2025-05-28 Nr. AB-9405-3-61-3-03310-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-25-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03310-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. F. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2343-520/2024 pagal pareiškėjos J. F. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. F. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, drausminės nuobaudos pakeitimo ir išmokų (kompensacijų) priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pripažinti atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2023 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. P-345 „Dėl J. F. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) neteisėtu ir jį panaikinti, pripažinti atleidimą iš tarnybos neteisėtu ir paskirtą tarnybinę nuobaudą pakeisti į švelnesnę nuobaudą – papeikimą; 2) priteisti pareiškėjai mėnesinį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos (nušalinimo) laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. vasario 23 d. ir nuo atleidimo iš vidaus tarnybos nuo 2023 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį už visą laikotarpį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas iki visiško atsiskaitymo dienos; 3) konstatavus atleidimą iš tarnybos neteisėtu ir negalėjimą sugrįžti į tarnybą dėl nepalankių sąlygų, priteisti pareiškėjai išeitinę kompensaciją už penkerius tarnybos metus, dviejų su puse vidutinių mėnesinių atlyginimų darbo užmokesčio išeitinę išmoką.

2. Pareiškėja nurodė, kad Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu (toliau – ir Statutas), Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – ir DK), Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55, (toliau – ir Aprašas), ir atsižvelgdamas į Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2023 m. vasario 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-34 „Dėl (duomenys neskelbtini) J. F. veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada), priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir paskyrė jai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos nuo 2023 m. vasario 23 d. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta dėl to, jog atlikus tarnybinį patikrinimą konstatuota, kad pareiškėja nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio palaikė netarnybinius santykius su nuteistuoju M. L. (toliau – ir Nuteistasis), aptarinėjo su Nuteistuoju jo ir kitų nuteistųjų teisinę padėtį (teikė tarnybinę informaciją), neįvykdė pareigos pranešti apie Nuteistojo padarytą teisės pažeidimą (naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu) ir nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią galbūt daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui.

3. Pareiškėja teigė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti faktai ir jų vertinimas neatitinka faktinių aplinkybių. Išvadoje nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę tik vienu aspektu – dėl pareiškėjos bendravimo telefonu su Nuteistuoju. Pareiškėjos teigimu, tai, kad kitos Išvadoje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, patvirtina Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2023 m. sausio 23 d. raštas Nr. IBPS-S-43388-23 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. M. 2023 m. sausio 23 d. nutarimas „Nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą), kuriuo panaikinti pareiškėjai pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnį (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi).

4. Pareiškėja nurodė, kad tarnybinį patikrinimą atlikę pareigūnai netinkamai atsižvelgė į jos (pareiškėjos) paaiškinimus, kad jos tarnybinės funkcijos (t. y. (duomenys neskelbtini)) apima tiesioginį kasdienį bendravimą su nuteistaisiais, todėl jos bendravimas su Nuteistuoju įėjo į jos pareigas. Kadangi šis asmuo ir kiti nuteistieji rašydavo daug skundų dėl atsakovo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skyrius) darbo, Skyriaus viršininkė A. U. ir jos pavaduotoja M. Š.-S. darė pareiškėjai nuolatinį spaudimą, kad ji (pareiškėja) susitartų su Nuteistuoju, kuris kitų nuteistųjų buvo laikomas „savotišku autoritetu“, ir paragintų nuteistuosius atsiimti skundus. Pareiškėja nuolat kalbėdavosi su Nuteistuoju ir kitais nuteistaisiais, siekdama juos įkalbėti atsiimti skundus, skundų atsiėmimo faktai yra užfiksuoti skundų registracijos žurnaluose. Pareiškėja pažymėjo, kad ji buvo skatinama palaikyti su nuteistaisiais santykius, peržengiančius tarnybinių santykių ribas. Galbūt dėl tokio neformalaus bendravimo Nuteistasis jautė pasitikėjimą pareiškėja, netgi simpatiją jai.

5. Pareiškėja pripažino, kad ji, pradėjusi bendrauti telefonu su Nuteistuoju, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjos darbas yra panašus į psichologo darbą, jame neformalus bendravimas yra neišvengiamas. Pareiškėjos teigimu, jos veiksmuose, bendraujant su Nuteistuoju telefonu, nebuvo nustatyta jokių veiksmų, akivaizdžiai žeminančių vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančių pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančių. Pareiškėjos susirašinėjimas telefonu su Nuteistuoju nebuvo paviešintas, nebuvo paskleisti jokie faktai apie įstaigą ir jos darbuotojus, todėl valstybei nebuvo padaryta nei turtinė, nei neturtinė žala.

6. Pareiškėjos teigimu, atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, neobjektyviai įvertino padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį ir atsakomybės laipsnį. Atsakovas nepagrįstai skyrė griežčiausią tarnybinę nuobaudą, nes pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (t. y. pareiškėja anksčiau nebuvo gavusi tarnybinių nuobaudų ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo) sudarė pagrindą taikyti švelnesnę tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir yra per griežta, todėl tarnybinė nuobauda turėtų būti perkvalifikuota į švelnesnę nuobaudą (papeikimą).

7. Pareiškėja nurodė, kad jai turi būti priteisti jos negautas darbo užmokestis, delspinigiai ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už nušalinimo laikotarpį, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. vasario 23 d.; dviejų su puse mėnesio vidutinio darbo užmokesčio kompensacija.

8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad jis tinkamai ištyrė ir kvalifikavo pareiškėjos padarytą pažeidimą, tinkamai įvardijo, kokiomis veikomis pareiškėja pažeidė galiojančius teisės aktus. Pareiškėjos kaltę įrodo surinkti įrodymai, kurių ji nepaneigė.

10. Atsakovas teigė, kad pareiškėja neneigė fakto, jog ji bendravo su Nuteistuoju ne tik atlikdama darbines funkcijas. Pareiškėja, būdama pareigūne, kuriai keliami itin aukšti reikalavimai, net ir ginčui persikėlus į teismą, nesupranta, kad savo elgesiu pažeidė ne tik pareigūno priesaiką, bet ir kitus tarnybą reglamentuojančius teisės aktus. Priešingai nei teigia pareiškėja, jos veiksmais buvo padaryta žala Tarnybos autoritetui, pareiškėjos elgesys diskreditavo statutinio valstybės tarnautojo vardą, pareiškėja šiurkščiai pažeidė duotą priesaiką.

11. Atsakovas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Statuto 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, nebuvo galimybės pareiškėjai taikyti švelnesnę tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdis (artimų ryšių palaikymas su Nuteistuoju, tarnybinės informacijos teikimas Nuteistajam ir kt.) ir jo (pažeidimo) rimtumas yra nesuderinamas su pareiškėjos atliekamomis pareigomis, todėl užtraukia griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, nes tolesnė tarnyba tokiomis sąlygomis negalima.

12. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į nustatytus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus ir kilusias neigiamas pasekmes, pareiškėjos padarytas pažeidimas negali būti prilygintas mažareikšmiam pažeidimui, už kurį galėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda – papeikimas. Tarnybos direktorius skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, išnagrinėjęs visą su pareiškėjos veiksmais susijusią medžiagą, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punktu ir teisinės atsakomybės neišvengiamumo principu.

II. 13. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. liepos 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjos J. F. skundą.

14. Teismas, vertindamas nagrinėjamos bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-2331-968/2023), kuria buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo, pateiktus išaiškinimus, nurodė, kad 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (toliau – ir Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių, Direktyva) nuostatos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendime A. G. prieš Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (C-162/22, EU:C:2023:631) (toliau – ir ESTT sprendimas) pateikti išaiškinimai šioje byloje yra aktualūs tiek, kiek tai susiję su pareiškėjos asmens duomenimis, gautais iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo.

15. Teismas akcentavo, kad šiurkštus nusižengimas pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams, numatytas Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkte, už kurį gali būti taikoma griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, taip pat gali turėti korupcinio pobūdžio nusikalstamos veiklos požymių.

16. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje nėra vadovaujamasi 2022 m. lapkričio 24 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. LV-6928. Teismas nurodė, kad Tarnyba, gavusi Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų ir tik tada pareiškėjai taikė tarnybinę nuobaudą. Išvada grindžiama Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pateikta informacija, tačiau Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą grindžiamas ne tik pareiškėjos ir Nuteistojo bendravimu telefonu, t. y. elektroninių ryšių tinklais, bet ir kita medžiaga, be kita ko, pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 9 d. apklausos įtariamąja duotais paaiškinimais, liudytoju 2022 m. spalio 10 d. apklausto Nuteistojo duotais parodymais, liudytojos S. Š. parodymais. Be to, Išvada grindžiama ir kita surinkta medžiaga, nesudarančia ikiteisminio tyrimo ir (arba) kriminalinės žvalgybos medžiagos, t. y. pareiškėjos 2023 m. vasario 2 d. prašyme, Tarnyboje registruotame 2023 m. vasario 28 d. Nr. 12G-8, pateiktais paaiškinimais, Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės surašytame tarnybiniame pranešime Nr. LV-4308 „Dėl J. F. veiksmų“ pateikta informacija.

17. Teismas vertino, kad pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 9 d. apklausos įtariamąja duoti paaiškinimai, liudytoju 2022 m. spalio 10 d. apklausto Nuteistojo parodymai, liudytojos S. Š. duoti parodymai, pareiškėjos 2023 m. vasario 2 d. prašyme, Tarnyboje registruotame 2023 m. vasario 28 d. Nr. 12G-8, pateikti paaiškinimai, Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės surašytame tarnybiniame pranešime Nr. LV-4308 „Dėl J. F. veiksmų“ pateikta informacija yra leistini įrodymai šioje byloje.

18. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundo argumentus, pažymėjo, kad pareiškėja 2023 m. liepos 19 d. teismo posėdyje patvirtino, kad Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytos faktinės aplinkybės, ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjos duoti parodymai yra teisingi, išskyrus faktinę aplinkybę dėl pareiškėjos bučinio Nuteistajam, kurio (bučinio), pareiškėjos teigimu, nebuvo. Teismas akcentavo, kad pareiškėja pripažino padariusi tarnybinį nusižengimą dėl bendravimo su Nuteistuoju telefonu ir tokiu būdu netarnybinių santykių su juo (Nuteistuoju) palaikymo, tačiau nesutiko su jai paskirtos tarnybinės nuobaudos proprocingumu (atleidimas iš vidaus tarnybos nagrinėjamu atveju yra per griežta drausminė nuobauda).

19. Teismas vertino, kad pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 9 d. apklausos įtariamąja duoti paaiškinimai, liudytoju 2022 m. spalio 10 d. apklausto Nuteistojo duoti parodymai, pareiškėjos 2023 m. vasario 2 d. prašyme, Tarnyboje registruotame 2023 m. vasario 28 d. Nr. 12G-8, pateikti paaiškinimai, Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės surašytame tarnybiniame pranešime Nr. LV-4308 „Dėl J. F. veiksmų“ pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėja palaikė netarnybinius santykius su Nuteistuoju, pareiškėja bendravo su Nuteistuoju, šiam naudojantis draudžiamu daiktu (mobiliojo ryšio telefonu), taip pat pareiškėja nepranešė apie Nuteistojo turimą draudžiamą daiktą – mobiliojo ryšio telefoną. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja atliko priešingus teisei ir pareigūnų etikos normoms veiksmus, kuriuos visuomenė pagal statutiniams pareigūnams keliamus elgesio standartus vertintų vienareikšmiai neigiamai. Teismo vertinimu, Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad priešingais teisei ir pareigūnų etikos normoms veiksmais pareiškėja sukėlė nepasitikėjimą visa bausmių vykdymo sistema, ją diskreditavo, sukompromitavo. Teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos pasekmės ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjos veikos ir pasekmių.

20. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjai taikytos tarnybinės nuobaudos proporcingumo klausimą, pažymėjo, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės (pareiškėja kalėjimų sistemoje dirbo nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.; jos darbas buvo vertinamas tik gerai, pareiškėja dėl savo klaidos (bendravimo su Nuteistuoju telefonu), gailisi ir pasižada, kad toks pažeidimas ateityje nepasikartos) nevertintinos kaip jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

21. Teismas nurodė, kad byloje nustatyti visi pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, pareiškėjos kaltė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė pagrįstų argumentų, jog jos padarytas tarnybinis nusižengimas neturi ir negali būti vertinamas kaip šiurkštus. Teismas akcentavo, kad netarnybinių santykių su Nuteistuoju palaikymas, bendravimas su Nuteistuoju, šiam naudojantis draudžiamu daiktu (mobiliojo ryšio telefonu), taip pat nepranešimas apie jį (mobiliojo ryšio telefoną), žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir daro jai žalą. Toks elgesys nesuderinamas su pareigūnui keliamais reikalavimais ir pagrįstai buvo vertinamas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, už kurį skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda. Teismas sprendė, kad pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos – nėra pagrindo vertinti kaip neproporcingos, per griežtos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.

III. 22. Pareiškėja J. F. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėja apeliaciniame skunde, be kita ko, teigė, kad teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neatliko visapusiško, išsamaus ir objektyvaus duomenų tyrimo pagal įrodymų vertinimo taisykles, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl kai kurių itin reikšmingų pareiškėjos skundo argumentų ir pateiktų įrodymų. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog teismas nepagrįstai vertino, kad šiurkštus nusižengimas pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams, nustatytas Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkte, už kurį gali būti taikoma griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, taip pat gali turėti korupcinio pobūdžio nusikalstamos veiklos požymių.

Pasak pareiškėjos, Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytas jos atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas niekaip nesusijęs su korupcinio pobūdžio veiksmais. Teismas nepagrįstai pareiškėjai inkriminuotą Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punktą aiškino plečiamai ir Išvadoje suformuluoto tarnybinio nusižengimo turinį sutapatino / prilygino korupcinio pobūdžio tarnybiniam nusižengimui. Pareiškėja teigė, kad teismo sprendimas dėl Įsakymu paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir proporcingumo neatitinka teismo galutiniams procesiniams aktams keliamų reikalavimų, nes nėra tinkamai ir pakankamai motyvuotas.

Pareiškėja pažymėjo, kad, individualizuojant jos tarnybinę atsakomybę, būtina įvertinti aplinkybę, kad prie žalos vidaus tarnybos sistemai prisidėjo ir tai, jog pareiškėja neteisėtus veiksmus atliko, tai kontroliuojant atsakovui, kuris nesiėmė priemonių užkirsti kelią daromiems pažeidimams, t. y. kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl pareiškėjos buvo vykdomi beveik penkis mėnesius, tačiau atsakovas neužkirto kelio galinčioms kilti sunkesnėms pasekmėms; pareiškėja padarė tęstinio pobūdžio nusižengimą, apie kurį žinojo darbdavys, t. y.

įstaigos administracijos atstovai, kurie tai toleravo. Pareiškėja nurodė, kad aplinkybės, jog ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusižengimo bei padėjo atsakovui operatyviai atlikti tarnybinį patikrinimą, atskleisti reikšmingas tęstinio nusižengimo faktines aplinkybes, turėtų būti pripažintos kaip jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pasak pareiškėjos, teismas taip pat turėjo atsižvelgti į kitas, pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes (pareiškėjos šeiminę padėtį, sveikatos būklę, dalykines (profesines) savybes).

24. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

25. Atsakovas, be kita ko, atsiliepime pažymėjo, kad sutinka su teismo išvada, kad šiurkštus nusižengimas pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams, nustatytas Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkte, už kurį gali būti taikoma griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigą, taip pat gali turėti korupcinio pobūdžio nusikalstamos veiklos požymių. Atsakovas taip pat sutiko su teismo išvada, kad Įsakymu pareiškėjai skirta nuobauda yra proporcinga jos padarytam pažeidimui ir dėl to kilusioms pasekmėms. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnyba nėra atsakinga dėl pareiškėjos padaryto nusižengimo. Tarnyba visus ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko tinkamai, o teismas, priimdamas sprendimą, nenustatė Tarnybos padarytų pažeidimų.

IV. 26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2343-520/2024 (toliau – ir LVAT nutartis) pareiškėjos J. F. apeliacinį skundą atmetė.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atmetė pareiškėjos teiginius, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, pažeidžiant Rekomendacijų 25 punkto nuostatas, nes Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas buvo surašytas vėliau (2022 m. lapkričio 24 d.), nei pradėtas ikiteisminis tyrimas (2022 m. rugpjūčio 4 d.), pažymėjęs, kad nagrinėjamoje byloje vertinamas atsakovo atlikto tarnybinio patikrinimo, o ne ikiteisminio tyrimo teisėtumas. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai (ar pats ikiteisminis tyrimas) buvo pripažinti neteisėtais. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas priėmus Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris yra įsiteisėjęs ir kuriuo atsakovas turėjo pagrindą vadovautis, priimdamas Išvadą.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 9 d. apklausos įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytoju 2022 m. spalio 10 d. apklausto Nuteistojo duoti parodymai, liudytoja 2022 m. rugsėjo 30 d. ir 2022 m. lapkričio 7 d. apklaustos S. Š. duoti parodymai, pareiškėjos 2023 m. vasario 2 d. prašyme, Tarnyboje registruotame 2023 m. vasario 28 d. Nr. 12G-8, nurodyti paaiškinimai, Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės tarnybiniame pranešime Nr. LV-4308 „Dėl J. F. veiksmų“ pateikta informacija yra leistini įrodymai byloje.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 9 d. apklausos įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji (pareiškėja) pripažino, kad palaikė netarnybinius santykius su Nuteistuoju, žinojo, kad Nuteistasis naudojasi draudžiamu daiktu, t. y. mobiliojo ryšio telefonu, ir nepranešė apie šį Nuteistojo padarytą teisės pažeidimą. Pareiškėja 2023 m. vasario 2 d. prašyme / paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo, Tarnyboje registruotame 2023 m. vasario 28 d. Nr. 12G-8, neneigė palaikiusi netarnybinius santykius su Nuteistuoju, tačiau teigė, kad su Nuteistuoju bendravo dėl Skyriaus interesų, nes jautė iš Skyriaus viršininkės A. U. ir jos pavaduotojos M. Š.-S. spaudimą, siekiant, kad pareiškėja padarytų įtaką Nuteistajam ir šis atsisakytų savo rašytų skundų. Liudytoju 2022 m. spalio 10 d. apklaustas Nuteistasis paaiškino, kad jis bendravo su pareiškėja mobiliuoju telefonu, jog jis nuo 2022 m. balandžio mėnesio turi draugę S. Š., kuri jį lanko trumpalaikių pasimatymų metu. Iš liudytojos 2022 m. rugsėjo 30 d. ir 2022 m. lapkričio 7 d. apklaustos S. Š. parodymų matyti, kad ji buvo sulaukusi skambučių iš pareiškėjos, kurių metu pareiškėja įžeidinėjo ją (S. Š.), grasino, kad pakenks visiems Vilniaus pataisos namuose dirbantiems pareigūnams, Nuteistajam, jo broliui ir pačiai liudytojai (S. Š.). Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės surašytame tarnybiniame pranešime Nr. LV-4308 „Dėl J. F. veiksmų“ buvo nurodyta pareiškėjos „Facebook“ paskyroje paviešinta informacija (pareiškėjos „Facebook“ paskyroje paviešintas turinys nurodytas tarnybiniame pranešime), kuri, Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės vertinimu, nesuderinama su vidaus tarnybos pareigūnui keliamais drausmės, moralės ir garbės standartais, etikos normomis ir yra žeminanti bausmių vykdymo sistemos pareigūno vardą.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėja šioje byloje pateiktame skunde pripažino, jog padarė tarnybinį nusižengimą, bendraudama su Nuteistuoju telefonu ir palaikydama su juo netarnybinius santykius. Pareiškėja 2023 m. liepos 19 d. teismo posėdyje patvirtino, kad Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytos faktinės aplinkybės, ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjos duoti parodymai yra teisingi, išskyrus faktinę aplinkybę dėl jos (pareiškėjos) bučinio Nuteistajam (bučinio nebuvo). Taip pat pareiškėja teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. birželio 19 d., iš esmės neginčijo Išvadoje nurodytų faktinių aplinkybių dėl jos netarnybinių santykių su Nuteistuoju.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į visų surinktų įrodymų visumą, pažymėjo, jog neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, palaikydama netarnybinius santykius su Nuteistuoju, bendraudama su Nuteistuoju, šiam naudojantis draudžiamu daiktu (mobiliojo ryšio telefonu), ir apie tokį Nuteistojo elgesį (turimą draudžiamą daiktą) nepranešdama tokius pažeidimus kompetentingiems tirti pareigūnams, pažeidė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 punktų, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228, (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.1, 6.8, 8.1, 8.2 ir 15 punktų nuostatas ir tokiu būdu padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Išvadoje nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės, atskleidė šio tarnybinio nusižengimo subjektyviąją pusę, taip pat nustatė priežastinį ryšį tarp pareiškėjos veiksmų ir kilusių neigiamų pasekmių. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jos daromas tarnybinis nusižengimas buvo tęstinio pobūdžio, nes jį (pažeidimą) atsakovas toleravo, nesiėmė priemonių užkirsti kelią daromam pažeidimui, taip pat pareiškėjos skunde nurodyti argumentai apie bendravimą su Nuteistuoju, jaučiant spaudimą iš vadovų ir siekiant padaryti Nuteistajam įtaką, kad šis atsisakytų teiktų skundų, nepaneigia pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo ir nepateisina pareiškėjos atliktų neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių byloje nustatytas, tarnybinio nusižengimo sudėtį pagrindžiančias aplinkybes.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šiurkštus nusižengimas pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams, nustatytas Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkte, už kurį gali būti taikoma griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, taip pat gali turėti korupcinio pobūdžio nusikalstamos veiklos požymių, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas, nurodydamas pareiškėjos atleidimo pagrindą (Statuto 39 str. 3 d. 10 p.), jo nesiejo su pareiškėjos korupcinio pobūdžio veiksmais.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, tarnybinio patikrinimo metu įrodyta, kad pareiškėjos padaryto pažeidimo sukeltos neigiamos pasekmės yra akivaizdžios, pareiškėjos netarnybiniai santykiai su Nuteistuoju sudarė pagrindą nepasitikėti pareiškėja ateityje, nes toks jos elgesys visiškai nesiderina su pareigūnams nustatytais aukštesniais tarnybos, drausmės, moralės ir garbės standartais ir jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausme, diskreditavo pareigūno vardą, pakenkė bausmių vykdymo sistemos autoritetui ir prestižui, sukėlė neigiamą visuomenės vertinimą apie pačią bausmių vykdymo sistemą, griauna pasitikėjimą statutine įstaiga ir joje tarnaujančiais pareigūnais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus.

34. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, priėmė tinkamai argumentuotą (motyvuotą) sprendimą.

V. 35. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjos J. F. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2343-520/2024 dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu.

36. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia šiais argumentais:

36.1. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, pažeidė Statuto 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Teismas, spręsdamas neva neturi teisės peržiūrėti atsakovo sprendimo, ar kitas aplinkybes laikyti atsakomybę lengvinančiomis, šią normą taikė netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas turi diskrecijos teisę kokias aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis, o kokias ne, ir teismas tokio atsakovo sprendimo neturi teisės revizuoti. Apeliacinės instancijos teismas net nevertino, ar prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nagrinėjamu atveju yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes laikė, jog tai atsakovo diskrecijos teisė. Tokiu būdu teismas akivaizdžiai netinkamai aiškino ir taikė Statuto 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatą ir šis netinkamas aiškinimas yra esminis, kadangi peržiūrint pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą, jos proporcingumą padarytam tarnybiniam nusižengimui pastaroji liko neįvertinta visais privalomais vertinti aspektais – atsakomybę lengvinančių aplinkybių aspektu – kaip to reikalauja Statuto 39 straipsnio 1 dalies ir tai neabejotinai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Pareiškėja niekada neneigė atlikto pažeidimo, jį pripažino ir dėl jo gailėjosi. Toks pareiškėjos elgesys, kuris atspindi kritinį savo elgesio vertinimą, neabejotinai turi įtakos tarnybinei atsakomybei, tarnybinės nuobaudos parinkimui, dėl to įvertinus tokį elgesį, kaip to reikalauja teisės aktai, ir jį kvalifikavus tarnybinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe, būtų pagrindas spręsti, kad pareiškėjai buvo paskirta per griežta tarnybinė nuobauda ir būtų pagrindas ją pakeisti švelnesne. Apeliacinės instancijos teismas padarė akivaizdų Statuto 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimą, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.

36.2. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, pažeidė Statuto 39 straipsnio 1 dalį. Esminė tinkamo Statuto 39 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga yra ta, kad sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, privalo būti įvertinta ir pareigūno veikla iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tačiau tokio vertinimo apeliacinės instancijos teismas neatliko, taigi konstatuotinas akivaizdus ir esminis materialinės normos pažeidimas. Teismų praktikoje tokios asmenį charakterizuojančios aplinkybės, kaip ilgametė tarnyba Lietuvos valstybei (pareiškėjos 6 tarnybos metai yra ilgas laiko tarpas), taip pat tai, jog asmuo per visą tarnybos laikotarpį neturėjo tarnybinių nuobaudų (pareiškėja jų neturėjo) remiantis Statuto 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu yra priskiriamos netgi atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir sudaro pagrindą skirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-791-809/2020). Šiuo gi atveju pareiškėja ne tik kad nebuvo bausta per visą savo darbo laiką, tačiau ir buvo skatinta net 3 kartus, apibūdinta kaip iniciatyvi, sąžininga ir pareiginga, kas LVAT nutartyje niekaip nėra įvertinta.

36.3. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, pažeidė Statuto 39 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kuris nustato, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams. Iš nurodyto materialiosios normos turinio seka, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, nėra privaloma taikyti. Ji gali būti tiek taikoma, tiek ir netaikoma, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tačiau jei taikoma, tai gali būti taikoma tik kuomet šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino pareiškėjos atlikto tarnybinio nusižengimo realiai kilusių pasekmių, o išimtinai hipotetines pasekmes neprotingai įvertino kaip neva akivaizdžiai neigiamas. Ypatingai atkreiptinas dėmesys, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai pažymėta, jog „Ikiteisminiame tyrime nebuvo nustatytas J. F. veiksmais padarytos turtinės žalos faktas, nėra asmenų, kurie pripažintini nukentėjusiaisiais. Vertinant J. F. veiksmus iš neturtines žalos perspektyvos, teigtina, kad taip pat nėra nustatyta neturtinė žala dėl kurios kiltų esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui. <...> byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl įtariamosios veiksmų kilo esmingai žalingi padariniai valstybės tarnybos ir Lietuvos kalėjimų tarnybai kaip institucijos autoritetui“. Tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos – taikymas už išskirtinai formalų pažeidimą, kuris nesukėlė absoliučiai jokios nei turtinės, nei neturtinės žalos, žalingų padarinių valstybės tarnybos ir Lietuvos kalėjimų tarnybai kaip institucijos autoritetui, nėra nukentėjusių asmenų, kuris neišplito visuomenėje ir apie kurį visuomenė iš esmė nieko nežino, dėl kurio pareiškėja prisipažino bei nuoširdžiai gailisi, yra neadekvatus ir neproporcingas, neatitinkantis teisingumo kriterijaus Atitinkamai

37. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo prašymą atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesą.

38. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodyti argumentai negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Pareiškėja iš esmės siekia bylos išnagrinėjimo pakartotinai. Iš byloje esančių duomenų bei pačio pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad pareiškėja byloje, po jos išsprendimo, nepateikia jokių naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, o tik plečiamai pakartoja argumentus, jau nurodytus skunde ir apeliaciniame skunde, kas vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota praktika nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui. Taip pat, Tarnybos vertinimu, pareiškėjos prašyme minimos aplinkybės neturėjo įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes jos buvo analizuojamos priimant ginčijamą LVAT nutartį, visų bylos aplinkybių kontekste, o pati pareiškėja dėl jų jokių naujų faktų ar argumentų taip pat nepateikė, kas sudarytų pakankamą pagrindą proceso atnaujinimui ar pagrindą teigti, kad buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nors ir nepasisakė detaliai dėl kiekvieno pareiškėjos skundo argumento, kurie plečiamai dėstomi prašyme, tačiau priėmė teisėtą bei pagrįstą LVAT nutartį, kuri neturi būti naikinama vien tik todėl, kad netenkina pareiškėjos. Atsakovas pažymi, kad laikantis teisinio apibrėžtumo principo, LVAT nutartimi galutinai išsprendus ginčą, toks sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą, nes nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, kurių pareiškėja prašydama atnaujinti procesą, neįrodė, taip pat nepateikė naujų, neanalizuotų, faktų, aplinkybių ar įrodymų, kurie galėtų nulemti kitokį sprendimą ar bylos baigtį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 39. Pareiškėja J. F. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. A-2343-520/2024 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį).

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje teisenoje proceso atnaujinimo institutas yra numatytas ABTĮ IV dalyje. Proceso atnaujinimas yra pripažįstamas išimtine ir galutine įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-63-159/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015).

41. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šio įstatymo IV dalies 1 skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog, atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-146-17/2012).

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pabrėždamas šios proceso stadijos (proceso atnaujinimo) išimtinumą, yra ne kartą konstatavęs, jog šis išimtinumas pasireiškia dviem aspektais: pirma, proceso atnaujinimas administracinėje byloje yra galimas tik esant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimais; antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas yra galimas tik bylose, kurios yra užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-71-624/2016; 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-75-520/2016; 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-60-525/2023; 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-58-815/2024).

43. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

44. Šiuo pagrindu procesas atnaujinamas, kai: pirma, nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas, ją taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas yra esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Taikant šį pagrindą privalu atsižvelgti į pažeidimo akivaizdumą – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai. Pažymėtina, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pvz., 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-95-629/2022).

45. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu, esminį materialiosios teisės normų pažeidimą sieja su tuo, kad apeliacinės instancijos teismas atliko netinkamą faktinių aplinkybių vertinimą ir todėl neteisingai taikė Statuto 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 10 punkto nuostatas. Pareiškėjos vertinimu, nepagrįstai byloje nebuvo pripažintos kaip pareiškėjos tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad ji nusižengimą pripažino ir gailėjosi, neįvertintos pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės (tarnybos laikas, skatinimai ir pan.) ir dėl pareiškėjos atlikto tarnybinio nusižengimo kilusios realios pasekmės.

46. Iš LVAT nutarties turinio (61 – 63, 66 p.) matyti, kad apeliacinės instancijos teismas vertino pareiškėjos argumentus susijusius su jos prisipažinimu ir gailėjimusi dėl nusižengimo, pažymėjo, kad Išvadoje aptarta pareiškėjos charakteristika, įvertintos neigiamos pasekmės.

47. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjos prašyme nurodytus argumentus, dėl, jos teigimu, apeliacinės instancijos teismo padarytų pažeidimų, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja iš esmės nenurodė jokių akivaizdžių aplinkybių, jog buvo padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja prašyme pateikia tik savo subjektyvų vertinimą, kaip byloje turėtų būti aiškinamos ir taikomos aktualios teisės normos bei vertinami įrodymai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja nepateikė akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikydamas, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, o prašyme nurodyti argumentai nepatvirtina esminio materialiosios teisės normos pažeidimo akivaizdumo. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėja iš esmės siekia revizuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu įvertintas aplinkybes ir įrodymus, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

48. Išanalizavus pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad ji iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, jog nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisės aiškinimu ir taikymu bei priimtu procesiniu sprendimu, tačiau ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014 ir kt.).

49. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2343-520/2024 (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. F. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2343-520/2024 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2343-520/2024 pagal pareiškėjos J. F. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. F. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, drausminės nuobaudos pakeitimo ir išmokų (kompensacijų) priteisimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Virginija Volskienė