Legislator Case Law & Legislation
AS-143-501-12 AI generated

AS-143-501-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-143-501-12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Kliašausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. T., J. T. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. T. ir J. T. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

AS-143-501-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjai N. T. ir J. T. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. A51-1225(2.14.2.12-MP8) „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo Ukmergės g. 138 plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimą“, kuriuo atsisakyta leisti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją leisti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, siekiant padidinti esamą žemės sklypą Ukmergės g. 138, Vilniuje, laisvoje valstybinėje žemėje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. AS143-501/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00245-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 59.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Kliašausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. T., J. T. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. T. ir J. T. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai N. T. ir J. T. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. A51-1225(2.14.2.12-MP8) „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo Ukmergės g. 138 plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimą“, kuriuo atsisakyta leisti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją leisti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, siekiant padidinti esamą žemės sklypą Ukmergės g. 138, Vilniuje, laisvoje valstybinėje žemėje.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjų N. T. ir J. T. skundas buvo priimtas nagrinėti.

Pareiškėjai N. T. ir J. T. 2012 m. kovo 6 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo. Pareiškėjai, pateikdami pareiškimą dėl skundo atsisakymo, taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1 300 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjai nurodė, kad po to, kai jų skundas su priedais buvo teismo persiųstas atsakovui, atsakovas pakeikė savo poziciją – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2012 m. vasario 13 d. priėmė įsakymą Nr. A30-491 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo Ukmergės g. 138 planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“, t. y. geruoju patenkino pareiškėjų skundo reikalavimus. Todėl pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnio nuostatomis atsisako savo skundo. Pareiškėjams yra žinoma, kad tokiu atveju byla nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 3 punktas), ir yra žinomos ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nutraukimo pasekmės. ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Todėl, priimant pareiškėjų atsisakymą nuo skundo, pareiškėjams turi būti priteistas ir jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Pareiškėjų turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: žyminis mokestis – 100 Lt; išlaidos, susijusios su advokato konsultacija, – 100 Lt; išlaidos, susijusios su skundo parengimu, – 1 100 Lt.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 7 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjams N. T. ir J. T. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 800 Lt patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjai atsisakė skundo, kadangi atsakovas geruoju patenkino jų skundo reikalavimus – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. A30-491 pareiškėjams leista pradėti rengti apie 996 kv. m. ploto žemės sklypo Ukmergės g. 138 planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (b. l. 52). Todėl byla, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 3 punktu, nutrauktina. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį.

ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui. Minėto straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjai nagrinėjamu atveju turi teisę į išlaidų atlyginimą. Teismui pateiktas 2012 m. sausio 24 d.

įmokos mokėjimo kvitas patvirtina, kad pareiškėjai sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 5), todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Atstovavimo išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Teismui pateikti 2012 m. sausio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas SEB Nr. 11/262 ir 2012 m. sausio 23 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 626134 patvirtina, kad pareiškėjai advokatui sumokėjo 1300 Lt: 100 Lt už konsultaciją, 1 100 Lt už skundo parengimą ir 100 Lt už atstovavimą teismo posėdyje (b. l. 7-8). Rekomendacijose nėra numatytas tokios paslaugos, kaip konsultavimas, atlyginimas. Ši paslauga laikytina sudėtine skundo parengimo dalimi, todėl atskirai už šią paslaugą neatlyginama. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktu, maksimali suma, kuri gali būti priteisiama už skundo parengimą, yra 2 400 Lt.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo sudėtinga teisės taikymo ir įrodymų rinkimo požiūriu, kilęs ginčas pagal savo esmę ir tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį nebuvo išskirtinis (specifinis) ir nereikalavo ypatingų specialių žinių, byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad racionali išlaidų, susijusių su skundo parengimu, suma yra 600 Lt. Teismo 2012 m. birželio 7 d. posėdyje pareiškėjams atstovavo advokatas.

Todėl pareiškėjams priteistinas išlaidų, susijusių su atstovavimu teismo posėdyje, atlyginimas. Viso pareiškėjams priteistinas 700 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimas ir 100 Lt žyminis mokestis.

III. Atskiruoju skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį ir pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti arba sumažinti priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjų reikalavimai buvo patenkinti ne dėl teismui pateikto skundo, o dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A492-15/2012, vykdymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A492-15/2012 dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra A. A. buvusio savininko I. A. (I. A.) iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos žemės vietoje, esančioje Želvos gatvėje (ties Ukmergės g. 142 esančiu žemės sklypu), įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę suprojektuoti ne mažesnį kaip 225 kv. m. žemės sklypą, besiribojantį su Ukmergės g. 142 esančiu žemės sklypu, nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybėje projektuojant žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, iš naujo buvo įvertinta situacijos schema ir faktinė padėtis bei priimtas 2012 m. vasario 13 d. įsakymas Nr. A30-491. Šiuo atveju pareiškėjų reikalavimų tenkinimas nebuvo susijęs su pareiškėjų pateiktu skundu ar kitais jų veiksmais. Todėl pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo būti atmestas. Net pripažinus, kad pareiškėjų prašymas tenkintinas, priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma turėtų būti sumažinta. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjams išlaidų, susijusių su atstovavimu teismo posėdyje, atlyginimą, neatsižvelgė į teismo posėdžio trukmę, taip pat neatsižvelgė į tai, kad teismo posėdyje iš esmės buvo nagrinėjamas tik bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Be to, nagrinėta byla nėra sudėtinga ir nereikalavo specialių žinių. Byloje nebuvo iškilusi teisės normų konkurencijos, teisės spragų šalinimo problema. Savivaldybės veikla grindžiama biudžeto planavimu. Lėšos bylinėjimosi išlaidoms atlyginti biudžete nėra numatytos. Valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, nesurenkamos valstybės ir savivaldybių biudžetų numatytos pajamos, taigi negaunama ir reikiamų lėšų atitinkamoms valstybės ir savivaldybių biudžetų numatytoms reikmėms finansuoti bei viešiesiems interesams tenkinti. Todėl pareiškėjams priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra sunki našta Vilniaus miesto savivaldybei.

Atskiruoju skundu pareiškėjai N. T. ir J. T. prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį ir pareiškėjų prašymą patenkinti visiškai – priteisti iš atsakovo 1 300 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjai nurodo, kad Rekomendacijų 10 punkte nustatyta, jog už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose Rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose. Ši nuostata leidžia teigti, kad Rekomendacijų 8 punkte išvardintas paslaugų sąrašas nėra baigtinis. Todėl pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad Rekomendacijose nenumatytas atlyginimas už suteiktą konsultaciją byloje, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas, yra nepagrįsta. Situacijos išsiaiškinimui, bylos perspektyvos įvertinimui bei konsultacijai sugaištas laikas yra papildomai advokato skiriamas laikas, neįskaičiuotas į skundo rengimo laiką ir už jį turi būti atlyginta. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai sumažino išlaidų, susijusių su skundo parengimu, atlyginimo sumą iki 600 Lt. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už skundą priteistinas maksimalus atlyginimo dydis yra 2 400 Lt. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, nagrinėjamu atveju advokatui buvo sumokėta 1 100 Lt, t. y. 2,2 karto mažesnė suma, nei numatyta Rekomendacijų 8.2 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad bylos, susijusios su žemės teise ir teritorijų planavimu yra specifinės (joms reikia specialių, ne tik teisnių, žinių, t. y. reikia mokėti suprasti ir aiškinti topografinius žemėlapius, orto-foto, kadastrinių matavimų planus, mokėti naudotis VĮ „Registrų centras“ pateikiama kadastrine medžiaga bei kita planine medžiaga), pareiškėjų sumokėta 1 100 Lt suma laikytina atitinkančia protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. ABTĮ 52 straipsnyje numatyta, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 3 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai N. T. ir J. T. dar iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. posėdžio pradžios atsisakė savo skundo, atsakovui patenkinus pareiškėjų skundo reikalavimus geruoju (b. l. 50-51). Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nutraukė bylą. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nutraukti administracinę bylą. Kaip matyti iš atsakovo ir pareiškėjų atskirųjų skundų turinio, šalys nagrinėjamu atveju nesutinka tik su ta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties dalimi, kuria yra išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Todėl šioje nutartyje plačiau pasisakytina tik dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai N. T. ir J. T. atsisakė savo skundo, kadangi, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija geruoju patenkino pareiškėjų skundo reikalavimus – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2012 m. vasario 13 d. priėmė įsakymą Nr. A30-491, kuriuo leido rengti žemės sklypo Ukmergės g. 138 planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjai turi teisę gauti iš atsakovo savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju nėra reikšminga tai, kokios būtent aplinkybės, pareiškėjams padavus skundą teismui, turėjo daugiau įtakos atsakovo apsisprendimui pakeisti savo poziciją ir patenkinti pareiškėjų skundą. Ta aplinkybė, kad atsakovas minėtą įsakymą priėmė ir pareiškėjų reikalavimus patenkino atsižvelgdamas į kitoje byloje priimtą teismo sprendimą, nepaneigia pareiškėjų teisės, numatytos ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai, paduodami skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 5). Todėl, vadovaujantis minėtomis ABTĮ 44 straipsnio nuostatomis, ši suma priteistina pareiškėjams iš atsakovo.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Šioje administracinėje byloje pareiškėjams atstovavo advokatas A. Sebeika (b. l. 6). Teismui pateikti dokumentai – 2012 m. sausio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas SEB Nr. 11/262 (b. l. 8) ir 2012 m. sausio 23 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 626134 (b. l. 7) – patvirtina, kad už skundo parengimą pareiškėjai sumokėjo advokatui 1 100 Lt, o už konsultaciją – 100 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2012 m. birželio 7 d. nutartyje pažymėjo, kad Rekomendacijos atskirai nenumato tokių paslaugų, kaip konsultacijų teikimas. Tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisinių konsultacijų teikimas yra sudėtinė tokios teisinės paslaugos, kaip skundo teismui parengimas, dalis ir išlaidos, susijusios su tokios paslaugos teikimu, atlygintinos Rekomendacijų 8.2 punkte numatytu pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad už skundo parengimą šioje byloje pareiškėjai sumokėjo advokatui viso 1 200 Lt. Suma, kurią pareiškėjai sumokėjo advokatui už skundo parengimą, atsižvelgiant į šios teisinės paslaugos teikimo metu buvusią minimalią mėnesinę algą (800 Lt), ne tik neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, bet ir yra žymiai mažesnė. Priešingai nei teigiam atsakovo atskirajame skunde, bylos, susijusios su teritorijų planavimu, reikalauja nemažai specialių žinių. Kaip matyti iš teismui paduoto pareiškėjų skundo turinio, nagrinėjamu atveju taip pat prireikė tokių žinių. Todėl aukščiau nurodyta suma, kurią pareiškėjai sumokėjo advokatui už skundo parengimą, negali būti vertinama kaip pernelyg didelė ar neproporcinga suteiktai paslaugai.

Pirmosios instancijos teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaidų, susijusių su atstovavimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. posėdyje, atlyginimo. Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjų prašymo, nagrinėjamu atveju pareiškėjai neprašė priteisti išlaidų, susijusių su atstovavimu teismo posėdyje, atlyginimo (b. l. 50-51). Todėl teismas nepagrįstai vertino tokių išlaidų pagrįstumą. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, sąskaita, kurioje buvo nurodytas atstovavimas teismo posėdyje, buvo išrašyta 2012 m. sausio 20 d., o teismo posėdis šioje byloje įvyko tik 2012 m. birželio 7 d. (b. l. 8).

Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus, pareiškėjams priteistina iš atsakovo viso 1 300 Lt (100 Lt žyminis mokestis + 1 200 Lt suma, sumokėta už skundo parengimą).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirojo skundo netenkinti.

Pareiškėjų N. T. ir J. T. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties dalį dėl teismo išlaidų atlyginimo pakeisti: priteisti pareiškėjams N. T. ir J. T. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) teismo išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas