e5795cea-1019-400a-bfcc-8f556930684d · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. ATP-492-582/2015Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00077-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. birželio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo K. D. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimo K. D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir             n u s t a t ė : Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį K.

D. suraÅ¡ytas už tai, kad jis, 2014-12-16, apie 16 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam policijos pareigÅ«no reikalavimui sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę, ir, esant įtarimui dėl vairavimo neblaiviam, vengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasitikrinti, ar nėra neblaivus. Å iais veiksmais K. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 17 punktų reikalavimus.Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimu K.

D. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį K. D. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalis).K. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, pripažįstant jį nepadarius Å¡io administracinio teisės pažeidimo ir panaikinant jam už jį paskirtÄ administracinę nuobaudÄ , kitoje dalyje apeliantas praÅ¡o nutarimo nekeisti.

Skunde K. D. nurodo, kad teismas dalyje dėl jo veiksmų vertinimo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė įstatymo nuostatas, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu bei bendruoju teisės principu in dubio pro reo, kas lėmė jo nepagrįstÄ nubaudimÄ už Å¡io administracinio teisės pažeidimo padarymÄ . Apelianto nuomone, Å¡ioje byloje surinkti įrodymai yra prieÅ¡taringi, neįtikinami, nelogiÅ¡ki, jie negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s, neginčytini ir nekeliantys abejonių dėl fakto, kad K.

D. vengė pasitikrinti girtumÄ . Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutarimo dalį, nepagrįstai apelianto nurodytas aplinkybes pripažino prieÅ¡taraujančiomis bylos faktiniams duomenims ir įvertino jas kaip gynybinę pozicijÄ . Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apklausos metu (b. l. 12-13), bylos nagrinėjimo teisme metu (b. l. 49), taip pat ir Å¡iame apeliaciniame skunde nuosekliai laikosi tos pačios pozicijos, teigdamas, kad 2014-12-16 alkoholinių gėrimų nevartojo, buvo blaivus, nuo policijos pareigÅ«nų nesislapstė, neblaivumo (girtumo) patikrinimo nevengė (ir negalėjo vengti), kadangi policijos pareigÅ«nas A.

T. nereikalavo atlikti tokį patikrinimÄ ir nepateikė alkotesterio. Skunde pažeidėjas taip pat neigia slėpęsis nuo policijos pareigÅ«nų, nurodydamas, kad A. T. jo neinformavo, kada turėjo atvykti kitas ekipažas, todėl jis pareigÅ«no leidimu išėjo paÅ¡erti gyvulių ir visÄ tÄ laikÄ buvo Å«kyje (tvarte ir kt.), o kai grįžo į namÄ , policijos pareigÅ«nų jau nebuvo. FaktÄ , kad K. D. 2014-12-16 nevartojo alkoholio ir buvo blaivus, patvirtino liudytojai V. Z., R. Å ., V. S., byloje nėra jokių kitų, net ir netiesioginių duomenų, kurie leistų teigti, kad Å¡ie liudytojai galėjo bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki.

Å ios aplinkybės, taip pat tai, kad apeliantas nėra baustas administracinėmis nuobaudomis, jo atžvilgiu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar kaltinimas privataus kaltinimo byloje, nėra priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, tik patvirtina faktÄ , kad jis neturėjo jokių protingumo kriterijumi pagrįstų priežasčių vengti pasitikrinti neblaivumÄ .Apeliaciniame skunde pažymima, kad faktÄ , jog policijos pareigÅ«nas reikalavo pasitikrinti neblaivumÄ , o pažeidėjas vengė tokio patikrino ir administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens kaltę dėl pažeidimo padarymo turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimo dalį, iÅ¡ esmės rėmėsi vien tik policijos pareigÅ«no A. T. parodymais, kurie yra neteisingi, nelogiÅ¡ki ir neįtikinami, taip pat prieÅ¡taringais pažeidėjo sutuoktinės parodymais bei kitų policijos pareigÅ«nų – G. S. ir D. L., kurie tiesiogiai ir betarptiÅ¡kai ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo nustatyme nedalyvavo, nurodytomis aplinkybėmis. Minėtų policijos pareigÅ«nų parodymai susideda iÅ¡ to, kad jie atvyko prie apelianto namų, patikrino jo automobilį ir jame rastus dokumentus ir be aiÅ¡kaus pagrindo apžiÅ«rėjo jo namus, Å«kinius pastatus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu G. S. ir D. L. teigė, jog abu bendravo su K. D. sutuoktine V. D. ir Å¡i neva patvirtino, kad apeliantas buvo neblaivus, tačiau apelianto sutuoktinė Å¡ias aplinkybes teisme paneigė. Pabrėžtina, kad liudytojai G. S. ir D. L., kaip ir A. T., yra policijos pareigÅ«nai, tarpusavyje pažįstami ir dirbantys vienoje įstaigoje, dėl ko apeliantui kyla pagrįstų abejonių dėl jų neÅ¡aliÅ¡kumo. Skunde taip pat nurodoma, kad nors A. T. teigė, kad jis siÅ«lė apeliantui alkotesteriu nustatyti pastarojo girtumÄ , tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad toks siÅ«lymas buvo iÅ¡reikÅ¡tas kokiais nors konkrečiais pareigÅ«no veiksmais.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad A. T. bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinęs apeliantui atsakomybę už vengimÄ pasitikrinti girtumÄ . Policijos pareigÅ«nas taip pat nurodė, kad jam bendraujant su pažeidėju nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, akys paraudę, veiksmai neadekvatÅ«s, tačiau tokie pareigÅ«no parodymai prieÅ¡tarauja kitų liudytojų – V. Z., R. Å ., V. S., parodymams, o ir teisme apklausta apelianto sutuoktinė negalėjo nurodyti, ar jis buvo neblaivus.

Be to, skunde pažymima, kad, nors, pareigÅ«no teigimu, apeliantas elgėsi agresyviai, atsisakė pateikti dokumentus, tikrintis girtumÄ , tačiau pareigÅ«nas nepanaudojo jokių įstatyme nustatytų prievartos priemonių (pvz., neuždėjo antrankių), nepristatė apelianto į policijos patalpas, prieÅ¡ingai – leido jam iÅ¡eiti iÅ¡ namo. Tam tikrų abejonių A. T. paaiÅ¡kinimų teisingumu ir logiÅ¡kumu kelia ir kita aplinkybė, kad pareigÅ«nas nurodė, jog apie 2014-12-16, 16.10 val., jis nuvyko į Alytaus rajone esantį (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kur sankryžoje pastebėjo apelianto automobilį, pristabdė, tada vijosi jį iki jo namų, jį sulaikė, paaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių buvo stabdomas ir yra sulaikomas, tada apie sulaikytÄ neblaivų asmenį pranešė Alytaus AVPK budėtojui ir prašė atsiųsti kelių policijos ekipaÅ¾Ä .

PareigÅ«nų G. S. ir D. L. tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta, kad nurodymÄ vykti į (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Alytaus AVPK budėtojo gavo apie 16.20 val., tai yra po 10 min., kai A. T. nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Apelianto nuomone, nelogiÅ¡ka, kad toks kiekis A. T. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų įvykių galėjo įvykti vos per 10 min. Visos Å¡ios aplinkybės, skundo autoriaus vertinimu, sudaro pagrindÄ kritiÅ¡kai vertinti policijos pareigÅ«no A. T. parodymus.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas praÅ¡o K.

D. apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ .K. D. apeliacinis skundas netenkintinas.             ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos darytina iÅ¡vada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirų įrodymų.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

             Apeliantas ginčija nustatytas įvykio aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , nurodydamas, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo blaivus ir neblaivumo (girtumo) patikrinimo nevengė (ir negalėjo vengti), kadangi policijos pareigÅ«nas A. T. nereikalavo atlikti tokį patikrinimÄ .             Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis iÅ¡vadomis, kurios argumentuotos ir logiÅ¡kai pagrįstos.

Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiama apelianto kaltė. AukÅ¡tesniojo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patikimai patvirtina, jog K. D. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .             Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iÅ¡ alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumÄ specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumÄ , pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti. Å is pažeidimas yra tyčinis – asmuo tyčia atsisako pasitikrinti, ar nėra apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaip neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ (apsisprendimÄ ) nesitikrinti.Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, policijos pareigÅ«nui sustabdžius K. D. (atvykus paskui jį į jo namus) ir pareikalavus pasitikrinti blaivumÄ , buvo objektyvi galimybė policijos turimomis priemonėmis patikrinti jo girtumÄ . Å ioje byloje faktinė aplinkybė, kad K. D. atsisakė vykdyti policijos pareigÅ«no reikalavimÄ tikrintis neblaivumÄ , pagrįstai skundžiamame nutarime nustatyta tiesiogiai įvykyje dalyvavusio policijos pareigÅ«no A.

T. nurodytomis aplinkybėmis, kurios visiÅ¡kai sutapo su iÅ¡ karto po įvykio suraÅ¡ytu jo paaiÅ¡kinimu, taip pat nustatant Å¡iÄ aplinkybę kaip netiesioginiais įrodymais pagrįstai remtasi ir liudytojų G. S. ir D. L. nurodytomis aplinkybėmis bei raÅ¡ytine bylos medžiaga. Policijos pareigÅ«nas A. T. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytÄ dienÄ gavo iÅ¡ budėtojo informacijÄ , kad (duomenys neskelbtini) kaime galimai važinėja neblaivus vairuotojas.

Važiuojant (duomenys neskelbtini) kaime, ties sankryža, netoli mokyklos, prieÅ¡ policijos tarnybinį automobilį privažiavo minėtas asmuo, su kuriuo susigretinęs policijos pareigÅ«nas pravėrė langÄ ir padarė gestÄ , kad automobilis sustotų, tačiau asmuo, pamatęs policijos pareigÅ«nÄ , padidino greitį ir visu greičiu nuvažiavo, pavažiavęs maždaug 1500 m, nusuko į kiemÄ , sustojęs atsidarė dureles ir sodeliu pradėjo bėgti į namÄ , A. T. paskui jį nusekė į namÄ ir informavo policijos budėtojÄ , kad sulaikė asmenį, kuris galimai neblaivus vairavo automobilį.

A. T. nurodė, kad apeliantas buvo akivaizdžiai iÅ¡gėręs, jis bėgdamas griuvo, bendraujant su juo sklido alkoholio kvapas, jis jam siÅ«lė tikrintis neblaivumÄ , pasiÅ«lė eiti prie tarnybinio automobilio, tačiau apeliantas atsisakė, motyvuodamas tuo, kad jis neva nevairavo automobilio. Po to pažeidėjas paprašė leidimo paÅ¡erti gyvulius ir nuėjo į Å«kinį pastatÄ , iÅ¡ kurio dingo. Kai atvyko kitas policijos ekipažas, apeliantas buvo dingęs, todėl policijos pareigÅ«nai su pažeidėjo sutuoktine apžiÅ«rėjo K.

D. vairuotÄ automobilį, patikrino automobilio techninės apžiÅ«ros dokumentus, taip pat buvo apklausta V. D., kuri pripažino, kad jos sutuoktinis grįžo neblaivus, tačiau ji negalėjo nurodyti, ar jis pats vairavo automobilį. Policijos pareigÅ«no A. T. nurodytos aplinkybės dėl to, kad vairuotojas prieÅ¡inosi policijos pareigÅ«nų reikalavimams ir, pasinaudodamas pretekstu dėl gyvulių šėrimo, pabėgo, taip pat dėl pažeidėjo sutuoktinės veiksmų ir duotų paaiÅ¡kinimų yra visiÅ¡kai patvirtintos kitų policijos pareigÅ«nų G.

S. ir D. L. parodymais. Apeliaciniame skunde pažeidėjas nepagrįstai kelia minėtų liudytojų Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ , nurodydamas, kad jie yra kolegos, todėl suinteresuoti duoti A. T. nurodytas aplinkybes atitinkančius parodymus, tačiau tai laikytina tik subjektyviu apelianto manymu, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Tai, kad A. T., G. S. ir D. L. yra policijos pareigÅ«nai, nėra pagrindas konstatuoti, kad jie yra suinteresuoti duoti pažeidėjui nepalankius parodymus, kai byloje nenustatyta jokių duomenų apie apelianto ir minėtų policijos pareigÅ«nų tarpusavio ryÅ¡ius ar bÅ«tų nustatyta kitų aplinkybių, sudarančių protingÄ pagrindÄ abejoti jų parodymų objektyvumu.

Skunde nepagrįstai teigiama, jog pagrindÄ abejoti policijos pareigÅ«no A. T. parodymais sudaro jo nurodytos neįtikinamos aplinkybės dėl įvykių sekos ir laiko tarpo, kuomet jis iÅ¡kvietė antrÄ policijos tarnybinį automobilį (nurodytas 10 minučių laikotarpis). Tačiau byloje nustatyta, kad sodyba, į kuriÄ atvyko pažeidėjas, buvo tik apie 1500 m nuo tos vietos, kur jis gatvių sankryžoje susitiko su policijos pareigÅ«nu A. T. ir Å¡is pradėjo paskui jį važiuoti, todėl nėra pagrindo abejoti nustatyta aplinkybe, kad policijos pareigÅ«nas per 10 minučių turėjo objektyviÄ galimybę atvykti į minėtÄ netoliese esančiÄ sodybÄ ir pamatęs, kad pažeidėjas nepaklÅ«sta jo reikalavimams, iÅ¡kviesti kitÄ policijos tarnybinį automobilį.Apygardos teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje aptartais įrodymais nustatyta, kad pažeidėjas, turėdamas įstatyme numatytÄ pareigÄ vykdyti policijos pareigÅ«no nurodymÄ ir leistis patikrinamas, sÄ moningai atsisakė vykdyti policijos pareigÅ«no reikalavimÄ pasitikrinti blaivumÄ , kai tokia galimybė buvo suteikta siÅ«lant eiti prie tarnybinio automobilio ir pÅ«sti į alkotesterį.

Visa įvykių eiga ir apelianto elgesys po to, kai jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio savo namo kieme, aplinkybė, kad jis, atsisakęs pasitikrinti neblaivumÄ , nuo policijos pareigÅ«no pasislėpė namų valdoje, laikytini veiksmais, kuriais vairuotojas iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ (apsisprendimÄ ) nesitikrinti ir vengė blaivumo patikrinimo.K. D. gynybos versija, kad policijos pareigÅ«nas nesiÅ«lė jam tikrintis neblaivumo ir nerodė jam alkotesterio, motyvuotai paneigta minėtais policijos pareigÅ«no A. T. parodymais.

Pastebėtina, kad apeliantas, teigdamas, kad policijos pareigÅ«nas jam nesiÅ«lė tikrintis neblaivumo, apeliaciniame skunde kelia prieÅ¡ingÄ versijÄ , kad policijos pareigÅ«nas jo neįspėjo apie atsakomybę dėl vengimo tikrintis neblaivumÄ , kas reikÅ¡tų, kad siÅ«lymas tikrintis neblaivumÄ vis dėlto buvo. Pažymėtina, kad K. D., bÅ«damas patyręs vairuotojas, negalėjo nežinoti (privalėjo žinoti), kad pagal Kelių eismo taisyklių 17 punktÄ , policijos pareigÅ«no reikalavimu jis privalėjo leistis bÅ«ti patikrinamas, ar nėra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų).

Atitinkamai jis turėjo žinoti ir tai, kad už Å¡ios pareigos neįvykdymÄ jam gali bÅ«ti taikomos teisinės atsakomybės priemonės. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad atsisakymas tikrintis neblaivumÄ , kaip administracinis teisės pažeidimas, yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nuo 1992-06-15 (1992-05-26 įstatymas Nr. I-2589, Žin., 1992, Nr. 21-610). Taigi, atsisakydamas tikrintis neblaivumÄ , apeliantas veikė savo rizika, tai yra numanydamas, kad jam už tai gali bÅ«ti paskirta administracinė nuobauda.

Tai, kad jis galimai tuo metu nežinojo to, kokio griežtumo nuobauda jam gali bÅ«ti už tai skiriama, jo atsakomybės neÅ¡alina, nes Å¡is nežinojimas taip pat buvo nulemtas paties apelianto pasirinkto rizikingo elgesio modelio, o įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Pastaroji aplinkybė reiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju atsakomybė už įstatymo pažeidimÄ kyla visiÅ¡kai nepriklausomai nuo to, ar pažeidimÄ padaręs asmuo buvo papildomai įspėjamas apie egzistuojančiÄ Ä¯statyme numatytÄ atsakomybę.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad transporto priemonę jis vairavo blaivus ir praÅ¡o teismÄ remtis tai pagrindžiančiais liudytojų V.

Z., R. Å ., V. S. bei teisme jo sutuoktinės duotais parodymais, tačiau Å¡iuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad veikos kvalifikavimui pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už neblaivumo patikrinimo vengimÄ reali jo fiziologinė bÅ«klė (blaivus ar neblaivus) esminės įtakos neturi – atsakomybėn už tai vienodai traukiami tiek blaivÅ«s, tiek ir girti asmenys, sÄ moningai vengę jų neblaivumo patikrinimo. Todėl nagrinėjamu atveju Å¡i apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat Kelių eismo taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigÅ«nų reikalavimu pasitikrinti neblaivumÄ (girtumÄ ) nevykdymo ir neÅ¡alina jo administracinės atsakomybės pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi Kelių eismo taisyklių pažeidimo įrodymui, o K. D. parodymai skundžiamame nutarime pagrįstai įvertintini kaip gynimosi taktika, jam siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.             Apygardos teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimo dalis, kuria K. D. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, yra pagrįsta ir teisėta, todėl jÄ keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,n u t a r i a :palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir K.

D. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas             Dmitrijus Korsakovas