2022-11-30 Nr. AB-29413-3-62-3-01938-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-514-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01938-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus apeliacinį skundą ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus pavaduotojo G. Š. 2020 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 2S-2403 (toliau – ir Sprendimas) bei Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) direktoriaus M. Z. 2020 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 35-150 „Dėl suimtojo R. B. nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno TI Nutarimu nuobauda – papeikimas – pareiškėjui skirta už Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 punkto ir 18.12 punkto reikalavimų pažeidimą.

3. Teigė, kad Nutarime nurodoma, jog 2020 m. balandžio 14 d. apie 10.40 val. buvo gautas pranešimas, kad pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 7 atvesti suimtieji iš kameros Nr. 139 turi neleistinų daiktų. Suimtųjų paklausus, ar turi neleistinų daiktų, jie atsakė neigiamai. Atlikus asmens kratą pareiškėjui, buvo pastebėta, kad dešinėje rankoje laiko juodos spalvos daiktą, panašų į USB atmintinę. Pareikalavus parodyti, ką turi rankoje, pareiškėjas pareigūnų nurodymų nevykdė, einant laiptinėje prie konvojaus durų išmetė USB atmintinę. Patikrinus USB atmintinę buvo nustatyta, kad laikmena „Toshiba“ 32 GB talpos priklauso kitam asmeniui, kurio šiuo metu įstaigoje nėra.

4. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigūnų rasta USB atmintinė jam niekada nepriklausė, jos jis niekada neturėjo, nelaikė rankose ir neišmetė, Nutarimą, kuriuo jam nepagrįstai buvo skirta nuobauda, apskundė Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pareiškėjas teigė, kad Nutarime konstatuotos aplinkybės, kurių pagrindu jam skirta nuobauda, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Padarytą pažeidimą tyrusi Kauno TI Drausmės komisija, į kurios siūlymą atsižvelgė direktorius skirdamas pareiškėjui nuobaudą, visiškai neatsižvelgė į jo paaiškinimą, neapklausė kitų tariamo pažeidimo metu greta buvusių suimtųjų, neperžiūrėjo vaizdo įrašų, kuriuose pažeidimas turėjo būti užfiksuotas, taigi pažeidimo tyrimo iš esmės neatliko. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kurių pagrindu pareiškėjui buvo skirta nuobauda, esanti informacija dėl pažeidimo padarymo aplinkybių prieštarauja tiek Nutarime konstatuotoms pažeidimo padarymo aplinkybėms, tiek pareiškėjo paaiškinimui.

6. Nurodė, kad esant esminiams prieštaravimams tarp pareigūnų tarnybinių pranešimų ir pareiškėjo paaiškinimo išdėstytos įvykių eigos, privalėjo būti apžiūrėti ir įvertinti Kauno TI patalpose esančių kamerų vaizdo įrašai, kuriuose yra užfiksuotas pareiškėjo, A. B. ir R. G. vedimas į asmens kratą, asmens kratos, vedimas į kamerą po kratos, USB atmintinės išmetimas ir suradimas.

7. Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, apsiribojo papildomo paaiškinimo iš tarnybinį pranešimą surašiusio pareigūno paėmimu, tačiau jokių papildomų pareiškėjo prašomų pažeidimo tyrimo veiksmų neatliko. Sprendime visiškai neužsimenama apie tai, kodėl nagrinėjant pareiškėjo skundą nebuvo vertinami prašomi įvertinti vaizdo įrašai iš Kauno TI patalpų stebėjimo kamerų.

8. Apibendrindamas pareiškėjas teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą dėl Nutarimo išnagrinėjo neišsamiai, nepaėmė paaiškinimų iš suimtųjų A. B. ir R. G., neišreikalavo, neapžiūrėjo ir neįvertino saugomų Kauno TI vaizdo kamerų įrašų ir tokiu būdu neatsakė į esminius pareiškėjo skundo argumentus, o Kauno TI Nutarime suformuluotas kaltinimas neatitinka faktinių aplinkybių, todėl tiek Nutarimas, tiek ir Sprendimas naikintini.

9. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad gavus pranešimą, jog iš kameros Nr. 139 atvesti pasivaikščioti suimtieji galbūt turi neleistinų daiktų, Kauno TI pareigūnai K. B. ir M. A. nedelsdami nuėjo prie kameros Nr. 139 bei koridoriuje pasitiko iš pasivaikščiojimo kiemelio grįžtančius pareiškėją, A. B. ir R. G.. Pareigūnai minėtų asmenų paklausė, ar jie neturi neleistinų turėti daiktų, o jų turint - pateikti. Pareiškėjas ir kiti nurodyti asmenys jokių daiktų nepateikė, nurodė, kad jų neturi, todėl buvo atlikta asmenų dalinė krata (patikrintos kišenės), kurios metu Kauno TI pareigūnas K. B. pastebėjo, jog pareiškėjas dešinėje rankoje suspaudęs laiko kažkokį daiktą. Kauno TI pareigūnas nurodė pareiškėjui parodyti ką jis laiko rankoje, tačiau šis atsisakė (t. y. nevykdė teisėto pareigūno reikalavimo), todėl buvo nuspręsta atlikti visuminę asmens kratą, kuri atliekama specialiai tam skirtoje patalpoje, cokoliniame pastato aukšte.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas galbūt nesupranta, jog jis yra nubaustas ne už tai, kad turėjo ir išmetė USB atmintinę, o už tai, jog nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų.

12. Nurodė, kad Kauno TI pareigūno K. B. 2020 m. gegužės 14 d. tarnybinis pranešimas ir 2020 m. birželio 29 d. tarnybinis paaiškinimas Nr. 41-46 bei Kauno TI pareigūno M. A. 2020 m. gegužės 14 d. tarnybinis pranešimas patvirtina aplinkybes, jog pareiškėją vedant atlikti visuminės kratos, jo dar kartą buvo pareikalauta parodyti rankoje slepiamą daiktą, tačiau pareiškėjas atsisakė tai padaryti. Pareiškėjas vedamas į cokolinį pastato aukštą atlikti visuminę apžiūrą - laiptinėje prie išėjimo durų (pirmame aukšte) išmetė USB atmintinę, tačiau Kauno TI pareigūnai pastebėjo šį pareiškėjo veiksmą. Nepaisant to, pareiškėjui buvo atlikta visuminė asmens krata, o ją atlikus, vadovaujantis Apsaugos ir priežiūros instrukcijos 148 punktu, buvo surašytas asmens kratos protokolas (2020 m. gegužės 14 d. Nr. 66-1879). Atsakovas sutiko, kad visuminės kratos metu pas pareiškėją USB atmintinė nebuvo rasta, jos metu iš pareiškėjo niekas nebuvo paimta, nes USB atmintinę pareiškėjas jau buvo išmetęs, t. y. USB atmintinė rasta ne visuminės kratos metu, todėl asmens kratos protokole ji yra neįrašyta teisėtai ir pagrįstai, priešingai nei teigia pareiškėjas.

13. Teigė, kad surinkti duomenys leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog pareiškėjo paaiškinimas ir skunde nurodytos aplinkybės yra tik pareiškėjo gynybinė pozicija. Atkreipė dėmesį, kad A. B. ir R. G. su pareiškėju laikomi vienoje kameroje, todėl jie galėjo derinti pozicijas, pareiškėjas jiems gali daryti tiesioginį spaudimą, todėl jų liudijimai gali būti nepatikimi.

14. Atsakovo vertinimu, surinkti objektyvūs įrodymai, kurie patvirtina, kad pareiškėjui nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas nesilaikė pataisos įstaigos nustatytos vidaus tvarkos ir sąmoningai nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, siekė juos suklaidinti, tuo kliudydamas jiems atlikti savo funkcijas. Pažymėjo, kad nei Kalėjimų departamentas, nei Kauno TI nenustatė, jog pareigūnai viršijo savo įgaliojimus, nustatytos visos reikšmingos aplinkybės dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo nevykdant teisėtų pareigūnų reikalavimų, todėl panaikinti Nutarimą ir Sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Kauno TI direktoriaus M. Z. 2020 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 35-150 „Dėl suimtojo R. B. nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo G. Š. 2020 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 2S-2403. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 30 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

16. Teismas nustatė, kad ginčijamu Nutarimu pareiškėjui R. B. skirta nuobauda – papeikimas, už tai, kad pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų „Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių“ 18 punkto ir 18.12 punkto reikalavimus. Nutarime konstatuota, kad 2020 m. gegužės 14 d., apie 10 val. 40 min. buvo gautas pranešimas, jog pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 7 atvesti suimtieji iš kameros Nr. 139 turi neleistinų daiktų. Suimtųjų paklausus, ar turi neleistinų daiktų, jie atsakė neigiamai. Atlikus asmens kratą suimtajam R. B. buvo pastebėta, kad dešinėje rankoje laiko juodos spalvos daiktą, panašų į USB atmintinę. Suimtojo pareikalavus parodyti ką turi rankoje, R. B. pareigūnų nurodymų nevykdė, einant laiptinėje prie konvojaus durų išmetė USB atmintinę. Patikrinus USB atmintinę buvo nustatyta, kad laikmena „Toshiba“ 32 GB talpos priklauso kitam asmeniui, kurio šiuo metu įstaigoje nėra.

17. Pareiškėjas Nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau Sprendimu Nutarimas paliktas galioti, o pareiškėjo skundas atmestas. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs visą su skundžiama aplinkybe susijusią medžiagą, sprendė, kad nuobauda pareiškėjui skirta pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi. Įstaigos pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuotos pareiškėjo nusižengimo sudėtys, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimų faktus. Pataisos įstaigos pareigūnų veiksmai, kvalifikuojant pažeidimą ir įforminant dokumentinę medžiagą, išskyrus Nutarime pateiktų teiginių dėl pažeidimo apibūdinimo veiksmų sekos, atitiko teisės aktų reikalavimus.

18. Teismas rėmėsi Suėmimo vykdymo įstatymo ir Taisyklių nuostatomis. Nurodė, kad Iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad 2020 m. gegužės 14 d. atlikus asmens kratą suimtajam R. B. buvo pastebėta, kad dešinėje rankoje laiko juodos spalvos daiktą, panašų į USB atmintinę. Suimtojo pareikalavus parodyti ką turi rankoje, R. B. pareigūnų nurodymų nevykdė, einant laiptinėje prie konvojaus durų išmetė USB atmintinę. Pareiškėjas neigia padaręs Nutarime nurodytą pažeidimą.

19. Teismas iš 2020 m. gegužės 14 d. suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo Nr. 66-1879 nustatė, kad suimtajam R. B. atlikta asmens krata ir jo daiktų patikrinimas, kurių metu nieko nepaimta. Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad kratos protokole ir nutarime dėl nuobaudos skyrimo fiksuotos aplinkybės yra prieštaringos. Jeigu pareiškėjo asmens kratos metu būtų jo rankoje pastebėta USB atmintinė, kurią neva pareiškėjas išmetė, tai turėjo būti užfiksuota asmens kratos protokole. Kadangi asmens kratos protokole nėra užfiksuotas jokių daiktų radimas ir paėmimas, taip pat aplinkybė, kad pareiškėjas kažką kratos metu būtų slėpęs ar išmetęs, todėl nebuvo jokio pagrindo Nutarime daryti išvadą apie kratos metu pareikėjo rankoje buvusią USB atmintinę. Teismas atkreipė dėmesį, kad Nutarime konstatuota, jog USB atmintinė buvo pastebėta asmens kratos metu pareiškėjo rankoje, tačiau pareiškėjas, kaip nurodo pareigūnai, atmintinę išmetė eidamas laiptinėje, t. y. jau po kratos atlikimo.

20. Kauno TI saugumo valdymo skyriaus specialistų K. B. ir M. A. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2020 m. gegužės 14 d., apie 10.40 val., einant laiptinėje K. B. pastebėjo, jog suimtasis R. B. dešinėje rankoje laiko juodos spalvos daiktą, panašų į USB atmintinę. Pareikalavus, kad parodytų ką turi rankoje, suimtasis atsakė, kad nieko neturi ir K. B. nurodymų nevykdė, einant laiptinėje prie konvojaus durų išmetė USB atmintinę.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors Nutarime užfiksuota, jog nuteistasis atmintinę išmetė laiptinėje prie konvojaus durų, tačiau byloje nėra įrodymų, kad patį USB atmintinės išmetimo faktą tardymo izoliatoriaus pareigūnai matė, nes tokiu atveju atmintinę pareigūnai būtų paėmę iš karto po jos išmetimo momento. Kaip teigia pareigūnai, jie pastebėjo, kad R. B. laiptinėje išmetė USB atmintinę. Tačiau tuomet visiškai nebeaišku, kodėl pareigūnai nepaėmė išmestos atmintinės, o visus tris suimtuosius veda atlikti kratą į specialią patalpą. Nei tarnybiniuose pranešimuose, nei Nutarime skirti nuobaudą nėra užfiksuota, kas ir kada rado USB atmintinę.

22. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 18 d. paaiškinime, rašytame Kauno TI direktoriui, nurodė, kad buvo atlikta jo krata, tačiau nieko nerasta. Vėliau pareigūnai kažką atnešė, parodė ir pasakė, kad surašys tarnybinį pranešimą. Grįžę į kamerą suimtieji tarpusavyje išsiaiškino, kad tą parodytą daiktą, t. y. USB atmintinę, eidamas išmetė A. B., o pareigūnai vėliau ją rado ir surašė tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas rašytame paaiškinime įvardijo asmenį, padariusį pažeidimą, tačiau pareigūnai šių aplinkybių net nesiaiškino, nepaėmė paaiškinimo iš A. B..

23. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Kauno TI direktorių, prašydamas išsaugoti 2020 m. gegužės 14 d. vaizdo įrašus, kuriuose matytųsi, kaip R. B., A. B. ir R. G. vedami atlikti kratą. Į šį pareiškėjo prašymą atsakovas 2020 m. birželio 2 d. pateikė atsakymą Nr. 49-236, kuriame nurodė, kad vaizdo įrašas yra išsaugotas ir bus pateiktas esant kompetentingų institucijų arba pareigūnų motyvuotiems prašymams.

24. Atsakovas Kauno TI pateikė teismui 2020 m. gegužės 14 d. vaizdo stebėjimų kamerų užfiksuotą vaizdo medžiagą iš laiptinės, esančios tarp pirmojo ir cokolinio aukštų. Šiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip R. B., A. B. ir R. G. buvo lydimi Kauno TI pareigūnų į pastato cokolinį aukštą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad vaizdo stebėjimo ir įrašymo tvarką Kauno TI reglamentuoja Kauno TI įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno TI direktoriaus 2014 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1-178. Tvarkos aprašo 13 ir 14 punktuose nurodyta, kad vaizdo įrašai saugomi iki devynių parų, nes kietojo disko talpa ribota, o vaizdo įrašymo įrenginys automatiškai ištrina seniausius vaizdo įrašus. Pareiškėjas prašymą išsaugoti 2020 m. gegužės 14 d. vaizdo stebėjimo kameromis fiksuotą vaizdo medžiagą pateikė tik 2020 m. gegužės 22 d., todėl dalis vaizdo kameromis fiksuotos vaizdo stebėjimo medžiagos jau buvo automatiškai ištrinta, todėl jokios kitos vaizdo stebėjimo medžiagos Kauno TI neturi.

25. Teismas pažymėjo, kad peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą, matosi laiptinėje einantys Kauno TI nurodyti R. B., A. B. ir R. G., lydimi Kauno TI pareigūnų. Tačiau vaizdo įraše neužfiksuota, kad R. B. ar kitas asmuo laiptinėje išmeta USB atmintinę. Nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad dalis 2020 m. gegužės 14 d. fiksuotos vaizdo medžiagos yra ištrinta, kadangi, kaip nurodo pats atsakovas, vaizdo įrašymo įrenginys automatiškai ištrina seniausius vaizdo įrašus. Teismas sprendė, kad vaizdo stebėjimo kameromis fiksuota vaizdo medžiaga nepaneigė anksčiau minėtų netikslumų ir prieštaravimų.

26. Teismas taip pat nurodė, kad liudytoju apklaustas A. B. parodė, jog 2020 m. vasario mėn. kartu su R. B. ir R. G. buvo pasivaikščiojimo kiemelyje. Jiems grįžtant, pirmame aukšte prie 139 kameros priėjo tardymo izoliatoriaus pareigūnai ir atliko R. B. kratą. Pareigūnai nusprendė atlikti visų trijų suimtųjų kratą specialioje patalpoje. Kadangi jis (A. B.) rankoje turėjo USB atmintinę, einant koridoriumi prie išėjimo durų atmintinę išmetė. Kai pareigūnas ėjo į viršų, jis tą atmintinę rado, tačiau neteisingai apkaltino R. B., teigdamas, kad jis išmetė atmintinę. Liudytojo nuomone, atmintinės išmetimo fakto pareigūnai nematė, nes jei būtų matę, iš karto būtų atmintinę paėmę. Juodos spalvos USB atmintinę buvo gavęs iš Ž. J., su kuriuo anksčiau buvo vienoje kameroje, atmintinę naudojo žiūrėti filmus. Suimtiesiems leidžiama turėti iki 22 GB talpos atmintines, o ši buvo 32 GB talpos.

27. Liudytoju apklaustas A. G. patvirtino, kad maždaug prieš metus laiko jis, R. B. bei A. B. ėjo iš pasivaikščiojimo kiemelio. Pareigūnai kažką įtarė, juos nuvedė ir atliko visų trijų kratą, tačiau nieko nerado. Jis ir A. B. ėjo šalia R. B., todėl būtų pastebėję, jei R. B. būtų išmetęs atmintinę.

28. Teismas nenustatė priežasčių, kodėl A. B. galėtų save apkalbėti ir prisiimti kaltę už pažeidimą, kurio nepadarė. Pažymėjo, kad liudytojai, pasirašydami pasižadėjimą, buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme, todėl teismas neturi pagrindo liudytojų parodymus laikyti nepatikimais.

29. Teismas vertino, kad šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, įvertinus bylos įrodymus, Nutarime nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas R. B., einant laiptinėje prie konvojaus durų išmetė USB atmintinę. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateiktais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginio, jog pareiškėjo kratos metu pas jį nieko nerasta ir nepaimta. Nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas yra tik formalus, nuobauda skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo ir teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).

30. Teismas taip pat sprendė, kad objektyvaus ir nešališko vertinimo, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Nutarimu skirtos nuobaudos, neatliko ir Kalėjimų departamentas.

31. Teismas pažymėjo, kad įstatymo viršenybės principas ir jo suponuojamas reikalavimas viešojo administravimo institucijai veikti tik jai suteiktų įgalinimų ribose išskirtinę reikšmę įgyja, kai viešojo administravimo institucija atlieka tyrimą ir priima sprendimą, kad asmuo pažeidė jam taikomus teisės aktų reikalavimus. Viešojo administravimo institucijos sprendimas, pripažįstantis, kad asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, paprastai asmeniui sukelia ne tik konkrečias neigiamas teisines pasekmes (teisių suvaržymą ar atėmimą, pareigų atsiradimą ar pasikeitimą), bet ir kitas neigiamas pasekmes (geros reputacijos praradimą ar pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus). Todėl tirti įtariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir priimti sprendimą, konstatuojantį, kad jie buvo pažeisti, viešojo administravimo institucija gali tik dėl kaltinimo apimties tada, kai pažeidimas yra įrodytas aiškiai ir nedviprasmiškai, o visos abejonės tokiais atvejais turi būti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai. Priešingu atveju būtų nepaisoma pagrindinių šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės principų.

32. Teismas nustatė, kad pagal Nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos faktines aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad jis padarė Nutarime nurodytą nusižengimą, nėra. Kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu. Teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė Nutarime nurodytą nusižengimą, todėl pareiškėjas R. B. nepagrįstai nubaustas už Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų pažeidimą. Teismas pareiškėjo skundą tenkino ir Kauno TI Nutarimą ir Kalėjimų departamento Sprendimą panaikino.

33. Teismas priteisė pareiškėjui sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

III. 34. Atsakovas Kauno TI pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

35. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nesuprato bylos esmės ir už kokius veiksmus buvo nubaustas pareiškėjas. Kauno TI nuomone, teismas padarytų išvadų logiškai neargumentavo ir nemotyvavo, tendencingai ir paviršutiniškai analizavo bylos duomenis, pažeidė proceso ir materialiosios teisės normas.

36. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nuobauda pareiškėjui skirta už USB atmintinės turėjimą ir išmetimą, kadangi Nutarimas priimtas ir nuobauda pareiškėjui skirta už teisėtų pareigūno reikalavimų nevykdymą, tačiau šių pareiškėjo veiksmų, kurie ir buvo pagrindas taikyti drausminę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir Nutarimo priėmimą nepagrįstai siejo tik su USB atmintinės turėjimu ir išmetimu.

37. Atsakovas teigia, kad aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos medžiagą, nesuprato bylos esmės, patvirtina ir kiti teismo sprendime dėstomi argumentai: „<...> asmens kratos protokole nėra užfiksuotas jokių daiktų radimas ir paėmimas, taip pat aplinkybė, kad pareiškėjas kažką kratos metu būtų slėpęs ar išmetęs <...> 2020 m. gegužės 22 d. nutarime konstatuota, jog USB atmintinė buvo pastebėta asmens kratos metu pareiškėjo rankoje, tačiau pareiškėjas, kaip nurodo pareigūnai, atmintinę išmetė eidamas laiptinėje, t. y. jau po kratos atlikimo“. Teismas išimtinai vadovavosi tik pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, neatsižvelgė į bylos duomenis ir Kauno TI atsiliepime nurodytus paaiškinimus, jog pareiškėjui buvo atliktos dvi kratos (visuminė ir dalinė).

38. Akcentuoja, kad pareiškėjui nuobauda skirta ne už kokių nors daiktų turėjimą (ar neturėjimą), o už teisėtų pareigūno reikalavimų nevykdymą. Kauno TI pareigūnas nurodė pareiškėjui parodyti ką jis laiko rankoje, tačiau jis atsisakė (t. y. nevykdė teisėto pareigūno reikalavimo), po dalinės kratos atlikimo ir pareiškėjo atsisakymo vykdyti teisėtą pareigūno reikalavimą pareiškėjas buvo vedamas atlikti visuminės kratos, kurios atlikimas įformintas asmens kratos protokolu. Pareiškėjas, atsisakęs vykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus, pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalių, reikalavimus bei Taisyklių 18 ir 18.12 punktus. Tiek pareiškėjas skunde, tiek teismas sprendime nuobaudos paskyrimą pareiškėjui siejo tik su USB laikmena, nors aplinkybė, kam rasta USB laikmena priklausė, ir kas ją išmetė, nėra esminė. Pareiškėjas yra nubaustas ne už tai, jog turėjo ir išmetė USB atmintinę, o už tai, kad nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir netyrė pareiškėjo veiksmų, dėl kurių jam ir buvo paskirta drausminė nuobauda. Neįvertinęs esminių bylos aplinkybių, teismas negalėjo priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo. Pirmosios instancijos teismas ne tik nesuprato bylos esmės, tačiau ir neišsiaiškino bylai svarbių aplinkybių, teismo sprendime remiamasi spėlionėmis ir interpretacijomis.

39. Atsakovas teigia, kad nors akivaizdu, jog teismui priimant sprendimą kilo abejonių dėl nagrinėtų aplinkybių, tačiau teismas joms pašalinti nesiėmė jokių priemonių, nevykdė ABTĮ jam nustatytų pareigų, neapklausė Kauno TI pareigūnų. Pirmosios instancijos teismas iš esmės elgėsi pasyviai ir teismo sprendimą grindė spėlionėmis, tai yra neginčytinas ABTĮ nuostatų pažeidimas.

40. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino bylos medžiagą, pateiktus įrodymus ir reikšmingas aplinkybes, nesurinko duomenų teismui kilusiems neaiškumams pašalinti, todėl sprendimas naikintinas.

41. Atsakovas taip pat prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo prisidėjimu prie atsakovo apeliacinio skundo nurodo, kad palaiko atsakovo Kauno TI apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei reikalavimus ir savarankiškų reikalavimų nereiškia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno TI Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, taip pat Kalėjimų departamento Sprendimo, kuris priimtas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė Nutarime nurodytą nusižengimą, sprendė, kad pareiškėjas R. B. nepagrįstai nubaustas už SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų pažeidimą, todėl Nutarimą panaikino. Nustatęs, kad objektyvaus ir nešališko vertinimo, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Nutarimu skirtos nuobaudos, neatliko ir Kalėjimų departamentas, teismas panaikino Sprendimą.

45. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nesuprato bylos esmės ir už kokius veiksmus buvo nubaustas pareiškėjas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

46. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

47. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

48. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

49. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos tikėtinos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).

50. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad, pagal ABTĮ 86 straipsnį, teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymuose nustatytas teismo pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-320/2008; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-543-789/2021 ir kt.). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo skunde, apeliaciniame skunde ir atsakovo atsiliepime į skundą bei į apeliacinį skundą, trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, paminėtų ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, vaizdo medžiagą ir ginčui aktualių teisės aktų kontekste priėjo prie sprendime nurodytų išvadų, t. y., kad Nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas yra formalus, nuobauda skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo ir teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).

52. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad nuobauda pareiškėjui skirta už tai, jog 2020 m. gegužės 14 d. atlikus asmens kratą suimtajam R. B. buvo pastebėta, kad dešinėje rankoje laiko juodos spalvos daiktą, panašų į USB atmintinę. Suimtojo pareikalavus parodyti ką turi rankoje, R. B. pareigūnų nurodymų nevykdė, einant laiptinėje prie konvojaus durų išmetė USB atmintinę, t. y. kaip nurodyta skundžiamame Nutarime. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesuprato ginčo esmės ir už kokius veiksmus buvo nubaustas pareiškėjas.

53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei jų teisiniu vertinimu. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad pagal Nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos faktines aplinkybes, neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė Nutarime nurodytą nusižengimą, byloje nėra.

54. Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, visapusiškai ir objektyviai įvertino pareiškėjo veiksmus, kurie nurodyti skundžiamame atsakovo Nutarime, už kuriuos jam paskirta drausminė nuobauda. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjo veiksmus, kiek tai susiję su Nutarime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. su USB atmintinės turėjimu ir išmetimu, kadangi jokių kitų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas nevykdė Kauno TI pareigūnų nurodymų, atsakovas nenurodė.

55. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kurių, atsakovo teigimu, pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1829-1109/2020 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-614-658/2020. Teigia, kad rengiant apeliacinį skundą atsitiktinai pareiškėjo asmens byloje pastebėjo minėtus procesinius dokumentus, kurie susiję su nagrinėjama administracine byla, kurių negalėjo pateikti anksčiau.

56. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį <...> nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo prašomi prijungti procesiniai dokumentai priimti žymiai anksčiau nei šioje byloje priimtas teismo sprendimas, šie dokumentai, kaip nurodo atsakovas, buvo pareiškėjo asmens byloje, todėl atsakovo argumentai, jog jis neturėjo galimybės juos pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nelaikytini pagrįstais. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija, atsisako šiuos įrodymus priimti ir prijungti prie bylos.

58. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus apeliacinį skundą ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė