¡kiniai, kuriuose atsakovu įtraukiama bankrutuojanti įmonė, patenka į Å¡io reglamento taikymo sritį.

Šiuo atveju ieškinys kildinamas iš tarp apelianto ir Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo sudarytų statybos rangos sutarčių, pagal kurias Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialas neatsiskaito su apeliantu už atliktus statybos rangos darbus. Pareikštas ieškinys grindžiamas bendrosiomis civilinės teisės normomis, o ne bankroto teise, apelianto reikalavimas atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, jis nėra siejamas su bankroto bylos iškėlimu ir gali būti reiškiamas nepriklausomai nuo bankroto bylos iškėlimo.

Kolegijos vertinimu, atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, vien faktas, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas bankrutuojančiai įmonei, nereiÅ¡kia, kad jis yra tiesiogiai susijęs su bankroto byla Reglamento Nr. 1346/2000 prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, Reglamento Nr. 1346/2000 39 straipsnis, nustatantis, kad bet kuris kreditorius, įskaitant valstybių narių mokesčių ir socialinio draudimo institucijas, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra ne toje valstybėje narėje, kurioje iÅ¡kelta byla, turi teisę raÅ¡tu pateikti reikalavimus bankroto byloje, nedraudžia reikÅ¡ti ieÅ¡kinį bankrutuojančiai įmonei teisme bendra tvarka, juo labiau, kad Å¡iuo atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog apelianto ieÅ¡kinyje nurodyta jo turima reikalavimo teisė į 1 024 996,79 Lt sumÄ yra ginčijama.

Nustačius, kad ieÅ¡kinys nagrinėjamoje byloje nėra glaudžiai susijęs su atsakovo bankroto procesu, tarptautiniam teismingumui nustatyti taikytinos ieÅ¡kinio padavimo metu galiojusio Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos. Reglamento 44/2001 23 straipsnio, reglamentuojančio sutartinį teismingumÄ , 1 dalis numato, kad jeigu Å¡alys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikcijÄ spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikcijÄ .

Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip. Kaip minėta, šiuo atveju apelianto reikalavimas kildinamas iš trijų statybos rangos sutarčių, dviejose iš jų – 2012 rugsėjo 26 d. statybos rangos sutartyje (b. l. 28-41) ir 2013 m. gegužės 13 d. statybos rangos sutartyje (b. l. 65-78) šalys susitarė, kad išimtinė jurisdikcijos vieta yra Vilnius, Lietuva (Sutarčių 20 str. 4 p.). Todėl ieškinys dėl apelianto reikalavimų, kildinamų iš šių sutarčių, vadovaujantis Reglamento 44/2001 nuostatomis išimtinai teismingas Lietuvos Respublikos teismams. 2011 m. spalio 5 d. rangos sutartyje (b. l. 46-57), iš kurios taip pat kildinamas apelianto reikalavimas, dėl tarptautinio teismingumo nėra susitarta.

Reglamento 44/2001 5 straipsnio, reglamentuojančio specialiÄ jurisdikcijÄ , 5 dalyje nurodyta, kad valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl ginčo, susijusio su filialo, agentÅ«ros arba kitokio įmonės padalinio veiklos, gali bÅ«ti nagrinėjamos vietos, kurioje veikia toks filialas, agentÅ«ra arba kitoks įmonės padalinys, teismuose. Å iuo atveju pagal minėtÄ 2011 m. spalio 5 d. statybos rangos sutartį darbai buvo atliekami Lietuvoje; Filialas, su kuriuo buvo sudaryta sutartis, yra Lietuvoje, todėl apeliantas turėjo teisę ieÅ¡kinį dėl visų trijų rangos sutarčių pareikÅ¡ti Lietuvoje (Reglamento 44/2001 23 str. 1 d; 5 str. 5 d.).

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, skundžiama nutartis, kurioje nustatyta, kad ieÅ¡kinys nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui, panaikinama, ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. TeisėjaiGintaras Pečiulis Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė Vigintas ViÅ¡inskis