e580e5e1-e95e-4d8f-af2d-d0fab5ae6f0d · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-528-320-2019 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00300-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos:20.1.;20.2.1.1.; 20.2.1.2.; 20.2.3.2.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 16 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. pareiÅ¡kėjas L. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir L. S.) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti jam 500 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos biuro AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinėje (toliau – ir AreÅ¡tinė), atlyginti už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. (b. l. 2-5).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis periodiÅ¡kai buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose netinkamomis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjo teigimu, AreÅ¡tinės kamerų plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nebuvo užtikrinamas bÅ«tinas minimalus gyvenamas plotas. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, kamerose nebuvo atskiro nuo patalpos sanitarinio mazgo, todėl atlikdamas gamtinius reikalus pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti stebimas kameroje esančių asmenų bei pareigÅ«nų pro stebėjimo akutę.

PareiÅ¡kėjas savo skunde kalinimo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje sÄ lygas įvardijo kaip žeminančias orumÄ , pažeidusias jo privatumÄ , sukėlusias jam didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dėl ko pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, tai yra sukėlusias pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ . Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu su L. S. skundu nesutiko (b. l. 18-22). Panevėžio AVPK nurodė, kad pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d.

įvairiose Panevėžio AVPK areštinės kamerose buvo laikomas vienas ar su vienu – trimis asmenimis. Teigė, kad areštinėje pareiškėjui kameros ploto dažniausiai tekdavo tiek, kiek numato teisės aktai. Tvirtino, kad sanitarinio mazgo įrengimas Panevėžio AVPK areštinės kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus – visose kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turkiško tipo tualetas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitariniai mazgai turi atskiras patalpų oro šalinimo sistemas.

Atkreipė dėmesį, jog veikiančioms, o ne naujai statomoms areštinėms higienos normos kitokio areštinės kamerose sanitarinio mazgo įrengimo nenumato. Nurodė, kad pareiškėjo pretenzijos, jog nebuvo užtikrintas privatumas jam naudojantis sanitariniais įrenginiais yra nepagrįstos, nes sanitarinis mazgas yra atskirtas sienele, įdėti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus. Sanitariniai mazgai įrengti kamerų priekinėse dalyse kampuose, todėl pareigūnai pro stebėjimo langelį negali jų matyti.

Nurodė, jog nėra duomenų, kad Panevėžio AVPK atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudÄ . Manė, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės atstovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Informavo, kad teismo posėdyje nedalyvaus. PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant asmeniui tinkamų kalinimo sÄ lygų policijos įstaigos areÅ¡tinėje, atlyginimo.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtinta vieÅ¡osios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iÅ¡ tardymo izoliatoriaus gali bÅ«ti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinę ir tiems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

To paties įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Ginčo laikotarpiu policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.).

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ reguliavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – 2007 m. gegužės 29 d. Taisyklės), o nuo 2017 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – 2017 m. balandžio 3 d.

Taisyklės). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.

Taigi, iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

PareiÅ¡kėjas kaip vienÄ iÅ¡ neturtinę žalÄ sukėlusių veiksnių nurodė vienam asmeniui turinčio tekti nustatyto minimalaus kameros ploto pažeidimÄ . Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – vienas iÅ¡ pagrindinių reikalavimų, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, o minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas yra esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. 2007 m. gegužės 29 d.

Taisyklių 80 punkte nustatyta, jog vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas). AnalogiÅ¡kas reikalavimas nustatytas ir 2017 m. balandžio 3 d. Taisyklių 58 punkte. Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pagal kuriÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ areÅ¡tinės kameroje, turi bÅ«ti vadovaujamasi 2007 m. gegužės 29 d.

Taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata, kad policijos įstaigų areÅ¡tinės kameros plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 5 kv. m ir kad sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas (2015 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2327-624/2015). Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, jų plotÄ , bendrÄ kamerose buvusių asmenų skaičių Panevėžio AVPK pateikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ ir Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L.

M. 2018 m. spalio 10 d. tarnybiniuose pranešimuose „Dėl L. S. laikymo areštinėje“, „Dėl areštinės kamerose esančio inventoriaus“ (b. l. 18-19, 24, 27). Remiantis šiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Areštinėje buvo: nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2016 m. kovo 16 d. laikytas 15 kameroje (plotas 19,59 kv.

m) su trimis asmenimis; nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. laikytas 20 kameroje (plotas 14,80 kv.

m) su trimis asmenimis; nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. laikytas 15 kameroje su trimis asmenimis, 2016 m. rugpjūčio 30 d. laikytas 19 kameroje (plotas 10,50 kv.

m) vienas, nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 2 d. laikytas 7 kameroje (plotas 15,19 kv.

m) su dviem asmenimis, toliau iki 2016 m. rugsėjo 5 d. laikytas 18 kameroje (plotas 13,81 kv.

m) su vienu asmeniu; nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. laikytas 26 kameroje (plotas 14,85 kv.

m) su dviem asmenimis; nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2017 m. sausio 30 d. laikytas 26 kameroje su dviem asmenimis; nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. liepos 13 d. laikytas 26 kameroje su dviem asmenimis; nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. laikytas 26 kameroje su dviem asmenimis; nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. laikytas 17 kameroje (plotas 10,05 kv.

m) su vienu asmeniu, tada perkeltas į 16 kamerÄ (plotas 14,38 kv. m), kur laikytas iki 2017 m. gruodžio 11 d. su vienu asmeniu. Teismas, įvertinęs nurodytÄ informacijÄ bei remdamasis Panevėžio AVPK pateiktais duomenimis apie sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose (b. l. 27), daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje su pertraukomis buvo laikomas kamerose Nr. 7, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 26, viso 56 paras, iÅ¡ jų – 48 paras – pažeidžiant 2007 m. gegužės 29 d.

Taisyklių 80 punkte bei 2017 m. balandžio 3 d. Taisyklių 58 punkte nustatytÄ vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimÄ (pareiÅ¡kėjui 2016 m. kovo 14-16 d., rugpjūčio 30 d. teko 4,57 kv. m ploto; 2016 m. rugpjūčio 1-18 d., 2017 m. gruodžio 7 d. teko 4,5 kv. m ploto; 2016 m. rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 2 d. teko 4,58 kv. m ploto; 2016 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 20 d., 2017 m. sausio 28-30 d., liepos 12-13 d., rugpjūčio 29-31 d. teko 4,51 kv. m ploto), bei 8 paras – Å¡io reikalavimo nepažeidžiant (pareiÅ¡kėjui tekdavo nuo 6,26 kv. m iki 9,26 kv. m ploto).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, jog Panevėžio AVPK 48 paras pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. PareiÅ¡kėjas skunde patirtÄ neturtinę žalÄ grindė aplinkybe, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas nepakankamo aukščio sienele, nebuvo net minimaliai uždengtas, kas užtikrintų jo privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas L. M. 2018 m. spalio 8 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl L. S. skundo“ nurodė, kad visose kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara (b. l. 23). 2018 m. spalio 10 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl areÅ¡tinės kamerose esančių sanitarinių mazgų“ nurodė, kad, 2005 m. atlikus Panevėžio AVPK areÅ¡tinės antrojo korpuso kapitalinį remontÄ , o 2013 m. pirmojo korpuso remontÄ , visų kamerų sanitariniuose mazguose buvo įdėti kabliukai, ant kurių asmenys atlikdami gamtinius reikalus gali užkabinti audeklus.

Asmenys specialiomis sanitarinių mazgų uždangomis nėra aprÅ«pinami, tačiau atlikdami gamtinius reikalus jie sanitarinius mazgus užsidengia iÅ¡ jiems iÅ¡duodamų arba iÅ¡ savo turimų paklodžių (b. l. 25). Panevėžio AVPK AreÅ¡tinės kamerų duryse esantys langeliai yra skirti stebėti AreÅ¡tinės kamerose esančių asmenų elgesį. Pro kamerų durų stebėjimo langelius pareigÅ«nai mato beveik visÄ kamerÄ , iÅ¡skyrus kameroje esančius kampus, kurie yra kamerų deÅ¡inėje ir kairėje pusėje prie durų.

Kadangi sanitariniai mazgai yra minėtuose kampuose, pareigÅ«nai mato tik dalį sanitarinio mazgo (b. l. 26). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , kt.). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad, nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Å¡iuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose nurodoma, kad kamerose turi bÅ«ti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neizoliavimas nuo bendros kameros erdvės) vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kamerose, kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas, sanitarinis mazgas nebuvo visiÅ¡kai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinų su atsakovės atstovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sÄ lygų bloginimui. Nors atsakovės atstovas tvirtino, kad buvo sudaryta galimybė sanitarinį mazgÄ užsidengti audeklu, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 Å¡iuo aspektu taip pat buvo vertinama, kad tualetÄ atskiriantis audeklas nelaikytas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų.

Kitoje byloje vertinta, jog pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis areÅ¡tinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais, kai iÅ¡ vienos pusės jis visiÅ¡kai nebuvo atskirtas (suteikiant galimybę tik užsidengti paties pasirÅ«pintu audiniu), nebuvo tinkamai užtikrintas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1092-624/2017). Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog visÄ ginčo laikotarpį (viso 56 paras) buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , taigi yra visos sÄ lygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė suėmimo vykdymo metu bÅ«ti laikomam tinkamo ploto kameroje bei subjektinė teisė į privatumÄ buvo pažeistos. Vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1946/2013 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Aptarta nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1281/2013; 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013).

IÅ¡ administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija. Kaip pažymėta administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012 ir kt.).

Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje sÄ lygų (teisės į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pažeidimÄ bei teisės į privatumÄ pažeidimÄ ), į pažeistos vertybės pobÅ«dį bei pažeidimų pobÅ«dį, trukmę, mastÄ , intensyvumÄ (teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista 48 paras; teisė į privatumÄ buvo pažeista 56 paras, tačiau pažeidimų laikotarpis nebuvo nepertraukiamas), bei į tai, kad jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl suėmimo vykdymo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Byloje taip pat nenustatyta, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Ä®vertinęs Å¡iuos kriterijus teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , pareiÅ¡kėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, diskomfortas, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus asmeniui bÅ«nant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ ir pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ . Todėl, atsižvelgęs į iÅ¡dėstytÄ bei į Lietuvos Respublikos teismų analogiÅ¡kose bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju 300 Eur priteistina neturtinė žala laikytina adekvačia suma pareiÅ¡kėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo L. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti L. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai, atsiradusiai 2016 m. kovo 14 d. – 2017 m. gruodžio 11 d. laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje, atlyginti.

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Irena Varžinskienė