2025-05-14 Nr. AB-8273-4-16-3-00219-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2009-821/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00219-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. (A. M.) ir jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

vertėjai O. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. (A. M.).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. (A. M.) (toliau – ir Užsienietis) sulaikymą VSAT, nustatant terminą iki 2025 m. liepos 29 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. VSAT nurodė, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, nes jis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Užsienietis gali siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus, ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos teritorijoje. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai ir, gavus atsakymą iš (duomenys neskelbtini) dėl readmisijos, bus pradėta procedūra dėl jo perdavimo į (duomenys neskelbtini). Todėl tikslinga pratęsti sulaikymo terminą, siekiant įgyvendinti šią procedūrą.

II. 3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. balandžio 23 d. sprendimu tenkino Centro teikimą iš dalies, t. y. pakeitė Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. sausio 31 d. sprendimą, kuriuo Užsienietis buvo sulaikytas, bei skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. liepos 29 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

4. Teismas nustatė šias aplinkybes:

4.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką 2022 m. vasario 27 d. vyko keleiviniu autobusu iš Minsko į Vilnių. Užsienietis apie 04.23 val. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje Medininkų pasienio kontrolės poste, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras–C“ metu pateikė pareigūnams Švedijos nacionalinę „D“ tipo vizą, galiojusią nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. Užsienietis buvo pristatytas į 2-ąją kontrolės liniją, kurioje, patikrinus Užsieniečio pateiktą vizą, nustatyta, kad ji yra suklastota, todėl Užsieniečiui atsisakyta leisti atvykti į Lietuvos Respubliką.

4.2. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 22S8777 nuspręsta uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes Užsienietis nebuvo įleistas į Lietuvos Respubliką.

4.3. Užsienietis 2024 m. vasario 29 d. buvo gražintas į Lietuvos Respubliką iš Norvegijos Karalystės, kadangi Norvegijos Karalystėje Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, tačiau buvo nustatyta, kad šalis, atsakinga už jo prašymo nagrinėjimą, yra Lietuvos Respublika. Užsienietis tą pačią dieną buvo pristatytas į Centrą ir sulaikytas ne ilgiau kaip iki 48 val.

4.4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 1 d. sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-75-405/2024 Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. birželio 1 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

4.5. Užsienietis 2024 m. kovo 5 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas tą pačią dieną priėmė sprendimą Nr. 24S72158, kuriuo nusprendė nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

4.6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-212-617/2024 buvo pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 1 d. sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – terminas iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2043-1047/2024 atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą.

4.7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 31 d. sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-316-617/2024 buvo pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 1 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė į apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų, iki 2024 m. lapkričio 1 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4.8. Užsienietis 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių dėl sveikatos sutrikimo. Užsienietis 2024 m. spalio 23 d. buvo išbrauktas iš pažeidžiamų asmenų sąrašo, atsižvelgus į teigiamus jo sveikatos būklės pokyčius.

4.9. Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 24S191108 nusprendė nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje skubos tvarka.

4.10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 29 d. sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-452-617/2024 buvo pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 31 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymo priemonės – apgyvendinimo Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – terminas iki 2025 m. vasario 1 d, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4.11. Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 24S293595 (toliau – ir 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimas) nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo Užsieniečiui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pavesti VSAT vykdyti Užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietis apskundė Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą teismui.

4.12. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-7009-414/2024 priėmė nagrinėti Užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas taip pat taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdė Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimo 2 ir 5 punktų, kuriais nuspręsta išsiųsti Užsienietį į kilmės valstybę ir pavesta tai įvykdyti VSAT, galiojimą.

4.13. Priėmimo ir integracijos agentūra 2025 m. sausio 9 d. raštu informavo, kad Užsienietis pasišalino iš Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės priėmimo centro, jo buvimo vieta nėra žinoma.

4.14. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnai 2025 m. sausio 29 d. perdavė Centrui Užsienietį, kuris buvo gražintas pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino reglamentas) iš Švedijos Karalystės. Tą pačią dieną Centro sprendimu Nr. 25S30485 Užsienietis sulaikytas ne ilgiau nei iki 48 val.

4.15. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. sausio 31 d. sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-67-1237/2025 Užsieniečiui skirtas sulaikymas iki 2025 m. balandžio 29 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1535-662/2025 atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. sausio 31 d. sprendimą.

4.16. Atlikus Užsieniečio pažeidžiamumo vertinimo procedūrą, 2025 m. kovo 5 d. Užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių dėl sveikatos sutrikimo.

4.17. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas įsiteisėjo 2025 m. kovo 20 d., jo pagrindu pradėta Užsieniečio išsiuntimo į kilmės šalį procedūra. VSAT, kaip atsakinga už Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimo vykdymą, 2025 m. balandžio 7 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvoje dėl kelionės dokumento išdavimo Užsieniečiui. Atsakymas dar negautas.

4.18. Užsienietis 2025 m. balandžio 11 d. pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą.

4.19. Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 25S95099 (toliau – ir 2025 m. balandžio 16 d. sprendimas) nenagrinėti Užsieniečio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nesutiko su Migracijos departamento 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu ir jį skundė. Skundas dar nėra išnagrinėtas.

5. Teismas konstatavo egzistuojant (neišnykus) Užsieniečio sulaikymo pagrindą, įtvirtintą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, nes Užsieniečio tikslas nėra Lietuvos Respublika (Užsienietis siekia išvykti į Norvegijos Karalystę, nes joje gyvena jo mama ir kiti šeimos nariai (įskaitant ir 3 Užsieniečio vaikus), Užsieniečio su Lietuvos Respublika nesieja socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai, Užsienietis, neteisėtai kirsdamas valstybių sienas, jį sulaikant, pateikė prašymą jam suteikti prieglobstį, siekdamas išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis pateikdavo suklastotą vizą ir prisistatydavo kitu vardu (K. D.), nesilaikė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 29 d. sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymo priemonės sąlygų, pasišalino iš laikinosios apgyvendinimo vietos.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalimi, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Užsieniečių apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygų bei tvarkos ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2025 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. A1-2, Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 (2022 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 1V-285 redakcija), nuostatomis. Nustatęs, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis yra prieglobsčio prašytojas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Užsieniečio buvimas kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, 2025 m. kovo 5 d. nustatytas jo pažeidžiamumas, teismas nurodė, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką.

7. Įvertinęs Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės 2024 m. rugpjūčio 7 d. tarnybinio pranešimo turinį, aplinkybes, susijusias su Užsieniečio buvimu pažeidžiamų asmenų sąraše, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra duomenų), byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, teismas sprendė, jog yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Teismas sprendė, kad Įstatymo tikslai gali būti pasiekti Užsieniečiui taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. balandžio 23 d. sprendimą ir paskirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

9. Užsienietis nurodo bylos aplinkybes, susijusias su jo pažeidžiamumo nustatymo pokyčiais, pažymi, kad pasikeitimai atsirado po to, kai Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 31 d. sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-316-617/2024 buvo pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 1 d. sprendimu jam (Užsieniečiui) paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė į apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nuo 2025 m. sausio 29 d. iki 2025 m. balandžio 23 d. jis buvo sulaikytas, o 2025 m. kovo 5 d. pakartotinai nustatytas jo pažeidžiamumas. Užsienietis teigia, jog teismui nurodžius, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, nustatyta jo tapatybė (turi galiojantį pasą), byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar kad nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, bei atsižvelgus į tai, kad apribojus asmens judėjimo laisvę jis vėl yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, prioretizuojant jo, kaip pažeidžiamo asmens, interesus, laikytina, kad nagrinėjamu atveju būtų proporcinga ir tikslinga taikyti kitą, mažiau jo judėjimo laisvę ribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, Utenos apylinkės Ignalinos rūmų 2025 m balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su skundžiamu teismo sprendimu, laikosi pozicijos, kad teismas tinkamai bei visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybės ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kuriuo Užsieniečiui taikė tikslingą ir proporcingą alternatyvią sulaikymui priemonę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. liepos 29 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, pateikęs paskesnį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, jo tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų, kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis dėl jo pažeidžiamumo, sprendė, jog teismo sprendimu pritaikytas sulaikymas nebėra proporcinga ir būtina priemonė, o Įstatymo nustatyti tikslai gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. jam taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę pakeisti apgyvendinimu laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (alternatyvia sulaikymui priemone, nurodyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte), teigia, kad nagrinėjamu atveju būtų proporcinga ir tikslinga jam (Užsieniečiui) taikyti kitą, mažiau jo judėjimo laisvę ribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę, prioritetą teikiant jo, kaip pažeidžiamo asmens, interesams.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nesant ginčo, jog Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą, byloje taikytina Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

16. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų nurodytos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; ir kt.).

18. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija), alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

19. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus dėl jo pažeidžiamumo, pažymi, jog Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

20. Priėmimo sąlygų direktyvos 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Akcentuotina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį bei Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025; kt.).

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025; kt.).

22. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą, atsižvelgia į šias individualias ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, neturintis jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, kelionės dokumento, dėl ko Centro 2025 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 21-7K-476 „Dėl readmisijos paraiškos perdavimo“ kreiptasi į Migracijos departamentą dėl tarpininkavimo perduodant Užsieniečio readmisijos paraišką atsakingai (duomenys neskelbtini) institucijai (byloje nėra duomenų apie gautą atsakymą), Užsieniečio tapatybė nustatyta, jo asmens byloje yra dokumentas, patvirtinantis 2025 m. kovo 4 d. atliktą Užsieniečio specialiųjų poreikių ir pažeidžiamumo vertinimą, kuriame esančių duomenų pakanka išvadai, jog Užsienietis priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupei, nors Užsienietis 2025 m. sausio 9 d. pasišalino iš Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės priėmimo centro, o 2025 m. sausio 29 d. buvo grąžintas pagal Dublino reglamentą iš Švedijos Karalystės, tačiau byloje nepateikta duomenų, leidžiančių vertinti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, taip pat nėra duomenų, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Pažymėtina, jog Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimai taikomi nuo 2025 m. sausio 29 d., t. y. jau 3,5 mėn.

23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, įvertinusi bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir pateiktus įrodymus, sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta Užsieniečiui, kuris yra pažeidžiamas asmuo, alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina. Siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytam sulaikymo pagrindui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai gali būti pasiekti ir taikant Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1703-789/2025; 2025 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1704-822/2025; 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025; kt.).

24. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai tenkinti apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. liepos 29 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. M. (A. M.) apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. balandžio 23 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. (A. M.) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. liepos 29 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė