e582773f-e231-4962-b1b0-cee4b0668a62 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1845-1058/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20055-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamÄ ja byla, kurioje S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, vedęs, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) - laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalį, 188 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - areÅ¡tu 50 parų. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2010 m. lapkričio 22 d. bei nuo 2012 m. gegužės 16 d. iki 2012 m. liepos 3 d., vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai ir nuo paskirtos bausmės atleistas, kaip atlikęs bausmę;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir nustatyta galutinė bausmė – 1 metai laisvės apribojimo, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2013 m. gruodžio 10 d., kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė : S. K. 2019 m. gegužės 14 d., apie 16 val., nuo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), iki ,,Mykolo Romerio universiteto“ stotelės Ateities gatvėje, pažeisdamas kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 16 val., kieme, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vienas su automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laukė savo žmonos R. K., kuri dirba Å¡alia esančiame (duomenys neskelbtini) (pavadinimo nežino) (duomenys neskelbtini). Sėdėdamas automobilyje ir jos laukdamas, gėrė brendį ,,Alita'“, kurio iÅ¡gėrė trečiÄ dalį butelio.

Staiga jam paskambino žmona ir pasakė, kad ji nebe darželyje o ,,Mykolo Romerio universiteto“ stotelėje Ateities gatvėje. Jis jai pasakė, kad tuoj privažiuos. Jam apsisukinėjant kieme prie jo sustojo automobilis (duomenų nežino) kurio vairuotojas jam pasakė, kad nevairuotų nes yra akivaizdžiai neblaivus. Nepažįstamo asmens nepaklausė ir iÅ¡ kiemo iÅ¡važiavo į minėtÄ stotelę. Apie 16.10 val., ,,Mykolo Romerio universiteto“ stotelėje Ateities gatvėje jie apsikeitė, tai yra žmona atsisėdo į vairuotojo vietÄ , o jis Å¡alia jos į keleivio vietÄ .

Jiems pajudėjus netrukus juos Ateities ir Didlaukio gatvių sankirtoje sustabdė policijos pareigÅ«nai ir patikrinę jo blaivumÄ nustatė 1.97% girtumo laipsnį. Alkoholį vartojo tik kieme, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ važiuojant, po to nei važiuojant, nei kai už vairo sėdo jo žmona jis alkoholio jau negėrė. Pripažįsta, kad vairavo bÅ«damas neblaivus tiesiog manė nieko blogo nenutiks. Vairuotojo pažymėjimo neturi nes jį prarado dėl vairavimo bÅ«nant neblaiviam (b. l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. K. parodė, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 15.10 val., jos vyras S. K. atvažiavo pas jÄ Ä¯ darbÄ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kur ji jam greitai padavė, jai nuosavybės teise priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius. Nepajuto nuo jo dvelkiančio alkoholio kvapo, jokio įtarimo jis nesukėlė, kad gali bÅ«ti neblaivus. Automobilis stovėjo darželio teritorijoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje.

Apie 16 val. išėjusi iÅ¡ darbo, pamatė, kad automobilio nėra. Nebuvo ir jos vyro. Paskambino jam telefonu, tačiau jis neatsiliepė. Taip jam ir neprisiskambinusi, nusprendė važiuoti namo autobusu. Kai „S. Stanevičiaus“ stotelėje įlipo į autobusÄ , pro jo langÄ pamatė, kad jos automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas jos vyro S. K. įvažiuoja į kiemÄ link darželio. Ji jam vėl paskambino, tačiau jis neatsiliepė. Skambino keletÄ kartų ir, kai nuo L.

Giros stotelės važiavo link „M. Riomerio“ stotelės jis atsiliepė į jos skambutį. Tuomet ji jam pasakė, kad ji ne darbe ir kad jis privažiuotų į „M. Riomerio“ stotelę, nes kuo greičiau norėjo atsiimti savo automobilį. Iš pokalbio telefonu, nesuprato, kad jos vyras S. K. yra neblaivus. Jo kalba nesukėlė jokių įtarimų. Kai jis privažiavo į „M. Riomerio“ stotelę ir sustojo, ji priėjo prie automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių ir atidariusi jas liepė savo vyrui išlipti iš automobilio.

Buvo labai nustebusi, kai pamatė, kad jis yra labai girtas ir vos neiÅ¡virto iÅ¡ automobilio. Jis vilkėjo raudonÄ megztinį ir juodas kelnes. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio jis atsisėdo į priekinę keleivio vietÄ , o ji sėdo į automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietÄ ir važiavo namų link. Jai važiuojant Ateities gatve, už viaduko, juos sustabdė policija. Jie paklausė ar ji persėdo neseniai į vairuotojo vietÄ . Atsakė, kad „M. Riomerio“ stotelėje ji sėdo už automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo.

Tuomet pareigÅ«nai paprašė jos vyro iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir nusivedė jį į tarnybinį automobilį. Jos vyras S. K. atrodė labai girtas, vos pastovėjo ant kojų. Su policijos pareigÅ«nais apieÅ¡koję jos automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jokių butelių nuo alkoholinių gėrimų nerado (b. l. 21). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. P. parodė, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 16 val., iÅ¡ Vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus gavo praneÅ¡imÄ , kad Ateities gatve pranešėjas seka paskui automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja galimai neblaivus vyras.

Kai jie važiavo Ateities gatve, per radijo ryšį buvo praneÅ¡ta, kad pranešėjas mato, kaip už Ateities ir Didlaukio gatvių sankryžos automobilis „Toyota“ sustojo vieÅ¡ojo transporto stotelėje, kur į automobilį įlipo Å¡viesiaplaukė moteris. Važiuojant Ateities g., ties 12 numeriu pažymėtu pastatu, pastebėjo prieÅ¡ tai minėtÄ automobilį „Toyota Prius“ ir prie Ateities ir Baltupio gatvių sankryžos jį sustabdė. Priėję prie automobilio „Toyota Prius“ pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdi moteris.

IÅ¡ pateikto vairuotojo pažymėjimo buvo nustatyta, kad tai R. K.. Moteris buvo blaivi. Å alia vairuotojos priekinėje keleivio vietoje, sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyras, nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Jis buvo apsirengęs raudonÄ megztinį. Vėliau buvo nustatyta, kad tai S. K.. Sustabdžius automobilį „Toyota Prius“, iÅ¡ karto privažiavo ir Å¡alia sustojo pranešėjas A. Z., kuris paaiÅ¡kino, kad matė, kaip S. Stanevičiaus gatvėje į automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įlipo svirduliuojantis vyras, vilkintis raudonÄ megztinį.

Todėl jis priėjęs prie automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo pasakė, kad jis niekur nevažiuotų, tačiau jis į raginimus nevažiuoti nereagavo ir iÅ¡važiavo. Tai pamatęs, pranešėjas paskambino telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, bei automobiliu sekė neblaivų vairuotojÄ iki pat tos akimirkos, kai pareigÅ«nai sustabdė automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl įvykio pranešėjas parašė paaiÅ¡kinimÄ . Automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio vietoje sėdinčiam S. K. paaiÅ¡kino, kad jis yra įtariamas vairavęs automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus.

Todėl paprašė jo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, kad galėtų nustatyti jo girtumÄ . Alkotesterio pagalba S. K. 16.10 val. buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas, o 16.32 val. - 1,97 promilių girtumas. Paklausus S. K., ar jis vairavo pusvalandžio bėgyje automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo, jis nieko neatsakė, tylėjo (b. l. 15). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės yra nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio E. P. tarnybiniame praneÅ¡ime.

Tarnybiniame praneÅ¡ime papildomai nurodyta, kad patikrinus S. K. blaivumÄ alkotesteriu, jis su alkoholio matuoklio parodymais sutiko, į priklausomybės ligų centrÄ važiuoti nereikėjo (b. l. 6). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Z. parodė, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 16 val., pastebėjo, kad įvažiavime iÅ¡ S. Stanevičiaus g. link (duomenys neskelbtini) namo bando apsisukti automobilis „Toyota Prius“, žydros spalvos. Dėl to susidarė spÅ«stis įvažiuoti į kiemÄ . Jo manevravimas jam sukėlė įtarimÄ , kad vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus.

Kai jis vairuodamas automobilį įvažiavo į įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ , automobilis „Toyota Prius“, jau buvo apsisukęs ir iÅ¡važinėjo iÅ¡ kiemo. Sustojo ir atidaręs langÄ pasakė vairuotojui, kad jis daugiau nevairuotų, nes jo judesiai, veidas patvirtino įtarimÄ , kad automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas yra neblaivus. Jis automobilyje buvo vienas. Nepaklausęs jo vairuotojas iÅ¡važiavo į S. Stanevičiaus g. ir nuvažiavo link Ateities g. Nuvažiavo jam iÅ¡ paskos. Kai apsisukęs įvažiavo į S. Stanevičiaus g., paskambino 112 ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotojÄ .

VisÄ laikÄ važiuojant paskui automobilį „Toyota Prius“, kalbėjo su operatore ir praneÅ¡inėjo, kur važiuoja automobilis. Automobilis „Toyota Prius“ pasuko į Ateities g. į deÅ¡inę ir važiavo tiesiai Ateities gatve. Pravažiavęs posÅ«kį link universiteto jis sustojo vieÅ¡ojo transporto stotelėje. Sustabdęs automobilį jis iÅ¡lipo iÅ¡ vairuotojo vietos ir atsisėdo į priekinę keleivio vietÄ . Tuo pat metu, moteris buvusi stotelėje, atsisėdo į automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo vietÄ ir nuvažiavo tiesiai Ateities g. link Jeruzalės g.

Jokių ginčų stotelėje tarp vyro ir moters nebuvo, viskas įvyko labai greitai. Matė, kad pravažiavus Geležinio Vilko gatvės viadukÄ virÅ¡ Ateities g., automobilį „Toyota Prius“ sustabdė policijos pareigÅ«nai. Jis taip pat iÅ¡ karto privažiavo prie jų. Policijos pareigÅ«nai pasiteiravo, kas prieÅ¡ tai vairavo automobilį, jis nurodė, kad automobilį „Toyota Prius“ vairavo priekinėje keleivio vietoje sėdintis vyras, vilkintis raudonu megztiniu ir papasakojo, kaip viskas vyko.

Tuomet jis policijos tarnybiniame automobilyje surašė paaiÅ¡kinimÄ . Matė, kad vyrui, vairavusiam automobilį „Toyota Prius“, policininkai davė pÅ«sti į alkotesterį, o paskui pasodino į policijos automobilį (b. l. 17). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės yra nurodytos ir liudytojo A. Z. 2019 m. gegužės 14 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (b. l. 9). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 16 val. Bendrasis pagalbos centras gavo praneÅ¡imÄ , jog Vilniuje, S. Stanevičiaus g., link Ateities g., mėlynos spalvos automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus asmuo (b. l. 5).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad S. K. 2019 m. gegužės 14 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 16.10 val. buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumÄ 16.32 val. S. K. nustatytas 1,97 promilių girtumas. Kaltinamasis S. K. tikrinimo rezultatų neginčijo, neblaivumo nustatymo akte pasirašė, kad su rezultatais sutinka (b. l. 7). Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. gegužės 14 d., 16:11:11 val. S. K. buvo nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, o 16:36:28 val.

– 1,97 promilių neblaivumas (b. l. 34, 35). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 36). VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininke yra R. K. (b. l. 13). Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Toyota Prius“ (2005 m.) kaina Lietuvoje yra 3 120 EUR (su PVM) (b. l. 11).

Nutarimu administracinio nusižengimo byloje S. K. patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019 m. gegužės 14 d., apie 16 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. IÅ¡ nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad S. K. už minėto nusižengimo padarymÄ buvo skirta 400 EUR bauda (b. l. 10).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis S. K. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad S. K. vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (pakartotinio patikrinimo alkotesteriu metu nustatytas 1,97 promilių girtumas), todėl kaltinamojo S. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis S. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieÅ¡taravo, su prokuroro siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu sutiko, taip pat sutiko su siÅ«lomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis (b. l. 42-43, 44). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytÄ vidutinį girtumÄ â€“ tokios bÅ«klės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sÄ moningai Å¡io draudimo nepaisė, gėrė sėdėdamas automobilyje ir iÅ¡ karto juo iÅ¡važiavo, nepaisė paÅ¡alinio asmens perspėjimo nevairuoti tokios bÅ«klės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad S. K. prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamojo asmenybę – S. K. teistas (b. l. 37-38), baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, ne kartÄ baustas už vairavimÄ esant neblaiviam (kartÄ vairavo bÅ«damas sunkaus girtumo bÅ«klės ir toks pažeidimas buvo pakartotinis per metus laiko, padarytas mažiau nei vieno mėnesio tarpu), turi galiojančių nuobaudų, baudos paskirtos už pažeidimus susijusius su vairavimu esant neblaiviam nėra sumokėtos (b. l. 39-41), niekur nedirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymÄ nėra.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ ir prokuroro pasiÅ«lytÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ . Prokuroro siÅ«lomas bausmės dydis – 90 parų areÅ¡to, Å¡iuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, S. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

S. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad S. K. teisės vairuoti transporto priemones neturi (teisė vairuoti transporto priemones jam atimta už vairavimÄ esant neblaiviam), tačiau Teismų praktikoje pabrėžiama, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimÄ dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-122/2012).

Tokiu atveju draudimas naudotis specialiÄ ja teise turi prevencinę paskirtį ir apima draudimÄ Ä¯gyti specialiÄ jÄ teisę teismo nustatytu terminu. S. K. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir Å¡iurkÅ¡tus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Å iuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad S. K. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, praeityje jis eilę kartų buvo baustas už vairavimÄ esant neblaiviam, ir Å¡iuos Å¡iurkščius KET pažeidimus darė sistemingai, be to, kaltinamasis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė jam atimta už vairavimÄ esant neblaiviam, kaltinamasis iÅ¡vadų nepadarė, ir vėl sėdo už vairo iÅ¡gėręs, kas savo ruožtu patvirtina, jog S. K. yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant S. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 4 metų laikotarpiui.

Prokurorė taip pat prašė taikyti kaltinamajam S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , ir konfiskuoti transporto priemonės „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . IÅ¡ byloje esančio VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad minėtas automobilis priklauso R. K., t. y. kaltinamojo sutuoktinei. BK 72 straipsnis numato, kad Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi bÅ«ti konfiskuojami.

To paties straipsnio 4 dalies 3 punktas numato galimybę konfiskuoti ir kaltininko Å¡eimos nariui priklausantį turtÄ . Vis tik nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad perduodama automobilio raktelius kaltinamajam, jo sutuoktinė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog sutuoktinis iÅ¡važiuos jos automobiliu be jos leidimo, be to, vairuos automobilį bÅ«damas neblaivus. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai nėra galimybės paimti konfiskuotinÄ turtÄ , iÅ¡ nusikaltimÄ padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Tai atitinka esamÄ teismų praktikÄ (LAT nutartys bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, Nr. 2K-534/2011). IÅ¡imtys gali bÅ«ti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis byloje Nr. 2K-80-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017), tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus iÅ¡imtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui.

S. K. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, iÅ¡gėręs stipraus alkoholinio gėrimo iÅ¡ karto sėdo už automobilio vairo, nepaisė paÅ¡alinio asmens raginimų nevairuoti tokios bÅ«klės, be to, vairavo automobilį neturėdamas teisės, kai teisė jam yra atimta už vairavimÄ esant neblaiviam, vairavo darbo dienÄ , dienos metu, gatvėse, kur yra pakankamai daug žmonių, be to, Å¡alia darželio teritorijos, kur bet kuriuo metu gali pasirodyti vaikai, taip pat netoli universiteto, tokiu bÅ«du savo veiksmais keldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos, t. y. 3 120 EUR, konfiskavimas. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 parų areÅ¡to. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti galutinę bausmę – 60 parų areÅ¡to. Paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones ketveriems metams.

IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. K. valstybės naudai 3 120 EUR sumÄ , atitinkančiÄ automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę. S. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti S. K., kad:

1. AreÅ¡to bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, Å¡iÄ bausmę atlieka areÅ¡tinėse. Ä® areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 3.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 4. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Giedrė Telksnienė