e5962432-c74e-480f-a8fa-836be35484a9 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-369-317/2015Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00851-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistajam R.

B., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 1 (vieniems) metams laisvės atėmimo;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo;pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo; pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vieniems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskiriant galutinę subendrintÄ 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. liepos 12 d. 4.00 val. iki 2013 m. liepos 13 d. 14.30 val., t. y. 2 (dvi) paros. Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo faktinio nukreipimo atlikti bausmę dienos.Taip pat nuosprendžiu nuteistas Ž. Å . pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.IÅ¡ R.

B. ir Ž. Å . solidariai priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10395,29 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių trys Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt penki Lt 29 ct), (3010,68 Eur) turtinės žalos atlyginimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : R. B. ir Ž. Å . nuteisti už tai, kad 2013 m. liepos 7 d., tarp 03.00 ir 04.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, nenustatytais įrankiais sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Hyundai H1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių spynelę, kurios vertė 120 Lt, keleivio pusės durelių spynelę, kurios vertė 110 Lt, iÅ¡daužė vairuotojo durelių stiklo langelį, kurio vertė 160 Lt, įsibrovė į automobilį ir sugadino automobilio priekines apdailos groteles, kurių vertė 180 Lt, iÅ¡ variklio skyriaus pagrobė 12V, 100 Ah, 150 Lt vertės akumuliatorių, sugadino neregistruoto automobilio „Citroen Jumper“ priekinių deÅ¡inės ir kairės pusės durelių spyneles, kurių bendra vertė 180 Lt, įsibrovė į automobilį ir iÅ¡ jo variklio skyriaus pagrobė 12V., 120 Ah, 250 Lt vertės akumuliatorių „Varta“, sulaužė sunkvežimio „Mercedes Benz Actros“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), rakinamÄ degalų bako kamÅ¡tį, kurio vertė 72 Lt, bei sugadino degalų bakÄ , 1200 Lt vertės, ir pagrobė 15 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 55,79 Lt, atsuko automobilio „Mercedes Benz Actros“ 300 Lt vertės plieninę akumuliatorius dengiančiÄ detalę, nukirpo akumuliatoriaus laidus su gnybtais ir pagrobė dengiančiÄ apsauginę detalę, du akumuliatorius „Macht“, 12V, 180 Ah, bendros 826,45 Lt vertės, bei vienÄ akumuliatoriaus tvirtinimo kronÅ¡teinÄ , kurio vertė 120 Lt, nukirpo automobilio „Scania LP 124“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), akumuliatoriaus laidus su gnybtais, pagrobė du 12V, 180 Ah akumuliatorius, kurių vertė 826,45 Lt, taip pat rakinamÄ degalų bako kamÅ¡tį, 68 Lt vertės, sugadino automobilio vairuotojo pusės durų užraktÄ 220 Lt vertės, sugadino automobilio degalų bakÄ , kurio vertė 1200 Lt, nukirpo degalų tiekimo vamzdelius, pagrobė 30 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 111,60 Lt, iÅ¡ automobilio izoterminio kėbulo pagrobė aliumininį grindų elementÄ (60x250), kurio vertė 180 Lt, nerÅ«dijančio plieno trikampio formos detalę, kurios vertė 230 Lt, automobilio atsarginį ratÄ su tvirtinimo kronÅ¡teinu, kurio vertė 530 Lt, sulaužė automobilio „Hyundai H1“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡oninių deÅ¡inės pusės krovinių skyriaus durelių užraktÄ , kurio vertė 120 Lt, sugadino automobilio dureles, galinių durelių užraktÄ , kurio vertė 150 Lt, bei galines dureles, nupjovė ir pasikėsino pavogti 300 Lt vertės dujų iÅ¡metimo sistemos katalizatorių, kėsindamiesi pagrobti kurÄ nupjovė 50 Lt vertės degalų bako guminę žarnÄ bei įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį neregistruotÄ mikroautobusÄ â€žCitroen Jumper“, nupjovė ir pasikėsino pavogti dujų iÅ¡metimo katalizatorių 300 Lt vertės, tokiu bÅ«du savo bendrais veiksmai padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9945,29 Lt turtinę žalÄ , tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.Be to, R.

B. 2013 m. liepos 12 d., apie 3.00 val., padedant Ž. Å ., kuris jį automobiu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė į tÄ pačiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), ir Ž. Å . laukiant bei saugant, R. B. nenustatytu įrankiu sulaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio neregistruoto mikroautobuso „Citroen Jumper“ vairo konstrukcijÄ , iÅ¡traukė iÅ¡ vairo ir pasikėsino pagrobti 250 Lt vertės vairo saugos pagalvę, nukirpo automobilio „Scania“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), elektros instaliacijos laidus, to paties automobilio hidraulinės kabinos pakėlimo sistemos vamzdelius, taip pasikėsino pagrobti 200 Lt vertės varinius laidus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų. Tokiais veiksmais nuteistieji padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 450 Lt turtinę žalÄ ir nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, o R.

B. – dar ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. Kauno apygardos teismo praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nuosprendį veikas, už kurias jis nuteistas, kvalifikuojant kaip vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , bei taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. atidedant bausmės vykdymÄ . Teigia, kad kaltu dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai prisipažįsta ir gailisi, kÄ patvirtino nagrinėjant bylÄ Kauno apylinkės teisme bei ikiteisminiame tyrime.

Tačiau mano, kad Kauno apylinkės teismas nuosprendyje neteisingai aiÅ¡kino bei taikė įstatymÄ , nurodydamas, kad jis buvo nusikaltimo vykdytojas, o Ž. Å . buvo padėjėjas. Nuteistojo teigimu, jie veikė kartu, į nusikaltimo vietÄ jį atvežė bÅ«tent Ž. Å . savo automobiliu. Jei nebÅ«tų atvežtas į nusikaltimo vietÄ , to nusikaltimo apskritai nebÅ«tų padaręs. Be to, pažymi, kad nusikaltimas, už kurį jis nuteistas, yra padarytas vienas, tik per du kartus, tai yra 2013 m. liepos 7 d. ir 2013 m. liepos 12 d., beveik tuo pat metu, toje pačioje vietoje ir iÅ¡ to pačio Å¡altinio, nusikaltimo objektai tie patys, tos pačios įmonės, tie patys automobiliai, todėl mano, kat tai yra viena nusikalstama veika.

Nepaisant to, nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kadangi nusikaltimai, numatyti BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, nėra sunkÅ«s, juos jis padarė ne bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o praėjus daug laiko nuo ankstesnio teistumo (2009 m. birželio 22 d.). Be to, tuo metu buvo dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė – prašė skundÄ atmesti.

R. B. apeliacinis skundas atmestinas Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebÅ«tų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių Å¡io kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas ir, skirdamas bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje.Nors, apelianto nuomone, jo padaryti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip vienas tęstinis nusikaltimas, padarytas beveik tuo pat metu, toje pačioje vietoje ir iÅ¡ to pačio Å¡altinio, nusikaltimo objektai yra tie patys (tos pačios įmonės, tie patys automobiliai), tačiau su tuo sutikti negalima.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsakomybė atsiranda, jei asmens padarytoje veikoje yra baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo (nusikalstamos veikos) sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje. Galimi atvejai, kai padaromos kelios veikos, atitinkančios tÄ patį BK straipsnį (ir jo dalį). BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimÄ už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal teismų praktikÄ tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių, paprastai laiko atžvilgiu, viena nuo kitos nenutolusių bei analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybėmis padarytų veikų, kurių kiekviena, atskirai paėmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, kurias sieja vienas nusikalstamas sumanymas, vieninga tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–77/2013, 2K-7-96/2012, 2K-650/2010).

Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, bÅ«dinga tai, kad kaltininkas, darydamas pirmÄ veiksmÄ , jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymÄ ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Tais atvejais, kai tyčia padaryti kitÄ nusikalstamÄ veikÄ kyla jau po pirmosios veikos, Å¡ios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. B. ir Ž. Å . 2013 m. liepos 7 d., tarp 03.00 ir 04.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, sugadino eilę UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilių detalių (durų spyneles, apdailos groteles, degalų bako kamÅ¡tį, katalizatorių ir pan.) bei iÅ¡ Å¡ių automobilių pagrobė kelis akumuliatorius, dyzelinio kuro, kitų automobilių detalių.

Vėliau, 2013 m. liepos 12 d., apie 03.00 val., R. B., padedant Ž. Å ., kuris jį atvežė į tÄ pačiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), ir Ž. Å . laukiant ir saugant, vėl sugadino eilę UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilių detalių (vairo konstrukcijÄ , elektros instaliacijos laidus, hidraulinės kabinos pakėlimo sistemos vamzdelius) ir pasikėsino pagrobti vairo saugos pagalvę bei varinius laidus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų.

Pažymėtina, kad tiek pirminių paaiÅ¡kinimų metu (T. 1 b. l. 82, 97, 104, 153, 162, 165, 169), tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu (T. 2, b. l. 49-51, 78, 113-114) nei R. B., nei Ž. Å . nei karto nenurodė, jog mintis dar kartÄ apvogti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius automobilius jiems bÅ«tų kilusi bÅ«tent pirmosios vagystės metu 2013 m. liepos 7d. Taigi, nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė – kaltininkų tyčia – nebuvo vieninga.

AntrÄ kartÄ â€“ 2013 m. liepos 12 d. – sumanymas pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto kilo po to, kai prieÅ¡ tai (liepos 7 d.) pagrobtas turtas buvo galutinai užvaldytas. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas aptartas nusikalstamas veikas kaip atskirus nusikaltimus laiko atžvilgiu, tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju jo atžvilgiu gali bÅ«ti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, todėl praÅ¡o skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, Å¡is institutas neturi bÅ«ti taikomas.

BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sÄ lygų visumai, be to, net ir esant Å¡ių sÄ lygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Å io klausimo iÅ¡sprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.Pagal teismų praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų.

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).Apkaltinamojo nuosprendžio turinys rodo, kad apylinkės teismo apsisprendimÄ skirti realiÄ laisvės atėmimo bausmę R.

B., jos neatident, nulėmė tai, kad jis anksčiau teistas septynis kartus, paskutinį kartÄ už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , bausmę atlikęs, nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė elgdamasis įžūliai, neiÅ¡nykus teistumui, kas laikytina nusikalstamu recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Be to, dėl nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažino tik paskutiniojo posėdžio metu. Å iame kontekste aukÅ¡tesnysis teismas pastebi ir tai, kad teismų informacinės sistyemos „Liteko” duomenimis, R.

B. Å¡iuo metu yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje jam pareikÅ¡ti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 21 d., 21.00 val., iki 2015 m. sausio 22 d., 07.50 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), bendrai veikdamas kartu su Ž. Å . ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ D. P. priklausantį 4 200 eurų vertės automobilį „Audi A6 Allroad“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei automobilyje buvusius daiktus:

įrankių dėžę su įvairiais įrankiais, cinkuotÄ grandinę, darbines pirÅ¡tines, 2 talpas su langų plovimo skysčiu, automobilinį oro kompresorių ir kitus automobilyje buvusius daiktus, kurių bendra vertė 260 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. P. 4 460 eurų turtinę žalÄ . Nors apkaltinamasis nuosprendis Å¡ioje baudžiamojoje byloje ir nėra priimtas, tačiau Å¡ie duomenys visų kitų aukščiau iÅ¡vardintų duomenų kontekste neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nagrinėjamu atveju nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Akivaizdu, kad R. B. nenori koreguoti savo elgesio bei gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias normas. Taigi, nuteistasis, bÅ«damas ankščiau ne kartÄ teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, be abejonės žinojo apie gresiančias bausmes už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ , tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Ir, nors apeliantas neigia, kad jis buvo nusikaltimo vykdytojas, o Ž. Å . tik padėjėjas, teigdamas, kad bÅ«tent Ž. Å . savo automobiliu jį nuvežė į nusikaltimo darymo vietÄ , kad jis to nusikaltimo apskritai nebÅ«tų padaręs, jei nebÅ«tų atvežtas į nusikaltimo vietÄ , aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, Å¡ie skundo motyvai vertintini kritiÅ¡kai.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad 2013 m. liepos 7 d. nusikalstamÄ veikÄ nuteistieji padarė kaip bendravykdytojai, o 2013 m. liepos 12 d. nusikaltimo daryme R. B. buvo vykdytojas, o Ž. Å . padėjėju. Ta aplinkybė, kad, jei jis nebÅ«tų atvežtas į nusikaltimo vietÄ , to nusikaltimo apskritai nebÅ«tų padaręs, nesudaro pagrindo Å¡velninti nuteistojo atsakomybę jau vien todėl, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Ž. Å . jį privertė daryti nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bausmių skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir apelianto asmenybę, daro iÅ¡vadÄ , kad R. B. paskirtos bausmės yra ir taip Å¡velnios, todėl jas dar labiau Å¡velninti nėra jokio teisinio pagrindo. Apelianto apeliaciniame skunde nurodytos kitos aplinkybės, kurios nėra esminės, taip pat nesudaro pakankamo teisinio pagrindo skirti Å¡velnesnes bausmes ar taikyti Bk 75 straipsnio nuostatas.Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. balandžio 21 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-1698 „Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R.

B., išlaidas iki 2015 m. balandžio 22 d. sudaro 26,06 Eur (T. 3, b. l. 18). Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad valstybės iÅ¡laidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteisiamos iÅ¡ kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus iÅ¡teisinamÄ jį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naujÄ , apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį.

Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos iÅ¡laidos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ R. B. nepriteistinos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                                                          Algirdas Jaliniauskas Teisėjai                                                                                                                              Albinas Antanaitis Valdas Vitunskas