A-492-2831-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-2831/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02824-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 33.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui R. Ž.,

atsakovo atstovui Audriui Petkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal J. Ž. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja J. Ž. su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. BR6-167044 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja nurodė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio reikalavimų. Pažymėjo, kad dėl 2010 m. balandžio 26 d. pareiškėjos pateiktos paraiškos gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones Nr. 10-1005485231-Al-l (toliau – ir Paraiška) Agentūra yra priėmusi du galiojančius, tačiau vienas kitam prieštaraujančius sprendimus: 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu buvo pritaikyta bei vykdoma ilgalaikė sankcija, o šioje byloje ginčijamu sprendimu pritaikoma kita sankcija – trumpalaike sankcija. Paaiškino, kad dėl 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, kuriuo Agentūra nusprendė, jog pareiškėja pateiktais dokumentais neįrodė žemės dirbimo fakto, todėl laikė, jog nustatytas tyčinis deklaravimas, kas reiškia paraiškos davėjui ilgalaikes sankcijas, kurios tęsiasi net 3 ateinančius metus, yra pateikusi skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nurodė, kad apskundus šį sprendimą teismui, 2011 m. lapkričio 16 d. Agentūra priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą, kuriame nurodė, jog pakartotinai peržiūrėjus Paraišką, nustatė, kad pareiškėja įrodė, jog dirbo žemę, tačiau neįrodytas žemės valdymas, todėl Agentūra nusprendė ankstesnės ilgalaikės sankcijos nebetaikyti, bet pritaikyti vienkartinę sankciją – neišmokėti pagrindinės išmokos dalies (11 000,80 Lt). Pareiškėja vertino, kad Sprendimas turėtų naikinti pirmąjį sprendimą, tačiau pažymėjo, kad iš administracinėje byloje Nr. I-4120/2011 Agentūros pateikto atsiliepimo į skundą, matyti, jog Sprendimas nepanaikino ankstesnio Agentūros sprendimo. Akcentavo, kad Sprendime nenurodytas jo priėmimo pagrindas, kuo remiantis daroma išvada, kad neįrodytas žemės dirbimo faktas, jei prieš metus visa tai buvo laikoma įrodyta, Sprendime nėra aiškiai, išsamiai, suprantamai ir argumentuotai išdėstyta, kodėl Agentūra, neturėdama jokių papildomų dokumentų, nusprendė 2011 m. lapkričio mėnesį pakartotinai įvertinti Paraišką. Taip pat neaišku, kuo remiantis atsakovas paskaičiavo sankcijos dydį. Be to, Sprendime nurodyta, kad deklaruojamame lauke buvo nustatytas dvigubo ploto deklaravimo atvejis, tačiau iš Sprendimo nėra aišku, kas konkrečiai dvigubai deklaravo pareiškėja ar kiti asmenys.

Atsakovas Agentūra atsiliepime (b. l. 21–22) į pareiškėjos skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad administruojant Paraišką, buvo nustatytas neatitikimas: kontroliniame žemės sklype Nr. 216556-0592 esančio lauko Nr. 2 (16,83 ha 5GP-1 (ganyklos (pievos) (iki 5 m.))) dalis (10,00 ha), ir kontroliniame žemės sklype Nr. 216556-2010 esančio lauko Nr. 1 (7,86 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) dalis (2,38 ha) deklaruota kito pareiškėjo paraiškoje. Todėl 2010 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjai buvo išsiųstas paklausimas dėl deklaruotų duomenų neatitikimo, kuriame buvo prašoma pateikti minėtų žemės sklypų žemės valdymo teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. Atsakovas nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. ir 2010 m. lapkričio 22 d. buvo gauti pareiškėjos žemės valdymo teisę įrodantys dokumentai su žemės sklypo planu ir žemės dirbimą patvirtinantys dokumentai. Paaiškino, jog administruojant Paraišką, buvo laikoma, kad pareiškėjos Paraiškoje nustatytas tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis kontroliniame žemės sklype Nr. 216556-0592 deklaruotame lauke Nr.

2. Pagrindinė išmokos dalis pareiškėjai buvo nemokama, be to, pritaikyta 3 406,87 Lt dydžio ilgalaikė sankcija. Pažymėjo, kad Agentūra 2011 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-8149 pareiškėją informavo, jog dalis (751,20 Lt) pritaikytos ilgalaikės sankcijos buvo išskaičiuota iš atsietųjų nuo gamybos papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už 2010 m. deklaravimo metus. Atkreipė dėmesį, kad pakartotinai įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus ir turimą gyvulių kiekį dėl nustatyto dvigubo deklaravimo atvejo kontroliniame žemės sklype Nr. 216556-0592 deklaruotame lauke Nr. 2 buvo priimtas sprendimas peradministruoti Paraišką ir laikyti, kad žemės dirbimo faktas įrodytas.

Apie priimtą sprendimą pareiškėja buvo informuota 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 1670464, o 2011 m. lapkričio 10 d. pareiškėjai į jos Paraiškoje nurodytą banko sąskaitą buvo pervesta išskaičiuota 751,20 Lt suma, todėl 2011 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. BR6-(3.82)-8149 „Dėl ilgalaikės sankcijos išskaičiavimo“ yra negaliojantis. Aiškino, kad administruojant Paraišką buvo nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis, t. y., vieną žemės ūkio naudmenų plotą deklaruoja vienas ar keli kiti pareiškėjai. Pažymėjo, kad pareiškėjai teisines pasekmes sukelia Agentūros 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. 1670464, o 2011 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. BR6-(3.82)-8149 yra Paraiškos administravimo metu priimtas dokumentas, ir pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukėlė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu (b. l. 85–91) pareiškėjos skundą tenkino – Sprendimą panaikino ir priteisė pareiškėjai iš Agentūros 920 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas pareiškėjai nustato konkrečias teises bei pareigas, todėl laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuris turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus. Teismas konstatavo, kad priimant Sprendimą nebuvo laikytasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Teismas vertino, kad pareiškėja pagrįstai teigia, jog Sprendime nenurodoma, kokiu pagrindu jis buvo priimtas, kuo remiantis laikoma, kad žemės dirbimo faktas neįrodytas, jei prieš metus visa tai buvo laikoma įrodytu, bei kelia klausimus kodėl ir kurie pateikti duomenys iš teisingų staiga tapo klaidingi ar neteisingi, kodėl Agentūra, neturėdama jokių papildomų dokumentų, nusprendė 2011 m. lapkričio mėnesį pakartotinai įvertinti Paraišką. Tačiau teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, jog neaišku, kuo remiantis atsakovas paskaičiavo sankcijos dydį, nes tokia informacija skundžiamame rašte yra nurodoma. Pažymėjo, jog, kai Sprendime nėra pakankamai išsamiai nurodomi jo priėmimą sąlygoję objektyvūs faktiniai duomenys, patvirtinantys ne tik pažeidimo faktą, bet ir jo trukmę, mastą, sunkumą, pažeidėjo neteisėtus veiksmus, asmeniui, nesutinkančiam su priimtu sprendimu, apribojama galimybė paneigti savo kaltę, apskritai ginčyti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

III. Atsakovas Agentūra padavė apeliacinį skundą (b. l. 95–96) ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde dėsto argumentus, kuriuos buvo nurodęs atsiliepime į pareiškėjos skundą. Papildomai nurodo:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad iš Agentūros sprendimo neįmanoma suprasti kuo remiantis laikoma, kad žemės dirbimo faktas neįrodytas, nes tokio argumento Agentūra savo sprendimuose nėra nurodžiusi. Pažymi, kad administruojant pareiškėjos Paraišką buvo nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis. Paaiškina, kad įvertinusi pareiškėjos ir kito ginčo žemės sklypą deklaravusio asmens pateiktus įrodymus, Agentūra padarė išvadą, kad ne pareiškėja, o A. K. įrodė ginčo žemės sklypo valdymo faktą, todėl jam buvo išmokėtos išmokos už dvigubai persidengiantį plotą.

2. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad Sprendime nėra pakankamai išsamiai nurodomi jo priėmimą sąlygoję objektyvūs faktiniai duomenys, patvirtinantys ne tik pažeidimo faktą, bet ir jo trukmę mastą, sunkumą, pažeidėjo neteisėtus veiksmus. Paaiškina, kad apie dvigubą deklaravimą pareiškėja buvo informuota Agentūros 2010 m. rugpjūčio 13 d. paklausimu Nr. 1435751, kuriame buvo pateikta informacija apie tai, kad pareiškėjos Paraiškoje deklaruoti žemės plotai buvo deklaruoti kito pareiškėjo, bei išvardyti minėti žemės sklypai ir prašoma per 20 dienų nuo šio rašto išsiuntimo pateikti Agentūrai reikiamus dokumentus dėl žemės sklypų dirbimo bei žemės valdymo. Pirmuosius dokumentus Pareiškėja pateikė 2010 m. rugpjūčio 25 d., kitus – tik 2010 m. lapkričio 22 d., kai Agentūra turėjo pagrindą apskritai šių dokumentų nevertinti, kaip pateiktų ne laiku. Atsižvelgiant į 2010 m. lapkričio 22 d. naujai pateiktus dokumentus, buvo pakeistos pareiškėjai pritaikytos sankcijos. Paaiškina, kad vykdydama jai pavestus uždavinius, Agentūra priima paraiškas, atlieka jų vertinimą ir priima sprendimus dėl paramos skyrimo / neskyrimo, pagal patvirtintą tvarką atlieka techninę, administracinę ir finansinę paraiškų ir investicinių projektų kontrolę, o administracinės atsakomybės sąlygos pareiškėjų veiksmuose nėra nustatinėjamos.

3. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad buvo apribota pareiškėjos galimybė ginčyti Sprendimo teisėtumą. Pažymi, kad Sprendime buvo nurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir pareiškėja Sprendimo apskundimo teise pasinaudojo.

Pareiškėja J. Ž. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 111–113) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime dėsto argumentus, nurodytus skunde, papildomai atkreipdama dėmesį į tai, kad jai buvo apribota galimybė paneigti savo kaltę. Nurodo, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. ir 2010 m. lapkričio 22 d. pateikė žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus (2009 m. lapkričio 19 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 89 bei išrašą iš nekilnojamojo turto kadastro) su žemės planu ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus (galvijų pasų kopijas bei sąskaitas faktūras už pieną) ir įvertinusi šiuos dokumentus Agentūra padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė žemės dirbimo fakto kontroliniame žemės sklype Nr. 216556-0592 deklaruotame lauke Nr. 2, o vėliau tų pačių dokumentų pagrindu padarė išvadą, kad žemės dirbimo faktas įrodytas, tačiau neįrodyta žemės valdymo teisė, nors tokių, viena kitai prieštaraujančių išvadų, atsakovas nemotyvavo. Akcentuoja, kad pasėlių deklaravimas vykdomas sezonais, todėl kuo ilgiau delsiama išsiaiškinti tiesą tais pačiais kalendoriniais metais, tuo pareiškėjui vis mažiau galimybių įrodyti savo tikrąją tiesą. Teigia, kad Agentūrai pritaikius sankcijas neribotam laikui įšaldomos jai priklausančios didelės piniginės lėšos, ji negali vystyti savo žemės ūkio veiklos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. BR6-1670464 dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų, kuriuo, įvertinus 2010 m. balandžio 26 d. pateiktą paraišką, pritaikyta sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą – 32,29 ha, 11 000,80 Lt.

Pareiškėja 2010 m. balandžio 26 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė Paraišką reg. Nr. 10-1005485231-A1-1 gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m.

Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės plotus administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278, bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152.

Ginčijamame sprendime nurodyta, kad nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis kontroliniame žemės sklype Nr. 216556-0592 deklaruotame lauke Nr. 2, neįrodyta žemės valdymo teisė; pareiškėjos deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti yra 42,29 ha, faktiškai nustatytas – 32,29 ha, todėl pagrindinė išmokos dalis nemokama, taikoma sankcija dėl neteisingo deklaravimo – t. y. dėl didesnio žemės ūkio naudmenų ar pasėlių ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą panaikino nustatęs kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, nes sprendime nėra išsamiai nurodyti jo priėmimą sąlygoję faktiniai duomenys, neaišku, kuo remiantis paskaičiuotas sankcijos dydis.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pareiškėja apie žemės valdymo teisę kontroliniame žemės sklype Nr. 216556-0592 esančiam laukui Nr. 2 pateikė Agentūrai pažymėjimą iš nekilnojamojo turto registro, kuriame nurodoma, kad žemės sklypo plotas yra 21,04 ha, iš jo – 20,67 ha žemės ūkio naudmenos, pareiškėja valdo 1010/2104 minimo žemės sklypo dalių, tačiau deklaruoja 16,83 ha; jos deklaruojamas plotas 10 ha persidengia su kito asmens – A. K. deklaruojamu plotu.

Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apelianto apeliaciniame skunde nurodytus faktus, atkreipia dėmesį, kad jie nebuvo nurodyti nei ginčijamame sprendime, nei išdėstyti atsakovo atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui. Jų pagrįstai nevertino pirmosios instancijos teismas, nes tai reikštų, kad ginčijamas sprendimas papildomas argumentais ir motyvais, kurie nebuvo atskleisti jo priėmimo metu, tuo pačiu būtų apribota pareiškėjos teisė juos ginčyti. Nors dėl tų pačių aplinkybių jų negali vertinti ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nepripažindama šio apeliacinio skundo argumento pagrįstu, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja J. Ž. kartu su 2010 m. balandžio 26 d. paraiška Agentūrai pateikė pažymėjimą apie savo teises į žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinė byla Nr. I-1175-244/12, b. l. 31), kuriame nurodyta, kad ji valdo 1010/2104 dalių šio sklypo, o kita bendraturtė L. Y. – 1094/2104 dalių šio žemės sklypo, bei pateikė 2005 m. kovo 31 d. su L. Y. sudarytą jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią visas žemės sklypas buvo perduotas jungtinei veiklai ūkininko ūkio. Tai reiškia, kad pateikdama paraišką Agentūrai, pareiškėja veikė sąžiningai. Pareiškėjos atstovas apeliacinės instancijos teisme teigė, kad 2010 m. naudojo visą šį žemės sklypą, jo dalis išnuomota vėliau. Kitas apelianto nurodytas asmuo, deklaravęs tą patį žemės sklypą, paraišką pateikė 2010 m. birželio 12 d., pridėjo Nekilnojamojo turto registro išrašą, kad to paties žemės sklypo 10,02 ha nuomoja nuo 2010 m. birželio 5 d. Tačiau tokie duomenys, kai nėra pateikti duomenys apie žemės sklypo savininkų susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nėra pateiktas išnuomoto žemės sklypo perdavimo nuomininkui aktas su žemės planu, yra akivaizdžiai nepakankami daryti išvadas apie kurio nors asmens dvigubai deklaruotą plotą. Akivaizdu, kad pareiškėja visą ginčo žemės sklypą teisėtai valdė iki 2010 m. birželio 14 d., priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas šios aplinkybės neįvertino. Be to, nesant duomenų, kada ir kokia žemės sklypo dalis buvo perduota pagal nuomos sutartį, sprendimo argumentai dėl pareiškėjos visų 10 ha neteisingo deklaravimo negali būti laikomi pagrįsti faktiniais duomenimis.

Kitu argumentu apeliantas nurodo aplinkybę, kad apie dvigubą deklaravimą pareiškėja buvo informuota Agentūros 2010 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu Nr. 1435751 dėl deklaruotų duomenų neatitikimo (administracinė byla Nr. I-1175-244/12, b. l. 34), kuriame nurodė, kad kito asmens paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas ir paprašė pateikti nuosavybės, nuomos ar valdymo kitais pagrindais teisę patvirtinančius dokumentus, tame tarpe kontrolinio žemės sklypo Nr. 216556-0592 laukui Nr. 2. Pareiškėja, 2010 m. rugpjūčio 22 d. pateikdama atsakymą, nurodė, kad valdo žemės sklypą jungtinės veiklos sutarties pagrindu, žemės sklypo niekas nematavo (administracinė byla Nr. I-1175-244/12, b. l. 29). Toks susirašinėjimas patvirtina, kad pareiškėja iš Agentūros pranešimo nesužinojo konkrečių faktų apie kitų asmenų teises į ginčo žemės sklypo dalį, toks pranešimas negali būti vertinamas kaip papildantis ginčijamo sprendimo motyvus, pagrindžiantis jį objektyviais faktiniais duomenimis.

Remiantis aukščiau aptartais motyvais, apeliacinis skundas atmestinas, jame nuroti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė