2017-04-28 Nr. AB-9282-3-62-3-00373-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-308-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00373-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4–5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 1 999 999 999 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde žalą grindė aplinkybėmis, kad Kauno TI atsisakė informuoti teismą apie pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje, 2015 m. sausio 29 d. rašte Nr. 49-32 neteisingai nurodė, kad pareiškėjui artimieji nebandė perduoti vokų, pašto ženklų, popieriaus lapų, atsisakė pareiškėjui teikti 4 500 kcal maisto porciją, nors jam tokia porcija priklauso pagal kūno sudėjimą, ir nepaaiškino priežasčių, kodėl nevykdo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. teisės akto, kuriame yra nurodyta gausybė įvairių patiekalų, atsisakė teikti gydymą dėl danties skausmo, neišjungė garsinio signalo, vertė rengtis uniformą, stotis prieš pareigūną, 24 val. per parą vertė būti matomu, naktį neišjungė apšvietimo, neleido kiekvieną dieną maudytis, nesuteikė kirpėjo paslaugų, 23 val. per parą laikė uždarytą. Dėl tokių Kauno TI veiksmų (neveikimo) pareiškėjui kilo žala – pažeminimas, sudaryti nepatogumai, kančios. Prašė skundą tenkinti ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovo atstovas Kauno tardymo izoliatorius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 15-16) nurodė, kad pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, jog atsakovas neinformavo teismo apie pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje, kadangi pareiškėjo pranešimas teismui buvo išsiųstas laiku. Pažymėjo, kad artimųjų perduotame siuntinyje nurodytų daiktų nebuvo. Kauno TI suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą vykdo pagal nustatytus reikalavimus. Maistas suimtiesiems (nuteistiesiems) teikiamas remiantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 5 punktu, kuriame numatyta, kad tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas, religinius įsitikinimus. Suimtiesiems nedraudžiama už asmenines lėšas įsigyti papildomų maisto produktų, būtiniausių reikmenų izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Kauno tardymo izoliatoriaus administracija nustato būtiniausių maisto produktų ir reikmenų sąrašą, kuris atnaujinamas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl nesuteiktos medicininės pagalbos neatitinka tikrovės, nes jam buvo rekomenduota užsiregistruoti pas gydytoją, tačiau rekomendacijos pareiškėjas nevykdė. Pareiškėjo argumentai dėl naktį įjungto apšvietimo nepagrįsti, kadangi pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.3 punktą, kamerose privalo būti dieninis ir naktinis apšvietimas. Tvirtino, kad Kauno TI pareiškėjo atžvilgiu veikė teisėtai, pareiškėjo pretenzija atsakovui yra nepagrįsta.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam kalint Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pareiškėjas neturtinę žalą siejo su aplinkybe, kad Kauno TI atsisakė informuoti teismą apie pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

Bylos duomenimis, pareiškėjas V. K. 2015 m. sausio 14 d. į Kauno TI direktorių kreipėsi rašytiniu pareiškimu, kuriame nurodė, kad pareigūnų prašė persiųsti jo prašymą teismui faksu, tačiau pareigūnai jo dokumentus grąžino jam atgal (b. l. 20). Kauno TI, atsakydamas į pareiškėjo pareiškimą, 2015 m. sausio 29 d. raštu Nr. 49-33 V. K. paaiškino, kad teisės aktai nenumato tokių administracinių paslaugų (dokumentų siuntimo faksu) teikimo galimybės, taigi prašymas pareiškėjui buvo grąžintas. Pareiškėjui pasiūlyta informuoti teismą apie dalyvavimą posėdyje siunčiant voką (b. l. 7, 19).

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį suimtieji turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iš jų neribotą kiekį laiškų. Tardymo izoliatoriaus administracija suimtojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat suimtųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiško gavimo dienos. Teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenumato suimtojo teisės siųsti dokumentus faksu.

Bylos duomenimis, pareiškėjo 2015 m. sausio 14 d. prašymas teismui buvo išsiųstas tą pačią dieną, t. y. nepraleidus Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Šią aplinkybę patvirtina Kauno TI atsakymas pareiškėjui (b. l. 7, 19). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų išsiunčiant pareiškėjo laišką, skundo argumentai šioje dalyje atmesti kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad Kauno TI teigia netiesą nurodydamas, jog artimieji pareiškėjui nebandė perduoti vokų, pašto ženklų, popieriaus lapų.

Bylos duomenimis, pareiškėjas 2015 m. sausio 12 d. rašytiniu pareiškimu kreipėsi į Kauno TI direktorių, kuriame nurodė, kad 2015 m. sausio 10 d. artimieji bandė perduoti pareiškėjui siuntą – vokus, pašto ženklus ir popieriaus lapus, tačiau minėti daiktai pareiškėjui nebuvo perduoti (b. l. 18). Kauno TI, atsakydamas į šį pareiškimą, 2015 m. sausio 29 d. rašte Nr. 49-32 paaiškino, kad pareiškėjui buvo perduoti žurnalai (3 vnt.) ir laikraščiai (4 vnt.), tačiau pašto vokų, ženklų ir baltų lapų prašyme perduoti daiktus nebuvo (b. l. 8, 17). Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad siuntinyje minėtų daiktų nebuvo.

Teismas rėmėsi Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 55 punktu ir pažymėjo, kad, pagal aukščiau nurodytas teisės aktų normas, suimtajam gali būti perduodama siunta su vokais, pašto ženklais bei rašymo popieriumi, perduodant siuntinį pildomas prašymas perduoti siuntinį ar smulkųjį paketą.

Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad siuntinyje vokų, pašto ženklų ir popieriaus lapų nebuvo. Pagal Kauno TI 2015 m. sausio 29 d. raštą Nr. 49-32 V. K., minėti daiktai nebuvo nurodyti ir prašyme perduoti daiktus. Teismas nematė pagrindo abejoti minėtais duomenimis. Pareiškėjas deklaratyviai teigė, kad Kauno TI 2015 m. sausio 29 d. rašte Nr. 49-32 pateikta informacija, jog artimieji nebandė perduoti pareiškėjui vokų, pašto ženklų ir popieriaus lapų, yra melaginga, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien tik pareiškėjo paaiškinimo, kad rašte pateikta informacija yra melaginga, nepakanka. Teismas pažymėjo, kad bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą, todėl vertino, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai šioje dalyje atmestini.

Pareiškėjas neturtinę žalą siejo ir su netinkamu maitinimu. Skunde nurodė, kad atsakovas atsisakė teikti jam 4 500 kcal. maisto porciją, nors jam tokia porcija priklauso pagal kūno sudėjimą, be to, atsakovo atstovas nevykdė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. teisės akto, kuriame yra nurodyta gausybė įvairių patiekalų.

Teismas rėmėsi Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalimi, to paties straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Teismas pažymėjo, kad valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Minėti teisės aktai numato nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energinę vertę – ne mažiau kaip 2 298 kcal. Atsakovo į bylą pateiktas Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimo instituto Maisto tyrimų centro 2015 m. sausio 9 d. tyrimų protokolas patvirtina, kad vyrų paros maisto davinio energinė vertė Kauno TI tikrinimo metu – 2 496 kcal (b. l. 70–71). Be to, pagal Kauno TI direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-1-17 patvirtinto Maisto davinių teikimo tvarkos aprašo (b. l. 67–69) 10 punktą, išduoti pagamintą maisto davinį laikomiems įstaigoje nuteistiesiems ir suimtiesiems leidžia Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas remdamasis įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų organoleptinio (juslinio) patikrinimo rezultatais, įrašytais Pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale. Teismas taip pat sutiko su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad, esant poreikiui, pareiškėjas galėjo įsigyti maisto produktų už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas. Teismo vertinimu, minėti rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl mitybos normų pažeidimo. Pareiškėjas skunde neišdėstė maisto kokybės pažeidimo atvejų ir jų nekonkretizavo. Esant abstraktaus pobūdžio argumentams, nėra pagrindo minėto pobūdžio pažeidimų konstatavimui.

V. K. skunde nurodė, kad atsakovas atsisakė pareiškėjui teikti gydymą dėl danties skausmo. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui buvo rekomenduota užsiregistruoti priėmimui pas dantų gydytoją, tačiau pareiškėjas rekomendacijos neįvykdė.

Bylos duomenimis, pareiškėjas 2015 m. sausio 12 d. rašytiniu pareiškimu kreipėsi į Kauno TI direktorių nurodydamas, kad atvykęs į Kauno TI su terapeutu konsultavosi dėl skilusio danties, gydytojas jam skyrė vaistų, tačiau pareiškėjas visą savaitę kentė skausmą (b. l. 22). Kauno TI, atsakydamas į pareiškėjo skundą, 2015 m. vasario 9 d. rašte Nr. 49-46 V. K. atsakė, kad dėl danties skausmo šeimos gydytojas rekomendavo jam užsiregistruoti pas odontologą, tačiau pareiškėjas to nepadarė (b. l. 10, 21).

Teismas rėmėsi Suėmimo vykdymo įstatymo 101 straipsniu, Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-206 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų patekimo pas sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistus tvarkos aprašo 5 punktą, ir pažymėjo, kad, pagal aukščiau nurodytas teisės aktų normas, suimtieji patys registruojasi pas gydytojus. Remiantis Kauno TI 2015 m. vasario 9 d. raštu Nr. 49-46 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo“, pareiškėjas nebuvo užsiregistravęs odontologo konsultacijai, nors šeimos gydytojas rekomendavo užsiregistruoti. Teismas nematė pagrindo abejoti minėtais duomenimis. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl nesuteikto gydymo pareiškėjui (dėl danties skausmo), jo skundo argumentai šioje dalyje atmesti kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad jis 23 val. per parą buvo laikomas uždarytas.

Suimtųjų (nuteistųjų), laikomų tardymo izoliatoriuje, pasivaikščiojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis, įtvirtinantis nuostatą, jog suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 11 punkte, kuris nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovas pažeidė paminėtą teisinį reglamentavimą, taigi nėra pagrindo konstatavimui apie atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas neturtinę žalą siejo su aplinkybe, kad 24 valandas per parą buvo matomas. Pareiškėjas skunde aiškiai nenurodė, kokiomis aplinkybėmis jis buvo matomas, tačiau teismas pažymėjo, kad nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra – tai vienas esminių iš Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytų suėmimo vykdymo rėžimo reikalavimų. Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų priežiūrą atlieka šių įstaigų pareigūnai. Šių asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės, daroma asmenų krata ir pan. Taisyklių 14.2 punkte nustatyta, kad kamerose, be kita ko, gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis. Kamerų langai ir durys gali būti blokuojami apsaugos signalizacijos priemonėmis bei stebėjimo kameromis (16 punktas). Vaizdo stebėjimas Kauno TI vykdomas pagal Kauno TI direktoriaus 2014 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1-178 patvirtintą tvarkos aprašą (b. l. 78–80), kurio 4 punkte numatyta, kad vaizdo stebėjimas vykdomas siekiant užtikrinti pareigūnų, darbuotojų, darbo drausmės ir suimtųjų (nuteistųjų) asmenų apsaugą ir priežiūrą bei nustatytų rėžimo reikalavimų laikymosi kontrolę ir turto apsaugą. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad yra nuolat matomas, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai šioje dalyje atmestini.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo verčiamas stotis prieš pareigūnus. Tačiau teismas pažymėjo, kad pagal Kauno TI direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-259 patvirtintų Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių 5.4 punktą, bendraujant su įstaigos darbuotojais suimtieji ir laikinai atvežti, be kita ko, įėjus įstaigos darbuotojui į kamerą ar patalpą, kurioje jie tuo metu yra, privalo atsistoti ir pasisveikinti. Taip pat, pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punktą, suimtieji privalo vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose kaltės, pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad nebuvo leidžiama kiekvieną dieną maudytis ir negalėjo pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Tačiau teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems (suimtiesiems) maudytis po dušu ir kirptis kiekvieną dieną. Taisyklių 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovas pažeidė paminėtą teisinį reglamentavimą, taigi teismas nematė pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno TI jis kerpamas plikai.

Taisyklių 106 punkte nustatyta, kad naujai atvykusiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems atliekamas sanitarinis švarinimas. Tardymo izoliatorių personalui draudžiama reikalauti, kad suimtieji nusikirptų plikai, jeigu nėra medicinos specialisto rašytinio patvirtinimo, kad tai reikalinga dėl sveikatos ar higienos. Pagal Kauno TI direktoriaus 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-65 patvirtinto Kirpėjo paslaugos suteikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašo 4 punktą, kirpėjo paslauga – tai paprastas galvos plaukų kirpimas – tolygus galvos plaukų kirpimas (b. l. 81). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad atsakovas šias teisės normas pažeidė, kad neleido kirptis žirklėmis, reikalavo kirptis plikai, ir konkrečių pažeidimo aplinkybių nedetalizavo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmesti kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybe, kad kamerose naktį neišjungiamas apšvietimas. Tačiau, pagal Taisyklių 14.3 punktą, kamerose privalo būti įrengtas tiek dieninis, tiek ir naktinis apšvietimas. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad naktinis apšvietimas reikalingas kamerose laikomų asmenų kontrolei. Nustačius, kad naktinio apšvietimo įrengimas tardymo izoliatoriaus kamerose neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmesti kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad atsakovas atsisakė išjungti garsinį signalą, vertė rengtis uniformą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu. Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjo paaiškinimų šiuo atveju nepakanka. V. K. nepaaiškino, kas, jo nuomone, yra „psichologinis ginklas“, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo naudojamas, be to, teisinis reglamentavimas nenustato uniformos dėvėjimo tardymo izoliatoriuose. Teismas akcentavo, kad bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl garsinio signalo naudojimo ir vertimo dėvėti uniformą atmesti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai teismo laikyti pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog dėl skunde nurodytų aplinkybių sukeltos dvasinės kančios ir psichologiniai išgyvenimai sudaro pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Teismas pažymėjo, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad pateikė visus dokumentus, kuriais įrodė, jog jam sąmoningai atimta teisė į gynybą ir kad pareiškėjas kankinamas alkiu ir teikiant netinkamą maistą. Mano, jog pirmosios instancijos teismo veiksmai prieštarauja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir spręsti klausimą dėl baudos skyrimo pareiškėjui.

Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas nenurodė, kuo grindžia apeliacinio skundo argumentus. Pažymi, jog apeliantas nepateikė įrodymų, jog Kauno apygardos administracinis teismas pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo posėdis vyko tinkamu laiku, viešai ir nešališkai. Dėl teisės į gynybą atėmimo pažymi, kad pareiškėjas administracinėje byloje niekuo nebuvo kaltinamas, todėl teisė į gynybą jam negalėjo būti atimta. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo teisinius suimtųjų (nuteistųjų) maitinimo pagrindus ir nustatė, jog Kauno TI reikalavimų nepažeidė. Mano, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes teikia visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl neteisėtų Kauno TI veiksmų atlyginimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas V. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 1 999 999 999 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo veiksmai prieštarauja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Anot pareiškėjo, jam buvo atimta teisė į gynybą.

Kadangi pareiškėjas minėto pažeidimo plačiau nedetalizuoja, manytina, jog pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo užtikrinta teisė būti išklausytam. Tačiau su šiuo argumentu teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad pareiškėjas apie pirmosios instancijos teismo posėdį, vykusį 2015 m. birželio 10 d., buvo tinkamai informuotas (b. l. 37), teismo posėdyje dalyvavo, nušalinimų nereiškė, teikė teismui papildomus dokumentus, kuriuos prašė pridėti prie bylos, pasisakė dėl bylos esmės. Po minėto posėdžio bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir paskirtas kitas posėdis 2015 m. spalio 5 d., tačiau pareiškėjas pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 56). 2015 m. spalio 5 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atidėtas ir 2015 m. lapkričio 11 d. paskirtas kitas posėdis. Šį kartą pareiškėjas taip pat pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 82). Taigi, atsižvelgdama į tai, jog apie visus posėdžius byloje pareiškėjas buvo informuotas tinkamai, išreiškė savo poziciją dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose iš anksto, dalyvavo pirmajame teismo posėdyje ir galėjo pateikti paaiškinimus ir papildomus įrodymus, susipažinti su byloje esančia medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjui buvo tinkamai užtikrinta teisė būti išklausytam. Kitų pažeidimų, kurie galėtų būti siejami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas nenurodė, teisėjų kolegija tokių pažeidimų taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat pateikia argumentus dėl netinkamo maitinimo, laikant jį Kauno TI. Nurodo, jog buvo kankinamas alkiu.

Pirmosios instancijos teismas dėl minėto argumento pasisakė ir pažymėjo, kad mitybos normos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Teismas pažymėjo, kad minėti teisės aktai numato nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energinę vertę – ne mažiau kaip 2 298 kcal. Atsakovo į bylą pateiktas Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimo instituto Maisto tyrimų centro 2015 m. sausio 9 d. tyrimų protokolas patvirtina, kad vyrų paros maisto davinio energinė vertė Kauno TI tikrinimo metu – 2 496 kcal (b. l. 70–71). Teismas taip pat sutiko su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad, esant poreikiui, pareiškėjas galėjo įsigyti maisto produktų už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neišdėstė maisto kokybės pažeidimo atvejų ir jų nekonkretizavo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įrodinėjimo ypatumus viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose, kurie ne kartą akcentuoti tiek nacionalinių teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl maitinimo neatitikimo mitybos normoms skunde nedetalizavo ir nepagrindė. Tuo tarpu, remiantis atsakovo pateiktais objektyviais įrodymais apie pareiškėjui per parą tekusią mitybos normos energinę vertę, nustatyta, jog pareiškėjui per parą tekusi mitybos normos energinė vertė atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, jog buvo kankinamas alkiu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju byloje nenustatyta teisės aktų pažeidimų, kurie galėjo pareiškėjui sukelti neturtinę žalą.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovo manymu, pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teikdamas visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pozicija nepagrįsta, nes teisė į apeliaciją yra pareiškėjo procesinė teisė ir tik pats pareiškėjas gali pasirinkti, ar nori ja pasinaudoti. Apeliacinio skundo pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir tai yra pagrindas spręsti, ar apeliacinis skundas gali būti patenkintas. Tačiau vien faktas, jog pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, net jei vėliau paaiškėja, kad jis nėra pagrįstas, nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius