2023-06-14 Nr. AB-12191-3-62-3-01548-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-453-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01548-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. (J.) J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. (J.) J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo galima.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. 2021 m. birželio 15 d. Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai atliko kratą ir iš pareiškėjo spintelės neteisėtai paėmė maisto papildus (išrūgų miltelius), kurie buvo įsigyti vaistinėje, gydytojui tarpininkaujant, su pataisos namų direktoriaus leidimu. Pareiškėjas rašė skundus dėl maisto papildų grąžinimo, rodė įsigijimo dokumentus, tačiau pareigūnai tyčia negrąžino, kenkdami jo sveikatai, maisto papildai buvo grąžinti tik 2021 m. liepos 7 d.

2.2. 2021 m. gegužės 26 d. 9.40 val. buvo išrašytas kvietimas atvykti į uždarąją zoną atlikti narkotikų testo. Pareiškėjas buvo privestas šlapintis atidarytomis sanitarinio mazgo durimis, jį stebėjo pareigūnas, kuris griebė už kelnių ir apatinių kelnaičių, atitraukė ir žiūrėjo į pareiškėjo lytinius organus, todėl pareiškėjas jautėsi nepatogiai, buvo pažeistas jo privatumas.

2.3. 2021 m. birželio 15 d. kratos metu buvo išvartyti jo vitaminai, nuo skalbinių virvės nuplėšyti rankšluosčiai ir patalynė, išvartyti visi dokumentai, prausimosi kempinė ir muilas su muiline įmesti prie vaisių ir daržovių. Pareiškėjo skundai nebuvo nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka, netinkamai išnagrinėti 2021 m. liepos 22 d. ir 2021 m. liepos 26 d. prašymai dėl ventiliatorių išdavimo, pateiktas atsakymas į skundus praleidus terminą.

2.4. Pareiškėjas dėl nurodytų pažeidimų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris pareiškėjo skundus pripažino pagrįstais (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021 m. lapkričio 25 d. pažyma Nr. 4D-2021/1-1135 (toliau – ir Pažyma)). Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dėl kurio atsirado emocinė depresija.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. 2021 m. birželio 15 d. atlikę kratą pareigūnai nežinojo apie Alytaus PN administracijos atsakingų pareigūnų suteiktą leidimą įsigyti baltymų išrūgų miltelių, nes nuteistųjų priežiūrą atliekantys pareigūnai nesupažindinami su konkretaus nuteistojo atžvilgiu priimtais Alytaus PN direktoriaus leidimais įsigyti tam tikrų daiktų, nes to nenumato teisės aktai, todėl kratos metu maisto papildai buvo paimti, tačiau grąžinti 2021 m. liepos 7 d. po to, kai pareiškėjas pateikė maisto papildų įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

4.2. Nuteistieji bando sukeisti savo tikrąjį šlapimo mėginį kitu, iš anksto paruoštu ir su savimi dažniausiai apatiniuose rūbuose įvairiose talpose atsineštu šlapimu, todėl prieš patikrinimą dėl apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų atliekama visuminė krata. Be to, šlapimo mėginio ėmimo metu, būtina stebėti, kad nepasinaudotų šalutinėmis priemonėmis siekiant suklastoti mėginį, todėl patalpos durys turi būti pravertos. 2021 m. birželio 15 d. po kratos nebuvo sulaužyti pareiškėjo daiktai, daiktai nebuvo tyčia mėtomi ar maišomi tarpusavyje.

4.3. Pareiškėjo 2021 m. liepos 22 d. ir 2021 m. liepos 26 d. prašymo ir skundo nagrinėjimo metu buvo nuspręsta esant aukštai oro temperai aprūpinti nuteistuosius oro ventiliatoriais, įvykdžius oro ventiliatorių pirkimo procedūrą buvo pasirašyta sutartis su tiekėju, tačiau jie bus išduodami tik esant dideliems karščiams lauke. 2021 m. rugpjūčio 12 d., dėl didelio darbo krūvio, pareiškėjo prašymo ir skundo nagrinėjimas buvo pratęstas 10 darbo dienų. Alytaus PN administracija į šį pareiškėjo prašymą ir skundą buvo davusi atsakymą 2021 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjui niekada nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sąlygos, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės susijusios su 2021 m. birželio 15 d. kratos metu paimtais ir negrąžintais maisto papildas, 2021 m. gegužės 26 d. privatumo neužtikrinimo imant šlapimo mėginį, 2021 m. birželio 15 d. kratos metu išmėtytais asmeniniais daiktais ir netinkamai išnagrinėtais 2021 m. liepos 22 d. ir 2021 m. liepos 26 d. prašymais, yra nepakankamai patvirtintos tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, todėl negali būti pagrindu išvadai, jog pareigūnai ginčo laikotarpiu netinkamai vykdė jiems pavestas funkcijas.

4.4. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo J. J. skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 113 straipsnio nuostatas, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau ir – Instrukcija) nuostatas (139 p., 140 p., 142 p.), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatas (22 p., 20.5.15 p.), nurodė, kad Alytaus PN pareigūnai, 2021 m. birželio 15 d. kratos metu, iš pareiškėjo paėmę teisėtai turimus maisto papildus, nepaisant pareiškėjo daugkartinių kreipimųsi, nesistengė kuo greičiau išsiaiškinti dėl jų įsigijimo pagrįstumo, ir tik 2021 m. liepos 7 d. pareiškėjui buvo grąžinti baltymų išrūgų milteliai. Alytaus PN argumentą, kad pareigūnai, kurie atliko kratą, nežinojo apie Alytaus PN administracijos atsakingų pareigūnų suteiktą leidimą pareiškėjui įsigyti baltymų išrūgų miltelius, teismas atmetė, nes pataisos namų pareigūnai, vykdydami savo funkcijas, privalo elgtis rūpestingai, turi pozityvią pareigą padėti nuteistiesiems realiai spręsti jiems iškilusias problemas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl paimtų maisto papildų galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, tačiau padarytą pažeidimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, teismas neturėjo pagrindo.

7. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad 2021 m. gegužės 26 d., imant šlapimo mėginį, pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas, teismas apžvelgė bylos medžiagą (2021 m. gegužės 26 d. pareiškėjo skundą, Alytaus PN 2021 m. birželio 25 d. atsakymą Nr. 363-1522), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas (8 p.), Instrukcijos nuostatas (11 p., 140 p., 142 p., 145 p.).

8. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes (nuteistieji bando sukeisti savo tikrąjį šlapimo mėginį kitu, iš anksto paruoštu ir su savimi dažniausiai apatiniuose rūbuose įvairiose talpose atsineštu šlapimu, todėl prieš patikrinimą dėl apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų atliekama visuminė krata; šlapimo mėginio ėmimo metu būtina stebėti, kad nuteistieji nepasinaudotų šalutinėmis priemonėmis siekdamas suklastoti mėginį, todėl patalpos durys turi būti pravertos), pažymėjo, kad Apraše nėra detaliai reglamentuota testavimo tvarka dėl asmens priežiūros atliekant testą, tačiau pagal į bylą pateiktus duomenis nėra pagrindo tvirtinti, jog buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, jis žeminamas.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytas argumentas, jog atliekant pareiškėjo testavimą, kratą tai atliekama neužtikrinant privatumo, laikytinas abstrakčiu ir deklaratyviu. Pareiškėjas skunde tik nurodė, kad darant kratą pareigūnas žiūrėjo į pareiškėjo lytinius organus, vieta, kurioje buvo imamas šlapimo mėginys, nebuvo privati, durys buvo pravertos, pro jas matėsi pašaliniai žmonės, pareiškėjas išsamiau teiginių dėl jo apžiūros ir testavimo nedetalizavo, nenurodė, kurių nustatytų kratos ir testavimo reikalavimų buvo nesilaikoma. Teismas akcentavo, kad pareiga pakankamai detalizuoti skundo pagrindą sudarančias faktines aplinkybes priklauso būtent pareiškėjui, o atsakovo atstovui kiltų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiškėjo teiginius. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Alytaus PN pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus imant šlapimo mėginį ir atlikdami pareiškėjo kratą, teismas nenustatė, jog pareigūnai būtų žeminę pareiškėjo orumą.

10. Teismas, įvertinęs Pažymą, pažymėjo, kad joje nurodyta, jog pareiškėjo skundas dėl pareigūnų galimai netinkamų veiksmų, susijusių su privatumo neužtikrinimu imant šlapimo mėginį, pripažintas pagrįstu, tačiau teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus išvada vertintina kaip rekomendacija joje nurodytam subjektui, tačiau ji niekaip nesaisto ir neįpareigoja bylą nagrinėjančio teismo.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad 2021 m. birželio 15 d. atliekant kratą buvo išmėtyti daiktai, teismas apžvelgė Instrukcijos nuostatas (139 p., 143 p.) ir pažymėjo, kad Alytaus PN nurodė, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Alytaus PN pareigūnai, atlikdami kratą pareiškėjo daiktų nelaužė, tyčia daiktų nemėtė ir tarpusavyje nemaišė, tai, kad po atliktos kratos pareiškėjas daiktus rado ne savo įprastose vietose, paaiškinama tuo, jog kratos metu kartais tokių dalykų neišvengsi. Teismas, nurodęs, kad šios aplinkybės kitais įrodymais nepaneigtos, pareiškėjo argumentus, kad buvo tyčia išmėtyti jo daiktai, atmetė.

12. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad buvo netinkamai išnagrinėti jo 2021 m. liepos 22 d. ir 2021 m. liepos 26 d. prašymai dėl ventiliatorių išdavimo, teismas nurodė, kad Alytaus PN 2021 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 363-2047 atsakė pareiškėjui į nurodytus jo prašymus. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas (11 str.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų „Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) nuostatas (25 p., 26 p., 35 p., 35.1p.–35.4 p.), nurodė, kad iš minėto Alytaus PN atsakymo turinio neaišku, dėl kokių priežasčių kiti nuteistieji buvo aprūpinti ventiliatoriumi, o pareiškėjas nebuvo, neaišku kaip buvo įvertinti Alytaus PN pareigūnų veiksmai (neveikimas) sprendžiant pareiškėjui kilusią problemą dėl galimai per aukštos jo gyvenamosios patalpos oro temperatūros. Teismas pripažino, kad pareiškėjui nebuvo atsakyta pagal jo kreipimosi turinį, taip pat teismas nustatė, jog pareiškėjui buvo atsakyta praleidus terminą, tačiau teismas sprendė, kad konstatuoti formalūs procedūriniai pažeidimai, kurie nesudaro pagrindo spręsti apie pareiškėjui kilusią neturtinė žalą, be to, teismas atsižvelgė į tai, kad pats pareiškėjas nenurodo, kokia konkreti žala dėl konkrečių skundų nagrinėjimo pažeidimų jam kilo.

13. Teismas padarė išvadą, kad, pareiškėjui neįrodžius jam padarytos neturtinės žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

III. 14. Pareiškėjas J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas teigia, kad jis serga sunkiomis ir nepagydomomis ligomis, todėl maisto papildai jam yra ypač reikšmingi. Pareiškėjui būtini maisto papildai buvo paimti ilgam laikui, į pareiškėjo skundus nebuvo reaguota, todėl yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, nes pareiškėjui buvo sudarytos nepakeliamos kalinimo sąlygos, šis pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu.

16. Pareiškėjas pažymi, kad prie bylos medžiagos nėra pridėtas asmens kratos protokolas, nėra testavimo protokolo, todėl abejonės turėjo būti aiškinamos pareiškėjo naudai.

17. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovo atstovas nepaneigė jo teiginių apie privatumo pažeidimą imant šlapimo mėginį, priešingai, atsakovas atstovas patvirtino juos, todėl pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista.

18. Pareiškėjas pažymi, kad pareigūnai kratos metu elgiasi nepagarbiai, kratos metu išmėto daiktus, suplėšo, sulaužo juos.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nebuvo tinkamai ir laiku atsakyta į pareiškėjo prašymą, turėjo tai tinkamai įvertinti ir pasisakyti dėl diskriminacijos klausimo.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Alytaus PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas.

22. Alytaus PN pažymi, kad pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Alytaus PN neteisėtų veiksmų, atlyginimo priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo teises (operatyviai negrąžino maisto papildų, tinkamai ir laiku neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo), tačiau konstatavo, kad dėl šių pažeidimų negalėjo atsirasti žala, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjui nekilo žala, taip pat netinkamai įvertino Pažymą ir todėl nekonstatavo pareiškėjo privatumo pažeidimo.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl netinkamo pareigūnų elgesio kratos metu (pareigūnai išmėto daiktus, bendrauja nepagarbiai) iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai pripažino pareiškėjo teiginius dėl pažeidimų kratos metu deklaratyviais ir juos atmetė.

28. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad imant šlapimo mėginį, buvo pažeistas jo privatumas, teisėjų kolegija nurodo, kad šiuo atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažeidimo nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Aprašo 8 punktą asmens neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatomas: laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įsakymu nustatytose patalpose (8.1 p.); probacijos tarnybos pareigūnai patikrinimą atlieka patalpose, kurios atitinka higienos sąlygas (tualeto ar vonios kambarys) arba tokiomis sąlygomis, kad nebūtų žeminama tikrinamo asmens garbė ir orumas (8.2 p.). Pagal Instrukcijos 145 punktą visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti galvos apdangalą, nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių drabužių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą. Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Kratą atliekantis pareigūnas kratą atlieka nuosekliai, apčiupinėdamas suimtojo (nuteistojo) kūną iš viršaus į apačią, o paskui apsukęs nuteistąjį – iš apačios į viršų. Suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas nurodė (I t., b. l. 141), kad, prieš imant šlapimo mėginį, pareiškėjui buvo atlikta visuminė krata, todėl lieka neaišku, kokia buvo būtinybė palikti atviras duris ir stebėti pareiškėją (šių aplinkybių atsakovo atstovas neneigė), jei prieš paimant šlapimo mėginį, buvo atlikta visuminė krata ir jokių draudžiamų daiktų pas pareiškėją rasta nebuvo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo privatumas paimant šlapimo mėginį buvo pažeistas.

30. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyti 3 pažeidimai (pareiškėjo privatumo pažeidimas imant šlapimo mėginį; po kratos paimtų maisto papildų laiku negrąžinimas; skundo neišnagrinėjimas tinkamai ir laiku), pripažintina, kad pareiškėjas patyrė žalą ir turi būti sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

31. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyti pažeidimai negali būti vertinami kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (pareiškėjo privatumo pažeidimas imant šlapimo mėginį; po kratos paimtų maisto papildų laiku negrąžinimas; skundo neišnagrinėjimas tinkamai ir laiku), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Akcentuotina, kad visi pažeidimai buvo vienkartiniai, byloje nėra duomenų apie tai, kad nurodyti pažeidimai turėjo įtaką pareiškėjo sveikatai, byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis.

33. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus PN, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. (J.) J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo J. (J.) J. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. (J.) J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius

Arūnas Sutkevičius