2020-03-04 Nr. AB-5169-3-64-3-02346-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1313-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02346-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal A. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI), 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. buvo kalinamas Šiaulių TI, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, gyveno po keturis–šešis asmenis, Šiaulių TI neužtikrino minimalios 3,6 kv. m gyvenamojo ploto normos. Dalį kameros ploto užėmė baldai ir sanitariniai įrenginiai. Dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atšalusį maistą, trūko erdvės, kameroje buvo tik dvi kėdės. Nebuvo užtikrinamos socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, nebuvo pakankamai renginių. Nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku išsikviesti budintį pareigūną, tekdavo ilgai belsti. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo konstrukcijose, sienose, kanalizacijoje buvo asbesto, kuris nuolat kenkė pareiškėjo sveikatai.

3. Šiaulių TI kameros neatitiko higienos reikalavimų: nebuvo įrengta ventiliacija, patalpos vėdinamos tik per langus, jose drėgna ir tamsu, kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, žiemą buvo per šalta, o vasarą – per karšta. Nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, oro judėjimo greitis per mažas, langai uždengti grotomis iš vidaus ir išorės, todėl trūko natūralios šviesos, o dirbtinis apšvietimas buvo per stiprus. Kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, dažai atsilupę, dėl ko pareiškėjui nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra. Kameroje veisėsi parazitai, deratizacija, dezinsekcija nevykdoma, ar vykdoma tik po daugkartinių prašymų.

4. Apatinių ir viršutinių rūbų nemokamai neplaudavo, o jei, neturint pinigų, galėdavai skalbtis nemokamai, kildavo biurokratinės kliūtys. Pareiškėjui trūko tualetinio popieriaus, per mėnesį buvo skiriamas vienas rulonėlis. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nėra atskiros oro šalinimo sistemos iš sanitarinio mazgo, tad kameroje būdavo nemalonus kvapas. Kameroje nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę, jei nebūdavo karšto vandens, tai į dušą ir nenuvesdavo, papildomos galimybės nusiprausti duše nebuvo. Pareiškėjui nepakako dalinamo maisto, jis buvo nekaloringas, į kameras patiekiamas atšalęs, nehigieniškai dalinamas. Pareiškėjui nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai.

5. Dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių gyvenimo sąlygų pareiškėjas pasidarė konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo kaip žmogaus orumas, reputacija, jis patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, fizinius skausmus, bendravimo galimybių sumažėjimą.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Šiaulių TI paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 12, Nr. 15, Nr. 16 ir Nr. 32, kuriose jam teko nuo 3,82 kv. m iki 18,9 kv. m, kas atitiko nustatytus reikalavimus. Pagal Įsakymo Nr. V-124 reikalavimus neprivaloma atsižvelgti į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą.

8. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės iš visų pusių atskirti mūrine sienele ar plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą kalinčių asmenų privatumą.

9. Kiekvienoje kameroje yra baldai, inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių.

10. Ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) taikoma tik tiek, kiek tai nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Kameros vėdinamos natūraliu būdu, kas atitinka minėtos higienos normos 17 punkto reikalavimus, natūralaus apšvietimo koeficientas šiame teisės akte nenustatytas. Jei Šiaulių TI patikrinimų metu nustatomi higienos normos pažeidimai, jie nedelsiant šalinami, patikrinimų metu dalyje kamerų, kur buvo laikomas pareiškėjas pažeidimų dėl oro drėgmės, oro temperatūros, pelėsio nustatyta nebuvo, kitos kameros nebuvo tikrinamos, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo nurodomų pažeidimų nebuvo. Pareiškėjas Šiaulių TI ar Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ginčo laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nesiskundė.

11. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams, be to pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jam reikėjo išsikviesti pagalbą. Suimtųjų pasivaikščiojimai vykdomi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nustatyta tvarka, kiemeliai švarūs, tvarkomi. Pareiškėjo teiginys, kad Šiaulių TI yra asbesto, niekaip nesusietas su asbesto įtaka pareiškėjo sveikatos būklei. Kultūros, sporto ir kituose renginiuose, skirtuose suimtųjų užimtumui, suimtieji dalyvauja savo noru, pateikę prašymą socialinės reabilitacijos skyriaus atsakingam asmeniui.

12. Šiaulių TI išduodama patalynė ir minkštasis inventorius atitinka higienos reikalavimus, tai patvirtina atliktų patikrinimų rezultatai. Apatiniai rūbai skalbiami nemokamai, viršutiniai – turint asmeninėje sąskaitoje lėšų, tokių neturint, kartą per tris mėnesius suteikiama teisė išsiskalbti viršutinius drabužius nemokomai. Šiaulių TI asmenys į dušą vedami ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, tai atitinka teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo argumentai dėl karšto vandens nebuvimo nepagrįsti. Maitinimas atitinka fiziologines normas, suimtieji maitinami pagal įstaigos vadovo nustatytą tvarką, patikrinimų metu esminių pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas dėl maitinimo Šiaulių TI nebuvo pateikęs jokių skundų. Švarą kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija). Pareiškėjui skundžiamu laikotarpiu buvo suteikti 3 ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine.

13. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikia jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo A. U. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

15. Vertindamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kameroje, teismas vadovavosi Įsakymu Nr. V-124 ir nurodė, kad Šiaulių TI laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Įvertinęs Šiaulių TI pateiktus duomenis apie kameras, jų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių konkrečiais laikotarpiais, teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. buvo laikomas kamerose Nr. 12, Nr. 15, Nr. 16 ir Nr. 32, ir darė išvadą, kad pareiškėjui turinti tekti gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo.

16. Dėl pareiškėjo argumentų, kad skaičiuojant asmeniui turintį tekti plotą kameroje, turi būti išskaičiuojamas užimamas baldų ir sanitarinio mazgo plotas, teismas pažymėjo, kad į baldų ir įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama, kai konstatuojamas gyvenamojo ploto pažeidimas. Teismas taip pat konstatavo, kad net iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą, vienam asmeniui tekęs kameros plotas nebuvo mažesnis nei 3 kv. m.

17. Teismas iš dalies pagrįstu pripažino pareiškėjo argumentą dėl netinkamų higienos sąlygų kamerose. Teismas vadovavosi higienos norma HN 134:2015 ir, įvertinęs Šiaulių TI pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, tai, kad bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių TI administraciją pareiškėjas su skundais nesikreipė, teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas gyvenamosiose kamerose, kurios neatitiko šios higienos normos 12, 16 ir 39 punktuose nustatytų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

18. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI pateiktoje lentelėje apie sanitarinių mazgų kamerose įrengimą, užfiksuota, kad kamerose, kur buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas buvo atitvertas OSB plokšte ar mūrine sienele, kurios aukštis buvo nuo 1,67 m iki 2,16 m. Pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo teismas atmetė, nes vertino, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas iš visų pusių, įėjimą uždengiant užuolaida, buvo pakankamas privatumui užtikrinti.

19. Kadangi Šiaulių TI pateikė įrodymus, kad šioje įstaigoje organizuojamas laisvalaikio užimtumas suimtiesiems ir nuteistiesiems, pareiškėjas skundų, susijusių su užimtumu, neteikė, todėl teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

20. Teismas atmetė skundo argumentus dėl nepakankamo pasivaikščiojimo laiko, nes šis laikas (pasivaikščiojimui skirtas laikas) yra nustatytas Šiaulių TI direktoriaus įsakymu (suimtiesiems – 2 val.) ir atitiko Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo reikalavimus, tad teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi. Kaip nepagrįstus teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl asbesto, nes pareiškėjas nenurodė, kaip pasireiškė jo teisių pažeidimas. Pasisakydamas apie aliarmo mygtukų įrengimą tardymo izoliatoriaus kamerose, teismas nurodė atsakovo atstovo atsiliepimo argumentus ir teismų praktiką šiuo klausimu. Įvertinęs pareiškėjo argumentus ir atsakovo atstovo paaiškinimus, teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo nusiskundimus dėl inventoriaus kamerose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose trūkumo. Kad pasivaikščiojimo kiemeliai tvarkomi ir švarūs, patvirtino į bylą pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai.

21. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamos patalynės kokybės ar per mažo kiekio tualetinio popieriaus. Teismas nustatė, kad minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas, šie veiksmai registruojami speceliame žurnale. Tai, kad pareiškėjas būtų skundęsis Šiaulių TI dėl minėtų priemonių, byloje nustatyta nebuvo, be to pareiškėjas neneigė, jog gavo tualetinio popieriaus. Teismas nenustatė Šiaulių TI neteisėtų veiksmų sudarant galimybę pareiškėjui nusiprausti duše vieną kartą per savaitę, nes toks periodiškumas atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius teisės aktuose nustatyta tvarka, kuri detalizuota Šiaulių TI direktoriaus patvirtintame Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraše.

22. Teismas atmetė pareiškėjo argumentas dėl netinkamo maitinimo, nes byloje nebuvo jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Šiaulių TI laikomų suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas buvo organizuojamas nesilaikant fiziologinių mitybos normų ir kitų maisto saugos, higienos reikalavimų, o pareiškėjas buvo kreipęsis su prašymais ar skundais dėl netinkamo ar nepakankamo maitinimo.

23. Nustatęs, kad pareiškėjui bylai aktualiu laikotarpiu buvo suteikti trys pasimatymai su sutuoktine, patenkinus visus jos teiktus prašymus, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės pasimatyti su artimaisiais buvo nepagrįstai varžomos. Teismas įvertino pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis ir nenustatė, kad pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu

24. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas akcentavo, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Spręsdamas dėl atlygintinos žalos formos, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Šiaulių TI pažeidžiant higienos normas buvo laikomas neilgą laikotarpį, pažeidimas nebuvo intensyvus, pareiškėjui Šiaulių TI tekusi gyvenamojo ploto norma atitiko teisės aktų reikalavimus, atsakovo atstovas nesiekė elgtis su pareiškėju nežmoniškai ar žeminti jo orumą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas pažeidžiant higienos reikalavimus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo, protingumo sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

III. 25. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

26. Pareiškėjas apeliaciniame akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog jis Šiaulių TI buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tas, kas yra kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pareiškėjo teigimu, pažeidimo pripažinimas, kaip moralinės žalos atlyginimas, šiuo atveju nepakankamas patirtai skriaudai atlyginti, todėl turi būti priteistas atlyginimas pinigais.

27. Atsakovas, atstovaujamas Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto, tačiau buvo nustatyti tik nežymūs higienos normų pažeidimai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai nustatomi tik higienos normų pažeidimai, paprastai neturtinės žalos atlyginimas nepriteisiamas, nes pats pažeidimo pripažinimas laikoma teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Atsižvelgiant į tai ir į neturtinės žalos atlyginimo formos bei dydžio nustatymo kriterijus, pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti pažeistąją teisę, tačiau nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais, yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų suėmimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. gegužės 7 d.

30. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, Šiaulių TI atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas ne visomis dienomis buvo laikomas higienos reikalavimus atitinkančiose kamerose, t. y. kamerose buvo vizualiai matomų pelėsių, matuota oro temperatūra neatitiko ribinio dydžio, dirbtinės apšvietos lempos buvo be gaubtų. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

31. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes, pareiškėjo teigimu, teismas, pripažinęs pareiškėjo teisių pažeidimus ginčo laikotarpiu, t. y. konstatavęs valstybės institucijos neteisėtus veiksmus, turėjo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

33. Dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo formos, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

34. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

35. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas gyveno kamerose, kurios ne visada atitiko higienos reikalavimus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo galima suprasti, kad šie pažeidimai buvo konstatuoti, nes Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų duomenimis, ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 16 dirbtinio apšvietimo lempos buvo be gaubtų, toje pačioje kameroje išmatuota oro temperatūra neatitiko ribinio dydžio, kameroje Nr. 12 buvo pelėsio. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas teikė skundus dėl jo netenkinančių buities ir higienos sąlygų Šiaulių TI, o atsakovo atstovas į juos nereagavo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui vertintu laikotarpiu atsirado kokios nors sunkios pasekmės. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista 18 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

36. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius arba nustačius nereikšmingus pažeidimus, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3780-502/2017; 2019 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1598-662/2019; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2267-525/2019 ir kt.). Pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokį stiprų ir neigiamą poveikį jam sukėlė konstatuoti pažeidimai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas patyrė tokią skriaudą, kuriai atlyginti priteistina piniginė kompensacija.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams šiuo aspektu ir jų nekartodama, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.

39. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė