e5910ed4-5ec9-4d90-b047-7c0fa36e6efb · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-670-798/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00491-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.5.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,FAULANA“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FAULANA“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AVERE“, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų:

AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas, „If P&C Insurance AS“, „BTA Insurance Company“ SE , veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „FAULANA“ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi paskirtos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AVERE“ civilinės atsakomybės ir pareigos atlyginti nuostolius bankrutavusiai bendrovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovės BUAB „FAULANA“ ieškinį atmetė, atsakovei priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė žalos atsiradimo priežastimi nurodo, jos manymu, neteisėtÄ dviejų darbuotojų, dalyvavusių Å«kinėje komercinėje veikloje, įdarbinimÄ , t. y. Å«kinei komercinei veiklai vykdyti. Atsakovė į BUAB „FAULANA“ priėmė dvi darbuotojas – į turto valdytojos pareigas M. A. ir į vyriausiosios finansininkės pareigas V. L.. BUAB „FAULANA“ 2012 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administratorės veiklos ataskaitÄ .

Å ioje ataskaitoje nurodyta, kad administratorė priėmė sprendimÄ toliau vykdyti bankrutuojančiai bendrovei priklausančių patalpų nuomos sutartis, kurių terminas dar nepasibaigė, o taip pat sudarė ir naujas patalpų nuomos sutartis, bei sutartis, reikalingas tinkamam pastato eksploatavimui (elektros energijos, Å¡ilumos energijos, vandens tiekimui), nes veiklos tęsimas leidžia iÅ¡ gaunamų pajamų prižiÅ«rėti iÅ¡laikyti bendrovei priklausantį turtÄ , siekiant, kad pastatai bÅ«tų tinkamai paruoÅ¡ti pardavimui.

Iki pirmojo kreditorių susirinkimo bendrovei priklausančio turto, įskaitant ir nuomojamų patalpų, priežiÅ«ros / administravimo, buhalterinės apskaitos, teisinės paslaugos ir kitos iÅ¡laidos buvo apmokamos iÅ¡ BUAB „FAULANA“ administravimui skirtų lėšų. Ä® Å«kinės komercinės veiklos iÅ¡laidas buvo įtrauktos tik komunalinės paslaugos. Buhalterinės apskaitos tvarkymo ir turto priežiÅ«ros administravimo paslaugos, kurios didžiausia dalimi buvo susijusios su Å«kinės komercinės veiklos vykdymu, buvo įskaičiuotos į Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatytÄ lėšų sumÄ , kuriÄ administratorius turėjo teisę naudoti iki pirmojo kreditorių susirinkimo.

MinėtÄ sumÄ buvo leista naudoti ir buhalterinės apskaitos tvarkymo bei turto priežiÅ«ros / administravimo paslaugoms gauti. Teismas sutiko, kad negalima lyginti iki 2012 m. sausio 11 d. pirmojo (pakartotinio) kreditorių susirinkimo patirtas Å«kinės veiklos iÅ¡laidas, į kurias nebuvo įskaičiuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir turto priežiÅ«ros / administravimo suteiktos paslaugos, su vėliau iki 2014 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimo patirtomis Å«kinės veiklos iÅ¡laidomis, į kurias jau buvo įskaičiuoti BUAB „FAULANA“ darbuotojų, tvarkiusių buhalterinę apskaitÄ bei vykdžiusių turto priežiÅ«rÄ / administravimÄ , atlyginimai su atitinkamais mokesčiais.

Su ūkine komercine veikla susijusias išlaidas po pirmojo kreditorių susirinkimo buvo numatyta dengti ne iš administravimo išlaidų, o iš ūkinės veiklos gaunamų pajamų. Po pirmojo kreditorių susirinkimo likusiam laikotarpiui buvo nustatyta bendra administravimo išlaidų suma 17 522,01 Eur (60 500 Lt), įskaitant PVM, t. y. septyniskart mažiau, skaičiuojant mėnesiui, nei buvo patirta per 8 mėnesius iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Teismas pažymėjo, kad iš likusiam laikotarpiui skirtų 17 522,01 Eur (60 500 Lt) nebuvo galima dengti ūkinės komercinės veiklos išlaidų, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) reikalavimams, be to, ši suma buvo panaudota teisinėms paslaugoms apmokėti.

Teismas taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovės tos pačios rÅ«Å¡ies Å«kinės komercinės veiklos iÅ¡laidų bendra suma per mėnesį virÅ¡ijo atsakovės iÅ¡laidas 97 Eur (334 Lt) suma, o iki 2013 m. balandžio mėn., kai M. A. atlyginimas buvo 926,78 Eur, Å¡is skirtumas per mėnesį sudarė 297 Eur (1 025,4 Lt). Teismas sprendė, kad į bylÄ pateikti duomenys paneigė ieÅ¡kovės teiginius apie atsakovės administravimo laikotarpiu patirtas per dideles Å«kinės komercinės veiklos iÅ¡laidas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad esamas ieÅ¡kovės bankroto administratorius toms pačioms funkcijoms atlikti taip pat patyrė iÅ¡laidų, nes tos pačios rÅ«Å¡ies Å«kinei veiklai tęsti 2015 m. balandžio 30 d. sudarė Nekilnojamojo turto priežiÅ«ros sutartį su UAB „Zimi“ ir 2015 m. balandžio 14 d. sudarė Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB „P&P investicijos“. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kinyje nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai nepatvirtina egzistuojant visas privalomas atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas.

IeÅ¡kovė neįrodė, jog ji patyrė ieÅ¡kinyje nurodytÄ 86 548,14 Eur žalÄ dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovės pateikti įrodymai apie Å«kinės komercinės veiklos darbų apimtis bei Å«kinės komercinės veiklos analitiniai duomenys patvirtina, kad abi priimtos darbuotojos vykdė realias darbo funkcijas, todėl nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad darbuotojų priėmimas į darbÄ buvo nebÅ«tinas ir netikslingas. Be to, Å«kinė veikla nebuvo nuostolinga. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4.

Apeliaciniame skunde BUAB „FAULANA“, atstovaujama bankroto administratoriaus Antano Sadausko, praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-3431-661/2018 panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti BUAB „FAULANA“ ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo ir priteisti iÅ¡ atsakovės 86 548,14 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliantė nurodė, kad pirmasis pakartotinis jos kreditorių susirinkimas vyko 2012 m. sausio 11 d. Jo metu 7 klausimu „Administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimas“ atsakovei, kaip apeliantės bankroto administratorei, už įmonės administravimÄ iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos buvo nustatyta 250 000 Lt suma, o „iki įmonės iÅ¡registravimo kitoms iÅ¡laidoms (buhalterinės apskaitos, teisinės ir turto administravimo / priežiÅ«ros paslaugos, ryÅ¡io, paÅ¡to, skelbimų ir kanceliarinės iÅ¡laidos) patvirtinta bendra administravimo iÅ¡laidų suma 50 000 Lt plius PVM.“ Nepaisydama tokio kreditorių susirinkimo sprendimo, bankroto administratorė sudarė dvi darbo sutartis, pagal kurias buvo priimta vyr. finansininkė ir turto valdytoja, kurioms buvo mokamas darbo užmokestis, įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ (toliau – VSDFV) ir valstybės biudžetus.

Å ios iÅ¡laidos buvo priskirtos prie BUAB „FAULANA“ Å«kinės komercinės veiklos iÅ¡laidų ir įtakojo BUAB „FAULANA“ veiklos rezultatus. Apeliacinis skundas yra grindžiamas Å¡iais motyvais: 4.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normos. IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindė Ä®BÄ® 19 straipsnio 4 dalimi ir 23 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriuose yra įtvirtinta teisė bÅ«tent bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimui spręsti dėl bankrutuojančios bendrovės darbuotojų skaičiaus.

Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad kreditorių susirinkimo kompetencijai nepriskirta teisė nustatyti darbuotojų, dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, skaičių. Į 2012 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę nebuvo įtrauktas klausimas dėl naujų darbuotojų priėmimo, nors būtent atsakovė rengė susirinkimo darbotvarkę. Jokių kitų susirinkimų metu darbuotojų priėmimo klausimų svarstoma nebuvo. Taigi darbo sutartys buvo sudarytos be kreditorių susirinkimo pritarimo.

Taip pat ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai susiejo bankroto administratorės atlyginimo klausimÄ su administratorės teise vienasmeniÅ¡kai spręsti dėl bankrutuojančios bendrovės piniginių lėšų naudojimo. 4.2. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Ginčijamame sprendime teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovei kaip bankroto administratorei keliamų reikalavimų bei atitinkamai ginčo atveju atsakovės atliktų veiksmų neteisėtumo ir jų atitikimo kreditorių interesams, dėl ko padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė sudarydama darbo sutartis nepažeidė nei kreditorių reikalavimų nei bankroto administratorei keliamų veiklos reikalavimų. 4.2.1.

Teismas visiÅ¡kai nevertino to fakto, kad atsakovė darbo sutartis sudarė su asmenimis, kurie tuo pačiu metu dirbo UAB „MP Consulting Group“, kuri teikė atsakovei jo administruojamų kitų įmonių turto priežiÅ«ros ir administravimo paslaugas. Kitaip tariant, teismas laikė teisėtu ir pagrįstu atsakovės elgesį, kai BUAB „FAULANA“ įdarbinti asmenys, kurių darbo apimtis administruojant nedidelį kiekį nekilnojamojo turto objektų ir atitinkamai tvarkant nedidelės apimties buhalterijÄ , tvarkė ir kitų įmonių turto administravimo bei buhalterijos paslaugas, o darbo užmokestis Å¡iems asmenims buvo mokamas tik iÅ¡ BUAB „FAULANA“ lėšų. 4.2.2.

Teismas nevertino darbo sutarčių sudarymo atitikties kreditorių interesams. Darbo sutarčių galiojimo laikotarpiu (nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.) BUAB „FAULANA“ sumokėjo 86 548,14 Eur darbuotojoms, kurias atsakovė priskyrė Å«kinės komercinės veiklos iÅ¡laidoms, t. y. darbo užmokestis M. A. – 107 921,17 Lt (31 256,15 Eur); darbo užmokestis V. L. – 66 514,21 Lt (19 263,74 Eur); įmokos į VSDFV biudžetÄ â€“ 90 289,06 Lt (26 149,55 Eur); įmokos į valstybės biudžetÄ â€“ 34 108,39 Lt (9 878,70 Eur).

BUAB „FAULANA“ ūkinės komercinės veiklos pajamos per 2011 metų 8 mėnesius sudarė 22 192,77 Eur (vieno mėnesio vidurkis – 2 774,09 Eur), o sudarius darbo sutartis veiklos pajamos per 28 mėnesius sudarė 112 106,15 Eur (vieno mėnesio vidurkis – 4 003,79 Eur), tačiau toks pajamų padidėjimas net nepadengė padidėjusių ūkinės komercinės veiklos išlaidų, susijusių su darbo užmokesčio ir įmokų į VSDFV bei valstybės biudžetus mokėjimu. 4.2.3. Teismas neatskleidė bylos esmės ir nevertino atsakovės veiksmų teisėtumo.

IeÅ¡kovė neginčijo darbo sutarčių sudarymo fakto bei to, kad asmenys, įdarbinti pagal darbo sutartis, neatliko jokių funkcijų, tačiau ieÅ¡kovė kelia klausimus dėl to, kad tokių darbo sutarčių sudarymas, neatitiko nei BUAB „FAULANA“, nei jos kreditorių interesų. 4.2.4. Sprendime teismas neanalizavo ir netyrė, ar darbų apimtys, susijusios su BUAB „FAULANA“, suponavo poreikį sudaryti dvi darbo sutartis. 4.2.5. 2011 m. gegužės 19 d. Vilniaus apygardos teismas patvirtino 9 900 Lt sumÄ administravimo iÅ¡laidoms, patirtoms iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, padengti. 2017 m. balandžio 13 d.

Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria dar kartÄ patvirtino, jog 9 900 Lt suma buvo skirta visam laikotarpiui nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Atsižvelgiant į Å¡iuos įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog 2 867,24 Eur (9 900 Lt) suma (1 237,5 Lt / mėn.) septyniskart virÅ¡ijo pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ 17 522,01 Eur (60 500 Lt), yra akivaizdžiai klaidingos ir nepagrįstos.

5. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „AVERE“ prašė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka; priteisti bylinėjimo iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Reikalaujamų nuostolių atlyginimo laikotarpiu (2012 m. sausio 2 d. – 2015 m. balandžio 1 d.) galiojusi Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalies redakcija nustatė, kad bankroto administravimo iÅ¡laidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais iÅ¡mokų), kuriems bÅ«tina dalyvauti bankroto procese, iÅ¡skyrus darbuotojus, dalyvaujančius Å«kinėje komercinėje veikloje, iÅ¡laidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užterÅ¡to dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos iÅ¡laidos.

Prie bankroto administravimo iÅ¡laidų negali bÅ«ti priskiriamos iÅ¡laidos, susijusios su Å«kine komercine veikla, iÅ¡skyrus iÅ¡ Å«kinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimÄ Å«kinei komercinei veiklai mokamÄ atlyginimo dalį. Taigi bankrutuojančios įmonės iÅ¡laidos, kurios patiriamos po bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir skirtos konkrečiai vykdyti bankroto procedÅ«ras, laikytinos administravimo iÅ¡laidomis. Pažymi, kad kreditorių susirinkimui Ä®BÄ® nustatoma Å«kinės komercinės veiklos vykdymo kontrolės teisė sprendžiant dėl pačios Å«kinės komercinės veiklos tęsimo, atnaujinimo, apribojimo ar nutraukimo. 2012 m. sausio 11 d.

BUAB „FAULANA“ pirmasis (pakartotinis) kreditorių susirinkimas patvirtino administratoriaus veiklos ataskaitÄ . Ataskaitoje bei jos prieduose kreditorių susirinkimui buvo pateikti Ä®BÄ® nustatyti privalomi duomenys bei kita reikÅ¡minga informacija, įskaitant ir apie turto priežiÅ«ros / Å«kinės veiklos tęsimÄ , teisines bei apskaitos tvarkymo paslaugas. Pirmojo (pakartotinio) kreditorių susirinkimo nutarimai nebuvo skundžiami teismui, todėl turėjo privalomÄ galiÄ visiems BUAB „FAULANA“ kreditoriams.

Tai patvirtina aplinkybes, kad 2012 m. sausio 11 d. BUAB „FAULANA“ pirmasis (pakartotinis) kreditorių susirinkimas pritarė komercinės veiklos tęstinumui. Ä®vertinus tai, galima teigti, kad atsakovė – buvusi bankroto administratorė, galėjo savarankiÅ¡kai priimti sprendimus dėl darbo sutarčių sudarymo su asmenimis, kurių darbo santykiai bÅ«tų susiję tik su BUAB „FAULANA“ tęsiama Å«kine veikla. Atsakovė manymu, apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad tik bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti bankrutuojančios bendrovės darbuotojų skaičių, kurie gali dalyvauti, vykdant bankrutuojančios įmonės komercinę Å«kinę veiklÄ ir bankroto administratorius dėl to negali veikti savarankiÅ¡kai.

IeÅ¡kovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dalyje dėl neteisėtų atsakovės veiksmų pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės argumentai ir patiekti įrodymai byloje nepatvirtina, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus dėl kurių ieÅ¡kovė galėjo patirti 86 548,14 Eur nuostolį. Tai pat atsakovė mini, kad savo argumentams pagrįsti apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. priimtÄ nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2065/2014.

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl kreditorių susirinkimo išskirtinės teisės nustatyti darbuotojų, dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, skaičiaus apskritai nenagrinėjo. Byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl kreditorių teisės spręsti bankrutuojančios įmonės procedūros ateities krypčių pasirinkimo – ūkinės veiklos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo ir pan. Šioje nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl kreditorių susirinkimo teisės spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos įgyvendinimo.

Tačiau negali sutikti su apeliantės teigimu, kad administratorei sprendžiant klausimus, susijusius su Å«kinės komercinės veiklos iÅ¡laidų pobÅ«džio ir jų dydžio nustatymu ir teisės sudaryti darbo sutartis su Å«kinėje veikloje dalyvaujančiais darbuotojais bei nustatyti jiems atlyginimo dydžius, bankroto administratorei nesuteikiama teisė nustatyti Å¡ių darbuotojų skaičiaus. IÅ¡ esmės, tai reikÅ¡tų, kad vykdydama Å«kinę komercinę veiklÄ administratorė savarankiÅ¡kai gali pasitelkti tik kitus juridinius asmenis teikti paslaugas bankrutuojančiai įmonei. 5.2.

Byloje pateikti Å¡alių įrodymai patvirtina, kad pagal darbo sutarčių sudarytų su V. L. ir M. A. sÄ lygas, nurodytų darbuotojų darbo laikas BUAB „FAULANA“ sudarė 7 valandas per dienÄ . Tai, kad likusiu darbo laiko metu V. L. ir M. A. pagal darbo sutartis dirbo UAB „MP Consulting Group“, anaiptol nepaneigia aplinkybių nustatytų Å¡ioje byloje, kad BUAB „FAULANA“ vienaip ar kitaip buvo bÅ«tina užtikrinti tęsiamos Å«kinės veiklos vykdymo užtikrinimÄ ir dėl to buvo sudarytos darbo sutartis su nurodytomis darbuotojomis.

Administruojamų nekilnojamojo turto objektų skaičius ir su tuo susijusios paslaugų apimtis BUAB „FAULANA“ buvo pakankamai didelė, o darbuotojoms V. L. ir M. A. nustatytas darbo užmokesčio dydis galėjo bÅ«ti mokamas tik iÅ¡ BUAB „FAULANA“ gaunamų pajamų iÅ¡ komercinės Å«kinės veiklos. 5.3. Atsakovės teigimu, apeliantė klaidina teismÄ iÅ¡galvotais teiginiais, jog Å«kinėje komercinėje veikloje dalyvavusioms 2 darbuotojoms, buvo iÅ¡mokėta net 95 procentai visų iÅ¡ veiklos gautų pajamų, kai, tuo tarpu, neskaičiuojant mokesčių, darbuotojoms buvo iÅ¡mokėta tik 30 procentų pajamų gautų iÅ¡ Å«kinės veiklos.

Pažymėtina, kad vien turto eksploatavimui ir jo priežiūrai komunalinės išlaidos (el. energija, šildymas) visų išlaidų dalyje sudarė 45,5 procentai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių ir faktinių duomenų, kad dėl darbuotojoms išmokėto darbo užmokesčio BUAB „FAULANA“ patyrė kokių nors realių ūkinės veiklos nuotolių ar dėl ūkinės veiklos netinkamo vykdymo nebuvo išsaugotas ar juo labiau padaryta kokia nors žala bendrovės nekilnojamajam turtui.

Priešingai, BUAB „FAULANA“ turtas yra visiškai išsaugotas ir šiuo metu vyksta jo pardavimo procedūros. Atsakovės manymu, apeliantė visiškai nepagrįstai teigianti, kad įdarbinti asmenys neturėjo pakankami darbų apimties, kad įdarbintiems asmenims buvo mokamas nepagrįstai didelis darbo užmokestis ir dėl to teismas sprendime neįvertino administratoriaus neteisėtų veiksmų (neatskleidė bylos esmės). 5.4. Apeliantė pripažįsta, kad reikalaujamų atlyginti nuostolių laikotarpiu BUAB „FAULANA“ pajamos didėjo ir BUAB „FAULANA“ ūkinės veiklos rezultatas – pelnas.

Tokios faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, kad BUAB „FAULANA“ teisėtai vertėsi Å«kine komercine veikla, nes dėl tokios veiklos buvo mažinami dėl bankroto patiriami BUAB „FAULANA“ kreditorių nuostoliai ir tuo pačiu iÅ¡saugojamas bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas. 5.5. PrieÅ¡ingai, nei nurodė apeliantė pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime vertino abi atsakovės sudarytas darbo sutartis ir jų abiejų pagrindu sprendė, ar apeliantės reikalavimas atlyginti žalÄ nėra pagrįstas.

Todėl atsakovės nuomone, apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai teigiantis, kad teismas neatskleidė bylos esmės. 5.6. Paskutinė apeliantės nurodyta aplinkybė, kad teismas byloje neatskleidė jos esmės, jog ginčijamame sprendime teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog 9 900,00 Lt suma (1 237,5 Lt / mėn.) septyniskart virÅ¡ijo pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ (60 500,00 Lt). Tokia apelianto aplinkybė grindžiama tuo, kad 2011 m. gegužės 19 d. Atsakovė paaiÅ¡kina, kad Vilniaus apygardos teismas BUAB „FAULANA“ bankroto byloje patvirtino tik 2 867,24 Eur (9 900 Lt) sumÄ administravimo iÅ¡laidoms, patirtoms iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, padengti.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad teikdama teismui 2011 m. gegužės 11 d. praÅ¡ymÄ , aiÅ¡kiai pagrindė praÅ¡omų teismo patvirtinti administravimo iÅ¡laidų rÅ«Å¡is. Teismas tokį praÅ¡ymÄ patenkino, kadangi jis buvo pagrįstas. Todėl darytina iÅ¡vada, kad BUAB „FAULANA“ bankroto byloje teismas vis tik aiÅ¡kiai nustatė 2 867,24 Eur (9 900 Lt) sumÄ mėnesiui, o ne visam laikotarpiui nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 6.

Apeliantė prašė teismo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi, jos manymu, pirmosios instancijos teismas ne tik padarė materialiosios teisės normų pažeidimus, tačiau ir neatskleidė bylos esmės.

7. Pagal bendrÄ jÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

8. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

Pažymėtina, kad apeliantė, teikdama praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydama iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

9. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu bylÄ nagrinėjęs teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad bÅ«tų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vien ieÅ¡kovės pateiktas praÅ¡ymas bylÄ apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, nepateikus jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas, negali bÅ«ti pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

Dėl apeliacinio skundo tenkinimo iš dalies 10. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo klausimas.

11. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad 2011 m. kovo 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-79-392/2019 BUAB „FAULANA“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „AVERE“. 2011 m. gegužės 19 d. teismas nutartimi patvirtino 2 867,24 Eur (9 900 Lt) sumÄ , pagal BUAB „FAULANA“ administratorės UAB „AVERE“ įgalioto asmens R. P. pateiktÄ sÄ matÄ , skirtÄ bankrutuojančios įmonės administravimui iki pirmo įmonės kreditorių susirinkimo. 2012 m. sausio 17 d.

įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (patvirtinta bendra kreditorinių reikalavimų suma 4 520 405,30 Eur (15 608 055,42 Lt). 12. 2015 m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria atstatydino bankroto administratorę jos praÅ¡ymu iÅ¡ užimamų pareigų, o nauju administratoriumi paskyrė A. S.. Teismas nustatė, kad bankroto administratorė nurodė galimÄ interesų konfliktÄ , vykdant bankroto procedÅ«ras BUAB „FAULANA“ ir BUAB „Eglivita“, kai viena jų galimai bÅ«tų patvirtinta kitos kreditoriumi. 13. 2012 m. sausio 2 d.

BUAB „FAULANA“ ir V. L. sudarė Darbo sutartį Nr. 1 (toliau – Darbo sutartis Nr. 1), pagal kuriÄ V. L. buvo priimta į bendrovę dirbti vyr. finansininkės pareigose. Darbo sutartis Nr. 1 buvo nutraukta 2015 m. balandžio 1 d. Darbo sutartimi Nr.1 buvo nustatyta 5 darbo dienų darbo savaitė, 7 darbo valandų per dienÄ (35 valandų per savaitę) trukmė. Pagal Darbo sutartį Nr.1 Bendrovė įsipareigojo mokėti V. L. 637,16 Eur (2 200 Lt) dydžio darbo užmokestį. 14. 2012 m. sausio 2 d. BUAB „FAULANA“ ir M.

A. sudarė Darbo sutartį Nr. 2 (toliau – Darbo sutartis Nr. 2), pagal kuriÄ M. A. buvo priimta į bendrovę dirbti turto valdytojos pareigose. Darbo sutartis Nr.2 buvo nutraukta 2015 m. balandžio 1 d. Darbo sutartimi Nr.2 buvo nustatyta 5 darbo dienų darbo savaitė, 7 darbo valandų per dienÄ (35 valandų per savaitę) trukmė. Pagal Darbo sutartį Nr.2 Bendrovė įsipareigojo mokėti M. A. 3 200 Lt (926,78 Eur) dydžio darbo užmokestį.

15. IeÅ¡kovės atliktais skaičiavimais Darbo sutarties Nr.1 ir Darbo sutarties Nr.2 galiojimo laikotarpiu (nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.) bendrovė sumokėjo Å¡ias sumas (bendra iÅ¡laidų suma sudarė 86 548,14 Eur), kurias administratorė priskyrė bendrovės Å«kinės komercinės veiklos iÅ¡laidoms: darbo užmokestis M. A. – 31 256,15 Eur (107 921,17 Lt); darbo užmokestis V. L. – 19 263,74 Eur (66 514,21 Lt); įmokos į VSDFV biudžetÄ â€“ 26 149,55 Eur (90 289,06 Lt); įmokos į valstybės biudžetÄ â€“ 9 878,70 Eur (34 108,39 Lt).

16. Nutarties iÅ¡kelti BUAB „FAULANA“ bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienÄ bendrovei nuosavybės teise priklausė Å¡is nekilnojamas turtas:

1) Negyvenamos paskirties patalpos – neįrengta pastogė (duomenys neskelbtini);

2) Gamybinės paskirties statiniai (patalpos) (duomenys neskelbtini);

3) Pastatas – kūrybinės dirbtuves (duomenys neskelbtini);

4) Butas (duomenys neskelbtini);

5) Butas (duomenys neskelbtini);

6) Komercinės paskirties patalpos (duomenys neskelbtini);

7) Komercinės paskirties patalpos (duomenys neskelbtini);

8) Techninės paskirties patalpa (duomenys neskelbtini);

9) Techninės paskirties patalpa (duomenys neskelbtini);

10) Požeminė automobilio stovėjimo aikštelės vietos 219 ir 168 (duomenys neskelbtini);

11) Požeminė automobilio stovėjimo aikštelės vieta 113 (duomenys neskelbtini);

12) Žemės sklypas (duomenys neskelbtini);

13) Administracinės paskirties patalpos (duomenys neskelbtini);

14) VieÅ¡o maitinimo paskirties patalpos (duomenys neskelbtini). 17. 2012 m. sausio 11 d. įvyko bendrovės pakartotinis pirmasis kreditorių susirinkimas, kuriame be kitų klausimų buvo svarstomas klausimas dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo (3 klausimas). Bankroto administratorės ataskaita buvo patvirtinta, kreditorių nutarimas neskųstas. Administratorės įgaliotas asmuo susirinkimo metu taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino 2 867,24 Eur (9 900 Lt) plius PVM sumÄ mėnesiui, kuriÄ iki pirmojo kreditorių susirinkimo turi teisę naudoti bankroto administratorė UAB „AVERE“.

18. Tame pačiame susirinkime 7 klausimu buvo svarstyta dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo. Buvo nuspręsta, kad už įmonės administravimÄ bankroto proceso metu iki bendrovės iÅ¡registravimo, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, nustatyti bendrÄ administratoriui atlyginimo sumÄ 72 405 Eur (250 000 Lt) plius PVM; nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dienos iki įmonės iÅ¡registravimo kitoms iÅ¡laidoms (buhalterinės apskaitos, teisinė ir turto administravimo / priežiÅ«ros paslaugos, ryÅ¡io, paÅ¡to, skelbimų ir kanceliarinės iÅ¡laidos) patvirtinti bendrÄ administravimo iÅ¡laidų sumÄ 14 481 Eur (50 000 Lt) plius PVM.

19. Pagal pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktÄ bankroto administratorės veiklos ataskaitÄ iki 2011 m. gruodžio 30 d. bendrovė buvo iÅ¡nuomojusi tretiesiems asmenims bendrovei priklausančias patalpas, kurių bendras plotas sudarė 1 288,26 kv. m. Laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. bendrovė už patalpų nuomÄ gavo 18 500,80 Eur (63 879,57 Lt), o nuomininkų įsiskolinimas sudarė 3 691,97 Eur (12 747,64 Lt). Pagal tÄ pačiÄ veiklos ataskaitÄ bendrovės iÅ¡laidos, susijusios su patalpų nuoma, sudarė 6 096,48 Eur (21 049,95 Lt).

Taigi įvertinus bendrovės pajamas ir iÅ¡laidas, Å«kinės komercinės veiklos rezultatas per 2011 metų aÅ¡tuonis mėnesius sudarė 16 096,29 Eur. 20. 2014 m. gegužės 27 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo. Pagal pateiktÄ bankroto administratorės ataskaitÄ bendrovės Å«kinės komercinės veiklos pajamos už patalpų nuomÄ laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 11 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. sudarė 112 106,15 Eur (387 080,14 Lt), o iÅ¡laidos, susijusios su patalpų nuoma, – 109 234,18 Eur (377 163,81 Lt).

Taigi bendrovės Å«kinės komercinės veiklos rezultatas už nurodytÄ laikotarpį lygus 2 871,97 Eur.

21. Ä®BÄ® 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kai įmonės bankroto administratorius yra fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , o kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, Å¡is asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektas (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).

22. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs Ä®BÄ® 23 straipsnio 7 punktÄ ir sistemiÅ¡kai jį aiÅ¡kindamas kartu su Ä®BÄ® 23 straipsnio 5 punktu ir 36 straipsnio 3 punktu, padarė iÅ¡vadÄ , jog kreditorių susirinkimo kompetencijai nepriskirtina teisė nustatyti darbuotojų, dalyvaujančių Å«kinėje komercinėje veikloje, skaičių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kreditorių susirinkimo kompetencijÄ ir su tokia apygardos teismo iÅ¡vada sutikti negalima.

23. Ä®BÄ® 19 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu, skaičių pagal pareigybes nustato kreditorių susirinkimas. Å ių darbuotojų sÄ raÅ¡Ä sudaro administratorius. Taigi prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, Å¡is Ä®BÄ® straipsnis nustato teisę nustatyti darbuotojų, su kuriais bus sudarytos darbo sutartys, skaičių pagal pareigybes tik bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimui, bet tokia teisė nėra suteikta bankroto administratoriui.

24. Ä®BÄ® 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra įtvirtintos kreditorių susirinkimo teisės ir nurodyta, kad kreditorių susirinkimas nustato pagal pareigybes darbuotojų, kurie dirbs įmonės bankroto proceso metu, skaičių. Tačiau pagal bylos duomenis, V. L. buvo priimta į vyr. finansininkės pareigas, o M. A. – į BUAB „FAULANA“ turto valdytojos pareigas. Kreditorių susirinkimo, vykusio 2012 m. sausio 11 d., metu 7 darbotvarkės klausimu buvo svarstyta dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo. Kreditoriai sÄ matÄ patvirtino, tačiau iÅ¡ į bylÄ pateikto kreditorių susirinkimo protokolo nenustatyta, kad kreditoriams bÅ«tų teikiamas svarstyti klausimas dėl dviejų ar daugiau darbuotojų įdarbinimo bendrovėje, dėl galimų padidėsiančių iÅ¡laidų bendrovės Å«kinei komercinei veiklai vykdyti (įskaitant ir darbuotojų atlyginimÄ ). Pirmosios instancijos teismas į Å¡ias svarbias bylos aplinkybes neatsižvelgė.

25. Pažymėtina ir tai, kad kompetencija spręsti klausimus dėl Å«kinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sÄ matos tvirtinimo ir pan.) bankroto įstatymo yra deleguota bÅ«tent kreditorių susirinkimui (Ä®BÄ® 23 straipsnio 6 dalis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo iÅ¡raiÅ¡ka. Å i teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (Ä®BÄ® 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiÅ¡kas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

26. IÅ¡kėlus įmonės bankroto bylÄ , stabdoma jos Å«kinė veikla (kartais, kai ji naudinga įmonei, – tęsiama), taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatos, nustato administratoriaus teisę vadovauti bankrutuojančios, o ne bankrutavusios, įmonės Å«kinei komercinei veiklai (2012 m. sausio 11 d. susirinkime kreditoriai sprendė klausimÄ ir prabalsavo už tai, kad UAB „FAULANA“ turėtų bÅ«ti pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto).

Ä®BÄ® 31 straipsnio normos, reglamentuojančios administratoriaus teises ir pareigas likviduojant bankrutavusiÄ Ä¯monę, nenustato likviduojamos dėl bankroto įmonės administratoriui teisės vykdyti bankrutavusios įmonės Å«kinę komercinę veiklÄ . Pripažinta bankrutavusia įmonė pereina į likvidavimo stadijÄ , kurios paskirtis – parduoti visÄ Ä¯monės turtÄ ir atsiskaityti su kreditoriais. Likviduojama dėl bankroto įmonė gali sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę nurodytus sandorius.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais iÅ¡imtiniais atvejais gali susidaryti ir tokia faktinė situacija, kad po teismo sprendimo pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti jÄ dėl bankroto bus reikalingas tam tikras laiko tarpas, kol likviduojamos įmonės turtas bus parduotas dėl Å¡io turto specifinio pobÅ«džio ar savybių, kurio metu likviduojama įmonė iÅ¡ esmės galėtų turtÄ nuomoti ar kitaip naudoti Å«kinei komercinei veiklai, iÅ¡ to gaudama pajamų turto apsaugai, iÅ¡laikymui, administravimo procedÅ«roms, bet neapsunkindama turto realizavimo, arba tam tikrais atvejais gali bÅ«ti naudingiau parduoti turtÄ kaip veikiančio verslo dalį, gaunant tokiu bÅ«du iÅ¡ pardavimo didesnę naudÄ (pvz., patalpos, kurios gali bÅ«ti parduodamos kartu su nuomos teisės apsunkinimu, gaunant iÅ¡ nuomos pajamų laikotarpiu iki tokio turto pardavimo).

Tokiu atveju, esant motyvuotam ir pagrįstam administratoriaus prašymui, ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalies nuostata suteikia teismui teisę nutartyje likviduoti dėl bankroto įmonę leisti bankrutavusiai įmonei sudaryti tam tikrus sandorius, reikalingus įmonės turto vertei išsaugoti ar nuostoliams mažinti, net jeigu tai susiję su tam tikru ūkinės komercinės veiklos vykdymu iki bus parduotas turtas. Ši teismo teisė leisti sudaryti tam tikrus sandorius pagal ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalies normos turinį yra išimtis iš ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatytų apribojimų ir 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos administratoriaus kompetencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).

28. Taigi pagal aukščiau nurodytÄ teismų praktikÄ ir faktinės situacijos nagrinėjamoje byloje analizę, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimÄ dėl bankroto administratorės civilinės atsakomybės, neįvertino aplinkybių, kad pagal Ä®BÄ® 19 straipsnio 4 dalį ir 23 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ yra numatyta tik bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimui spręsti dėl bankrutuojančios bendrovės darbuotojų skaičiaus ir tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Todėl nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas turi įvertinti ar tikrai bankroto administratorė, esant aukščiau nurodytam teisiniam reguliavimui, turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, be kreditorių susirinkimo pritarimo, sudaryti darbo sutartis su darbuotojomis nuo 2012 m. sausio 2 d.

29. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad bendrovės vykdoma veikla nebuvo nuostolinga. Tačiau nagrinėdamas šį klausimÄ , teismas neatliko lyginamosios analizės pagal kuriÄ reikėjo palyginti Å«kinės komercinės veiklos rezultatus pasiektus laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d., t. y. per 8 mėnesius, bei laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 11 d. iki 2014 m. balandžio 30 d., t. y. per 27 mėnesius, bei iÅ¡tirti, kokiÄ Ä¯takÄ Å«kinės komercinės veiklos rezultatams turėjo dviejų darbuotojų įdarbinimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat neiÅ¡tyrė, kokias konkrečias funkcijas (pagal sudarytas darbo sutartis ir realiai) Å¡ios darbuotojos vykdė ir ar jų atliekamas visas funkcijas galima priskirti prie administravimo funkcijų ar prie Å«kinės komercinės veiklos vykdymo.

30. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir niekaip nepasisakė dėl to, kad atsakovė darbo sutartis sudarė su asmenimis, kurie tuo pačiu metu dirbo UAB „MP Consulting Group“, ir kurios teikė atsakovei jos administruojamų kitų įmonių turto priežiÅ«ros ir administravimo paslaugas. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nenustatyta, ar įvertinus priimtų darbuotojų darbo apimtis, mokamÄ darbo užmokestį, nustatytÄ darbo laikÄ , buvo bÅ«tina įdarbinti dvi darbuotojas į bankrutavusiÄ bendrovę ir tikslinga, siekiant užtikrinti Å«kinės komercinės veiklos tęstinumÄ .

Taip pat pabrėžtina ir tai, kad teismas nevertino darbo sutarčių sÄ lygų atitikimo protingumo, sÄ Å¾iningumo, proporcingumo principams, pačios bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesams. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad įmonės bankroto administratorius privalo tikslingai ir ekonomiÅ¡kai naudoti bankrutuojančios įmonės lėšas. Todėl yra bÅ«tina nustatyti visas aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinti formuojamÄ teismų praktikÄ bankroto bylose, tam, kad galima bÅ«tų atsakyti į klausimÄ , ar bankroto administratorė, vykdydama BUAB „FAULANA“ bankroto procesÄ tiek iki pirmojo kreditorių susirinkimo, tiek ir po jo, veikė atitinkamai taip, kaip reikalauja bankroto įstatymas, siekdama bankroto procedÅ«ros skaidrumo ir turėdama tikslÄ patenkinti kreditorių interesus.

31. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent: kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė, ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

32. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Apeliacinio proceso metu tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra ir negali bÅ«ti bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo visa apimtimi.

33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neiÅ¡siaiÅ¡kino visų klausimui spręsti svarbių aplinkybių, todėl byla dėl ginčijamo klausimo apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikÅ¡tų jos iÅ¡nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme, todėl tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ) bei apriboja Å¡alių teisę į apeliacijÄ . Todėl sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34. Lietuvos apeliaciniam teismui perdavus bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu (CPK 93, 98 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Gintaras Pečiulis Antanas Rudzinskas