2019-10-02 Nr. AB-18876-3-61-3-02890-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-638-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02890-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjo A. A. J. skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus (toliau – KMSA) 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. birželio 19 d. sprendimus Nr. 70-21313 ir Nr. 70-2-2124 „Dėl skundo ir seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2019 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 1SS-1052-(9.5) „Dėl skundo ir papildomo kreipimosi nagrinėjimo“ ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 6 d. skundą „Dėl Kauno miesto savivaldybės ir NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus galimai neteisėtų veiksmų“ ir 2019 m. gegužės 8 d. papildomą kreipimąsi; 3) įpareigoti NŽT pakartotinai per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal turimą bei A. A. J. teikiamą medžiagą, nustatyti ir kartografuoti B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), turėtą 3,9795 ha žemės sklypą, šią kartografinę medžiagą žemės sklypo suformavimui perduoti KMSA dėl laisvos grąžintos žemės nustatymo ir grąžinimo A. A. J.; 4) įpareigoti KMSA pagal NŽT Kauno miesto skyriaus pateiktą kartografinę medžiagą suformuoti žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), į rytus nuo esančio pastato, kuriame yra kazino (pastatas (duomenys neskelbtini)) buvusioje iki 1940 m. nacionalizacijos B. J. žemėje; 5) priteisti iš atsakovų pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo dėl KMSA 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 70-21313 „Dėl skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“ ir NŽT 2019 m. birželio 3 d. sprendimo „Dėl skundo ir papildomo kreipimosi nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1052-(9.5) padavimo terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną nagrinėti tam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.)..

Teismas nustatė, kad nors pareiškėjas skunde vieną iš atsakovų nurodo NŽT, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjo netenkina NŽT Kauno miesto skyriaus veiksmai (neveikimas) nagrinėjant jo prašymą dėl pakartotinio iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise buvusio savininko B. J. valdytos žemėvaldos ribų nustatymo.

Pareiškėjas, formuluodamas reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, teismo prašo įpareigoti NŽT pakartotinai per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal turimą bei pareiškėjo teikiamą medžiagą, nustatyti ir kartografuoti B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), turėtą 3,9795 ha žemės sklypą, šią kartografinę medžiagą žemės sklypo suformavimui perduoti KMSA dėl laisvos grąžintos žemės nustatymo ir grąžinimo pareiškėjui. Įvertinęs tai, teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 1061 punktu, iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų nuosavybės teise valdytų žemės sklypų ribas nustato ir kartografinėje medžiagoje pažymi ir savivaldybės administratoriui teikia NŽT teritoriniai skyriai (žemėtvarkos skyriai), o ne pati NŽT. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Ši tvarka yra privaloma prieš kreipiantis su skundu į teismą. Taigi pareiškėjo skundžiamas NŽT 2019 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. 1SS-1052-(9.5.) yra priimtas NŽT vadovui nustatytos kompetencijos ribose išnagrinėjus pareiškėjo 2019 m. gegužės 6 d. skundą dėl Kauno miesto skyriaus ir KMSA pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų. Aplinkybė, kad pareiškėjas su skundu dėl NŽT Kauno miesto skyriaus veiksmų, šiam atliekant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, pirmiau kreipėsi ne tiesiogiai į NŽT vadovą, o į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris pareiškėjo 2019 m. gegužės 6 d. skundą pagal kompetenciją nagrinėti persiuntė NŽT ir KMSA, nepaneigia šios išvados.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti NŽT 2019 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 1SS-1052-(9.5.), kuris priimtas išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl NŽT Kauno miesto skyriaus ir KMSA tarnautojų veiksmų (neveikimo). Taip pat skundu pareiškėjas prašė panaikinti KMSA priimtus sprendimus, įpareigoti jį atlikti veiksmus. NŽT Kauno miesto skyriaus buveinė yra L. Sapiegos g. 10, Kaunas, KMSA buveinė – Laisvės al. 96, Kaunas. Teismas įvertinęs pareiškėjo keliamą ginčą, konstatavo, kad byla yra priskirtina ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bet Regionų apygardos administraciniam teismui, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjui teismas išaiškino, kad skundą dėl KMSA priimtų sprendimų taip pat NŽT 2019 m. birželio 3 d. sprendimo panaikinimo, šių institucijų įpareigojimo atlikti veiksmus pareiškėjas gali pateikti Regionų apygardos administraciniam teismui.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde paaiškina, jog 2019 m. birželio 3 d. raštu Nr. 1SS-1052-(9.5) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktas atsakymas į pareiškėjo skundą, nėra informacinio pobūdžio, jame NŽT tarnybos pareigūnai nesprendė pareiškėjo prašymo dėl NŽT Kauno miesto skyriaus priimto sprendimo teisėtumo viešojo administravimo srityje, nekontroliavo pavaldžios įstaigos darbo, nereagavo į daromus pažeidimus t. y. neveikė taip, kaip nustato įstatymai, ir tokie veiksmai turi įtaką pareiškėjo teisių susijusių su nuosavybės teisių į žemę atstatymu ir todėl gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Remiantis ABTĮ 33 straipsniu, atsakovai yra centrinio administravimo subjektai ir jų buveinė yra Vilniaus miestas, todėl skundas teisingai paduotas pagal buveinės vietą, tokia aplinkybė nurodyta ir galiojančiame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. Pirmosios instancijos teismo nurodymas, jog pareiškėjas turėtų kreiptis į Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, neturi teisinio pagrįstumo.

Pareiškėjo vertinimu pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ABTĮ 28 straipsnio 2 dalies reikalavimais nustatančiais, kad tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo, pareiškimo) neišnagrinėja, šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą, pareiškimą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas.

Pareiškėjo įsitikinimu, tai, kad pareiškėjas prašo panaikinti KMSA priimtus sprendimus, įpareigoti jį atlikti veiksmus, o NŽT Kauno miesto skyriaus buveinė yra L. Sapiegos g. 10, Kaunas, KMSA buveinė – Laisvės al. 96, Kaunas, negali būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą, nes, kaip nustato ABTĮ 31 straipsnio 3 dalis – kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-438/2019).

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis bylų teritorinio teismingumo, kitaip tariant – paduoti skundą teismui, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą.

Iš pareiškėjo skundo ir su juo pateiktų duomenų matyti, kad jis nesutinka su Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. birželio 19 d. sprendimais Nr. 70-21313 ir Nr. 70-2-2124 bei su NŽT 2019 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 1SS-1052-(9.5.), kuris buvo priimtas išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl NŽT Kauno miesto skyriaus ir KMSA tarnautojų veiksmų (neveikimo). Taigi, iš byloje esančių duomenų yra akivaizdu, kad byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus ir NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimų ir veiksmų.

Pagal bendrą taisyklę, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta).

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma ABTĮ 31 straipsnio 3 dalies nuostata, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau, teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pareiškėjo jo keliamo ginčo teismingumo vertinimu. Iš byloje esančių duomenų aiškiai matyti, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus ir NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimų ir veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjo keliamas ginčas pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį yra priskirtinas nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui.

Aplinkybė, kad pareiškėjas skunde nurodė daugiau atsakovų, situacijos vertinimo šiuo atveju nekeičia, nes pareiškėjo suformuluoti reikalavimai ir į bylą pateikti dokumentai pakankamai aiškiai atskleidžia jo keliamo ginčo teismingumą.

Pareiškėjo teiginiai, kad teismas nesivadovavo ABTĮ 28 straipsnio 2 dalies reikalavimais, nepagrįsti, atkreiptinas dėmesys jog teismas nutartyje pasisakė, jog atsisakydamas priimti skundą kaip paduotą ne tam teismui, jis nesprendžia termino atnaujinimo klausimo. Pareiškėjui išaiškintina, kad jis prašymą dėl termino atnaujinimo ir su tuo susijusius argumentus turi teisę pateikti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams kartu su skundu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė