2019-07-10 Nr. AB-14299-3-61-3-00723-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-4591-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00723-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2019 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (15/6-8) 12PR-11 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog yra (duomenys neskelbtini) ir grįžęs į kilmės valstybę bus sulaikytas oro uoste, apkaltintas ekstremistine veikla arba jam bus sufalsifikuota baudžiamoji byla, o sulaikius, prieš jį bus naudojamas sunkus fizinis smurtas; taip pat pareiškėjas negautų tinkamos (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojo atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertinant jų visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrintas įrodymų visapusiškas ištyrimas. Pareiškėjo vertinimu, išvada dėl pareiškėjo baimės būti sulaikytam oro uoste yra subjektyvi, padaryta izoliuotai vertinant paties atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją, taip pažeidžiant prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų vertinimo taisykles. Pats Departamentas 2019 m. sausio 30 d. išvadoje Nr. (15/6-8)13PR-11RN (toliau – ir Išvada) užfiksavo, kad asmeniui užtenka būti (duomenys neskelbtini) tautybės, jog jis gautų padidintą pareigūnų dėmesį, ir jis gali būti sulaikytas neapibrėžtam laikui (priklausomai nuo kyšio davimo) vien dėl savo etninės priklausomybės, jog vertinant kilmės valstybės informaciją nustatyta ir teismuose vyraujanti korupcija, t. y. asmenų teisės nėra apsaugotos nei sulaikymo metu, nei bandant pasinaudoti teismine gynyba.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo pažeidžiamumas konstatuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimi administracinėje byloje Nr. A-5839-502/2018 (dėl alternatyvios sulaikymui priemonės panaikinimo), nurodant, jog: „Teisėjų kolegija atkreipia ypatingą dėmesį į teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad A. S. yra pripažintas pažeidžiamu asmeniu“. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 67 straipsnio 5 dalimi, priimant sprendimus pagal šio įstatymo nuostatas, atsižvelgiama į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus, tačiau nagrinėjamu atveju ši nuostata dėl pareiškėjui nežinomų aplinkybių taikoma nebuvo.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (15/6-5)12PR-12 A. S. (pareiškėjo seseriai) nusprendė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus dėl jos sunkios sveikatos būklės (dėl humanitarinių priežasčių). Išdavus leidimą gyventi pareiškėjo seseriai dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, kyla pozityvi pareiga užtikrinti šeimos vientisumą išduodant leidimą ir jos broliui. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas), administracinių teismų išaiškinimais pabrėždamas, kad valstybės institucijų priimti sprendimai migracijos srityje, įskaitant sprendimus dėl leidimų gyventi išdavimo, negali pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje ginamos teisės į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą. Atsižvelgiant į plačiai aiškinamą šeimos sąvoką bei asmeniniams (emociniams) ryšiams suteikiamą svarbą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, A. S. pažeidžiamumas lemia priklausomumą (angl. dependency) nuo kitų šeimos narių, kurie gali suteikti jai emocinę paramą. Nagrinėjamu atveju nebuvo vertintas paties pareiškėjo pažeidžiamumas, pareiškėjas yra laikomas A. S. šeimos nariu, kadangi juos sieja stiprus emocinis ryšys, juos abu senelis buvo pagrobęs ir prieš juos itin sunkiomis formomis smurtavo, kas ir lėmė jų stiprų šeiminį ryšį, kartu ir tarpusavio priklausomumą, abiejų asmenų pažeidžiamumą. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia pareigą išduoti leidimą gyventi ir pareiškėjui.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas Išvadoje konstatavo, jog pareiškėjo pasakojimas dėl (duomenys neskelbtini) neprieinamumo nepagrįstas, kadangi pagal surinktą kilmės valstybės informaciją, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vertinimu, pažeistos tiek apskritai prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų vertinimo taisyklės (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 116 p.), tiek pareiga surinkti informaciją, atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojų nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus. Skunde pareiškėjas pabrėžė, kad tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Departamentas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

6. Pareiškėjas nesutiko ir su atsakovo pozicija, jog jam negali būti taikoma papildoma apsauga. Pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas ir pavojus sveikatai bei laisvei dėl teisėsaugos pareigūnų piktnaudžiavimo turimomis teisėmis (persekiojimas dėl etninės priklausomybės), taip pat pareiškėjas neturi objektyvių galimybių pasinaudoti sveikatos apsauga, o tai, pareiškėjo vertinimu, nesant pagrindo pripažinti persekiojimu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad Departamento 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (15/6-3) 12PR-39 pareiškėjui buvo nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. birželio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjui apskundus šį sprendimą, LVAT 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

9. Būdamas sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme suteikti prieglobstį jis prašė peržiūrėti jo prašymą iš naujo, nes grįžus atgal į (duomenys neskelbtini) prieš jį smurtaus senelis. 2018 m. spalio 2 d. prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis išvyko iš šalies, kad galėtų būti kartu su tėvais. Kai jis ir jo sesuo buvo maži (5 m. ir 4 m.), juos iš tėvų pagrobė senelis, kuris prieš juos smurtavo. Kai seseriai buvo 14 m., senelis ketino ją ištekinti. Persekiojimo grėsmė kilmės valstybėje jam kyla iš senelio pusės – gresia mirtis dėl nacionalinių priežasčių (A. S. tėvas yra (duomenys neskelbtini)).

10. Departamentas, įvertinęs pateiktą informaciją bei nustatęs, kad paskesniame prašyme nėra naujų esminių motyvų ir jam gali būti taikoma nuostata dėl prašymo nenagrinėjimo, 2018 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą pratęsti sprendimo priėmimo terminą iki 2018 m spalio 9 d. Per 2018 m. spalio 8 d. apklausą pareiškėjas nurodė, kad jis skaitė daug straipsnių ir dabar bijo, kad jam grįžus atgal į kilmės valstybę, jis gali būti sulaikytas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) ir gali dingti. Gali jį ir paleisti, jis tiksliai nežino. (duomenys neskelbtini) jį sulaikytų, nes jis buvo kitoje šalyje ir pateikė ten prieglobsčio prašymą, be to, „jie bet ką gali sugalvoti, aš juk nelandžioju jų galvose“. Po apklausos užsienietis pateikė naują prašymą. Prašyme buvo nurodyta, jog jam reikalinga (duomenys neskelbtini) pagalba, kuri jam (duomenys neskelbtini) nebus suteikta.

11. Departamentas, įvertinęs, kad pareiškėjas per apklausą pateikė naują prašymo suteikti prieglobstį esminį motyvą (grėsmę būti sulaikytam), tą pačią dieną priėmė sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka. Departamentas kreipėsi į Užsieniečių registracijos centrą, prašydamas įvertinti, ar A. S. yra priskirtinas pažeidžiamų asmenų grupei. 2018 m. spalio 24 d. Departamentui buvo pateikta 2018 m. spalio 16 d. išvada Nr. 1PSĮ-34 (RN) dėl A. S. pažeidžiamumo.

12. Pareiškėjas per 2018 m. spalio 8 d. apklausą pateikė papildomą dokumentą – prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodyta, jog jam reikalinga (duomenys neskelbtini) pagalba. Šio prašymo turinio jis nežinojo ir, kaip pats teigė, jį surašė jo tėvai. Dokumentų, patvirtinančių jo (duomenys neskelbtini), jis nepateikė. Departamentas kreipėsi į Užsieniečių registracijos centrą dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) įvertinimo. Užsieniečių registracijos centro specialistų vertinimu, užsienietis praeityje patyrė (duomenys neskelbtini). Jam būtina (duomenys neskelbtini).

13. Dėl pareiškėjo teiginio, jog jis negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes ten jis bus sulaikytas (duomenys neskelbtini) pareigūnų ir „dings“, atsakovas pažymėjo, kad ši baimė nėra grindžiama pareiškėjo asmenine patirtimi ar konkrečiais materialiniais faktais. Anot pareiškėjo, jis skaitė daug straipsnių ir dabar bijo. Pareiškėjas per 2018 m. spalio 8 d. apklausą pateiktame prašyme taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojami (duomenys neskelbtini) bei asmenys iš mišrių santuokų. Kadangi šis materialinis faktas jau buvo vertinamas Migracijos departamento 2018 m. vasario 21 d. sprendime Nr. (15/6-3) 12PR-39, sprendžiant klausimą dėl prieglobsčio suteikimo, iš naujo jis nebuvo vertinamas, o buvo vertinamos tik tos aplinkybės ir faktai, kurie nebuvo nagrinėti priimant Migracijos departamento 2018 m. vasario 21 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje.

14. Departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, Sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą. Taip pat nesuteikė ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Departamentas nesutiko su pareiškėjo skunde nurodytu argumentu, jog Departamentas netinkamai vertino surinktą kilmės valstybės informaciją dėl (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų sulaikymo, grįžtant į (duomenys neskelbtini) iš kitų valstybių. Pabrėžė, kad pareiškėjas aplinkybę, jog jis gali būti sulaikytas oro uoste (duomenys neskelbtini) pareigūnų, nurodė tik apklausos, vykusios 2018 m. spalio 8 d., metu. Nei nagrinėjant jo pirmąjį 2017 m. gegužės 22 d. pateiktą prašymą suteikti prieglobstį, nei pakartotiniame 2018 m. spalio 2 d. prašyme suteikti prieglobstį, nei per 2018 m. spalio 2 d. atliktą pirminę apklausą šios aplinkybės pareiškėjas nenurodė. Paprašius paaiškinti, kodėl jis anksčiau nepasakojo apie tai, pareiškėjas paaiškino, jog to dar nežinojo, nesuprato, nes jam buvo tik 16 m. – 17 m. Pasakodamas apie grėsmę būti sulaikytam, pareiškėjas buvo abstraktus, atsakymai buvo pateikiami tiesiog darant prielaidas („nes pasidaviau kitai šaliai, kad paprašiau prieglobsčio“, „jie gali bet ką sugalvoti, aš nelandžioju jų galvose“, „gali būti, kad paleis, yra variantų, kad nužudys“ ir t. t.).

15. Departamentas akcentavo, kad vertindamas šiuos pareiškėjo paaiškinimus, surinko aktualią kilmės valstybės informaciją apie į (duomenys neskelbtini) grįžtančių asmenų padėtį. Kanados Imigracijos ir pabėgėlių tarybos parengtame atsakyme apie (duomenys neskelbtini) piliečių, kuriems nesuteiktas prieglobstis, grąžinimą į kilmės valstybę rašoma, kad elgesys su asmenimis, kuriems nesuteiktas prieglobstis ir kurie grįžta į (duomenys neskelbtini), priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo. Jei grįžęs asmuo nepateikia tinkamų kelionės ir asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tuomet tikėtina, jog jis bus ilgai apklausiamas. Asmuo būtų patalpintas į sulaikymo patalpą ir policijos apklaustas ir / ar apklaustas policijos kartu su saugumo pareigūnais neapibrėžtam laikui. Su grįžusiais uzbekų ar (duomenys neskelbtini) tautybės asmenimis elgiamasi su padidintu įtarumu, ypač jei asmuo yra iš miesto (manoma, kad jie labiau atsidavę islamistinėms grupuotėms). Elgesys su grįžusiuoju asmeniu gali priklausyti ir nuo pareigūno: ima ar neima jis kyšius. Maži pareigūnų atlyginimai skatina policiją ir teismų tarnautojus imti kyšius. Pareigūnai paprastai žino asmens tautybę jau oro uoste pagal asmens vardą ir pavardę (kiekviena etninė grupė turi skirtingus vardus ir pavardes). Patikros muitinėje yra visiškai atsitiktinės, yra tikimybė, kad asmuo praeis, tačiau gali būti, kad asmuo ir bus paliktas apklausai ir sulaikytas. Nuo 2010 m. įvykių (duomenys neskelbtini) mieste, valdžios atstovai ypač budrūs atžvilgiu tų, kurie dalyvavo (duomenys neskelbtini) įvykiuose arba įtariami, jog dalyvavo islamistiniame pasipriešinime. Organizacija, kuri teikia nemokamą teisinę pagalbą pažeidžiamoms grupės, kaip antai pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams (duomenys neskelbtini), nurodė, kad būtų priežastis „susirūpinti“ grįžtantiems etniniams uzbekams ir (duomenys neskelbtini), kurių atžvilgiu anksčiau buvo vykdytas baudžiamasis persekiojimas dėl 2010 m. etninių susidūrimų, vykusių (duomenys neskelbtini) pietuose arba jie yra įtariami, jog priklauso religinei ekstremistinei grupei.

16. Pareiškėjo atžvilgiu kilmės valstybėje nebuvo vykdytas baudžiamasis persekiojimas dėl 2010 m. vykusių etninių susidūrimų (tuo metu jis buvo 11 m. berniukas), jis nėra įtariamas kaip asmuo, kuris įsitraukęs į ekstremistinę ar separatistinę veiklą (negrįš iš šalies, kurioje yra tikimybė, jog aktyviai veikia ekstremistinės ar islamistinės grupuotės), jis nėra žinomai aktyvus asmuo, t. y. jis neatitinka tų kriterijų, dėl kurių galima būtų konstatuoti, jog jam grįžus atgal į kilmės valstybę, yra pagrįsta tikimybė, jog jis atkreips (duomenys neskelbtini) pareigūnų dėmesį ir patirs priekabiavimus ar netinkamą elgesį, kad jis bus sulaikytas ir tiesiog „dings“. Departamentas sprendė, jog pareiškėjas neatitinka nei vieno iš aukščiau nurodytų kriterijų, o jo priklausymas (duomenys neskelbtini) tautinei mažumai savaime nepagrindžia tikimybės, kad jis susidurtų su padidintu dėmesiu iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pusės, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Departamentas atkreipė dėmesį, kad LVAT savo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2018 jau vertino pareiškėjo priklausymo (duomenys neskelbtini) tautinei mažumai aspektą ir sutiko su atsakovo sprendimu, kad baimė būti persekiojamam šiuo atveju nėra pagrįsta ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

17. Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad Departamentas neužtikrino Įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos taikymo pareiškėjo atžvilgiu. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neatsižvelgė į jo, kaip pažeidžiamo asmens, interesus, tačiau niekaip nepaaiškino, į ką konkrečiai nebuvo atsižvelgta, kas tariamai nebuvo įvertinta, nors turėjo būti įvertinta, ir pan. Departamentas nustatė pareiškėjo pažeidžiamumą ir, atsižvelgdamas į tai, nusprendė nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš esmės.

18. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad netinkamai buvo surinkta ir vertinta galimybė pareiškėjui pasinaudoti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodė, kad buvo renkama kilmės valstybės informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, informacija nurodyta tiek Išvadoje, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas, tiek ir 2019 m. sausio 8 d. parengtoje pažymoje Nr. KGZ-15/6-1 „(duomenys neskelbtini). Ši informacija surinkta iš keleto šaltinių, pateikti šaltiniai tarpusavyje neprieštarauja ir yra darnūs. Nors pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nesurinko tam tikros informacijos, tačiau nepaaiškino, kaip ši informacija lemia padarytas išvadas dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo, atsižvelgiant į aptariamą EŽTT praktiką. Dar daugiau, pareiškėjas pats skunde nepateikė jokios kitos kilmės valstybės informacijos, kurios Departamentas tariamai nesurinko.

19. Departamento teigimu, bylos medžiaga patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).

20. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo atsakovas nurodė, kad iš byloje esančios medžiagos nei pareiškėjo praeities įvykiai, nei kilmės valstybės informacija nepagrindė pareiškėjo baimės patirti persekiojimą pagrįstumo. Pareiškėjas Departamentui nebuvo nurodęs kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, atsakovas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstą tikimybę, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, kad bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Departamento vertinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie šią išvadą paneigtų.

21. Departamento teigimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad suteikus leidimą laikinai gyventi pareiškėjo seseriai, atsakovas taip pat turėjo pareigą suteikti leidimą laikinai gyventi ir pareiškėjui pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Pareiškėjas savo teiginius grindė priklausomumo sąvoka, įtvirtinta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino reglamentas), tačiau šis reglamentas nustato valstybės narės, atsakingos už prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo taisykles, o ne leidimų laikinai gyventi išdavimą, ypač, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas ne tuo pagrindu, kad asmeniui buvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, o kitais pagrindais. Taigi, šio reglamento nuostatos pareiškėjo ir jo sesers atžvilgiu netaikomos, todėl pareiškėjas savo skunde nepagrįstai vadovaujasi minėtomis nuostatomis. Sprendimas išduoti pareiškėjo seseriai leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą buvo priimtas atsižvelgiant į jos (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo nustatyta nei vieno Įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų, kuriuo leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduotas jos pilnamečiam broliui, t. y. pareiškėjui.

22. Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamu sprendimu Departamentas tik išnagrinėjo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (ir nustatė, kad šis prašymas yra nepagrįstas), tačiau nesprendė pareiškėjo grąžinimo / išsiuntimo klausimo, šis klausimas bus sprendžiamas tik įsiteisėjus sprendimui dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

II. 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

24. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2019 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. (15/6-8) 12PR-11 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

25. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalimi, Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jau anksčiau buvo prašęs prieglobsčio, kad buvo nurodęs, jog yra (duomenys neskelbtini), kad dėl to jį persekioja (duomenys neskelbtini), jo senelis kelia jam grėsmę. Šiuo aspektu Departamentas 2018 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-13) 12PR-39 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kurį patvirtino tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 26 d. sprendime, tiek LVAT 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje. Todėl vertinti, kad tokios aplinkybės, kaip pareiškėjo persekiojimas dėl jo priklausymo etninei (duomenys neskelbtini) grupei, kad jį persekioja senelis, yra naujai paaiškėjusios, nors jos buvo nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, negalima. Teismas vertino, kad dėl paminėtų aplinkybių negalima pareiškėjui teikti prieglobsčio ir papildomos apsaugos, todėl šiuo aspektu skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

26. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to, grįžęs į kilmės valstybę, bus sulaikytas oro uoste, apkaltintas ekstremistine veikla arba jam bus sufalsifikuota baudžiamoji byla, o sulaikius, prieš jį bus naudojamas sunkus fizinis smurtas, jis „dings“. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo atžvilgiu kilmės valstybėje nebuvo vykdytas baudžiamasis persekiojimas dėl 2010 m. vykusių etninių susidūrimų (tuo metu jis buvo 11 m. berniukas), jis nėra įtariamas kaip asmuo, kuris įsitraukęs į ekstremistinę ar separatistinę veiklą (negrįš iš šalies, kurioje yra tikimybė, jog aktyviai veikia ekstremistinės ar islamistinės grupuotės) ar yra žinomai aktyvus asmuo, t. y. jis neatitinka tų kriterijų, dėl kurių galima būtų konstatuoti, jog jam grįžus atgal į kilmės valstybę, yra pagrįsta tikimybė, jog jis atkreips (duomenys neskelbtini) pareigūnų dėmesį ir patirs priekabiavimus ar netinkamą elgesį, kad jis bus sulaikytas ir tiesiog „dings“. Todėl ir šiuo aspektu pareiškėjo teiginius teismas laikė nepagrįstais, o skundžiamą sprendimą pagrįstu ir teisėtu.

27. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis negautų tinkamos (duomenys neskelbtini) pagalbos kilmės valstybėje. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra pažeidžiamas asmuo, kad jam reikalinga (duomenys neskelbtini). Tačiau pabrėžė, kad Departamentas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) gali būti gaunama (duomenys neskelbtini), tiesa, ji, galimai, būtų ne tokia gera kaip Lietuvoje.

28. Vertindamas šiuos užsieniečio teiginius, teismas atsižvelgė į EŽTT sprendimą N. prieš Jungtinę Karalystę byloje ir konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

29. Teismas pabrėžė, kad skundžiamame Sprendime nebuvo sprendžiamas pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę klausimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra pažeidžiamas asmuo, kad jo jaunesnei nepilnametei seseriai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kad pareiškėjas mokosi su seserimi vienoje klasėje, su kuria pas senelį kartu gyveno apie dešimt metų, t. y. tarp jų yra tamprus tarpusavio šeiminis ryšys. Teismo vertinimu, į visas šias aplinkybes Departamentas privalo atsižvelgti, spręsdamas pareiškėjo migracijos klausimus.

III. 30. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

30.1. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pareiškėjas nepatenka į sulaikomų ir tikrinamų oro uoste asmenų grupę, yra subjektyvus, padarytas izoliuotai vertinant atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją, taip pažeidžiant prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų vertinimo taisykles (Aprašo 116 p.). Išvadoje užfiksuota, kad asmeniui neturint tinkamų kelionės dokumentų ir tapatybę patvirtinančių dokumentų, jis būtų patalpintas į sulaikymo patalpą, policijos apklaustas ir / ar apklaustas policijos kartu su saugumo pareigūnais neapibrėžtą laiką. Toliau nurodoma, kad su grįžusiais uzbekų ar (duomenys neskelbtini) tautybės asmenimis elgiamasi su padidintu įtarumu, ypač jei asmuo yra iš miesto (manoma, kad jie labiau atsidavė islamistinėms grupuotėms). Pareigūnai paprastai žino asmens tautybę jau oro uoste pagal asmens vardą ir pavardę (kiekviena etninė grupė turi skirtingus vardus ir pavardes). Todėl užtenka būti tik (duomenys neskelbtini) tautybės, kad asmuo gautų padidintą pareigūnų dėmesį, ypač jaunas vyras, ir jis gali būti sulaikytas neapibrėžtam laikui (priklausomai nuo kyšio davimo) vien dėl savo etninės priklausomybės. Pats atsakovas, Išvadoje apibendrindamas kilmės valstybės informaciją, konstatavo ir teismuose vyraujančią korupciją, t. y. kad jų teisės nėra apsaugotos nei sulaikymo metu, nei bandant pasinaudoti teismine gynyba.

30.2. Pareiškėjo vertinimu, teismo padaryta išvada dėl (duomenys neskelbtini) prieinamumo prieštarauja paprasčiausiai logikai, kadangi (duomenys neskelbtini).

30.3. Teismas apskritai nepasisakė ir nevertino skunde nurodytų apelianto argumentų dėl atsakovo pareigos užtikrinti šeimos vientisumą, apsiribojo teiginiu, kad pareiškėjo pažeidžiamumas ir kad ryšys su seserimi bus vertinamas sprendžiant pareiškėjo migracijos klausimus. Išdavus leidimą gyventi pareiškėjo seseriai dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, kyla pozityvi pareiga užtikrinti šeimos vientisumą išduodant leidimą ir jos broliui. Priešingas aiškinimas reikštų šeimos iškyrimą. Nagrinėjamu atveju Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas turėjo būti taikomas ir aiškinamas atsižvelgiant į Konvencijos 8 straipsnį, vadovaujantis EŽTT jurisprudencijoje suformuluotais Konvencijos 8 straipsnio taikymo principais. Nagrinėjamu atveju ne tik nebuvo vertintas paties apelianto pažeidžiamumas, taikomas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas / 67 straipsnio 5 dalis, bet ir nebuvo vertinta, kad pareiškėjas yra laikomas A. S. šeimos nariu, kadangi juos sieja stiprus emocinis ryšys, juos abu senelis buvo pagrobęs ir prieš juos itin sunkiomis formomis smurtavo, kas ir lėmė jų stiprų šeiminį ryšį, kartu ir tarpusavio priklausomumą, abiejų asmenų pažeidžiamumą. Įstatyme įtvirtintos nuostatos dėl leidimo gyventi išdavimo dėl humanitarinių priežasčių turėtų būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į valstybes pozityvias pareigas, kylančias iš Konvencijos 8 straipsnio. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reikštų pareigą išduoti leidimą gyventi ir pareiškėjui, tokiam pačiam laikotarpiui, kaip ir jo seseriai.

30.4. Apeliantas turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas ir pavojus sveikatai bei laisvei dėl teisėsaugos pareigūnų piktnaudžiavimo turimomis teisėmis (persekiojimas dėl etninės priklausomybės), o tai, pareiškėjo vertinimu, nesant pagrindo pripažinti persekiojimu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

31. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32. Atsakovas nurodo, kad vertindamas prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų patikimumą, Departamentas vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu, t. y. nustato, ar kiekviena prieglobsčio prašytojo nurodyta esminė aplinkybė, kuri nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, yra labiau tikėtina negu netikėtina. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamentas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktą kilmės valstybės informaciją dėl (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų sulaikymo, atsakovas pabrėžia, kad aplinkybę, jog jis gali būti sulaikytas oro uoste (duomenys neskelbtini) pareigūnų, pareiškėjas nurodė tik jo apklausos, vykusios 2018 m. spalio 8 d., metu. Be to, pasakodamas apie grėsmę būti sulaikytam, pareiškėjas buvo abstraktus, atsakymai buvo pateikiami tiesiog darant prielaidas. Departamentas nurodo, jog surinko aktualią kilmės valstybės informaciją apie į (duomenys neskelbtini) grįžtančių asmenų padėtį ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka nei vieno iš nurodytų kriterijų, o vien jo priklausymas (duomenys neskelbtini) tautinei mažumai savaime nepagrindžia tikimybės, kad jis susidurtų su padidintu dėmesiu iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pusės. Pareiškėjas savo skunde vadovaujasi tik viena surinktos kilmės valstybės informacijos dalimi bei niekuo nepagrįstomis šios informacijos interpretacijomis. Departamentas vertino surinktos kilmės valstybės informacijos visumą – vertino ne tik tai, kad tam tikri asmenys gali būti sulaikomi, grįžtant į (duomenys neskelbtini), bet ir tai, kokioms kategorijoms priklausantys asmenys gali sulaukti padidinto dėmesio.

33. Atsakovas nesutinka, kad Departamento išvada dėl pareiškėjo galimybės pasinaudoti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prieštarauja surinktai kilmės valstybės informacijai, nes Departamentas rinko kilmės valstybės informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, ši informacija surinkta iš keleto šaltinių, pateikti šaltiniai tarpusavyje neprieštarauja ir yra darnūs. Pareiškėjas skunde nepateikia jokios kitos kilmės valstybės informacijos, kurios Departamentas tariamai nesurinko. Įvertinus surinktą kilmės valstybės informaciją, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Nebuvo rasta jokios informacijos apie tai, kad valstybė tyčia neteiktų tokių paslaugų ar kad tai būtų siejama su diskriminaciniu elementu.

34. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas savo teiginius dėl leidimo laikinai gyventi suteikimo jo seseriai grindžia priklausomumo sąvoka, įtvirtinta Dublino reglamente, tačiau minėto reglamento nuostatos nagrinėjamoje situacijoje netaikytinos. Be to, pareiškėjo argumentai, susiję su jo seseriai išduotu leidimu laikinai gyventi, nagrinėjamos bylos kontekste yra teisiškai nereikšmingi, kadangi šios aplinkybės nėra susijusios su pareiškėjo pateikto prašymo suteikti prieglobstį motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Departamento 2019 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. (15/6-8) 12PR-11 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

36. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pritardamas atsakovo išvadai, jog nebuvo teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvoje, nes pareiškėjas neatitinka tų kriterijų, dėl kurių galima būtų konstatuoti, jog jam grįžus atgal į kilmės valstybę, yra pagrįsta tikimybė, jog jis atkreips (duomenys neskelbtini) pareigūnų dėmesį ir patirs priekabiavimus ar netinkamą elgesį, kad jis bus sulaikytas ir tiesiog „dings“. Teismas pabrėžė, kad Departamentas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) gali būti gaunama (duomenys neskelbtini), tiesa, ji, galimai, būtų ne tokia gera kaip Lietuvoje.

37. Apeliaciniame skunde pareiškėjas su minėtu teismo vertinimu nesutinka, manydamas, kad teiginys, jog pareiškėjas nepatenka į sulaikomų ir tikrinamų oro uoste asmenų grupę, yra subjektyvus, padarytas izoliuotai vertinant atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją. Pareiškėjo vertinimu, surinkta kilmės valstybės informacija paneigia ir objektyvias galimybes pasinaudoti teise į sveikatos apsaugą asmeniui, turinčiam (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismas nepasisakė ir nevertino skunde nurodytų apelianto argumentų dėl atsakovo pareigos užtikrinti šeimos vientisumą. Pareiškėjo teigimu, nurodytos aplinkybės atitinka pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos suteikimo kriterijus.

38. Įstatymo 86 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

39. Įstatymo 87 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 ir 2 dalyse numatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

40. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2018).

41. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

42. Pažymėtina, kad pareiškėjas jau anksčiau, pateikdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, buvo nurodęs aplinkybes, jog yra (duomenys neskelbtini), dėl to jį persekioja (duomenys neskelbtini), jo senelis kelia jam grėsmę. Šiuo aspektu Departamentas 2018 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-13) 12PR-39 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, LVAT 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2018 patvirtino, kad minėtas Departamento sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Taigi aplinkybės dėl pareiškėjo persekiojimo dėl jo priklausymo etninei (duomenys neskelbtini) grupei, kad jį persekioja senelis, yra jau įvertintos. Teismas minėtoje byloje konstatavo, kad nors tikimybė, jog pareiškėjas teoriškai galėtų susidurti su etninės neapykantos išraiškomis, egzistuoja, tačiau ši tikimybė nesiejama nei su sistemingu (duomenys neskelbtini) diskriminavimu valstybėje (nors (duomenys neskelbtini) fiksuojamas selektyvus, politiškai aktyvių (duomenys neskelbtini) persekiojimas), nei su konkrečiu persekiojimo vykdytoju, nei asmeniškai su pareiškėju (nenustatyta jokių individualių aplinkybių, lemiančių didesnę tikimybę prieglobsčio prašytojui susidurti su diskriminacinio pobūdžio elgesiu negu kitiems (duomenys neskelbtini), gyvenantiems (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė būtent su tuo susijusių naujų faktinių duomenų (kad padėtis teikiant pakartotinį prašymą pasikeitė), todėl nagrinėjamoje byloje vertintina, ar atsakovo atsisakymas suteikti pareiškėjui prieglobstį dėl pareiškėjo papildomai nurodytų aplinkybių – kad yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to, grįžęs į kilmės valstybę, bus sulaikytas oro uoste, apkaltintas ekstremistine veikla arba jam bus sufalsifikuota baudžiamoji byla ir kad jis neturės objektyvios galimybės pasinaudoti teise į sveikatos apsaugą asmeniui, turinčiam (duomenys neskelbtini), buvo teisėtas ir pagrįstas.

43. Pareiškėjas, teikdamas pakartotinį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, papildomai nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to, grįžęs į kilmės valstybę, bus sulaikytas oro uoste, apkaltintas ekstremistine veikla arba jam bus sufalsifikuota baudžiamoji byla, o sulaikius, prieš jį bus naudojamas sunkus fizinis smurtas, jis „dings“.

44. Dėl minėto argumento, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo surinktus duomenis bei pareiškėjo per apklausas pateiktą informaciją, pagrįstai nustatė, kad nors, kaip nurodo pareiškėjas apeliaciniame skunde, grįžę į (duomenys neskelbtini) asmenys yra apklausiami policijos pareigūnų kartu su saugumo pareigūnais, jei yra pagrindo manyti, kad jie susiję su islamistinėmis grupuotėmis ar dalyvavo Sirijos konflikte, o su (duomenys neskelbtini) tautybės asmenimis elgiamasi su padidintu įtarumu, tačiau taip pat nustatytos trys sąlygos, kurios padidina priekabiavimų ar dar blogesnio elgesio tikimybę su grįžusiais (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu kilmės valstybėje nebuvo vykdytas baudžiamasis persekiojimas dėl 2010 m. vykusių etninių susidūrimų (tuo metu jis buvo 11 m. berniukas), jis nėra įtariamas kaip asmuo, kuris įsitraukęs į ekstremistinę ar separatistinę veiklą (negrįš iš šalies, kurioje yra tikimybė, jog aktyviai veikia ekstremistinės ar islamistinės grupuotės), ir jis nėra žinomai aktyvus asmuo. Todėl pareiškėjas neatitinka kriterijų, dėl kurių būtų galima konstatuoti, jog jam grįžus atgal į kilmės valstybę, yra pagrįsta tikimybė, jog jis atkreips (duomenys neskelbtini) pareigūnų dėmesį ir patirs priekabiavimus ar netinkamą elgesį, kad jis bus sulaikytas ir tiesiog „dings“. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybę, jog gali būti sulaikytas oro uoste, pareiškėjas nurodė tik per 2018 m. spalio 8 d. apklausą. Nei pirminiame, nei pakartotiniame prašyme suteikti prieglobstį, nei 2018 m. spalio 2 d. apklausos metu šios aplinkybės pareiškėjas nenurodė. Kalbant apie nurodytą grėsmę 2018 m. spalio 8 d. apklausos metu pareiškėjo pasakojimas ir atsakymai buvo pakankamai abstraktūs, suformuluoti kaip prielaidos. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Departamentas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją apie į (duomenys neskelbtini) grįžtančių asmenų padėtį ir ją įvertino, atsižvelgusi į konkrečią pareiškėjo situaciją, konstatuoja, jog atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui neatitinkant nei vieno iš nurodytų kriterijų, vien jo priklausymas (duomenys neskelbtini) tautinei mažumai savaime nepagrindžia tikimybės, kad jis susidurtų su padidintu dėmesiu iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pusės.

45. Teikdamas pakartotinį prašymą dėl prieglobsčio sutiekimo pareiškėjas taip pat nurodė, jog grįžęs į kilmės valstybę neturės objektyvios galimybės pasinaudoti teise į sveikatos apsaugą asmeniui, turinčiam (duomenys neskelbtini).

46. Šiuo aspektu pažymėtina, kad EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, jog išsiunčiamas užsienietis iš esmės negali reikalauti teisės pasilikti susitariančios valstybės teritorijoje, siekdamas toliau gauti medicininio, socialinio ar kito pobūdžio pagalbą ir paslaugas išsiunčiančioje valstybėje. Faktas, kad asmens individualios sąlygos, suprastės, pvz., jo gyvenimo trukmė sutrumpės, jei jis bus išsiųstas iš susitariančios valstybės per se (savaime) nelemia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo. Asmens, kuris kenčia nuo rimtos psichinės ar fizinės ligos, išsiuntimas į valstybę, kur jam galimai bus suteikiamos prastesnės kokybės medicininės paslaugos, reikštų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tik esant išskirtinėms aplinkybėms, tuo atveju, jei yra įtikinami humanitariniai pagrindai (EŽTT 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo byloje N. Prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 26565/05, 42 par.). Be to, iš esmės pareiškėjui priklauso pareiga pateikti įrodymus kurie pagrįstų, kad įgyvendinus ginčo priemones, jam kiltų reali elgesio, pažeidžiančio Konvencijos 3 straipsnį, rizika. Jei tokie įrodymai pateikiami, tada valdžios institucijos turi išsklaidyti abejones dėl to (EŽTT 2008 m. liepos 17 d. sprendimo NA. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07, 111 par.).

47. Nors, remiantis byloje pateiktais duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), Departamentas, pateikęs užklausas dėl pareiškėjo būklės Užsieniečių registracijos centro specialistams ir surinkęs atitinkamą informaciją apie kilmės valstybę, nustatė, jog (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, ši informacija apie kilmės valstybę paneigia pareiškėjo teiginį, jog jis negaus (duomenys neskelbtini), nes ten tokios paslaugos neteikiamos. Pažymėtina, kad šalyje veikia ir nevyriausybinės organizacijos, taip pat teikiančios (duomenys neskelbtini). Be to, nenustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas būtų grąžintas į (duomenys neskelbtini), todėl faktas, kad pareiškėjas turėtų nepatogumų, bandant gauti paslaugas, jei gyventų ne (duomenys neskelbtini) mieste, nepagrindžia jo baimės, kad (duomenys neskelbtini) jam nebus teikiama. Galiausiai, teisėjų kolegija akcentuoja, jog byloje nėra jokios informacijos (to nenurodo ir pareiškėjas) apie tai, kad kilmės valstybė tyčia neteiktų (duomenys neskelbtini) paslaugų ar kad tai būtų siejama su diskriminaciniu elementu.

48. Taigi nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, teisės aktus, reglamentuojančius pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą ir spręsdamas klausimą, susijusį su pareiškėjo visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą.

49. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama, akcentuoja, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama iš esmės tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su galimu pareiškėjo sulaikymu ir baime, jog grįžęs į kilmės valstybę neturės objektyvios galimybės pasinaudoti teise į sveikatos apsaugą asmeniui, turinčiam (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, jog pareiškėjui (prieglobsčio prašytojui) asmeniškai kyla grėsmė, t. y. kad tarp jo padėties ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys. Konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui.

50. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su atsakovo vertinimu, kad nėra pagrindo daryti išvadą, dėl visiškai pagrįstos baimės, jog pareiškėjas kilmės valstybėje bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Taip pat byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė. Pagal byloje esančią informaciją pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, todėl Departamentas pagrįstai pareiškėjui nesuteikė papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

51. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad apeliantas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir pateikia savo vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

52. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais proceso teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai, teismas išvadas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrindė teismo posėdyje ištirtų pagal minėtą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis. Tai, kad įrodymų vertinimas nėra palankus pareiškėjui, nesant teisinių pagrindų kitokiam jų įvertinimui, nėra pagrindas pripažinti, kad nebuvo paisoma pareiškėjo argumentų, o taip pat konstatuoti, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų ir juos įvertino. Pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikslias išvadas dėl pareiškėjo skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įvertino juos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (ABTĮ 56 str. 6 d.).

53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino skunde nurodytų argumentų dėl atsakovo pareigos užtikrinti šeimos vientisumą. Anot pareiškėjo, išdavus leidimą laikinai gyventi pareiškėjo seseriai dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, kyla pozityvi pareiga užtikrinti šeimos vientisumą išduodant leidimą ir jos broliui. Taip pat teismas neatsižvelgė į Įstatymo 67 straipsnio 6 dalies nuostatas.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas atsakovo priimto Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumą. Nei klausimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nei dėl pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę nesprendžiamas. Pareiškėjo grąžinimo / išsiuntimo klausimas bus vertinamas tik įsiteisėjus sprendimui dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

55. Nors Įstatymo 67 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 5 dalyje yra numatyta, kad priimant sprendimus pagal šio Įstatymo nuostatas, atsižvelgiama į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus, o pareiškėjas nagrinėjamoje byloje yra pripažintas pažeidžiamu asmeniu, ši nuostata nekeičia fakto, jog pareiškėjas neatitinka nustatytų sąlygų dėl pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos suteikimo, o būtent dėl to ir yra nagrinėjamas ginčas šioje byloje. Vien aplinkybė, jog pareiškėjas yra pažeidžiamas asmuo, negali būti pagrindu suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą pareiškėjui, nepaisant Įstatyme nustatytų sąlygų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad į aplinkybes, jog pareiškėjas yra pažeidžiamas asmuo, jo jaunesnei nepilnametei seseriai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas mokosi su seserimi vienoje klasėje, su kuria pas senelį kartu gyveno apie dešimt metų, t. y. tarp jų yra stiprus tarpusavio šeiminis ryšys, Departamentas privalo atsižvelgti, spręsdamas pareiškėjo migracijos klausimus.

56. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios ir proceso teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė