N-575-372-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-372/2012

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-01188-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 50.15.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimo S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 19 d. nutarimu pripažino S. P. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnio („Kontrabanda“) 2 dalyje numatytą veiką. Teismas konstatavo, kad tai, jog S. P. 2010 m. lapkričio 26 d., apie 13.40 val., vykdamas automobiliu „VW Passat“ iš Rusijos Federacijos į Lietuvą žodžiu deklaravo, kad gabena du pakelius cigarečių, kai nepateikdamas muitinės kontrolei gabeno automobilyje įrengtoje slėptuvėje – 758 pakelius cigarečių (5466,06 Lt vertės), įrodo: tarnybinis pranešimas, administracinio teisės pažeidimo bei daiktų ir dokumentų paėmimo protokolai, N. K. paaiškinimas, fotonuotraukos, muitinės informacinis pranešimas, kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, jog nors S. P. teisme neprisipažino padaręs pažeidimą, nes automobiliu neva vyko kaip keleivis, tačiau liudytojas A. K. parodė, jog žodinę deklaraciją jis priėmė būtent iš S. P., kuris ir vairavo automobilį.

Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 8000 Lt baudą su kontrabandos daiktų ir automobilio konfiskavimu, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – anksčiau padaręs nusikaltimą, pažeidėjo asmenybę (bedarbis, nebaustas, vedęs) ir pažeidimo pobūdį. Dėl automobilio konfiskavimo teismas pabrėžė, kad jis specialiai pritaikytas kontrabandai gabenti, tokio automobilio grąžinimas sudarytų sąlygas panašaus pobūdžio pažeidimams daryti, todėl jis konfiskuojamas.

II. Nesutikdamas su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu, S. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde pakartotinai nurodo, jog jis automobilio nevairavo, o važiavo kaip keleivis, sustabdęs pakeleivingą mašiną. Pabrėžia, jog teismas rėmėsi muitinės pareigūnų tarnybiniais pranešimais, tačiau nei pačių pareigūnų, nei automobilio savininko neapklausė. Tvirtina, jog muitinės teritorija yra filmuojama, tačiau teismas tokių įrodymų neišreikalavo. Mano, jog teismas pažeidė ir automobilio savininko Ž. S. teises, nes jam nebuvo sudaryta galimybė įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Kauno teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti palaikydama apylinkės teismo nutarimo motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog S. P. kaltė, padarius ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo ir nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai.

S. P. jam inkriminuotą pažeidimą neigia iš esmės teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, taip pat apklausė liudytojais pažeidimą fiksavusius pareigūnus A. R., B. Ž., L. Č. ir A. K., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, vienareikšmiškai paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, jog liudytojai aiškiai ir nuosekliai parodė, jog S. P. buvo vienas, jokių paaiškinimų apie tai, kad ne jis vairavo, neteikė. Tuo tarpu pats S. P. savo paaiškinimus bylos eigoje keitė, t. y. 2010 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje aiškino, jog automobilį per valstybės sieną vairavo žmogus vardu Rimas, kuris pasišalino, o automobilį detaliam patikrinimui nuvarė pareigūnai (b. l. 19 – 20), 2011 m. sausio 3 d. teismo posėdyje jau teigė, jog automobilį detaliam patikrinimui vairavo pats, vairuotojas pasišalino priėjus pareigūnams (b. l. 32). Pabrėžtina, jog tiek liudytojų parodymais, tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės pateiktu Asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, sąrašu įrodyta, kad automobilį vairavo pats S. P. ir per valstybės sieną jis važiavo vienas, be to, jis turėjo ir automobilio techninį pasą bei užvedimo raktelius, o iki teismo nei viename procesiniame dokumente savo keliamos versijos neteikė, versiją apie buvimą tik keleiviu iškėlė tik teisme, pareigūnų parengtuose procesiniuose dokumentuose atsisakyti pasirašė, kas iš tiesų nekaltam asmeniui vertinama kaip nelogiškas ir nenaudingas elgesys.

Apeliantas tvirtina, jog teismas neišreikalavo muitinės teritorijos vaizdo įrašo, tačiau toks teiginys visiškai nepagrįstas. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 3 d. nutartimi kreipėsi į Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą su prašymų pateikti 2010 m. lapkričio 26 d. filmuotą medžiagą (b. l. 36), į ką buvo atsakyta, jog filmuotos medžiagos pateikimas dėl techninių kliūčių negalimas (b. l. 38 – 39). Ši informacija apeliantui buvo žinoma, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl teismo neaktyvios pozicijos bylos tyrime, vertinami kaip klaidinantys.

Dėl S. P. teiginių, jog apylinkės teismas pažeidė automobilio savininko Ž. S. teises, nes jam nebuvo sudaryta galimybė įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, pasakytina, jog apylinkės teismas tinkamai informavo Ž. S. apie bylos nagrinėjimą, tačiau šis į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų teismui neteikė ir byloje dėl savo pažeistų teisių gynimo nėra pareiškęs jokių reikalavimų, o apeliantas nėra įgaliotas ginti jo interesus.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentais naikinti apylinkės teismo nutarimą nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas