e5877274-246e-481c-87a6-bddb5dfca6be · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas

N U T A R I M A SAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A.2.3-205-753/2016Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00158-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.10; 3.17 (S) KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2016 m. birželio 16 d.Kaišiadorys              Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. G., jo atstovei advokatei K. R.,nedalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 621 str. ir n u s t a t ė: KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015-11-11 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-753/2015 (teisminio proceso Nr. 1-63-1-00217-2012-6) D. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 271 str. 1 d. iÅ¡teisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (b. l. 3-16).

D. G. buvo kaltinamas išteisintas iš kaltinimo, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. vasario iki kovo, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012-03-09, VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15, 16 ir 17 sklypų, esančių Valstybės saugomoje gamtinėje teritorijoje, tai yra Kauno marių regioninio parko J. rekreacinėje zonoje, K. marių tvenkinio apsaugos juostoje, (duomenys neskelbtini), 0,8 ha plote, pasitelkęs fizinius asmenis veikusius be kaltės – V.

Z. ir V. Z., neturėdamas leidimo kirsti miÅ¡kÄ , organizavo plynÄ kirtimÄ minėto kvartalo 15, 16 ir 17 sklypuose bei plynu sanitariniu kirtimu iÅ¡kirto 473 žalius medžius, kurių bendras tÅ«ris –189 m3, ir tokiu bÅ«du suniokojo valstybės saugomÄ gamtinę teritorijÄ . Vykdant neteisėtus kirtimus, D. G. pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių naudojimo taisykles: Lietuvos Respublikos MiÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimÄ , draudžiantį atlikti kirtimus negavus nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas yra reikalingas;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-055 patvirtinto Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 3 punkto reikalavimus, nustatančius teisės kirsti miÅ¡kÄ Ä¯gijimo tvarkÄ ; 33 punkto reikalavimÄ , įpareigojantį privataus miÅ¡ko savininkÄ apie ketinimÄ kirsti miÅ¡kÄ informuoti regiono aplinkos apsaugos departamentÄ ar jo agentÅ«rÄ , kurių teritorijoje yra numatyta kirsti miÅ¡kÄ be leidimo; 34 punkto reikalavimÄ , nurodantį, jog privačių miÅ¡kų savininkai pateikia raÅ¡tu praneÅ¡imÄ apie ketinimÄ kirsti miÅ¡kÄ plynuoju sanitariniu miÅ¡ko kirtimu;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto reikalavimÄ , nurodantį, kad leidimai kirsti miÅ¡kÄ privalomi visiems kirtimams, iÅ¡skyrus baigtinį skaičių nuostatuose numatytų atvejų, neatitinkančių D. G. vykdytų kirtimų situacijos; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 patvirtintų MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos taisyklių 38 punkto reikalavimÄ , nurodantį kirsti plynais sanitariniais kirtimais medelynÄ pagal miÅ¡ko valdytojo, savininko ar naudotojo pateiktÄ pažeisto ploto brėžinį, sudarytÄ pagal Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d.

įsakymu Nr. D1-577 reikalavimus – apžiÅ«ri privačiuose miÅ¡kuose, kai medelyno plotas iki 1 ha – regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentÅ«ros, iÅ¡duodančios leidimÄ miÅ¡kui kirsti, įgaliotas atstovas ar valdos savininkas arba jo įgaliotas asmuo (b. l. 3-16). Kauno apygardos teismas 2016-03-24 nutartimi Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės V. Ž. apeliacinį skundÄ atmetė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas D.

G. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, patvirtino, jog D. G. nuo 2012 m. vasario iki kovo VÄ® KaiÅ¡iadorių miÅ¡kų urėdijos PravieniÅ¡kių girininkijos 320 kvartalo 15, 16 ir 17 sklypų, esančių Valstybės saugomoje gamtinėje teritorijoje, t. y. Kauno marių regioninio parko J. rekreacinėje zonoje, Kauno marių tvenkinio apsaugos juostoje, (duomenys neskelbtini), 0,8 ha plote, pasitelkęs fizinius asmenis – V. Z. ir V. Z., neturint leidimo kirsti miÅ¡kÄ , kvartalo 15, 16 ir 17 sklypuose plynu sanitariniu kirtimu iÅ¡kirto 473 žalius medžius, kurių bendras tÅ«ris 189 m3, tačiau neturėjo tyčios suniokoti valstybės saugomÄ gamtinę teritorijÄ ar gamtos objektÄ , kadangi 0,8 ha miÅ¡ko žemės Å«kio paskirties plote atliko miÅ¡ko vėjovartų ir vėjolaužų Å¡alinimo darbus, atsiradusius dėl gamtinės stichijos, t. y. po 2010 m. vasarÄ Lietuvoje įvykusio Å¡kvalo.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad D. G. nuosavybės teise priklausančiame sklype buvę 473 medžiai buvo sveiki, t. y. nepažeisti Å¡kvalo. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, su kuo sutiko apeliacinės instancijos teismas, kad VÄ® KaiÅ¡iadorių miÅ¡kų urėdija po 2010-08-08 Å¡kvalo 2010-10-20 sukvietusi komisijÄ , sudarytÄ VÄ® KaiÅ¡iadorių miÅ¡kų urėdo 2004-04-30 įsakymu Nr. TV- 64, apžiÅ«rėjo PravieniÅ¡kių girininkijos medelynus, numatytus kirsti plynai sanitariniais kirtimais ir valstybinio miÅ¡ko 320 kvartalo 20-22 sklypuose buvo numatyti plyni sanitariniai kirtimai.

Po patikrinimo parko direkcijos vyr. specialistui S. K., apžiÅ«rėjus 320 kvartalo privačių miÅ¡kų sklypus Kauno marių tvenkinio kranto apsauginėje juostoje, privataus miÅ¡ko 320 kv. 15 sklype buvo aptikta 0,1 ha plote pavienių vėjolaužų ir vėjovartų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog net ir gavus leidimÄ ir atliekant plynÄ kirtimÄ 1 ha plote, privaloma palikti 10 medžių, o Å¡iuo atveju, 0,8 ha plote buvo iÅ¡kirsti visi medžiai be atrankos, nepaliekant nei vieno (Kauno marių regioninio parko direkcijos raÅ¡tas Nr. V3-8.5-155.1) (b. l. 17-23).D.

G. prašė jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 621 str., nes, jo nuomone, minėtas straipsnis apima savavaliÅ¡kÄ kirtimÄ stačių medžių, krÅ«mų, o jis Å¡iuo konkrečiu atveju tik paÅ¡alino audros (Å¡kvalo) padarinius ir buvo įsitikinęs, jog nereikia leidimo miÅ¡ko vėjovartų tvarkymui iki 1 ha miÅ¡ko plote tvarkant vėjovartas. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad miÅ¡ke audros padarinius – miÅ¡ko vėjovartų, nuolaužų valymo darbus – atliko remiantis 2010-09-20 Generalinės miÅ¡kų urėdijos raÅ¡tu Nr. SD-522, kuriuo buvo leista bÅ«simiems miÅ¡ko sklypų savininkams iÅ¡sivalyti vėjovartas po Å¡kvalo padarinių, tačiau tik ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, jog tam buvo reikalingas leidimo iÅ¡davimas.D.

G. atstovė advokatė K. R. prašė nutraukti D. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal LR ATPK 621 str., nes baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad D. G. privačiame miÅ¡ko plote Å¡alino audros (Å¡kvalo) padarytus padarinius, jame buvo tvarkomos tik vėjovartos ir vėjolaužos, iÅ¡versti ir nulaužtomis virÅ¡Å«nėmis medžiai. Byloje nėra nustatyta, jog D. G. bÅ«tų kirtęs sveikus medžius, todėl Å¡iuo nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad tokie jo veiksmai bÅ«tų atlikti tyčia.

D. G. atlikdamas miške medžių vėjovartų ir nuolaužų valymo darbus, t. y. atlikdamas audros padarinių valymo darbus, buvo tvirtai įsitikinęs, jog šių darbui atlikimui nereikalingas leidimas.Pažymima, kad vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 36 p., plyni sanitariniai kirtimai vykdomi medynuose, kuriuose miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės, taip pat medynuose, kuriuose, atlikus atrankinius sanitarinius kirtimus, liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas.

Kauno apygardos teismas 2016-03-24 nutartimi konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. G. jam nuosavybės teise priklausančio miško tvarkymo darbus atliko be nustatyta tvarka gauto leidimo, tačiau, ar buvo neteisėtai iškirsti žali medžiai bei kiek konkrečiai tokių medžių buvo iškirsta, liko nenustatyta ir neįrodyta. Apylinkės teismas taip pat nusprendė, jog D. G. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 621 straipsnyje, požymių. Aukštesnės instancijos teismas su tokiu teisiniu veikos vertinimu sutiko.

Apie kirtimo rÅ«Å¡ies tikslingumÄ galima spręsti tik prieÅ¡ kirtimÄ , kirtimo metu arba, blogiausiu atveju, iÅ¡kart po kirtimo. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. G. nuosavybės teise priklausančiame privačiame žemės sklype atliktas 2012-03-19, t. y. beveik po mėnesio nuo atliktų kirtimo veiksmų (kirtimas buvo atliktas 2012 m. vasario mėnesį). Taip pat baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu liudytojų – V. Z., S. J., V. Z., A. S., I. M. – parodymais nustatyta, jog D.

G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo likę dideli    2010-08-08 audros padariniai, t. y. buvo daug iÅ¡lūžusių, iÅ¡verstų medžių, todėl reikėjo plyno sanitarinio kirtimo, nors, dalies liudytojų – S. K., M. R. – nuomone, iÅ¡laužtų medžių kiekis nebuvo toks didelis, kad bÅ«tų reikėję atlikti plynÄ kirtimÄ , o dalis liudytojų, kaip A. K., R. M., nuo vertinimų, ar buvo bÅ«tinas plynas sanitarinis kirtimas, susilaikė. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo nustatyta, jog liudytojas S. K. miÅ¡ko dalį apžiÅ«rėjo tik eidamas pro Å¡alį, jis nematė miÅ¡ko vietos ties sankasa, ties kuria, D.

G. paaiÅ¡kinimu, buvo daugiausia iÅ¡virtusių ir iÅ¡lūžusių medžių po audros (Å¡kvalo), minėtas liudytojas nėjo gilyn į sklypo vidurį, o, be to, jam vaizdÄ užstojo augantys krÅ«mynai, todėl Å¡is liudytojas galėjo to nepastebėti dėl nelygaus miÅ¡ko sklypo reljefo. Taigi, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , buvo nustatyta, kad atsakyti, ar 0,8 ha plote buvo iÅ¡ tiesų reikalingas plynas sanitarinis kirtimas, nėra galimybės. IÅ¡nagrinėtos baudžiamos bylos medžiaga nustatyta, kad D.

G. 2010 m. nėra kreipęsis į KaiÅ¡iadorių miÅ¡kų urėdijÄ dėl leidimo miÅ¡kui kirsti, KaiÅ¡iadorių miÅ¡kų urėdijos pareigÅ«nai nėra pareiÅ¡kę D. G. įspėjimų dėl galimų nuobaudų už Å¡kvalo pažeisto miÅ¡ko netvarkymÄ . Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog L. T. parengė iÅ¡teisintajam dokumentus miÅ¡ko vėjovartų iÅ¡valymui, kuriuos L. G. turėjo pristatyti MiÅ¡kų tarnybai, tačiau nežino, ar dokumentai iÅ¡ tiesų buvo pateikti. Taip pat bylos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog D.

G. siÅ«lė jam pirkti tÄ medienÄ , tačiau jos nepirko, nes ji buvo prasta. Duomenų, jog buvo realizuota sveikų medžių mediena, baudžiamosios bylos medžiaga nebuvo nustatyta. Taigi baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog D. G. neteisingai suvokė įstatymų reikalavimus, tačiau tai nepaÅ¡alina jo atliktų veiksmų neteisėtumo fakto. Siekiant tinkamai pritaikyti LR ATPK normÄ , labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes administracinio teisės pažeidimo veikos sudėtis – LR ATPK normoje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina veikÄ , už kuriÄ Ä¯statymas numato administracinę atsakomybę, visuma.

Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas. ATPK 621 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatyta: ,,Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų...“. Minėto straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatyta: ,,Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas (be leidimo), kai ištraukiama ar išvežama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų...“.

Å ie administraciniai teisės pažeidimai padaromi tyčiniais veiksmais, o byloje nustatyta, jog Å¡iuo atveju D. G. miÅ¡ke medžių vėjovartas ir vėjolaužas tvarkė neteisingai suvokęs įstatymų reikalavimus, t. y. buvo įsitikinęs, jog nereikia leidimo miÅ¡ko vėjovartų tvarkymui iki 1 ha miÅ¡ko plote tvarkant vėjovartas, o minėtÄ aplinkybę jis sužinojo ikiteisminiame tyrime. Pagal įstatymÄ administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 straipsnio 1 dalis).

Ä®statymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčiÄ ir neatsargumÄ , Å¡ių kaltės formų rÅ«Å¡is – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčiÄ ir lengvabÅ«diÅ¡kumÄ ar nerÅ«pestingumÄ , kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius LR ATPK pažeidimÄ , bÅ«tina ne tik nurodyti konkrečiÄ kaltės formÄ , rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiÅ¡kiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (LR ATPK 10, 11 straipsniai).

BÅ«tinumÄ atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr.: 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyviųjų (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr.: 2AT-69/2014, 2AT-9-746/2015, Nr. e2AT-16-693/2016).Byloje surinkti duomenys patvirtina D.

G. aiÅ¡kinimÄ , jog jis privačiame miÅ¡ke medžių vėjovartas ir vėjolaužas tvarkė neteisingai suvokęs įstatymų reikalavimus, t. y. įsitikinęs, kad nereikia leidimo miÅ¡ko vėjovartų tvarkymui iki 1 ha miÅ¡ko plote tvarkant vėjovartas, o Å¡iÄ aplinkybę jis sužinojo ikiteisminiame tyrime, todėl jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties bÅ«tinojo subjektyviojo požymio – tyčinės kaltės, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A.2.3-205-753/2016 nutrauktina.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 272, 286 straipsniais, 287 straipsnio 2 punktu, teismas n u t a r i a:

D. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. A.2.3-205-753/2016 (teisminio proceso Nr. 4-20-3-00158-2016) nutraukti.Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo, o asmeniui, nedalyvavusiam paskelbime, nuo nutarimo nuoraÅ¡o jam įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimÄ priėmusį KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Rasa Balsevičienė