Legislator Case Law & Legislation
e5918ecf-be2a-48ab-9cb3-0b5a5c31cd4c AI generated

e5918ecf-be2a-48ab-9cb3-0b5a5c31cd4c · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number e5918ecf-be2a-48ab-9cb3-0b5a5c31cd4c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui V. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyrius. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė D. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui V. G. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimus – pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu nustatytÄ atsakovo V.

Legislator headnote

AI generated

e5918ecf-be2a-48ab-9cb3-0b5a5c31cd4c · Klaipėdos apygardos teismas: IeÅ¡kinyje nurodoma, jog teismo nustatytu pereinamuoju laikotarpiu atsakovo V. G. ir nepilnamečių vaikų ryÅ¡ys nebuvo atkurtas, vaikai kaip ir anksčiau nenori bei atsisako (vengia) su tėvu bendrauti. Tokį vaikų nenorÄ bendrauti su tėvu lėmė paties atsakovo (kaip ir anksčiau) agresyvus, prieÅ¡iÅ¡kas, neadekvatus elgesys. Å iuo metu tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-938-524/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01912-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.13 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 9 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika MisiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D.

G. ieÅ¡kinį atsakovui V. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyrius. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė D. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui V. G. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimus – pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu nustatytÄ atsakovo V.

G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkÄ , nustatant, kad V. G. su vaikais bendrauja: dvejų metų laikotarpiu – vienÄ kartÄ per mėnesį – antrÄ jÄ mėnesio savaitę trečiadienį nuo 15.30 iki 17.00 val. Klaipėdos miesto pagalbos Å¡eimai centre, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui ir (arba) psichologui. Po dvejų metų laikotarpio – du kartus per mėnesį – antrÄ jÄ ir ketvirtÄ jÄ mėnesio savaitę trečiadienį nuo 15.30 iki 17.00 val.

Klaipėdos miesto pagalbos Å¡eimai centre, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui ir (arba) psichologui. Esant ieÅ¡kovės ir atsakovo susitarimui, vaikų norui ir pritarimui, atsakovas su vaikais bendrauja be tarpininkų Å¡alių suderintu kitu laiku ir (ar) kitoje sutartoje vietoje, pagal vaikų iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ ir valiÄ .

2. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymÄ , iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje, ir nustatyti laikinÄ atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ â€“ nepilnamečiai vaikai su atsakovu bendrauja D. G. ir V. G. suderintu laiku, dalyvaujant D. G. arba (ir) vaiko teisių apsaugos specialistui, iki 4 kartų per mėnesį, atsižvelgiant į vaikų norÄ , sveikatos bÅ«klę, vaikų užimtumÄ ugdymo procese.

3. IeÅ¡kovė nurodė, jog atsakovas yra nevaldomas, elgiasi itin agresyviai, teikia melagingus praneÅ¡imus policijai, persekioja ieÅ¡kovę ir vaikus, kurie jo bijo, todėl laikinųjų apsaugos priemonių Å¡iuo atveju taikymas yra itin svarbus nepilnamečių vaikų apsaugai nuo psichologinio atsakovo smurto. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu nustatytÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , įvertinus realiÄ situacijÄ , kad vaikai nenori ir atsisako bendrauti su atsakovu pagal teismo sprendimo nuostatas, atsižvelgus į vaikų interesus ir iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo siekiant stabilizuoti situacijÄ , užkirsti keliÄ agresyviems ir vienaÅ¡aliÅ¡kiems atsakovo veiksmams, grindžiamiems esamu teismo sprendimu, taip pat siekiant užtikrinti atsakovo galimybę bendrauti su vaikais praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

4. Atsakovas pateikė nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, jog nesutinka, kadangi Å¡alių tarpusavio santykiai yra labai įtempti ir susitarimas dėl susitikimų laiko tarp Å¡alių neįmanomas, todėl atsakovo ir vaikų bendravimas niekada neįvyktų. Atsakovas mano, kad mažiausiai ginčų sukeltų konkretus teismo įvardytas bendravimo laikas, nes tada nė viena Å¡alis negalėtų manipuliuoti situacija, turėtų iÅ¡ anksto derinti planus, kad bendravimas pavyktų. Atsakovas nesutinka, kad susitikimuose su vaikais dalyvautų ieÅ¡kovė ar kitas asmuo, nes ieÅ¡kovė yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi, jos buvimas bendravimo metu kels įtampÄ , neleis laisvai jaustis vaikams.

5. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone pateikė iÅ¡vadÄ dėl praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nurodė, jog Å¡alių dukrų ir tėvo bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų. Per metus nepavyko atkurti tėvo ir dukrų tarpusavio emocinio ryÅ¡io, iÅ¡lieka vaikų nenoras bendrauti su tėvu. Kadangi atsakovo dukros yra paauglės, geba ir pačios suformuoti nuomonę dėl bendravimo su tėvu bei iÅ¡reikÅ¡ti savo jausmus tėvui, todėl jų nuomonė yra labai svarbi nustatant bendravimo tvarkÄ su tėvu ir jos turi bÅ«ti iÅ¡klausytos teisme. Skyriaus nuomone, ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo su dukromis tvarka, esant ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja vaikų interesams.

6. IÅ¡klausius mergaičių nuomonę apklausos su psichologe metu mergaitės nurodė, kad nenori bendrauti su tėčiu nei tiesiogiai, nei kitomis ryÅ¡io priemonėmis, nes jis įžeidinėja jas, jų mamÄ , senelius, kritikuoja, kaltina, žemina jas, nepamena jokių gerų momentų su tėčiu, bijo jo, jaučiasi nesaugiai bÅ«damos su juo. Teigia, jog tėtis psichologiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai prieÅ¡ jas smurtauja. Tėčiui neįdomi jų nuomonė, jis nesiklauso jų. Mergaitės nenori bendrauti ir su tėčio giminaičiais, kadangi jie negražiai kalba apie jų mamÄ , nenori, kad tėtis bÅ«tų jų gyvenime, nemano, kad tėtis galėtų pasikeisti, nežino, kÄ daryti, kad bendravimas su juo bÅ«tų geresnis.

7. Pirmosios instancijos teisme 2021 m. liepos 13 d. gautas atsakovo atstovo praÅ¡ymas dėl psichologijos ekspertizės vaikams skyrimo, praÅ¡oma netenkinti praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki nebus paskirta ekspertizė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 8. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 13 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovės reikalavimų pagal ieÅ¡kinį įvykdymui užtikrinti teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, iki bus priimtas sprendimas byloje, – sustabdė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymÄ , iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje, ir nustatė laikinÄ atsakovo V.

G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ â€“ nepilnamečiai vaikai su atsakovu bendrauja D. G. ir V. G. suderintu laiku, dalyvaujant D. G. arba (ir) socialiniam darbuotojui, 2 kartus per mėnesį kas antrÄ savaitę, atsižvelgiant į vaikų poreikius, norus ir interesus, sveikatos bÅ«klę, vaikų užimtumÄ ugdymo procese.

9. Teismas nustatė, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu buvo pakeista Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-55-904/2017, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi, nustatyta atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka ir nustatyta tokia V. G. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka: 1) V.

G. vienerius metus nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos vienÄ kartÄ per savaitę trečiadienį nuo 15.30 val. iki 17 val., bendrauja su savo dukromis (duomenys neskelbtini) rajono paramos Å¡eimai centre, adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotoju; 2) po vienerių metų V. G. su vaikais bendrauja vienÄ kartÄ per savaitę trečiadienį saugioje ir vaikų interesus atitinkančioje aplinkoje, nedalyvaujant Klaipėdos rajono paramos Å¡eimai specialistams ir D. G., nuo 15.30 val. pasiimdamas mergaites iÅ¡ jų gyvenamosios ar ugdymo vietos ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19 val.; 3) esant ieÅ¡kovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų, atsakovas gali bendrauti su vaikais ir kitu su ieÅ¡kove suderintu laiku.

IeÅ¡kinyje nurodoma, jog teismo nustatytu pereinamuoju laikotarpiu atsakovo V. G. ir nepilnamečių vaikų ryÅ¡ys nebuvo atkurtas, vaikai kaip ir anksčiau nenori bei atsisako (vengia) su tėvu bendrauti. Tokį vaikų nenorÄ bendrauti su tėvu lėmė paties atsakovo (kaip ir anksčiau) agresyvus, prieÅ¡iÅ¡kas, neadekvatus elgesys. Å iuo metu tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

10. Teismas nurodė, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas darytina iÅ¡vada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali bÅ«ti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Å ia laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nustatyti laikinÄ nepilnamečių dukrų bendravimo su tėvu tvarkÄ yra pagrįstas, todėl turi bÅ«ti patenkintas.

11. Teismas nustatė, kad pirmasis susitikimas po teismo sprendimo įvyko 2019 m. liepos 10 d. ir truko tik kiek ilgiau nei pusvalandį. Per laikotarpį nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. teismo sprendimo priėmimo iki 2021 m. vasario 18 d. įvyko septyni atsakovo V. G. ir nepilnamečių vaikų susitikimai. IÅ¡ byloje pateiktų atsakovo ir vaikų susitikimų apraÅ¡ymų matyti, jog susitikimų metu vaikai patyrė V. G. įžeidinėjimus, užgauliojimus, priekaiÅ¡tus ir kritikÄ dėl neÅ¡iojamų akinių, aprangos, elgsenos.

Susitikimų metu vaikai jautėsi negalintys sakyti savo nuomonės, jų nebuvo klausiama ir klausomasi. V. G. dukroms aiÅ¡kino, kad jos privalo su juo kalbėti. Kas kartÄ vaikai į susitikimus vykti atsisakydavo dėl atsakovo nepagarbaus, agresyvaus elgesio su jais pačiais ir aplinkiniais asmenimis. Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovė pateikė iÅ¡vadÄ , jog atsakovo dukros yra paauglės ir geba pačios suformuoti nuomonę dėl bendravimo su tėvų bei reikÅ¡ti savo jausmus tėvui, todėl jos turi bÅ«ti iÅ¡klausytos teisme.

Atsakovas iš esmės neprieštaravo laikinos jo ir dukterų bendravimo tvarkos nustatymui, tačiau pabrėžė, jog ieškovės prašyme nurodyta bendravimo tvarka turi būti koreguojama, kadangi dėl įtemptų šalių tarpusavio santykių susitarimas tarp šalių dėl susitikimų su vaikais laiko neįmanomas.

12. Teismas įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, ieÅ¡kovės pateiktus duomenis, vaikų apklausos su psichologu metu duotų parodymų pagrindu nusprendė byloje esant pakankamai duomenų iÅ¡vadai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kiltų grėsmė nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Byloje yra pateikti duomenys, jog atsakovas V. G. bendraudamas su vaikais yra nuolat piktas ir priekaiÅ¡taujantis, kritiÅ¡kas kitų asmenų atžvilgiu.

Nors vaiko teisių pažeidimo neužfiksuota, tačiau vaikų ir tėvo tarpusavio bendravimo metu nuolat tvyro neigiamas emocinis fonas, o tai turi neigiamÄ Ä¯takÄ vaikų raidai bei pasaulėžiÅ«rai. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad vaikai prieÅ¡inasi susitikimams su tėvu. Vaikų apklausos metu dalyvaujant psichologui, mergaitės kategoriÅ¡kai įvardijo, jog nenori bendrauti su tėvu, nes nesijaučia saugiai bÅ«damos kartu su juo, bijo jo, nepamena jokio momento su tėvu, kuris bÅ«tų teikęs teigiamas emocijas, jaučia vien nuoskaudas, patirtas dėl tėvo.

Teismo vertinimu, pagal savo amžių ir brandÄ vaikai, kuriems apklausos metu buvo 13, 11 ir 9 metai, galėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu.

13. Teismas, atsižvelgdamas į duomenis, gautus vaikų apklausos metu, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie Å¡alių tarpusavio santykius, pripažino, jog Å¡ioje byloje yra nustatyti pagrindai taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, sukonkretinant susitikimų kiekį. Nors labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais, Å¡ioje bylos stadijoje įvertinus esančius duomenis, siekiant apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, tikslinga nustatyti tokiÄ laikinÄ atsakovo V.

G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ â€“ nepilnamečiai vaikai su atsakovu bendrauja D. G. ir V. G. suderintu laiku, dalyvaujant D. G. arba (ir) socialiniam darbuotojui, 2 kartus per mėnesį kas antrÄ savaitę, atsižvelgiant į vaikų poreikius, norus ir interesus, sveikatos bÅ«klę, vaikų užimtumÄ ugdymo procese. Teismo vertinimu, toks laikinas nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas sudarys sÄ lygas skyrium gyvenančiam vaikų tėvui dalyvauti auklėjant vaikÄ ir įgyvendinti tėvo teises ir pareigas vaikų atžvilgiu ir sureguliuos Å¡alių santykius ginčo nagrinėjimo metu.

14. Teismas pažymėjo, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų nereikalingos tuo atveju, jeigu abiem šalims pavyktų taikiai sutarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, tačiau, esant konfliktiškiems šalių santykiams, kol kas šalims nepavyksta priimti taikaus sprendimo, dėl to laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas iš dalies, nustatant, jog nepilnamečiai vaikai M.

G., V. G., L. G. su atsakovu bendrauja D. G. ir V. G. suderintu laiku, dalyvaujant D. G. arba (ir) socialiniam darbuotojui, 2 kartus per mėnesį kas antrÄ savaitę, atsižvelgiant į vaikų poreikius, norus ir interesus, sveikatos bÅ«klę, vaikų užimtumÄ ugdymo procese. Dėl praÅ¡ymo skirti psichologijos ekspertizę vaikams, kuriuo praÅ¡oma netenkinti praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo (neskyrimo) klausimas neatlikus ekspertizės iÅ¡ esmės neturi įtakos laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmui.

PraÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimas (tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo ar institucijos iniciatyva) gali bÅ«ti sprendžiamas pakartotinai, atsiradus naujų aplinkybių, jas įvertinus. PraÅ¡ymo dėl ekspertizės skyrimo sprendimas užtruks ilgesnį laikÄ ir tÄ patį laikÄ tęsis neaiÅ¡ki ir neapibrėžta situacija dėl vaikų bendravimo su atsakovu. Tam, kad nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, kad jiems bÅ«tų aiÅ¡kus ir suprantamas procesas, bendravimo su tėčiu tvarka, praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas kaip galima greičiau.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 15. Atsakovas V. G. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

16. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovas su vaikais normaliomis sÄ lygomis nebendrauja jau 6 metus – tai įvardijo ir pirmosios instancijos teisme 2021 m. liepos 2 d. apklausti vaikai. 2021 m. liepos 2 d. vaikų apklausos metu iÅ¡sakyti teiginiai rodo, jog vaikų atribojimas nuo atsakovo yra tokio masto, kad vaikai jau nebeįsivaizduoja jokios bendravimo su atsakovu galimybės. Pirmosios instancijos teismo teiginys, jog „laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas“, atspindi tai, kad nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka atsakovo atribojimas nuo vaikų bus tęsiamas toliau.

Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, jog atsakovas bendraudamas su vaikais „yra nuolat piktas ir priekaištaujantis, kritiškas kitų asmenų atžvilgiu“, kaip matyti iš turimų ir pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų, vaikų nenoro bendrauti su atsakovu priežastys nėra vien tik atsakovo nusiteikimas ar jo elgesys. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys ir įrodymai apie Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje 2018 m. vasario–birželio mėnesiais vaikams atliktas teismo psichologijos ekspertizes, surašytus teismo psichologijos ekspertizės aktus.

Tačiau pirmosios instancijos teismas pateiktų duomenų deramai neįvertino.

17. Atskirajame skunde teigiama, jog jau 2018 metais vaikų elgesyje pasireiÅ¡kė tėvų atstÅ«mimo sindromas – reiÅ¡kinys, kai vienas iÅ¡ tėvų (dažniausiai tas, su kuriuo vaikas gyvena po skyrybų) psichologiÅ¡kai manipuliuodamas ir darydamas įtakÄ vaikui nuteikia jį prieÅ¡ kitÄ iÅ¡ tėvų. Tai įvardijo vaiko teisių apsaugos specialistai. Kaip matyti tiek iÅ¡ ekspertizės aktų, tiek iÅ¡ vaikų apklausų teisme, vaikams yra pasireiÅ¡kę visi Å¡io reiÅ¡kinio požymiai.

Bendraudami iÅ¡ esmės tik su ieÅ¡kove ir jos iÅ¡plėstine Å¡eima, vaikai toliau girdi neigiamus atsakovo apibÅ«dinimus ir tokiu bÅ«du nuteikiami prieÅ¡ atsakovÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neatsižvelgė į atsakovo atstovo praÅ¡ymÄ atidėti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarstymÄ ir skirti byloje ekspertizę vaikų bÅ«senai nustatyti, kartu ir siekiant įvertinti, kokiomis priemonėmis ir bÅ«dais bÅ«tų galima atkurti sutraukytÄ atsakovo ryšį su vaikais, skubotai pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios ir toliau neleis atkurti atsakovo ir vaikų bendravimo.

Pirmosios instancijos teismui nustačius atsakovo su vaikais bendravimo tvarkÄ , vien ieÅ¡kovės nenoro susitarti pakaktų, kad atsakovo susitikimas su vaikais nevyktų. Atsakovo bendravimas su vaikais tik dalyvaujant institucijų darbuotojams atsakovo ir vaikų ryÅ¡io atkurti nepadės, kadangi paÅ¡alinių asmenų dalyvavimas bendraujant kelia įtampÄ , patys vaikai neturėtų bÅ«ti stebimi ir kontroliuojami, o vien tai, kad vaikams nebÅ«tų sudaryta galimybės bendrauti su atsakovu be priežiÅ«ros, toliau ardo atsakovo ir vaikų santykius.

Atsakovo ir vaikų bendravimas tik dalyvaujant ieÅ¡kovei neleidžia atkurti tėvo ir dukrų santykių – tai rodo net ir paties ieÅ¡kinio argumentai. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės tik patvirtina vaikų atskyrimo nuo atsakovo ir jų nuteikimo prieÅ¡ atsakovÄ faktus, tačiau teismo nustatyta laikinoji apsaugos priemonė ir toliau iÅ¡laikys esamÄ ir nei atsakovo, nei vaikų interesų neatitinkančiÄ padėtį. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju vertino tik vaikų iÅ¡sakytÄ nenorÄ bendrauti su atsakovu, tačiau neįvertino Å¡io nenoro susiformavimo aplinkybių ir vaikų interesų bendrauti su abiem tėvais.

18. IeÅ¡kovė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti.

19. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodoma, kad iÅ¡ atsakovo atskirojo skundo turinio matyti, kad jame selektyviai iÅ¡ konteksto iÅ¡imti tam tikri 2018 m. psichologijos ekspertizės akte bei 2021 m. liepos 2 d. teismo posėdyje vaikų paminėti teiginiai, posakiai, kurie, atsakovo nuomone, pagrindžia tariamas vaikų nenoro su juo bendrauti priežastis. Atsakovas absoliučiai kritiÅ¡kai nevertina savo elgesio, neįsiklauso į vaikų nenoro bendrauti su juo motyvus, nevertina įvykių, vykusių pastaraisiais metais, ignoruoja informacijÄ apie jo ir vaikų susitikimų kokybę, jų trukmę, jo elgesį susitikimų metu.

Atsakovas ignoruoja faktines aplinkybes apie tai, kad vaikai tiesiogiai matė ir dalyvavo jam agresyviai elgiantis, demonstruojant psichologinį smurtÄ ne tik prieÅ¡ juos pačius, bet ir prieÅ¡ vaiko teisių darbuotojus (pakeista apytiksliai 10 specialistų), BĮ Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centro darbuotojus, pedagogus. Atsakovui neįtinka jokie specialistai, jų veiksmus jis skundžia įvairioms tarnyboms, ieÅ¡kovę ir jos Å¡eimÄ terorizuoja nepagrįstai kviesdamas policijÄ , nuolat daro telefoninių pokalbių, susitikimų garso ir vaizdo įraÅ¡us, iÅ¡ specialistų reikalauja protokolų ir jų veiklos tarnybinių patikrinimų.

Vertinant atsakovo agresyvų neadekvatų elgesį, kyla pagrįstų abejonių dėl jo paties psichinės sveikatos, kuri nuo 2015 metų tik blogėjo, yra pagrindo baimintis ne tik dėl vaikų psichologinio, bet ir dėl fizinio saugumo, todėl vienų vaikų palikti su atsakovu bendrauti niekaip negalima. Vaikų baimė ir nenoras bendrauti su atsakovu yra paremti jų asmeniniu patyrimu. Atsakovas nesivadovavo nė viena rekomendacija, nelankė psichologo, psichiatro konsultacijų, nedalyvavo tėvystės socialinių įgūdžių mokymuose, šeimos konferencijose.

20. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ teigiama, jog atsakovas nepagrįstai reikalauja nepilnamečiams vaikams dar kartÄ atlikti psichologijos ekspertizę. Pažymėtina, kad tokio civilinėje byloje pareikÅ¡to praÅ¡ymo nepalaikė nei ieÅ¡kovė, nei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyrius savo 2021 m. liepos 21 d. teismui pateiktoje iÅ¡vadoje. Atitinkamo atsakovo praÅ¡ymo teismas netenkino 2021 m. liepos 29 d. nutartimi.

VisiÅ¡kai pritartina nutartyje iÅ¡dėstytiems teismo motyvams. Kaip teisingai pažymėjo teismas, ginčas tarp Å¡alių dėl bendravimo su vaikais vyksta jau nuo 2015 metų, 2018 metais vaikams buvo atlikta psichologijos ekspertizė, 2021 m. liepos 2 d. vaikai, dalyvaujant teismo psichologei, buvo apklausti teismo posėdyje. Atsižvelgiant į duotus paaiÅ¡kinimus, pakankamai subrendusių pagal amžių (13, 11 ir 9 metų) vaikų ankstesnės teismo psichologijos ekspertizės metu ir Å¡iuo metu dalyvaujant psichologui nurodytas atsisakymo bendrauti su tėvu priežastis, matyti, kad jos yra sÄ lygotos iÅ¡imtinai paties atsakovo negatyvaus, agresyvaus, neadekvataus elgesio.

Dar viena vaikų psichologijos ekspertizė nėra tikslinga ir, kaip teisingai nurodė teismas, bÅ«tų perteklinis veiksmas vaikų psichinės sveikatos atžvilgiu. Atsakovo skundo teiginiai apie dar vienos ekspertizės bÅ«tinumÄ yra deklaratyvÅ«s, atsakovas net nesiteikė dalyvauti 2021 m. liepos 2 d. teismo posėdyje, kuriame buvo apklausiami vaikai, tai rodo, kad vaikų nuomonė jam iÅ¡ esmės nėra svarbi, Å¡iÄ nuomonę jis tiesiog ignoruoja, agresyviai savanaudiÅ¡kai reikalaudamas vaikų bendravimo su juo, nepaisant vaikų psichologinės bÅ«klės ir vaikų interesų į saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ .

Pažymėtina, jog V. G. pats nenori ieÅ¡koti priimtinų bendravimo su vaikais bÅ«dų (nesilanko pas psichologus ir kitus specialistus, atvirai ignoruoja bet kokiÄ Vaiko teisių apsaugos tarnybos ar kitų institucijų siÅ«lomÄ pagalbÄ ), nors tokie bÅ«dai buvo jam siÅ«lomi nuo pat 2015 metų, todėl atsakovo argumentai, kad pakartotinė ekspertizė reikalinga tam, kad bÅ«tų įvertinta, kokiomis priemonėmis ir bÅ«dais bÅ«tų galima atkurti atsakovo ryšį su vaikais, yra deklaratyvÅ«s ir neatitinka tikrovės.

21. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodoma, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, jog pagal nutartimi nustatytÄ bendravimo tvarkÄ vien ieÅ¡kovės nenoro pakaktų, kad atsakovo susitikimas su vaikais neįvyktų, kadangi ieÅ¡kovės subjektyvus noras ar nenoras pagal skundžiamÄ nutartį nėra ir negali bÅ«ti sÄ lyga vaikams su juo nebendrauti, kadangi bendravimo laikas nutartyje yra siejamas tik su vaikų poreikiais, norais ir interesais, jų sveikatos bÅ«kle, vaikų užimtumu ugdymo procese. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo bendravimas su vaikais vyksta dalyvaujant ieÅ¡kovei ir arba (ir) socialiniam darbuotojui, kadangi, kaip minėta, vaikai atsakovo bijo, likti su juo vieni nenori, be to, tai bÅ«tų nesaugu vaikams atsižvelgiant į atsakovo psichikos bÅ«klę.

Ä®tampÄ Å¡iuo atveju sukelia ne paÅ¡aliniai asmenys, o pats atsakovas susitikimų metu filmuodamas vaikus prieÅ¡ jų valiÄ bei elgdamasis neadekvačiai. Teismas konstatuoja: Atskirasis skundas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

23. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės bylos medžiagos. Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis, kuria tenkintas iÅ¡ dalies ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Å ia nutartimi ieÅ¡kovės D. G. reikalavimų pagal ieÅ¡kinį įvykdymui užtikrinti teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, iki bus priimtas sprendimas byloje, – sustabdė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymÄ , iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje, ir nustatė laikinÄ atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ â€“ nepilnamečiai vaikai su atsakovu bendrauja D.

G. ir V. G. suderintu laiku, dalyvaujant D. G. arba (ir) socialiniam darbuotojui, 2 kartus per mėnesį kas antrÄ savaitę, atsižvelgiant į vaikų poreikius, norus ir interesus, sveikatos bÅ«klę, vaikų užimtumÄ ugdymo procese.

25. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas deramai neįvertino pateiktų duomenų. Nurodoma, kad vaikų atribojimas nuo atsakovo yra tokio masto, kad vaikai jau nebeįsivaizduoja jokios bendravimo su atsakovu galimybės, tačiau vaikų nenoro bendrauti su atsakovu priežastys nėra vien tik atsakovo nusiteikimas ar jo elgesys. PaaiÅ¡kinama, jog jau 2018 metais vaikų elgesyje pasireiÅ¡kė tėvų atstÅ«mimo sindromas – reiÅ¡kinys, kai vienas iÅ¡ tėvų (dažniausiai tas, su kuriuo vaikas gyvena po skyrybų) psichologiÅ¡kai manipuliuodamas ir darydamas įtakÄ vaikui nuteikia jį prieÅ¡ kitÄ iÅ¡ tėvų.

Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neatsižvelgė į atsakovo atstovo praÅ¡ymÄ atidėti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarstymÄ ir skirti byloje ekspertizę vaikų bÅ«senai nustatyti, kartu ir siekiant įvertinti, kokiomis priemonėmis ir bÅ«dais bÅ«tų galima atkurti sutraukytÄ atsakovo ryšį su vaikais, skubotai pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios ir toliau neleis atkurti atsakovo ir vaikų bendravimo. Nurodoma, jog ieÅ¡kovės ir (ar) institucijų darbuotojų dalyvavimas atsakovui bendraujant su vaikais atsakovo ir vaikų ryÅ¡io atkurti neleis ir nepadės, toliau ardys atsakovo ir vaikų santykius.

Teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės tik patvirtina vaikų atskyrimo nuo atsakovo ir jų nuteikimo prieÅ¡ atsakovÄ faktus, tačiau teismo nustatyta laikinoji apsaugos priemonė ir toliau iÅ¡laikys esamÄ ir nei atsakovo, nei vaikų interesų neatitinkančiÄ padėtį, be to, pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju vertino tik vaikų iÅ¡sakytÄ nenorÄ bendrauti su atsakovu, tačiau neįvertino Å¡io nenoro susiformavimo aplinkybių ir vaikų interesų bendrauti su abiem tėvais.

Faktinės bylos aplinkybės 26. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-928-1025/2019 buvo pakeista Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-55-904/2017, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1410-796/2017, nustatyta atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V.

G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka, ir nustatyta tokia V. G. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka: 1) V. G. vienerius metus nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos vienÄ kartÄ per savaitę trečiadienį nuo 15.30 val. iki 17 val. bendrauja su savo dukromis Klaipėdos rajono paramos Å¡eimai centre, adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui; 2) po vienerių metų V. G. su vaikais bendrauja vienÄ kartÄ per savaitę trečiadienį saugioje ir vaikų interesus atitinkančioje aplinkoje, nedalyvaujant Klaipėdos rajono paramos Å¡eimai centro specialistams ir D.

G., nuo 15.30 val. pasiimdamas mergaites iÅ¡ jų gyvenamosios ar ugdymo vietos ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19 val.; 3) esant ieÅ¡kovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų atsakovas gali bendrauti su vaikais ir kitu su ieÅ¡kove suderintu laiku.

27. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-46-267/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-928-1025/2019 paliktas nepakeistas.

28. IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu nustatytÄ atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkÄ , nustatant, kad V. G. su vaikais bendrauja: dvejų metų laikotarpiu – vienÄ kartÄ per mėnesį – antrÄ jÄ mėnesio savaitę trečiadienį nuo 15.30 iki 17.00 val. Klaipėdos miesto pagalbos Å¡eimai centre, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui ir (arba) psichologui, po dvejų metų laikotarpio – du kartus per mėnesį – antrÄ jÄ ir ketvirtÄ jÄ mėnesio savaitę trečiadienį nuo 15.30 iki 17.00 val.

Klaipėdos miesto pagalbos Å¡eimai centre, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui ir (arba) psichologui. Esant ieÅ¡kovės ir atsakovo susitarimui, vaikų norui ir pritarimui, atsakovas su vaikais bendrauja be tarpininkų Å¡alių suderintu kitu laiku ir (ar) kitoje sutartoje vietoje pagal vaikų iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ ir valiÄ .

29. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymÄ , iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje, ir nustatyti laikinÄ atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ â€“ nepilnamečiai vaikai su atsakovu bendrauja D. G. ir V. G. suderintu laiku, dalyvaujant D. G. arba (ir) vaiko teisių apsaugos specialistui, iki 4 kartų per mėnesį, atsižvelgiant į vaikų norÄ , sveikatos bÅ«klę, vaikų užimtumÄ ugdymo procese.

30. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmėtė, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Klaipėdos apylinkės teismas nagrinėdamas iÅ¡ naujo klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmė Å¡ioje byloje skundžiamÄ 2021 m. liepos 13 d. nutartį.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo 31. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi teismas dar nėra iÅ¡nagrinėjęs bylos iÅ¡ esmės ir skundžiama nutartimi buvo iÅ¡spręstas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Pažymėtina, jog pagal savo tikslÄ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumÄ , status quo iÅ¡saugojimÄ ; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sÄ lygas užtikrinti asmenų teisių apsaugÄ , ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimÄ , kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios keliÄ Å¾alai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.

Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobÅ«džio byla nagrinėjama, į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikÅ¡mingas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo realų įvykdymÄ , padėti iÅ¡vengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti keliÄ galimai žalai Å¡iems interesams atsirasti.

Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , gali bÅ«ti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikÅ¡tais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).

32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , nagrinėjant ginčus Å¡eimos santykiuose. Vienas iÅ¡ Å¡ių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikÅ¡mingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Todėl nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ , susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

33. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neatlieka iÅ¡samaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iÅ¡ esmės, teismas tik sprendžia klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ .

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.

Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

34. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti Å¡ias laikinÄ sias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vienÄ sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų; 3) įpareigoti vienÄ sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iÅ¡ vieno sutuoktinio laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areÅ¡tuoti turtÄ , kol bus iÅ¡spręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti iÅ¡laikymo mokėjimÄ ; 6) areÅ¡tuoti vieno sutuoktinio turtÄ , kurio verte bÅ«tų galima užtikrinti teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali bÅ«ti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas. Å i laikinoji apsaugos priemonė taikoma siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Å ia laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

35. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas kaip viena iÅ¡ vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Taigi, minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tačiau pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

36. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su skundžiamos nutarties motyvais ir argumentais. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-895/2019, atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo savo dviem dukroms, taip pat jam buvo skirta poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Taigi atsakovo netinkamas elgesys su vaikais jau yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

Byloje pateikti Å¡alių paaiÅ¡kinimai, ankstesniuose įsiteisėjusiuose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose civilinėse bylose nustatytos aplinkybės, institucijų iÅ¡vados, nepilnamečių vaikų apklausų su psichologe metu surinkti duomenys ir kiti įrodymai patvirtina tai, jog atsakovo santykis su nepilnamečiais vaikais yra visiÅ¡kai sutrikęs, vaikai pakankamai ilgÄ laikÄ su tėvu produktyviai nebendrauja, vaikai vengia bendravimo, yra itin prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę tėvo atžvilgiu.

Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Matyti, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-928-1025/2019 nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimo metu, t. y. tiek pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu, tiek ir vėliau, nepavyko atkurti ar bent kiek pagerinti atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų tarpusavio emocinių ryšių, išlieka vaikų itin stiprus vaikų nenoras bendrauti su tėvu. Situacija nuo šios tvarkos nustatymo momento iš esmės nėra pasikeitusi, šios tvarkos vykdymas ir šiuo metu yra itin komplikuotas, neduodantis teigiamų rezultatų.

Vaikų susitikimai su tėvu turi vykti be streso ir įtampos, kelti teigiamas emocijas bei šiltus jausmus. Atsakovo dukros yra paauglės, geba ir pačios suformuoti nuomonę dėl bendravimo su tėvu bei išreikšti savo jausmus tėvui. Jokia prievartos prieš vaikus forma yra negalima. Todėl atsakovo dukrų nuomonė dėl bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo yra labai svarbi. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu nustatyta tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka šiuo metu neatitinka geriausių vaikų interesų.

Akivaizdu, kad atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų susitikimai kiekvienÄ savaitę nedalyvaujant jų mamai ir (ar) specialistams, kaip tai numatyta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendime, Å¡iuo metu tik dar labiau didintų blogÄ vaikų psichologinę ir emocinę savijautÄ . Darytina iÅ¡vada, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams.

37. Teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, nusprendžia, kad bent jau laikinai, kol bus galutinai iÅ¡spręstas ginčas tarp Å¡alių, yra bÅ«tinas atsakovo bendravimo su dukromis apribojimas lyginant su nustatytu Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-928-1025/2019, t. y. atsakovo su vaikais susitikimų skaičiaus mažinimas ir vaikų mamos ar (ir) socialinio darbuotojo dalyvavimas susitikimų metu. Vaikų interesus nagrinėjamu atveju atitinka minimalus vaikų ir tėvo bendravimas pamažu paÅ¡alinant neigiamÄ Ä¯tampÄ .

Kadangi CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad Å¡eimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, o minėtos aplinkybės patvirtina, jog esama situacija kelia pagrįstÄ grėsmę interesams, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas laikinÄ jÄ apsaugos priemonę užtikrino vaikų interesų apsaugÄ .

38. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad bÅ«tent skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, iki bus iÅ¡spręstas ginčas tarp Å¡alių, geriausiai užtikrina vaikų interesų apsaugÄ , nepagrįstai nepažeidžia atsakovo teisių. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiÅ¡kia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrÄ bei iÅ¡vengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apeliacine tvarka vertinama nutartis bÅ«tent Å¡ių tikslų įgyvendinimÄ ir užtikrina. Apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ioms principinėms nuostatoms nenusižengė, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas iÅ¡spręstas prioritetiniais pripažįstant vaikų interesus į kuo sveikesnę emocinę ir psichologinę aplinkÄ , užkertant keliÄ tolesniam Å¡ių jų interesų intensyviam pažeidinėjimui bei žalos padidėjimui, tačiau kartu užtikrinant vaikų interesÄ bent minimaliai bendrauti su tėvu.

Pirmosios instancijos teismas, gindamas vaikų interesus, tinkamai iÅ¡sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ ir nepažeidė teisingumo, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų.

39. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, kokia ieÅ¡kovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Å ias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu teismas turės galimybę kompleksiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat iÅ¡tirti ir įvertinti visus Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus.

Tik iÅ¡samaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi bÅ«ti atsakyta į ieÅ¡kinio dalykÄ sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaikais negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatant specialiÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, kaip jau anksčiau buvo minėta, yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu. Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, pagerėjus atsakovo ir vaikų santykiams, Å¡alys gali kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

40. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R.

T. prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai, kaip neturintys reikÅ¡mės teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui, Å¡ioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

41. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, iki bus priimtas sprendimas byloje, – sustabdė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymÄ , iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje, ir nustatė laikinÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ â€“ nepilnamečiai vaikai su atsakovu bendrauja ieÅ¡kovės ir atsakovo suderintu laiku, dalyvaujant ieÅ¡kovei arba (ir) socialiniam darbuotojui, 2 kartus per mėnesį kas antrÄ savaitę, atsižvelgiant į vaikų poreikius, norus ir interesus, sveikatos bÅ«klę, vaikų užimtumÄ ugdymo procese.

Dėl bylos procesinės baigties 42. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. liepos 13 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas nutaria: Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Erika MisiÅ«nienė