2025-10-08 Nr. AB-16382-3-61-3-03626-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-966-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03626-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir įsakymo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Policijos departamentas) neveikimą – Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 5-V(S)-21 (RN) (toliau – ir Įsakymas) nepateikimą pareiškėjui; 2) įpareigoti atsakovą pateikti Įsakymą ar kitą dokumentą, kuriuo remiantis pareiškėjas buvo įtrauktas į organizuotų nusikalstamų grupių sąrašus, arba motyvuotai nurodyti, kokiu pagrindu dokumentas laikytinas riboto naudojimo ir kaip tai atitinka teisę į gynybą; 3) pripažinti Įsakymo dalį dėl pareiškėjo įtraukimo į organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašą neteisėtu.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis ir nurodė, kad pareiškėjo skundo pirmasis reikalavimas, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtu atsakovo neveikimą – Įsakymo nepateikimą pareiškėjui, neatitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatų ir yra susijęs su atitinkamų faktinių aplinkybių konstatavimu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio nuostatas tokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas konstatuoja aplinkybes, pagrindžiančias proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ar kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad tokių aplinkybių nėra, yra laikomi įrodymais. Reikalavimai pripažinti, išaiškinti, patikrinti, nustatyti tam tikrus veiksmus (sprendimus) nepagrįstais nelaikytini tinkamais reikalavimais ir gali būti tik motyvai teismui priimant sprendimą. Teiginiai dėl atitinkamų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiški reikalavimai. Teismas šį pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakė priimti.

Vertindamas pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą – įpareigoti atsakovą pateikti Įsakymą ar kitą dokumentą, kuriuo remiantis pareiškėjas buvo įtrauktas į organizuotų nusikalstamų grupių sąrašus, arba motyvuotai nurodyti, kokiu pagrindu dokumentas laikytinas riboto naudojimo ir kaip tai atitinka teisę į gynybą, teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teigia, jog kreipėsi į įvairias institucijas siekdamas gauti Įsakymą, tačiau nei viena institucija Įsakymo nepateikė, nurodydama, kad arba duomenimis nedisponuoja, arba negali pateikti dėl slapto medžiagos pobūdžio.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. sausio 14 d. su prašymu kreipėsi į Policijos departamentą, prašydamas pateikti informaciją kada, kokiu pagrindu, kurio pareigūno sprendimu pareiškėjas buvo įtrauktas į organizuotų nusikalstamų grupių, kurias identifikuoja Policijos departamentas, narių sąrašus. Papildomai prašė informuoti pareiškėją ir išaiškinti tokio sprendimo apskundimo galimybę bei įstatymo nustatytas apskundimo sąlygas.

Policijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2025 m. sausio 14 d. prašymą, 2025 m. vasario 13 d. raštu informavo pareiškėją, kad jo prašymas pateikti informaciją tenkinamas iš dalies ir nurodė, kokiu pagrindu pareiškėjas buvo įtrauktas į organizuotų nusikalstamų grupių ir jų narių sąrašą. Sprendė, jog nėra jokių teisinių prielaidų pateikti išsamesnės informacijos, kadangi tokio pobūdžio informacijos pateikimas asmenims yra ribojamas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 19 punkto, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Šiame atsakyme buvo nurodyta jo apskundimo tvarka bei pateikta informacija kaip ir kam gali būti apskųsti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai.

Teismas vertino, kad Policijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir dėl jo priėmė sprendimą, kuris galėjo būti apskųstas Regionų administraciniam teismui. Pažymėjo, kad nereiškiant reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo (kuriuo buvo atsisakyta atlikti prašomus veiksmus), negali būti reiškiamas ir reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, todėl teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą pateikti Įsakymą ar kitą dokumentą, kuriuo remiantis jis buvo įtrauktas į organizuotų nusikalstamų grupių sąrašus, arba motyvuotai nurodyti, kokiu pagrindu dokumentas laikytinas riboto naudojimo ir kaip tai atitinka teisę į gynybą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti Lietuvos policijos generalinio komisaro Įsakymo dalį dėl pareiškėjo įtraukimo į organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašą neteisėtu, teismas nurodė, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių.

Teismas vertino, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo įtrauktas į organizuotų nusikalstamų grupių sąrašą, nėra ginčas, susijęs su administraciniais teisiniais santykiais institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymo dalimi, remiantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis, turėjo teisę jį skųsti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui, o šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais – prokurorui. Asmuo, nesutinkantis su kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo arba prokuroro sprendimu, gali per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą apygardos teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Teismas pažymėjo, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti kaip baudžiamąjį persekiojimą vykdančios ir kaip viešąjį administravimą atliekančios institucijos. Tuo atveju, kai reikalavimai kildinami iš prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atliktų tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, tokio pobūdžio ginčas nėra administracinės prigimties, todėl nepatenka į ABTĮ 17 straipsnyje numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją. Teismas atsisakė priimti ir pareiškėjo skundo trečiąjį reikalavimą.

III. Pareiškėjas A. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad jam 2024 m. rugpjūčio 14 d. buvo įteiktas pranešimas apie galimą civilinį turto konfiskavimą, dėl to teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-1223-861/2025. Šio tyrimo metu pareiškėjui pirmą kartą tapo žinoma apie tai, kad jis yra įtrauktas į organizuotų nusikalstamų grupių, kurias identifikuoja Policijos departamentas, narių sąrašus (toliau – ir Sąrašas), sudaromus vadovaujantis įstatyme įtvirtintais kriterijais. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas teikė prašymus Lietuvos policijos generaliniam komisarui, Muitinės kriminalinei tarnybai, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui, Policijos departamentui, tačiau Įsakymo nei viena institucija nepateikė, nurodydama, kad arba duomenimis nedisponuoja, arba negali jo pateikti dėl slapto medžiagos pobūdžio.

Teismas minėtoje civilinėje byloje įpareigojo pateikti įrodymus apie įtraukimą į Sąrašą, dalis dokumentų buvo pateikti, tačiau Įsakymas nebuvo pateiktas. Taigi jeigu institucija atsisako pateikti dokumentą, kuris yra pagrindas pareiškėjo teisių ribojimui (įtraukimui į sąrašus civilinio turto konfiskavimo byloje), o pareiškėjas kreipėsi į tas institucijas, tačiau jos atsisakė pateikti Įsakymą, tai vertinama kaip viešojo administravimo subjekto neveikimas. Pagal ABTĮ tokius skundus nagrinėja administracinis teismas. Kadangi dokumentas naudojamas civilinėje byloje dėl turto konfiskavimo, jis yra reikšmingas ir juo grindžiamos teisinės pasekmės pareiškėjui, todėl jis turi teisę su juo susipažinti ir galimybę jį skųsti. Šiuo atveju pareiškėjas yra įtrauktas į sąrašus, kurių sudarymo kriterijai nėra aiškiai apibrėžti įstatyme, taip pažeidžiant jo teisę į gynybą ir teisinio tikrumo principą, dėl neinformavimo apie įtraukimą į Sąrašą, tai atima galimybę ginčyti sprendimą bei dėl institucijų atsisakymo pateikti Įsakymą, kas prilygsta neveikimui ir kliudo įgyvendinti teisę į gynybą.

Pareiškėjas teigia, kad teismas atsisakė priimti skundą iš esmės tuo pagrindu, jog jis nereiškė reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo, tačiau pareiškėjas aiškiai suformulavo teismui reikalavimą – pripažinti Įsakymo dalį neteisėtu, t. y. dėl Įsakymo dalies panaikinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad pareiškėjas netinkamai suformulavo reikalavimą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka, galėjo nustatyti terminą šiam skundo trūkumui pašalinti, o ne atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Skundžiama nutartimi teismas apribojo pareiškėjo teisę kreiptis į teismą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovo atsakymas į pareiškėjo 2025 m. sausio 14 d. prašymą yra sprendimas, kuris sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Su šiuo atsakymu Įsakymas nebuvo pateiktas ir jo turinys pareiškėjui nėra žinomas iki šiol. Būtent skundžiamas viešojo administravimo subjekto priimtas Įsakymas, o ne tarpiniai viešojo administravimo subjektų raštai, neabejotinai sukelia neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui, o teismas, manydamas, kad skundas paduotas su trūkumus, net netaikydamas skundo trūkumų šalinimo instituto, iš anksto užkirto kelią pareiškėjui gintis nuo neteisėto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad neva pareiškėjo keliamas ginčas dėl Įsakymo nėra susijęs su administraciniais teisiniais santykiais. Teigia, kad šiuo atveju nėra jokių abejonių, jog ginčijamas Įsakymas yra priimtas viešojo administravimo subjekto vykdant jam pavestas funkcijas, todėl ginčo nagrinėjimas, susijęs su administraciniais teisiniais santykiais institucijoms atliekant viešąjį administravimą, priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Įsakymas nepatenka į ABTĮ numatytas išimtis, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju netinkamas ABTĮ proceso normų taikymas, nukrypimas nuo suformuotos teismų praktikos, reglamentuojančios skundų trūkumų šalinimo institutą bei administracinių aktų skundų padavimo ir nagrinėjo tvarką, lėmė nepagrįstos bei nemotyvuotos skundžiamos teismo nutarties priėmimą.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad įvertinus skundo pobūdį, nėra teisinio pagrindo spręsti, jog jo skundo reikalavimai negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, nes nepažeidžia pareiškėjo teisių. Skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl galimo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad: pirmasis pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtu atsakovo neveikimą (Įsakymo nepateikimą pareiškėjui), yra susijęs su atitinkamų faktinių aplinkybių konstatavimu, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas; antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą pateikti Įsakymą, nereiškiant reikalavimo dėl administracinio akto, kuriuo buvo atsisakyta atlikti prašomus veiksmus, panaikinimo, negali būti reiškiamas; trečiasis pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo prašoma pripažinti Įsakymą neteisėtu, kilęs ne iš administracinių teisinių santykių, todėl nenagrinėtinas administraciniame teisme, pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas, manydamas, jog pareiškėjas netinkamai suformulavo reikalavimą dėl Įsakymo dalies panaikinimo, nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą nenustatęs termino skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jo keliamas ginčas dėl Įsakymo nėra susijęs su administraciniais teisiniais santykiais. Atsakovo atsisakymas pateikti Įsakymą taip pat turi būti vertinamas kaip viešojo administravimo subjekto neveikimas, todėl toks reikalavimas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), sąrašas. Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas pirmuoju skundo reikalavimu prašo pripažinti neteisėtu Policijos departamento neveikimą, t. y. Įsakymo nepateikimą pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundo reikalavimu, kuriuo prašoma tik pripažinti tam tikrus atsakovo veiksmus neteisėtais, yra nesiekiama išspręsti ginčą ir tokio reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (panaikinant aktą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiant žalos atlyginimą ar pan.) (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010, 2020 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-110-525/2020, 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-719-1047/2025).

Kadangi paminėtu skundo reikalavimu pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtais Policijos departamento veiksmus, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtas skundo reikalavimas pagrįstai pripažintas kaip nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pasisakydama dėl pareiškėjo skundo antrojo reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti Policijos departamentą pateikti Įsakymą ar kitą dokumentą, kuriuo remiantis pareiškėjas buvo įtrauktas į organizuotų nusikalstamų grupių sąrašus, arba motyvuotai nurodyti, kokiu pagrindu dokumentas laikytinas riboto naudojimo ir kaip tai atitinka teisę į gynybą, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas 2025 m. sausio 14 d. su prašymu kreipėsi į Policijos departamentą, prašydamas pateikti informaciją, kada, kokiu pagrindu, kurio pareigūno sprendimu jis buvo įtrauktas į organizuotų nusikalstamų grupių, kurias identifikuoja Policijos departamentas, narių sąrašus. Papildomai prašė informuoti pareiškėją ir išaiškinti tokio sprendimo apskundimo galimybę bei apskundimo sąlygas. Policijos departamentas į šį pareiškėjo prašymą atsakė 2025 m. vasario 13 d. raštu, kuriame nurodė, kokiu pagrindu pareiškėjas buvo įtrauktas į organizuotų nusikalstamų grupių ir jų narių sąrašą. Taip pat, jog nėra jokių teisinių prielaidų pateikti pareiškėjui išsamesnę informaciją, kadangi tokio pobūdžio informacijos pateikimas asmenims yra ribojamas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 19 punkto, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Šiame atsakyme Policijos departamentas nurodė ir jo apskundimo tvarką, taip pat pateikė informaciją kaip ir kam gali būti apskųsti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog Policijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir pateikė jam atsakymą raštu, kurį pareiškėjas turėjo teisę skųsti teisės aktų nustatytą tvarka, tačiau jo neskundė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nereiškiant reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo (kuriuo buvo atsisakyta atlikti prašomus veiksmus), negali būti reiškiamas ir reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, todėl pareiškėjo antrą reikalavimą atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 12 straipsnyje nustatyta, jog teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Policijos departamentą atlikti veiksmus šiuo atveju negali būti savarankišku reikalavimu neginčijant Policijos departamento 2025 m. vasario 13 d. rašto, o pareiškėjas skunde neprašo panaikinti administracinio akto, turėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtintu trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, išaiškinant pareiškėjui teisę ginčyti Policijos departamento atsakymą į pareiškėjo 2025 m. sausio 14 d. prašymą, o ne atsisakyti priimti šią skundo dalį.

Pareiškėjas trečiuoju skundo reikalavimu prašė pripažinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 5-V(S)-21 (RN) dalį dėl pareiškėjo įtraukimo į organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašą neteisėtu.

Teisėjų kolegija dėl šio pareiškėjo skundo reikalavimo sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo įtrauktas į organizuotų nusikalstamų grupių sąrašą, nėra ginčas, susijęs su administraciniais teisiniais santykiais, institucijoms atliekant viešąjį administravimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo, nustatančio teisinius organizuoto nusikalstamumo prevencijos įgyvendinimo ir koordinavimo pagrindus, organizuoto nusikalstamumo prevencijos principus ir uždavinius, įgaliotų įgyvendinti organizuoto nusikalstamumo prevenciją policijos kriminalinės žvalgybos subjektų (toliau – organizuoto nusikalstamumo prevenciją įgyvendinantys padaliniai) teises ir pareigas, organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemones ir jų taikymą, organizuotų nusikalstamų grupių narių bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis sąlygas ir pagrindus, 4 straipsnio 1 dalį, organizuoto nusikalstamumo prevenciją įgyvendina Policijos departamentas ir šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai. Organizuoto nusikalstamumo prevencijos koordinavimą atlieka ir taktiką formuoja Policijos departamentas (4 str. 3 d.). Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Policijos departamentas, įgyvendindamas ir koordinuodamas organizuoto nusikalstamumo prevenciją: 1) prognozuoja ir nustato rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius dėl organizuoto nusikalstamumo; 2) koordinuoja organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonių taikymą ir vykdymą; 3) ne rečiau kaip kartą per metus iš kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, užsienio valstybių teisėsaugos ir žvalgybinio pobūdžio veiklą vykdančių institucijų, Europos Sąjungos institucijų ir tarptautinių organizacijų gauna ir apibendrina patikrintus duomenis apie asmenų ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ar jų nariais; remdamasis šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatytais kriterijais ir patikimų duomenų analitiniu vertinimu sudaro organizuotų nusikalstamų grupių ir jų narių sąrašą (toliau – Sąrašas). Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta tvarka Sąrašas įslaptinamas. <...>.

Taigi, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, jog šiuo atveju nėra jokių abejonių, kad ginčijamas Įsakymas yra priimtas viešojo administravimo subjekto vykdant jam pavestas funkcijas, todėl ginčo nagrinėjimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o tikrinamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje atsisakyta priimti skundo dalį dėl įpareigojimo Policijos departamentą atlikti veiksmus, naikinama ir šio skundo reikalavimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą nutarties dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą, panaikinti ir šio skundo reikalavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Egidijus Šileikis

Skirgailė Žalimienė