e58acd3b-dfc3-4bbf-9149-9febce6a04de · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-746-880/2021 Proceso Nr. 1-01-1-10071-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.2. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 14 d. Širvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Černiauskaitei-Drazdienei, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui, kaltinamajam L.

S., nukentėjusiajai E. D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: L. S., gimęs (duomenys neskelbtini); kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalyje. Teismas, n u s t a t ė : L. S. pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: L. S. laikotarpyje nuo 2020 metų rugsėjo vidurio (ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos) iki 2021 m. balandžio 1 d. 15 val. (duomenys neskelbtini), E. D. priklausančiame miÅ¡ke (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) benzininiu pjÅ«klu nupjovė 29 žalius medžius: 16 beržų (kurių tÅ«ris 8,014 m³), 8 drebules (kurių tÅ«ris 5,48 m³), 2 egles (kurių tÅ«ris 1,34 m³), 2 Ä Å¾uolus (kurių tÅ«ris 0,363 m³), 1 blindę (kurios tÅ«ris 0,209 m³) ir Å¡iÄ medienÄ iÅ¡vežė (ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta transporto priemone) pardavimui, tokiu bÅ«du pagrobdamas 15,406 m³ medienos ir padarydamas E. D. 800 eurų turtinę žalÄ .

Å iais veiksmais L. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis L. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Jis parodė, kad nupjovė tris medelius (beržus) prie savo namų palei ribÄ , tačiau tiek kelmų, kiek buvo priskaičiuota jis nenupjovė. MalkÄ jis pardavė paėmęs medžius, kuriuos iÅ¡pjovė elektros tinklų darbininkai. Jis miÅ¡ko nuosavybės teise neturi, miÅ¡kas priklauso jo bobutei. Jis sutiko atlyginti žalÄ . Nukentėjusioji E. D. parodė, kad vagystės iÅ¡ jų miÅ¡ko tęsiasi 7 metus.

Jie yra dirbantys, tačiau važiuodami visada patikrina jiems priklausantį miÅ¡kÄ . Matosi, kad yra pjaunami medžiai ir su karučiu iÅ¡vežami. Girininkas paskaičiavo iÅ¡pjautus 29 medžius nuo rudens iki pavasario. Kaltinamasis jau yra teistas dėl medžių vagystės iÅ¡ jų miÅ¡ko. Nupjautų medžių kelmus jis dengia samanomis, slepia, tačiau atvažiavus kai kurie kelmai buvo nespėti paslėpti. Girininkas su jos vyru rado rastų L. S. namuose, kieme, nesutvarkytų Å¡akų. Jie ne kartÄ buvo įspėję L.

S., kad nepjautų jų medžių. Turtinę žalÄ paskaičiavo pagal iÅ¡pjautÄ medienÄ . Liudytojas A. A. parodė, kad nukentėjusioji E. D. su vyru kreipėsi į policijos komisariatÄ ir nurodė, kad turi privatų miÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini)., o Å¡alia jiems priklausančio miÅ¡ko yra gyvenamasis namas, kurio gyventojai eilę metų pjauna jiems priklausantį miÅ¡kÄ . Jis kartu su vyriaus. patruliu L. J., miÅ¡ko savininke E. D. ir jos vyru L. D. nuvyko į įvykio vietÄ , miÅ¡kÄ . ApžiÅ«ros metu E. D. miÅ¡ke buvo matyti Å¡viežiai nupjautų medžių kelmai, kai kurie kelmai buvo uždengti samanomis.

Å alia kelmų gulėjo „šviežios“ pjuvenos, medžių Å¡akos. Matėsi, kad medžiai buvo nupjauti benzininiu pjÅ«klu, nes kelmų virÅ¡Å«s buvo lygÅ«s, Å¡viesÅ«s, nupjauti ne seniau kaip prieÅ¡ savaitę. Å alia miÅ¡ko yra sodyba. Nuo E. D. miÅ¡ko iki Å¡ios sodybos kiemo buvo pramintas takelis. Kieme buvo matyti daug medienos pjovimo požymių: kieme buvo daug pjuvenų, rÄ stelių, kaladžių, Å¡akų (eglinės kaladės, beržų Å¡akos). Ypatingai į akis krito vieta, paruoÅ¡ta medienos pjovimui.

Kadangi nukentėjusieji nurodė, kad medžius pjauna L. S., kuris nuosavo miÅ¡ko neturi, yra anksčiau vogęs iÅ¡ jų miÅ¡ko, jie pasibeldė į jo namus. Paklausus L. S., kodėl jis iÅ¡ D. miÅ¡ko pjauna ir vagia medžius, svetimÄ turtÄ , jis pasakė: „o kÄ , jiems gaila? pasprings gal?“, „suubagės?“. L. S. pridÅ«rė, kad pats neturi, iÅ¡ ko gyvent. Užėjus į namus taip pat buvo matyti supjautos kaladės. Liudytojas S. K. parodė, kad L. S. yra jo kaimynas. L. S. maždaug 2021 metų vasario mėnesį siÅ«lė pirkti medienÄ .

Jis sumokėjo 100 eurų už drebulės, eglės ir beržo malkas. Ten buvo apie 3,5 m3 medienos, supjautos rasteliais. MedienÄ parvežė kaimynas. Jis klausė, iÅ¡ kur mediena, o L. S. jam atsakė, kad nuo laidų. Mediena dar yra pas jį. Liudytojas G. A. parodė, kad Å¡iais metais, kažkurį kovo Å¡eÅ¡tadienį pas jį į namus atėjo L. S., kuris paprašė, kad jis iÅ¡ jo kiemo su traktoriumi ir priekaba į S. K. kiemÄ iÅ¡vežtų malkas. Jis sekmadienį nuvažiavo traktoriumi su priekaba pas L.

S.. Pas L. S. kieme buvo krÅ«va rÄ stelių, nedaug kaladžių, įvairių medžių. Pas L. kieme nematė jokio įrankio medienai pjauti. L. S. ir S. K. pakrovė medienÄ ir tada jis nuvežė tÄ medienÄ Ä¯ S. K. kiemÄ . IÅ¡ viso atvežė dvi priekabas medienos. Už medienos vežimÄ S. K. jam užmokėjo 20 eurų. IÅ¡ kur mediena, jis L. S. neklausė. Liudytoja D. D. parodė, kad ji pirko medienÄ iÅ¡ L. S.. Ji pirko apie 7 kubinius metrus medienos už 130 eurų. Ta mediena buvo sausuoliai medžiai.

Kokia tiksliai mediena, ji nežino. Žino, kad yra beržo. Ar L. S. turi savo miÅ¡ko, ji nežino. Liudytojas K. S. parodė, kad jis yra L. S. brolis. Å ių metų kovo mėn. pabaigoje jiems paskambino sÅ«nus R. S., Å¡iuo metu dirbantis Å vedijoje, ir telefonu paaiÅ¡kino, kad jam paskambino jo pažįstamas D. (vardo nežino) ir pasakė, kad L. S. vėl iÅ¡kirto D. miÅ¡kÄ . Daugiau nieko nežino. Per apklausÄ E. B. pasakė, kad ir jam (K. S.) buvo žinoma, kad L. S. vogė medienÄ , tačiau jis Å¡ito tikrai nežinojo.

L. S. yra jo prašęs, kad Å¡is savo traktoriumi iÅ¡vežtų medienÄ iÅ¡ miÅ¡ko, bet Å¡is nesutiko to daryti. Jis žino, kad L. S. savo miÅ¡ko neturi, tad kilo įtarimas, kad Å¡is vagia svetimÄ miÅ¡kÄ , todėl su tuo nenorėjo turėti nieko bendro, nes bijojo, kad konfiskuos traktorių. Ar Å¡iuo metu L. S. turi kokį nors pjÅ«klÄ , jis negali pasakyti. Anksčiau L. S. turėjo pjÅ«klÄ . Liudytojas D. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini), jis turi miÅ¡kÄ . Å alia jo miÅ¡ko (žemės sklypo) yra jo pusseserės E. D. miÅ¡kas.

Jis yra girdėjęs, kad E. D. miÅ¡ke yra iÅ¡pjauti ir pavogti medžiai. Tačiau kas ir kada iÅ¡pjovė, jis nėra matęs. Dar prieÅ¡ savaitę (2021 m. balandžio pradžioje) jis matė, kad L. S. turi benzininį pjÅ«klÄ â€žStihl“, nes pjovė kaimynei malkas. 2021 m. balandžio 2 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiÅ«ra. ApžiÅ«rimas miÅ¡ko sklypas ir Å¡alia jo esantis namas yra (duomenys neskelbtini). MiÅ¡ke rasti nupjautų medžių kelmai, Å¡akos, medienos likučiai.

Nuo miÅ¡ko link namo kiemo yra iÅ¡mindytas takas, teritorijoje įvairiose vietose yra daug įvairių medžio pjuvenų, kaladžių, Å¡akų, kitų medienos likučių, speciali vieta malkoms pjauti (b.t. 1, b.l. 21-33). Nukentėjusioji E. D. pateikė neteisėtai iÅ¡kirstų medžių apmatavimo aktÄ ir biržės taksavimo lapÄ . Akte nurodyta, kad iÅ¡kirsti 29 vnt. medžių, taksavimo lape apskaičiuota, kad iÅ¡kirstos medienos kiekis - 15,406 m³ (b.t. 1, b.l. 38-42). 2021 m. balandžio 15 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiÅ«ra. ApžiÅ«rima liudytojo S. K. sodyboje (duomenys neskelbtini), rasta ir apžiÅ«rėta mediena (drebulės, beržo, eglės) supjauta rÄ steliais, kaladėmis (b.t. 1, b.l. 98-104). 2021 m. balandžio 20 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota liudytojos D. D. sodyboje (duomenys neskelbtini), rastos ir apžiÅ«rėtos medienos (beržo, eglės) apžiÅ«ra. Mediena supjauta rÄ steliais, kaladėmis, sukapota malkomis (b.l. 121- 128).

AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė duomenis, kad paskutiniai darbai (duomenys neskelbtini). buvo vykdomi 2020 m. rugpjūčio 14 d., darbus atliko UAB „Vadema“ (b.t. 1, b.l. 136). UAB „Vadema“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį bendrovė vykdė darbus (duomenys neskelbtini)pagal suderintÄ su AB „Energijos skirstymo operatorius“ projektÄ . Kabelio įrengimo darbai buvo vykdomi 45 m atstumu nuo Å -318 stulpinės transformatorinės. Minėtame ruože jokių medžių nebuvo ir projekto vykdymui nebuvo reikalinga atlikti medžių pjovimo darbus, nes kabelio linija suprojektuota valstybinėje žemėje, kurioje yra pieva (b.t. 1, b.l. 145-150).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimÄ turtÄ . Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Todėl, apibÅ«dinant kaltės, darant vagystę, turinį, turi bÅ«ti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir turi bÅ«ti konstatuojama, kad, grobdamas svetimÄ turtÄ vagystės bÅ«du, kaltininkas suvokė, jog užvaldo automobilį prieÅ¡ turto savininko valiÄ , numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Vagystės atveju kaltė pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi esminis veikos požymis, nulemiantis Å¡ios veikos priskyrimÄ prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra bÅ«tent svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimÄ turtÄ ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valiÄ . Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitÄ ir neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, daro iÅ¡vadÄ , kad yra įrodyta, jog L.

S. tyčia padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. pagrobė svetimÄ turtÄ . Nors kaltinamasis L. S. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nupjovė tik tris medžius palei sklypo ribÄ , o kitus medžius pasiėmė juos nupjovus darbininkams iÅ¡ elektros tinklų, Å¡ie jo duoti parodymai laikytini jo gynybine pozicija, kuri paneigta byloje surinktais įrodymais. Pirmiausiai pažymėtina, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė duomenis, kad paskutiniai darbai (duomenys neskelbtini). buvo vykdomi 2020 m. rugpjūčio 14 d., o darbus atliko UAB „Vadema“.

UAB „Vadema“ pažymoje nurodė, kad tvarkytame ruože jokių medžių nebuvo ir projekto vykdymui nebuvo reikalinga atlikti medžių pjovimo darbus, nes kabelio linija suprojektuota valstybinėje žemėje, kurioje yra pieva. Taigi jokių medžių, likusių po elektros tinklų darbuotojų tvarkymo, L. S. pasiimti negalėjo. Kaltinamojo parodymus paneigia ir teismo posėdžio metu duoti nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis jau daug metų iÅ¡ jų miÅ¡ko vagia medienÄ , dėl to yra teistas ir anksčiau.

Taip pat E. D. nurodė, kad iÅ¡ jų miÅ¡ko iki namo, kuriame gyvena kaltinamasis yra net karučiu iÅ¡važinėtas takelis. Nukentėjusioji pateikė neteisėtai iÅ¡kirstų medžių apmatavimo aktÄ ir biržės taksavimo lapÄ , iÅ¡ kurių nustatyta, kad iÅ¡kirsti 29 vnt. medžių, o iÅ¡kirstos medienos kiekis - 15,406 m³. Liudytojas A. A., vykęs pagal nukentėjusiosios iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ , apklaustas parodė, kad nuvykus į įvykio vietÄ buvo matyti daug iÅ¡pjautų Å¡viežių kelmų, takelis vedantis iÅ¡ miÅ¡ko į kaltinamojo gyvenamÄ jį namÄ bei kaltinamojo kieme vykdomi medienos tvarkymo darbai.

Liudytojas parodė, kad jam paklausus, kodėl kaltinamasis vagia medienÄ iÅ¡ E. D. miÅ¡ko, pastarasis Å¡io fakto nepaneigė, tik atsakė, kad negi jiems gaila (pasprings gal, suubagės?). Liudytojas K. S. parodė, kad jo brolis kaltinamasis L. S. nuosavo miÅ¡ko neturi. Tuo tarpu liudytojai S. K. ir D. D. parodė, kad pirko iÅ¡ kaltinamojo medienÄ , o liudytojas G. A. parodė, kad nuosavu traktoriumi vežė dvi priekabas medienos iÅ¡ L. S. kiemo į S. K. kiemÄ . Taigi L. S. pats neturėdamas nuosavo miÅ¡ko bei nepasiėmęs medžių, likusių juos nupjovus darbininkams iÅ¡ elektros tinklų, iÅ¡pjovė 29 vnt. medžių iÅ¡ E. D. priklausančio miÅ¡ko bei juos pardavė S. K. ir D.

D.. Paminėtina ir tai, kad nors kaltinamasis tik iÅ¡ dalies kaltę pripažįsta, ieÅ¡kinį jis pripažino visiÅ¡kai ir nurodė, kad sumokės praÅ¡omÄ priteisti sumÄ . Teismas sprendžia, kad L. S. kaltė yra įrodyta, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi jis pagrobė svetimÄ turtÄ . Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis L. S. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ . Nusikaltimas yra baigtas. Byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jog jis yra teistas du kartus taip pat už svetimo turto pagrobimÄ , teistumas iÅ¡nykęs, administracine tvarka baustas 4 kartus, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. b.t. 1, b.l. 186), niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (b.l. b. l. b.t. 1, b.l. 187-188).

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nukentėjusiosios neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki trejų metų Teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bausmės paskirtį padės pasiekti laisvės apribojimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusioji E. D. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 800 Eur jai padarytÄ Å¾alÄ . Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu civilinį ieÅ¡kinį pripažino. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamojo neteisėtais veiksmais civilinei ieÅ¡kovei buvo padaryta 800 Eur turtinė žala, Å¡i žala yra pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, žala iki Å¡iol nėra atlyginta, turtinė žala priteisiama iÅ¡ kaltinamojo civilinės ieÅ¡kovės naudai. Taip pat ieÅ¡kiniu E. D. praÅ¡o priteisti jai 200 Eur neturtinę žalÄ . Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimÄ sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sÄ lyga priteisti neturtinę žalÄ , bÅ«tina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta.

To paties CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į:

1) jos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) jo turtinę padėtį;

4) padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus).

Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai, nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieÅ¡kovo padėtis negali bÅ«ti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi bÅ«ti siekiama protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis iÅ¡pjovė dalį nukentėjusiosios miÅ¡ko ir pavogė medienÄ . Teismui nekyla abejonių, kad dėl to nukentėjusioji patyrė neigiamas emocijas. Tačiau be dvasinio sukrėtimo, kuris bÅ«dingas kiekvienam nukentėjusiajam nuo nusikalstamos veikos, civilinė ieÅ¡kovė jokių reikÅ¡mingesnių aplinkybių, kurios pagrįstų praÅ¡omos neturtinės žalos dydį, nepateikė. IÅ¡analizavus teismų praktikÄ , atsižvelgiant į padarytos turtinės žalos dydį, teismas konstatuoja, kad civilinei ieÅ¡kovei priteisiant 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ bus iÅ¡laikyta teisėtų interesų pusiausvyra tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios.

Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir neprieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : L. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimÄ 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civilinės ieÅ¡kovės E. D. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti ir civilinei ieÅ¡kovei E. D. iÅ¡ kaltinamojo L. S. priteisti 800 Eur turtinę žalÄ ir 100 Eur neturtinę žalÄ . Likusioje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Nuosprendžiui įsiteisėjus S. K. grÄ Å¾inti 3,5 m3 beržinių, drebulinių ir eglinių malkų perduotų jam saugoti, o D. D. grÄ Å¾inti jos nupirktas ir jai perduotas saugoti malkas. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam L. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismÄ . Teisėjas Linas Zinkevičius