e5924aaa-4a29-4304-a5cd-93ef8bb312d9 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-408-1187/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10735-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Jakutytės–Sungailienės, RÅ«tos Latvelės, Ievos Navickaitės–Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės (apeliantės) V.

L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. L. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. A. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovo A. A. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei V. L., iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. L. (toliau – ieÅ¡kovė, apeliantė) kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui A. A. (toliau – atsakovas), kuriuo prašė:

1) dukros S. A. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove;

2) priteisti iš atsakovo dukros S. A. išlaikymui po 340 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės;

3) nustatyti atsakovo bendravimo tvarkÄ su dukra S. A.:

a) vaikas bendrauja su tėvu kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. (termino pradžiÄ skaičiuoti nuo pirmo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos);

b) tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu;

c) vaiko pasiėmimo vieta ir vaiko atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta arba vaiko ugdymo įstaiga. Tėvas gali vaikÄ nuvesti arba parvesti vaikÄ Ä¯ namus iÅ¡ vaiko lankomų bÅ«relių (futbolo, baseino ir kt.);

d) tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sÄ skaita;

e) tėvas privalo informuoti motinÄ apie numatomos su vaiku veiklos pobÅ«dį, kad motina galėtų vaikÄ tinkamai parengti;

f) motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu;

g) jeigu tėvas ar motina Å¡ioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, iÅ¡imtinių aplinkybių negali pasiimti ar grÄ Å¾inti vaiko, jis turi pareigÄ apie tai informuoti kitÄ iÅ¡ tėvų ne vėliau kaip prieÅ¡ 48 val., o jei numatomas tėvo ir vaiko nebendravimo laikotarpis ilgesnis nei savaitė – įspėti prieÅ¡ 7 dienas;

h) visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo Å¡ioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu ar raÅ¡tu ir tokiu bÅ«du suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

j) vaikui susirgus, tėvas privalo informuoti motinÄ apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaikÄ ar nedelsiant pats vaikÄ pristatyti į gydymo įstaigÄ ar motinai;

k) tėvas ir motina įsipareigoja, kad vienas kitÄ informuos apie vaiko sveikatos bÅ«klę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tėvas ir motina gali patys gauti tokiÄ informacijÄ ;

l) nustatyta bendravimo su tėvu tvarka yra vykdoma tik vaikui neprieštaraujant susitikti su tėvu;

4) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ieÅ¡kovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) ne santuokoje gimė dukra S. A.. Dukra visÄ Å¡Ä¯ laikÄ gyvena su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovė ja rÅ«pinasi, auklėja bei pagal savo iÅ¡gales materialiai iÅ¡laiko. Mano, kad dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove, nes nepaisant atsakovo materialinio stabilumo, iÅ¡kyla vaiko auklėjimo bei lavinimo problemos. Atsakovas nesugebės sudaryti palankių sÄ lygų vaikui harmoningai vystytis ir neparengs jo tinkamai savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje, kadangi vaiko auklėjimu ir priežiÅ«ra užsiėmė tik viena ieÅ¡kovė, o vaiko tėvas tame nedalyvavo.

Tarp ieÅ¡kovės ir dukters egzistuoja stiprus biologinis ryÅ¡ys, todėl vaiko atskyrimas nuo mamos sukeltų vaikui fizinį ir psichologinį diskomfortÄ , stresÄ . IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atsakovas iÅ¡laikymo vaikui nemoka ir Å¡iuo metu vaiko iÅ¡laikymui yra susidaręs įsiskolinimas. Vidutinė suma reikalinga vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį yra apie 680 Eur, tai patvirtina pateikta vaiko poreikių lentelė. IeÅ¡kovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, pagal savo iÅ¡gales vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį gali skirti 340 Eur.

Kadangi atsakovas yra darbingas, vaiko išlaikymui kas mėnesį taip pat galėtų skirti 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų). Ieškovė mano, kad jos prašoma patvirtinti nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarka atitinka tiek nepilnamečio vaiko, tiek atsakovo interesus ir yra tinkamiausia vaiko atžvilgiu.

3. Atsakovas patikslintu priešieškiniu ieškovei prašė:

1) ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti;

2) nustatyti nepilnametės dukros S. A. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu;

3) priteisti iš ieškovės dukros S. A. išlaikymui po 200 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės;

4) nustatyti ieÅ¡kovės bendravimo tvarkÄ su dukra S. A.:

a) A. A. gyvena kartu su dukra S. A. keturias einamÄ sias dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo Å¡ioje byloje dienos, po keturių dienų A. A. gyvenimo, kitas keturias po to sekančias dienas su dukra S. A. gyvena su mama V. L.. Vaikas iÅ¡ Vaiko gyvenamosios vietos paimamas 18 val. ir grÄ Å¾inamas iÅ¡vakarėse iki 18 val. į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir / arba į vieno iÅ¡ tėvų gyvenamÄ jÄ vietÄ pagal nurodytÄ dienų pasiskirstymÄ ;

b) Tėvai vienas kitam privalo praneÅ¡ti apie negalėjimÄ bendrauti su Vaiku nustatytu laiku, informuojant vienas kitÄ iÅ¡ anksto (ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 dienÄ ) elektroniniu paÅ¡tu, telefonu, SMS žinute. Tokiu atveju Vaikui pasiliekant papildomas dienas pas vienÄ iÅ¡ tėvų, kitas iÅ¡ tėvų gali bÅ«ti su Vaiku keturias dienas ir grafikas lieka toks pats - keturios dienos pas A. A. ir keturios dienos pas V. L. (dienos nekompensuojamos dėl buvimo ilgiau);

c) A. A. didžiÄ sias metų Å¡ventes (Å v. Kalėdos ir Å v. Velykos - neporiniais metais), V. L. didžiÄ sias metų Å¡ventes (Å v. Kalėdos ir Å v. Velykos - poriniais metais) praleidžia kartu su dukra S. A.;

d) Å venčiant dukros S. A. gimimo dienÄ , abi Å¡alys derina tarpusavyje konkrečiÄ dienÄ , laikÄ ir vietÄ ir gimtadienį Å¡venčia Å¡alių susitarimu;

e) A. A. pasiima dukrÄ S. A. iÅ¡ V. L. gyvenamos vietos kiekvienų metų tėvo dienÄ 10:00 val. ir tÄ pačiÄ dienÄ , 19:00 val. pristato dukrÄ motinai į jos gyvenamÄ vietÄ (tuo atveju, jeigu bendravimo dienos nesutampa);

f) V. L. pasiima dukrÄ S. A. iÅ¡ A. A. gyvenamos vietos kiekvienų metų motinos dienÄ 10:00 val. ir tÄ pačiÄ dienÄ , 19:00 val. pristato dukrÄ tėvui į jo gyvenamÄ vietÄ (tuo atveju, jeigu bendravimo dienos nesutampa);

g) A. A. ir V. L. 14 dienų, jų kasmetinių vasaros atostogų metu, praleidžia kartu su dukra S. A., neribojant teisės atostogauti ir užsienio Å¡alyse. Tikslų atostogų laikÄ ir vietÄ A. A. ir V. L. privalo iÅ¡ anksto suderinti tarpusavyje ir vaiko bendrojo ugdymo įstaigos lankymo grafiku;

h) A. A. informuoja V. L. savalaikiai telefonu apie dukros S. A. sveikatos stovį, V. L. informuoja A. A. savalaikiai telefonu apie dukros S. A. sveikatos stovį, jei ji serga, abi Å¡alys laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol dukra pasveiks, bendravimo tvarkÄ vykdo taip, kad nepažeistų dukros sveikatos stovio;

5) priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o jo netenkinti. Pažymi, kad santykiai tarp atsakovo ir dukters yra labai geri, dukra didžiÄ jÄ dalį vaikystės gyveno su atsakovu, atsakovas su dukra praleidžia daug laiko ir tarp jų yra stiprus ryÅ¡ys. Jo suteikiamos gyvenimo sÄ lygos vaikui yra daug geresnės ir dukra yra prie jų pripratusi, todėl didelio psichologinio Å¡uolio, nustačius dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, nebus. Atsakovas sutinka su ieÅ¡kove, kad dukrai yra reikalingas iÅ¡laikymas, tačiau skirti vaikui 340 Eur finansinių galimybių neturėtų, kadangi Å¡iuo metu uždirba apie 500 Eur į rankas (panaÅ¡iai kaip ieÅ¡kovė).

Skiriamas 200 Eur iÅ¡laikymas vaikui bÅ«tų tinkamas, juo labiau, kad ieÅ¡kovė kas mėnesį gauna po 73,50 Eur iÅ¡mokas vaikui, todėl jos taip pat įtrauktinos į vaikui skiriamų lėšų sumÄ . Jei dukters gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakovu, tuomet jis praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės nepilnametės dukters iÅ¡laikymui po 200 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė ir pateikė savo siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ , su kuria atsakovas nesutinka ir siÅ«lo savo bendravimo tvarkÄ , kuri yra tinkama tiek tuo atveju, jeigu vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakovu, tiek su ieÅ¡kove.

IeÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka gerokai apriboja atsakovo lankymo galimybes, kadangi su vaiku galėtų matytis tik kas antrÄ savaitgalį, nesuteikiant galimybės atsakovui matytis su vaikui nė vienÄ darbo dienÄ , ko pasėkoje bÅ«tų gerokai suvaržytos atsakovo teisės. Atsakovo ryÅ¡ys su vaiku yra labai stiprus ir tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo daugiau nei prieÅ¡ pusę metų buvo sutarta, kad su vaiku abu matosi kas 4 dienas, t. y. 4 dienas vaikas praleidžia su ieÅ¡kove, o kitas 4 su atsakovu ir tarp Å¡alių tokia bendravimo tvarka yra nusistovėjusi ir atsakovo nuomone turi bÅ«ti patvirtinta teismo.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –Tarnyba) pateikė iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to patikslinto ieÅ¡kinio bei atsakovo pateikto patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio, kuriose nurodė, kad Å¡eima Tarnybai žinoma nuo 2021 m. spalio 8 d., kai ieÅ¡kovė raÅ¡tu kreipėsi dėl nesutarimų su skyrium gyvenančiu atsakovu dėl bendravimo tvarkos. IeÅ¡kovė raÅ¡te pažymėjo, kad vaiko tėvas netinkamai vykdo savo kaip tėvo valdžiÄ , t. y. nenori, kad vaikas lankytų ugdymo įstaigÄ .

Tarnyba apsilankė ieÅ¡kovės gyvenamoje vietoje. Nors vaiko teisių pažeidimai nebuvo nustatyti, tačiau buvo nustatyta bÅ«tinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) Å¡eimai poreikį. Nuo 2021 m. spalio 27 d. Å¡eimai taikoma atvejo vadyba BÄ® Vilniaus miesto socialinės paramos centre, kur atvejo vadybininkė sudarė pagalbos Å¡eimai planÄ , kurio tikslų siekia vykdydami rekomendacinio pobÅ«džio uždavinius iki Å¡iol. Pažymi, kad vaiko tėvas nevykdė rekomendacijos užsiregistruoti ir lankyti pozityvios tėvystės įgÅ«džių ugdymo grupės užsiėmimus, taip pat abi bylos Å¡alys nesikreipė į specialistus, teikiančius pagalbÄ dėl tarpusavio santykių ir jų problemoms spręsti ar individualioms konsultacijoms.

Tarnyba pažymi, kad nors tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo gyvenamosiose vietose yra sudarytos tinkamos sÄ lygos gyventi nepilnametei dukrai, tačiau atsižvelgus į vaiko amžių, galimai stiprų motinos ir vaiko psichosocialinį tarpusavio ryšį ir į tai, kad vaikas iki Å¡iol gyveno su motina, mano, kad visgi vaiko interesus labiau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove. Atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka, kurios metu skyrium gyvenantis tėvas su vaiku turėtų teisę ir pareigÄ bendrauti tik kas antrÄ savaitgalį yra pažeidžianti vaiko interesus su kiekvienu iÅ¡ tėvų praleisti vienodÄ jo laiko dalį, kurio metu juo abu tėvai rÅ«pintųsi, ugdytų - augintų.

Taip pat 3.5 ir 3.6 patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų punktai yra galimai pertekliniai ir neatitinka lygiateisiÅ¡kumo principo. IeÅ¡kovė 3.5 punkte praÅ¡o nustatyti atsakovui pareigÄ , kuria jis kaskart paimant vaikÄ turėtų pateikti informacijÄ ir apie jo paties asmeninį gyvenimÄ . Mano, kad 3.9 punkto reikalavimas taip pat neatitinka lygiateisiÅ¡kumo principo. PaaiÅ¡kina, kad vis dėlto net ir vaiko ligos atveju skyrium gyvenantis tėvas, tinkamai įgyvendinantis tėvo valdžiÄ privalo pasirÅ«pinti vaiko sveikata (tiek fizine, tiek psichine) ir esant bÅ«tinybei pats priimti sprendimÄ dėl veiksmų atlikimo dėl bÅ«tinybės kreiptis į specialistus dėl vaiko galimo ambulatorinio gydymo ar jo gabenimo į gydymo įstaigÄ .

Likę nepaminėti praÅ¡omos nustatyti bendravimo tvarkos punktai neprieÅ¡tarauja vaiko teisėms ir jo interesams. Tarnyba mano, kad atsakovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, o jÄ Å¡alims vykdant, nebÅ«tų pažeistos Sofijos (vaiko) teisės. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad atsakovo praÅ¡oma teismo priteisti vaikui po 200 Eur/mėn. suma galėtų patenkinti tik bÅ«tiniausius kasdieninius Sofijos poreikius, o ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti vaikui 340 Eur suma galėtų patenkinti ne tik bÅ«tiniausius kasdieninius, tačiau ir papildomus Sofijos poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu:

1) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies;

2) nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kove;

3) priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukrai periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį po 200 Eur iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieÅ¡kovę;

4) nustatė tokiÄ atsakovo bendravimo tvarkÄ su nepilnamete dukra:

a) A. A. gyvena kartu su dukra S. A. keturias einamÄ sias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Å¡ioje byloje dienos, kitas keturias po to sekančias dienas su dukra S. A. gyvena V. L.. Vaikas iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos paimamas 18 val. ir grÄ Å¾inamas iÅ¡vakarėse iki 18 val. į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir / arba į vieno iÅ¡ tėvų gyvenamÄ jÄ vietÄ pagal nurodytÄ dienų pasiskirstymÄ ;

b) Tėvas A. A. įpareigojamas tomis darbo dienomis, kai dukra S. A. bÅ«na su juo, vesti dukrÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ (darželį, mokyklÄ );

c) Tėvai vienas kitam privalo praneÅ¡ti apie negalėjimÄ bendrauti su Vaiku nustatytu laiku, informuojant vienas kitÄ iÅ¡ anksto (ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 dienÄ ) elektroniniu paÅ¡tu, telefonu, SMS žinute. Tokiu atveju Vaikui pasiliekant papildomas dienas pas vienÄ iÅ¡ tėvų, kitas iÅ¡ tėvų gali bÅ«ti su Vaiku keturias dienas ir grafikas lieka toks pats - keturios dienos pas A. A. ir keturios dienos pas V. L. (dienos nekompensuojamos dėl buvimo ilgiau);

d) A. A. didžiÄ sias metų Å¡ventes (Å v. Kalėdos ir Å v. Velykos - neporiniais metais), V. L. didžiÄ sias metų Å¡ventes (Å v. Kalėdos ir Å v. Velykos - poriniais metais) praleidžia kartu su dukra S. A.;

e) Å venčiant dukros S. A. gimimo dienÄ , abi Å¡alys derina tarpusavyje konkrečiÄ dienÄ , laikÄ ir vietÄ ir gimtadienį Å¡venčia Å¡alių susitarimu;

f) A. A. pasiima dukrÄ S. A. iÅ¡ V. L. gyvenamos vietos kiekvienų metų tėvo dienÄ 10:00 val. ir tÄ pačiÄ dienÄ , 19:00 val. pristato dukrÄ motinai į jos gyvenamÄ vietÄ (tuo atveju, jeigu bendravimo dienos nesutampa);

g) V. L. pasiima dukrÄ S. A. iÅ¡ A. A. gyvenamos vietos kiekvienų metų motinos dienÄ 10:00 val. ir tÄ pačiÄ dienÄ , 19:00 val. pristato dukrÄ tėvui į jo gyvenamÄ vietÄ (tuo atveju, jeigu bendravimo dienos nesutampa);

h) A. A. ir V. L. 14 dienų, jų kasmetinių vasaros atostogų metu, praleidžia kartu su dukra S. A., neribojant teisės atostogauti ir užsienio Å¡alyse. Tikslų atostogų laikÄ ir vietÄ A. A. ir V. L. privalo iÅ¡ anksto suderinti tarpusavyje ir vaiko bendrojo ugdymo įstaigos lankymo grafiku;

i) A. A. informuoja V. L. savalaikiai telefonu apie dukros S. A. sveikatÄ , V. L. informuoja A. A. savalaikiai telefonu apie dukros S. A. sveikatÄ , jei ji serga, abi Å¡alys laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol dukra pasveiks, bendravimo tvarkÄ vykdo taip, kad nepablogintų dukros sveikatos bÅ«klės.

7. Teismo sprendimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Atsakovas gyvena nuomojamame bute, kuriame yra tinkamos ir saugios sÄ lygos gyventi vaikui. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, jog atsakovas netinkamai vykdytų savo pareigas. Remiantis Tarnybos pateiktu 2022 m. gegužės 30 d. vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktu, Å¡alių dukra iÅ¡sakė pozicijÄ , kad jai patinka bÅ«ti tiek su mama, tiek su tėčiu. Remiantis vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vadomis, abu tėvai gali sudaryti vaikui pakankamai geras sÄ lygas gyventi, saugiÄ ir stabiliÄ aplinkÄ .

Tačiau Tarnyba iÅ¡vadoje pažymi, kad atsižvelgus į vaiko amžių, galimai stiprų motinos ir vaiko psichosocialinį tarpusavio ryšį ir į tai, kad vaikas iki Å¡iol gyveno su motina, mano, kad visgi vaiko interesus labiau atitiktų Sofijos gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove. 7.2. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas. Vaikas visÄ laikÄ nepertraukiamai gyvena kartu su mama, kuri vaiku rÅ«pinasi, jį prižiÅ«ri ir iÅ¡laiko, deda visas pastangas tinkamam vaiko auklėjimui, lavinimui, pasaulėžiÅ«ros plėtimui, sudaro sÄ lygas atsakovui kaip tėvui bendrauti su vaiku, be to, pati Å¡alių nepilnametė dukra Tarnybos atstovams lankantis namuose paaiÅ¡kino, kad jai patinka bÅ«ti tiek su ieÅ¡kove, tiek su atsakovu, vaikas yra prisirišęs prie mamos, nes yra susiformavęs pastovus emocinis ryÅ¡ys, o aplinkos keitimas vaikui galimai padarytų tam tikrÄ socialinę, psichologinę žalÄ , sukeltų emocinių iÅ¡gyvenimų, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove. 7.3.

IeÅ¡kovės argumentai, kad dukrai gyvenant kartu su atsakovu, neiÅ¡vengiamai kils problemos dėl vaiko tinkamo auklėjimo, moralinės charakteristikos ir prioritetų įdiegimo vaikų asmenybei, kad atsakovas nesugebės sudaryti palankių sÄ lygų vaikui harmoningai vystytis ir neparengs jo tinkamai savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje, kadangi vaiko auklėjimu ir priežiÅ«ra užsiėmė tik viena ieÅ¡kovė, o vaiko tėvas tame nedalyvavo, atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti jokiais įrodymais. 7.4.

Atsakovas Å¡iuo metu yra bedarbis, tačiau intensyviai ieÅ¡ko darbo, nekilnojamojo turto neturi, tačiau jo vadu yra registruotos 8 transporto priemonės. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad neprieÅ¡tarautų, jog bÅ«tų priteistas 200 Eur dydžio periodinis iÅ¡laikymas dukrai. IeÅ¡kovei teismo posėdžio metu sutikus, jog praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymo dydis bÅ«tų sumažintas iki 200 Eur, teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ Å¡ioje dalyje tenkino ir sprendė, kad iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas – po 200 Eur periodinio iÅ¡laikymo, priteistÄ sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 7.5.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovo praÅ¡oma patvirtini bendravimo tvarka buvo taikoma ankščiau, t. y. iki ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ . Minėta bendravimo tvarka buvo sutarta Å¡alių, bendradarbiaujant Tarnybai. IeÅ¡kovė, kaip pagrindinį motyvÄ , kodėl nori, kad bÅ«tų pakeista bendravimo tvarka nuodo, kad atsakovas ne visuomet veda dukrÄ Ä¯ darželį, ko pasėkoje vaikui yra sutrikdoma jo dienotvarkė, nusistovėjęs dienos režimas. Vaikas taip pat yra nuolatos nuteikinėjamas prieÅ¡ motinÄ , nuolat lepinamas ir dukrai grįžus į atsakovo, ieÅ¡kovei sunku su ja susikalbėti, mergaitė jos neklauso.

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dukters kartais neveda į darželį, nes nori tiesiog praleisti daugiau laiko su ja. Taip pat pažymėjo, kad nori ne tik savaitgaliais bendrauti su dukra, bet ir darbo dienomis, bei turėti ir laisvų savaitgalių. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jei teismas patvirtintų tvarkÄ , kuria remiantis atsakovui bÅ«tų suteikta galimybė bendrauti su dukra ir darbo dienomis, jis įsipareigotų dukrÄ vesti į darželį. 7.6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo praÅ¡oma patvirtinti bendravimo tvarka geriausiai atitiks tiek nepilnametės dukters interesus, tiek ieÅ¡kovės ir atsakovo interesus, užtikrins Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ bendraujant su vaiku.

Be to, atsakovo siÅ«loma bendravimo tvarka buvo taikoma ilgÄ laikÄ , tad ginčo Å¡alių dukrai bus įprasta ir nesukels stresinių situacijų. I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 8. Apeliantė (ieÅ¡kovė) V. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimÄ dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukterimi nustatymo pagal atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir priimti naujÄ sprendimÄ dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukterimi nustatymo, vadovaujantis ieÅ¡kovės kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu pateikta bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Atsakovo suformuluotÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ galima bÅ«tų prilyginti aplinkos (gyvenamosios vietos) keitimui kas keturias dienas, kas Tarnybos iÅ¡vados dėl gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove kontekste, padarytų vaikui tam tikrÄ socialinę, psichologinę žalÄ . Atskyrimas nuo apeliantės kas keturias dienas, kiekvienÄ kartÄ galimai sukeltų vaikui fizinį ir psichologinį diskomfortÄ , didelį stresÄ , nerimo bei įtampos jausmus.

Keturių metukų nepilnamečiam vaikui neturėjimas pastovios gyvenamosios vietos (aplinkos) tikėtina, kad ateityje gali sukelti nepageidaujamas psichologines ir/ar psichosomatines pasekmes. 8.2. Atsakovui su Å¡alių dukra nepertraukiamai bendraujant kas 4 dienas bÅ«tų pernelyg sutrikdytas vaiko dienos bei savaitės režimas. Apeliantė užtikrina nepilnamečio vaiko dienos režimÄ , pastoviai veda į darželį, pati papildomai ugdo bei lavina vaikÄ Ä¯vairiausiais bÅ«dais, palaiko vaiko Å¡variÄ higienÄ , rengia tvarkingais drabužėliais.

PrieÅ¡ingai, atsakovas, kaip ir buvo pasisakyta teismo posėdžiuose, neveda vaiko į darželį, nepalaiko vaiko Å¡varos bei higienos, taip sutrikdydamas vaiko dienos bei savaitės režimÄ , o taip pat ieÅ¡kovės ugdomÄ požiÅ«rį į tvarkÄ bei higienÄ . Akivaizdu, kad taikant tokiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , sunkiai įmanoma užtikrinti vaikui pastovų ir vienodÄ dienos bei savaitės režimÄ , kadangi kas keturias dienas vaiko priežiÅ«ra ir dienos režimas keistųsi. 8.3. Apeliantės ir atsakovo gyvenamosios vietos yra 40 min. atstumu važiuojant automobiliu.

Vaiko vežiojimas kas keturias dienas tokį atstumÄ keturių metų vaikui (dukrai) papildomai padidintų įtampÄ , nerimo, diskomforto bei nuovargio jausmus. 8.4. Atsakovas nesugebės sudaryti palankių sÄ lygų vaikui harmoningai vystytis ir neparengs jo tinkamai savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje, kadangi nuo pat gimimo vaiko auklėjimu ir priežiÅ«ra užsiėmė apeliantė viena, o atsakovas tame nedalyvavo. 8.5. Tarnybos pateiktoje iÅ¡vadoje nurodyta, kad atsakovas nevykdė rekomendacijos užsiregistruoti ir lankyti pozityvios tėvystės įgÅ«džių ugdymo grupės užsiėmimų, tačiau pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai į tai neatsižvelgė. 8.6.

Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į apeliantės žodinius paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, jog atsakovas grasino apeliantei bei panaudojo fizinį smurtÄ matant dukrai kol dar Å¡alys gyveno kartu. Dėl Å¡ių priežasčių apeliantė su dukra pradėjo gyventi skyrium. Apeliantė su dukra atskirai nuo atsakovo gyvena jau apie 3.5 metų, t. y. beveik nuo dukros gimimo. 8.7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nepilnametį vaikÄ , tuomet, kai vaikas bendraudavo su atsakovu, prižiÅ«rėdavo atsakovo mama, o ne pats atsakovas, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino teismo posėdyje ir pats atsakovas.

Tačiau apeliantė, o ne atsakovo tėvai ir/ar jo draugė turi pirmumo tiesę atlikti savo kaip tėvų pareigas – auklėti, prižiÅ«rėti savo dukrÄ , rÅ«pintis jos sveikata ir kt. 8.8. Atsakovo patvirtina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka labiau atitinka ne vaiko, o atsakovo interesus. Apeliantės praÅ¡oma bendravimo tvarka, kuomet vaikas bendrauja su tėvu kiekvienÄ savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. atitinka vaiko poreikius turėti pastovų dienos režimÄ .

9. Atsakovas A. A. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Atsakovas pritaria sprendime tiksliai ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytiems motyvams, kad atsakovo pasiÅ«lyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka geriausiai atitinka vaiko ir tėvų poreikius ir nesukelia jokio streso nepilnamečiui vaikui. 9.2. IeÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka gerokai apriboja atsakovo lankymo galimybes, kadangi su vaiku galėtų matytis tik kas antrÄ savaitgalį, nesuteikiant galimybės atsakovui matytis su vaiku nė vienÄ darbo dienÄ , ko pasėkoje bÅ«tų gerokai suvaržytos atsakovo teisės. Atsakovo ryÅ¡ys su vaiku yra labai stiprus.

Buvo sutarta, kad su vaiku abu matosi kas 4 dienas ir tokia tvarka galioja jau daugiau nei 3 metus. 9.3. IeÅ¡kovės motyvai, kad vaikas grįžta iÅ¡sibalansavęs, niekuo nepagrįsti, todėl vertinami kritiÅ¡kai. Atsakovas bÅ«damas atsakingu tėvu prižiÅ«ri vaikÄ ir atsakingai dukra rÅ«pinasi. 9.4. IeÅ¡kovė nuolat mini psichologines / psichosomatines problemas, tačiau nesiremia jokiais pagrįstais argumentais ar teismų praktikos iÅ¡vadomis, kaip vaikas, bendraudamas su abiem tėvais vienodai, bÅ«tų neigiamai paveiktas, todėl tokie argumentai visiÅ¡kai nepagrįsti ir atmestini. 9.5.

Apeliacinio skundo argumentas, kad 40 minučių kelionė vaikui gali sutrikdyti sveikatÄ ar sukelti nuovargį yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Taip pat neaiÅ¡ku, kodėl laikas su seneliais galės paveikti vaiko raidÄ neigiamai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja: I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl ieÅ¡kovės siÅ«lomos Å¡alių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 13. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė V. L. ir atsakovas A. A. ne santuokoje yra susilaukę vaiko – dukters S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri Å¡iuo metu yra mažametė, t. y. mergaitei sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) metai (1 t., b. l. 7).

14. Å alys skyrium gyvena nuo 2019 m. 2021 m. spalio 7 d. ieÅ¡kovė raÅ¡tu kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – Skyrius) dėl nesutarimų su skyrium gyvenančiu atsakovu dėl bendravimo tvarkos (1 t., b. l. 74). IÅ¡ byloje esančios Skyriaus 2021 m. spalio 20 d. Informacijos apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Nr. 1IGP-3540 nustatyta, kad tarp Å¡alių vyksta konfliktai dėl bendravimo tvarkos, kadangi vaiko tėvas nesutinka, jog vaikas lankytų darželį (1 t., b. l. 54-60).

IÅ¡ byloje esančio Skyriaus 2021 m. spalio 26 d. Susitikimo protokolo nustatyta, kad susitikimo su vaiko motina V. L. ir tėvu A. A. metu buvo svarstyta bendravimo su mažamete S. A. tvarka, nutarta, kad bus laikomasi 50:50 bendravimo tvarkos, vaikui 4 dienas gyvenant su mama ir 4 dienas su tėvu, vaiko tėvas sutinka, kad iÅ¡ 4 su juo praleidžiamų dienų 1-2 dienas porai valandų ves vaikÄ Ä¯ darželį (1 t., b. l. 61).

15. IÅ¡ į bylÄ pateiktos 2022 m. birželio 13 d. Tarnybos iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to patikslinto ieÅ¡kinio nustatyta, kad ieÅ¡kovė su tokia bendravimo tvarka nesutinka, nes atsakovas neleidžia vaiko į darželį, neužtikrina vaiko higienos, nesilaiko dienos režimo, vaikui viskas leidžiama, todėl vaikas grįžta iÅ¡sibalansavęs, piktas, nesukalbamas ir pan. (1 t., b. l. 93–95). 2022 m. rugpjūčio 18 d. į bylÄ pateikta Tarnybos iÅ¡vada dėl atsakovo pateikto patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio (1 t., b. l. 159–160).

Dėl įpareigojimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ pateikti iÅ¡vadÄ byloje 16. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ pateikti iÅ¡vadÄ atsižvelgiant į apeliacinį skundÄ ir jame nurodytus argumentus, tačiau Å¡io praÅ¡ymo nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į bylÄ buvo pateikta 2022 m. birželio 13 d. Tarnybos iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to patikslinto ieÅ¡kinio, taip pat 2022 m. rugpjūčio 18 d.

Tarnybos iÅ¡vada dėl atsakovo pateikto patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, papildomų ar naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ spręsti dėl poreikio detaliau įvertinti atsakovo tolesnio bendravimo su dukra galimybes, nenurodė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pagrįstai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais vertino 2022 m. birželio 13 d. ir 2022 m. rugpjūčio 18 d.

Tarnybos iÅ¡vadas, poreikio byloje nagrinėjamais klausimais pateikti papildomÄ iÅ¡vadÄ nenustatyta. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos 17. IeÅ¡kovė nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su Å¡alių mažamečiu vaiku tvarka, argumentuodama, jog taikomas 50:50 bendravimo tvarkos modelis neatitinka vaiko interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos Å¡alių nepilnametės dukters S. A. bendravimo su atsakovu tvarkos.

18. Pamatinė vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kuriÄ vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atitinkamai vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Å ios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu nustatė atsakovo, t. y. skyrium gyvenančio tėvo, bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ :

a) A. A. gyvena kartu su dukra S. A. keturias einamÄ sias dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo Å¡ioje byloje dienos, po keturių dienų A. A. gyvenimo, kitas keturias po to sekančias dienas su dukra S. A. gyvena su mama V. L.. Vaikas iÅ¡ Vaiko gyvenamosios vietos paimamas 18 val. ir grÄ Å¾inamas iÅ¡vakarėse iki 18 val. į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir / arba į vieno iÅ¡ tėvų gyvenamÄ jÄ vietÄ pagal nurodytÄ dienų pasiskirstymÄ ;

b) Tėvas A. A. įpareigojamas tomis darbo dienomis, kai dukra S. A. bÅ«na su juo, vesti dukrÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ (darželį, mokyklÄ );

c) Tėvai vienas kitam privalo praneÅ¡ti apie negalėjimÄ bendrauti su Vaiku nustatytu laiku, informuojant vienas kitÄ iÅ¡ anksto (ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 dienÄ ) elektroniniu paÅ¡tu, telefonu, SMS žinute. Tokiu atveju Vaikui pasiliekant papildomas dienas pas vienÄ iÅ¡ tėvų, kitas iÅ¡ tėvų gali bÅ«ti su Vaiku keturias dienas ir grafikas lieka toks pats - keturios dienos pas A. A. ir keturios dienos pas V. L. (dienos nekompensuojamos dėl buvimo ilgiau);

d) A. A. didžiÄ sias metų Å¡ventes (Å v. Kalėdos ir Å v. Velykos - neporiniais metais), V. L. didžiÄ sias metų Å¡ventes (Å v. Kalėdos ir Å v. Velykos - poriniais metais) praleidžia kartu su dukra S. A.;

e) Å venčiant dukros S. A. gimimo dienÄ , abi Å¡alys derina tarpusavyje konkrečiÄ dienÄ , laikÄ ir vietÄ ir gimtadienį Å¡venčia Å¡alių susitarimu;

f) A. A. pasiima dukrÄ S. A. iÅ¡ V. L. gyvenamos vietos kiekvienų metų tėvo dienÄ 10:00 val. ir tÄ pačiÄ dienÄ , 19:00 val. pristato dukrÄ motinai į jos gyvenamÄ vietÄ (tuo atveju, jeigu bendravimo dienos nesutampa);

g) V. L. pasiima dukrÄ S. A. iÅ¡ A. A. gyvenamos vietos kiekvienų metų motinos dienÄ 10:00 val. ir tÄ pačiÄ dienÄ , 19:00 val. pristato dukrÄ tėvui į jo gyvenamÄ vietÄ (tuo atveju, jeigu bendravimo dienos nesutampa);

h) A. A. ir V. L. 14 dienų, jų kasmetinių vasaros atostogų metu, praleidžia kartu su dukra S. A., neribojant teisės atostogauti ir užsienio Å¡alyse. Tikslų atostogų laikÄ ir vietÄ A. A. ir V. L. privalo iÅ¡ anksto suderinti tarpusavyje ir vaiko bendrojo ugdymo įstaigos lankymo grafiku;

i) A. A. informuoja V. L. savalaikiai telefonu apie dukros S. A. sveikatÄ , V. L. informuoja A. A. savalaikiai telefonu apie dukros S. A. sveikatÄ , jei ji serga, abi Å¡alys laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol dukra pasveiks, bendravimo tvarkÄ vykdo taip, kad nepablogintų dukros sveikatos bÅ«klės.

21. Taigi, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės patvirtino atsakovo patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ , papildomai įpareigojant tėvÄ A. A. tomis darbo dienomis, kai dukra S. A. bÅ«na su juo, vesti dukrÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ (darželį, mokyklÄ ).

22. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu prašė priimti naujÄ sprendimÄ dalyje dėl bendravimo su nepilnamete dukterimi S. A. nustatymo, numatant, kad:

a) vaikas bendrauja su tėvu kiekvienÄ savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. (termino pradžiÄ skaičiuoti nuo pirmo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos);

b) tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu;

c) vaiko pasiėmimo vieta ir vaiko atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta arba vaiko ugdymo įstaiga. Tėvas gali vaikÄ nuvesti arba parvesti vaikÄ Ä¯ namus iÅ¡ vaiko lankomų bÅ«relių (futbolo, baseino ir kt.);

d) tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sÄ skaita;

e) tėvas privalo informuoti motinÄ apie numatomos su vaiku veiklos pobÅ«dį, kad motina galėtų vaikÄ tinkamai parengti;

f) motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu;

g) jeigu tėvas ar motina Å¡ioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, iÅ¡imtinų aplinkybių negali pasiimti ar grÄ Å¾inti vaiko, jis turi pareigÄ apie tai informuoti kitÄ iÅ¡ tėvų ne vėliau kaip prieÅ¡ 48 val., o jei numatomas tėvo ir vaiko nebendravimo laikotarpis ilgesnis nei savaitė – įspėti prieÅ¡ 7 dienas;

h) visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo Å¡ioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu ar raÅ¡tu ir tokiu bÅ«du suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

j) vaikui susirgus, tėvas privalo informuoti motinÄ apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaikÄ ar nedelsiant pats vaikÄ pristatyti į gydymo įstaigÄ ar motinai;

k) tėvas ir motina įsipareigoja, kad vienas kitÄ informuos apie vaiko sveikatos bÅ«klę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tėvas ir motina gali patys gauti tokiÄ informacijÄ ;

l) nustatyta bendravimo su tėvu tvarka yra vykdoma tik vaikui neprieštaraujant susitikti su tėvu.

23. Taigi ieÅ¡kovė apeliaciniu skundu siekia, jog teismas, nustatytų bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ tėvo bendravimas su vaiku apsiribotų tik savaitgaliais, t. y. tėvas su vaiku bendrauja kiekvienÄ savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. Teisėjų kolegija konstatuoja nesant pagrindo pritarti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentams, kadangi jie nėra suderinami su tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principu, o ieÅ¡kovės praÅ¡oma bendravimo tvarka neužtikrinami nei Å¡alių mažametės dukters, nei atsakovo interesai.

24. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

25. Savo esme analogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT). Remiantis EŽTT formuojama praktika vaiko ir tėvų tarpusavio ryÅ¡ys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryÅ¡io bei bendravimo, yra fundamentalus Å¡eimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios Å¡iam pasitenkinimo jausmui, laikomos kiÅ¡imusi į teisę, ginamÄ Konvencijos 8 straipsnyje.

Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo bÅ«ti iÅ¡saugota. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju bÅ«tina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingÄ konkuruojančių interesų balansÄ . Å iuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali bÅ«ti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo bÅ«ti susiję su vaiko interesų gynimu (žr.

EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimÄ byloje Johansen prieÅ¡ NorvegijÄ , peticijos Nr. 17383/90).

26. Kartu pažymėtina, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Dėl to vaiko tėvas ir motina turi vienodas teises bendrauti su savo vaiku. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iÅ¡ tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

27. Taigi, pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , geriausius vaiko interesus, minėta, paprastai atitinka maksimalus bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, nenustatęs pagrindo riboti tėvo bendravimo su vaiku, siekdamas visapusiÅ¡ko vaiko interesų užtikrinimo, pagrįstai sprendė, kad yra tikslinga nustatyti atsakovo pasiÅ«lytÄ bendravimo su dukra tvarkÄ , t. y. nustatė tokiÄ vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio įgyvendinimo formÄ , pagal kuriÄ vaikas su motina ir skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja po keturias dienas. Teismas, nustatydamas minėtÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgė į vaiko poreikį maksimaliai bendrauti su abiem tėvais bei atsakovo norÄ daugiau laiko praleisti su dukra.

28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50 : 50 proc. laiko“), yra iš esmės suderinamas su vaiko interesais ir (ar) galimas pagal Lietuvos teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vienos iÅ¡ vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis), įgyvendinimo formų, pagal kuriÄ vaikas kas antrÄ dienÄ pakaitomis gyventų su kiekvienu iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sÄ lygų, konstatavo, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali bÅ«ti nustatoma tik iÅ¡skirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

30. Tuo tarpu vėlesnėje praktikoje, pasisakydamas dėl kitokių, ne tokių kraÅ¡tutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo, pavyzdžiui, teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kuriÄ vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iÅ¡ tėvų po savaitę, kasacinis teismas nurodė, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iÅ¡ vieno tėvo pas kitÄ , todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali bÅ«ti taikoma ir nesant tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 58 punktas).

31. Nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo su dukra tvarka yra galima. Kartu pastebėtina, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , turi rasti balansÄ tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabiliÄ namų aplinkÄ ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Å iuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos bÅ«klę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietÄ , faktinę vaiko tėvų gyvenamÄ jÄ vietÄ , nulemiančiÄ vaiko kilnojimosi iÅ¡Â vienos gyvenamosios vietos į kitÄ poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, 19 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, pagrįstai rėmėsi 2022 m. birželio 13 d. Tarnybos iÅ¡vada, kurioje buvo nurodyta, kad Tarnybos nuomone, ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka, kurios metu skyrium gyvenantis tėvas su vaiku turėtų teisę ir pareigÄ bendrauti tik kas antrÄ savaitgalį yra pažeidžianti vaiko interesus su kiekvienu iÅ¡ tėvų praleisti vienodÄ jo laiko dalį, kurio metu juo abu tėvai rÅ«pintųsi, ugdytų – augintų; be kita ko ieÅ¡kovės minėtas reikalavimas pažeidžia lygiateisiÅ¡kumo principÄ (1 t., b. l. 95).

Toje pačioje iÅ¡vadoje Tarnyba nurodė, kad Skyriaus atstovei iÅ¡klausius Sofijos nuomonę bei paaiÅ¡kinimus, mergaitė teigė, jog jai patinka svečiuotis pas tėtį ir likti su nakvyne. Pokalbio metu Sofija rodė savo žaislus, kitus daiktus; bandė pasakoti savo istorijas; vaikas buvo nusiteikęs žaismingai ir linksmai (1 t., b. l. 94). 2022 m. rugpjūčio 18 d. į bylÄ pateiktoje Tarnybos iÅ¡vadoje dėl atsakovo pateikto patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio nurodyta, kad Tarnybos nuomone, atsakovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, o jÄ Å¡alims vykdant, nebÅ«tų pažeistos Sofijos (vaiko) teisės (1 t., b. l. 160).

33. Nors apeliantė nurodo, kad jos ir atsakovo gyvenamosios vietos yra 40 minučių atstumu važiuojant automobiliu, vaiko vežiojimas tokį atstumÄ kas keturias dienas galimai padidins dukrai įtampÄ , nerimo, diskomforto bei nuovargio jausmus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su minėtais ieÅ¡kovės argumentais. Visų pirma pažymėtina, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek vaiko tėvas, tiek vaikas gyvena tame pačiame mieste, taigi bendravimo tvarkos vykdymas nėra sunkiai įgyvendinamas.

Be to, iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad nors ieÅ¡kovė su Å¡alių dukra gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas – (duomenys neskelbtini), Å¡alių dukters ugdymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini), sveikatos priežiÅ«ra atliekama PaÅ¡ilaičiuose (VÅ¡Ä® Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje), taigi ugdymo įstaiga yra iÅ¡sidėsčiusi tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo gyvenamųjų vietų, o sveikatos priežiÅ«ros įstaiga – arčiau atsakovo gyvenamosios vietos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas gyvena nuomojamame bute, taigi jo galimybė ateityje gyvenamÄ jÄ vietÄ keisti, kilus poreikiui labiau prisidėti prie efektyvaus nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimo (vaiko dienos ritmo ir ugdymo režimo), nėra apribota ar sunkiai įgyvendinama.

Taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡iuo metu atsakovo užimtumas apsunkintų atsakovo galimybę pristatyti vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ ir paimti iÅ¡ jos. Ä® bylÄ nepateikta duomenų patvirtinančių, kad vietų keitimas yra per dažnas, dukrai atsiliepia emociÅ¡kai, psichologiÅ¡kai, jog mergaitei bÅ«tų nustatyti sveikatos sutrikimai. Å iame kontekste sutiktina su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad ieÅ¡kovės teiginiai apie psichologines, psichosomatines problemas yra niekuo nepatvirtinti, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bendravimo tvarka turėtų bÅ«ti nustatyta tokia, kokia ji galima bÅ«tent pagal esamÄ situacijÄ ir geriausiai atitinka vaiko interesus. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovo praÅ¡oma patvirtinti bendravimo tvarka buvo taikoma anksčiau, galioja gana ilgÄ laikÄ , vaikas su Å¡ia tvarka apsiprato, taip pat įvertinęs, kad pagrindo riboti tėvo bendravimo su vaiku nėra, atsakovo elgesys nesudaro abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti dukters kasdienius poreikius bendraujant su vaiku, pagrįstai sprendė, kad nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ir mažamečio vaiko bendravimo tvarka suderinama su tėvų lygybės principu, užtikrina abiejų tėvų teisę vienodai dalyvauti auklėjant dukrÄ , puoselėti su ja nuolatinį emocinį ryšį.

35. Kartu pažymėtina, kad ieÅ¡kovė neįrodė objektyvių priežasčių (reikÅ¡mingai pasikeitusių faktinių aplinkybių), sudarančių teisinį pagrindÄ esamÄ ir nusistovėjusiÄ bendravimo tvarkÄ pakeisti. IeÅ¡kovė, kaip esminį argumentÄ dėl ko, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti kitokiÄ bendravimo tvarkÄ , nurodo tai, kad atsakovas ne visuomet veda dukrÄ Ä¯ darželį, dėl to vaikui yra sutrikdoma jo dienotvarkė, nusistovėjęs dienos režimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytÄ aplinkybę, minėta, papildomai įpareigojo tėvÄ A. A. tomis darbo dienomis, kai dukra S. A. bÅ«na su juo, vesti dukrÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ (darželį, mokyklÄ ). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kaip pageidauja ieÅ¡kovė, nėra teisinio pagrindo, o apeliantės argumentai dėl sutrikdyto vaiko dienos, ugdymo režimo atmestini kaip nepagrįsti.

36. IeÅ¡kovė, apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės pateiktų paaiÅ¡kinimų bei įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymų visumÄ . Visų pirma pažymėtina, kad nors apeliantė nurodo, kad vaiko tėvas nevykdė rekomendacijos užsiregistruoti ir lankyti pozityvios tėvystės įgÅ«džių ugdymo grupės užsiėmimus, iÅ¡ byloje esančios Tarnybos iÅ¡vados nustatyta, kad abi bylos Å¡alys nesikreipė į specialistus, teikiančius pagalbÄ dėl tarpusavio santykių ir jų problemoms spręsti ar individualioms konsultacijoms (1 t., b. l. 94).

Apeliantė taip pat teigė, kad jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, tačiau iÅ¡ byloje esančio atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 28 d. ieÅ¡kovės praneÅ¡imo pagrindu ikiteisminį tyrimÄ pradėti atsisakyta. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iÅ¡ viso nevertinti.

37. Kaip nepagrįstas atmestinas ir ieÅ¡kovės argumentas, kad teismo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka sukelia emocinių nepatogumų ieÅ¡kovei (vaikas grįžęs pas mamÄ tapdavo irzlus, kaprizingas, neklausė ieÅ¡kovės). Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

38. Kartu pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka vaiko tėvams ar vienam iÅ¡ jų, jų subjektyviu vertinimu, yra nepatogi, vaiko tėvai ar vienas jų Å¡ios tvarkos laikytis nenori, nenustačius neigiamos nustatytos bendravimo tvarkos įtakos pačiam vaikui, negali bÅ«ti pagrindas keisti teismo nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-181-823/2022, 44 punktas).

39. Visi kiti ieÅ¡kovės nurodyti ir ginčijami aspektai (kad atsakovas nesugebės sudaryti palankių sÄ lygų vaikui harmoningai vystytis ir neparengs jo tinkamai savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje, nepakankamai užtikrina vaiko higienÄ ir drabužių Å¡varÄ ), teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju nėra esminiai veiksniai sprendžiant dėl atsakovo bendravimo tvarkos su Å¡alių nepilnamečiu vaiku nustatymo. NatÅ«ralu, kad tėvų požiÅ«riai dėl vaiko ugdymo, auklėjimo ir kitų vaiko priežiÅ«ros aspektų gali iÅ¡siskirti.

Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad tėvų požiÅ«riai ar elgesys su vaiku bÅ«tų tokio pobÅ«džio, jog galėtų tikėtinai padaryti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ geriausiems vaiko interesams. Vaiko tėvai turi teisę diskutuoti dėl to, kas yra geriausia vaikui, ir turi siekti kompromiso, ieÅ¡koti bendro sutarimo, kad bÅ«tų geriausiai užtikrinami vaiko interesai. Tačiau Å¡ie aspektai nėra lemiantys veiksniai dėl bendravimo tvarkos nustatymo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

40. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo 41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å io straipsnio nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

42. Nagrinėjamu atveju atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos. Atsakovas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų neprašė. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 325, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti apeliantės (ieÅ¡kovės) V. L. apeliacinį skundÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Asta Jakutytė–Sungailienė RÅ«ta Latvelė Ieva Navickaitė–Sakalauskienė