2021-04-21 Nr. AB-8221-3-62-3-01405-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-329-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01405-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Alytaus pataisos namų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 45,46 Eur turtinei ir 420 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 31 050 Eur turtinei ir 10 ct neturtinei žalai atlyginti ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 45,46 Eur turtinei ir 420 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, banko sąskaitoje turėjo 190,93 Eur piniginių lėšų, apie kurias pataisos namų administracija žinojo. Pareiškėjui 2018 m. gegužės 21 d. etapu grįžus iš Ligoninės į Alytaus PN, visas jo „neliečiamoje“ sąskaitoje buvusias lėšas (190,93 Eur) Ligoninė pervedė į Alytaus PN kaip pareiškėjo asmeninius pinigus. Jis nesikreipė su prašymu pervesti jo „neliečiamos“ sąskaitos lėšas į asmeninę sąskaitą, o apie pinigų pervedimą informuotas nebuvo. Alytaus PN administracija turėjo žinoti, kad pareiškėjui etapu grįžus iš Ligoninės, jo „neliečiamoje“ sąskaitoje pinigų nebeliko. Nuo 2018 m. gegužės 29 d. pareiškėją perkėlus laisvės atėmimo bausmę atlikti į Pravieniškių PN-AK, šie taip pat nesiaiškino pareiškėjo pinigų dingimo aplinkybių, nors iki tol pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas 7 metus ir dirbo. Pataisos namai neinformuoja nuteistųjų apie tai, iš kokių sąskaitų yra pervedami pinigai į jų asmenines sąskaitas. Nežinodamas, kad asmeninėje sąskaitoje turimi pinigai buvo pervesti iš „neliečiamos“ sąskaitos, minėtus pinigus jis išleido asmeninėms reikmėms. Alytaus PN, Pravieniškių PN-AK ir Ligoninės administracija savo pareigas atliko aplaidžiai, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 132 straipsnio 2 dalies nuostatas, dėl to pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. „Neliečiamoje“ sąskaitoje buvusiais pinigais pareiškėjas planavo pasinaudoti išėjęs į laivę – pirkti bilietą į (duomenys neskelbtini), maisto produktų, drabužių ir kt. Pareiškėjo sukaupti pinigai per ilgą laikotarpį dėl infliacijos nuvertėjo, be to, jam nebuvo mokamos palūkanos už asmeninėje sąskaitoje laikomus pinigus, taigi pareiškėjas dėl to patyrė turtinių praradimų, kuriuos turi atlyginti Pravieniškių PN-AK. Sužinojęs, kad sukauptų pinigų nėra, pareiškėjas patyrė stresą, įtampą, nemigą, galvos skausmus, dvasinius išgyvenimus.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjui išvykus į Ligoninę, tą pačią dieną į Ligoninę buvo išsiųsti jo pinigai – 1,96 Eur asmeninės lėšos ir 190,93 Eur „neliečiamos“ sąskaitos pinigai. Pareiškėjui iš Ligoninės grįžus į Alytaus PN, Ligoninė persiuntė 207,71 Eur sumą kaip pareiškėjo asmenines lėšas, šie pinigai buvo įskaityti į pareiškėjo asmeninę sąskaitą. Nuo 2018 m. gegužės 29 d. pareiškėją tolesniam bausmės atlikimui perkėlus į Pravieniškių PN-AK, jo asmeninėje sąskaitoje buvę pinigai (206,62 Eur) buvo išsiųsti į Pravieniškių PN-AK kaip asmeniniai pareiškėjo pinigai. Alytaus PN neturėjo teisinio pagrindo 2018 m. gegužės 21 d. pareiškėjui iš Ligoninės grįžus į įstaigą dalį Ligoninės persiųstų pinigų grąžinti į pareiškėjo „neliečiamą“ sąskaitą. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimo.

5. Atsakovo atstovas Ligoninė atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Ligoninė nurodė, kad Ligoninėje nuteistųjų asmeninių pinigų apskaita vykdoma vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2012 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. V-179 patvirtintu Nuteistųjų asmeninių pinigų apskaitos aprašu (toliau – ir Aprašas), kurio 7 punktas numato, jog nuteistieji / suimtieji turi teisę pirkti prekes parduotuvėje už turimas lėšas asmeninėje sąskaitoje. Buhalterinės apskaitos skyriaus buhalteris parengia prekių pirkimo žiniaraščius. Į žiniaraštį įtraukiamos visos nuteistojo / suimtojo turimos lėšos asmeninėje sąskaitoje iki žiniaraščio sudarymo dienos. Į šį žiniaraštį neįtraukiamos lėšos, kurios yra „neliečiamojoje“ sąskaitoje. Aprašas numato, kad nuteistieji / suimtieji, kurie išvyksta į kitas įstaigas ir turi asmeninėje sąskaitoje pinigų, pinigai į jų išvykimo vietą persiunčiami per tris darbo dienas (Aprašo 19 p.). Pareiškėjui atvykus į Ligoninę jo „neliečiamojoje“ sąskaitoje buvo 190,93 Eur. 2018 m. gegužės 2 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. pareiškėjui iš Alytaus PN buvo pervesta atitinkamai 1,96 Eur ir 20 Eur. 2018 m. gegužės 15 d. pareiškėjas apsipirko Ligoninės parduotuvėje ir iš asmeninės sąskaitos išleido 5,07 Eur. Pareiškėjui išvykus iš Ligoninės į Alytaus PN, 190,93 Eur iš „neliečiamosios“ sąskaitos ir 16,78 Eur (atskaičius 0,11 Eur banko mokestį) asmeninės sąskaitos pinigai buvo grąžinti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių galėjo atsirasti kokių nors neigiamų jam pasekmių, yra nepagrįstos. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad tam tikri jo skunde minimi įstaigos administracijos pažeidimai jam turėjo tiesioginės įtakos ir sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių.

7. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK savo „neliečiamojoje“ sąskaitoje buvo sukaupęs 49,80 Eur. Pareiškėjo „neliečiamojoje“ sąskaitoje sukauptos lėšos 2016 m. kovo 18 d. buvo pervestos į Vilniaus pataisos namų depozitinę sąskaitą, pervežus pareiškėją į šią įstaigą tolesniam bausmės atlikimui. Pataisos namai neturi duomenų apie kitas atliktas perlaidas laikotarpiu, kai pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę kitose laisvės atėmimo ar bausmės atlikimo įstaigose. Biudžetinių įstaigų banko sąskaitose esančioms lėšoms nėra skaičiuojamos ir mokamos palūkanos. Bankai gali skaičiuoti palūkanas tik pagal privačių asmenų sudarytas sutartis ir tik terminuotiems indėliams. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų ar darbuotojų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė žalos.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, vykdant pareiškėjo asmeninių lėšų pervedimą į Alytaus pataisos namų sąskaitą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalauja atlyginti žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Ligoninės veiksmais netinkamai atlikus pinigines perlaidas, Alytaus PN veiksmais (neveikimu) netinkamai atlikus piniginių lėšų apskaitą ir neinformavus pareiškėjo apie atliktą piniginių lėšų pervedimą ir Pravieniškių PN-AK veiksmais (neveikimu) nesiaiškinus, kur dingo pareiškėjo „neliečiamojoje“ sąskaitoje laikyti pinigai, taip pat nemokėjus pareiškėjui palūkanų už asmeninėje sąskaitoje laikomas santaupas bei dėl šių pinigų nuvertėjimo dėl infliacijos.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 2 d. iš Alytaus PN išvyko į Ligoninę. Pareiškėjui išvykus, Alytaus PN 2018 m. gegužės 2 d. į Ligoninės sąskaitą išsiuntė 1,96 Eur pareiškėjo asmeninių lėšų ir 190,93 Eur lėšų iš pareiškėjo „neliečiamosios“ sąskaitos. Vykdydami piniginių lėšų pervedimo operaciją Alytaus PN mokėjimo paskirtyje nurodė, jog 190,93 Eur sudaro pareiškėjo „neliečiamosios“ sąskaitos pinigai (5 proc.) ir 1,96 Eur – pareiškėjo asmeninės lėšos. 2018 m. gegužės 9 d. į Ligoninės sąskaitą pareiškėjui buvo papildomai pervesta 20 Eur suma, o 2018 m. gegužės 15 d. pareiškėjas apsipirko Ligoninės parduotuvėje už 5,07 Eur. 2018 m. gegužės 21 d. pareiškėjui grįžus į Alytaus PN, Ligoninė persiuntė į Alytaus PN bendrą 207,71 Eur pinigų sumą kaip pareiškėjo asmenines lėšas. Vykdant 207,71 Eur piniginių lėšų pervedimo operaciją buvo nurodyta, kad visą 207,71 Eur sumą sudaro pareiškėjo asmeniniai pinigai. 2018 m. gegužės 29 d. pareiškėjas tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjui išvykus, Alytaus PN 2018 m. gegužės 29 d. į Pravieniškių PN-AK depozitinę sąskaitą pervedė 206,62 Eur. Pareiškėjas 2018 m. spalio 29 d. su skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl piniginių lėšų judėjimo jo asmeninėje sąskaitoje. Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 7-3137 atsakydama į skundą nurodė, kad: 2018 m. lapkričio 15 d. pareiškėjo „neliečiamojoje“ sąskaitoje piniginių lėšų nėra; 2018 m. gegužės 29 d. į Pravieniškių PN-AK depozitinę sąskaitą iš Alytaus PN buvo pervesta 206,62 Eur pareiškėjo asmeninių lėšų mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai asmeninės pareiškėjo lėšos. Asmeninės sąskaitos lėšas pareiškėjas panaudojo apsipirkdamas nuteistųjų parduotuvėje bei padengė dokumentų kopijų išlaidas. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2018 m. gruodžio 17 d. raštu atsakydamas į pareiškėjo 2018 m. lapkričio 21 d. skundą dėl piniginių lėšų judėjimo pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje, konstatavo, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų nebuvo nustatyta.

12. Teismas pripažino, kad pareiškėjui 2018 m. gegužės 21 d. grįžus iš Ligoninės į Alytaus pataisos namus, Ligoninė Aprašo 19 punkte nustatyta tvarka atliko pareiškėjo piniginių lėšų pervedimą į Alytaus PN, tačiau vykdydama mokėjimo pervedimo operaciją Ligoninė nenurodė, kad dalį 207,71 Eur sumos sudaro pareiškėjo „neliečiamosios“ sąskaitos pinigai (190,93 Eur), dėl to Alytaus PN visus persiųstus pinigus (207,71 Eur) įskaitė kaip pareiškėjo asmenines lėšas, nors dalį šios sumos sudarė pareiškėjo „neliečiamosios“ sąskaitos pinigai. Taigi Ligoninė, 2018 m. gegužės 21 d. vykdydama pareiškėjo piniginių lėšų pervedimą į Alytaus PN, nepagrįstai nurodė, kad visą 207,71 Eur sumą sudaro pareiškėjo asmeninės lėšos. Dėl šių priežasčių pareiškėjas galėjo laisvai disponuoti „neliečiamosios“ sąskaitos pinigais, nors pagal BVK 132 straipsnio 2 dalį nuteistieji šiomis lėšomis bausmės atlikimo metu naudotis negali ir jos gali būti išmokamos nuteistajam tik paleidimo į laisvę metu. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo Ligoninės neteisėtus veiksmus netinkamai vykdant pareiškėjo asmeninių lėšų pervedimą į Alytaus PN sąskaitą.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad Alytaus PN ir Pravieniškių PN-AK turėjo žinoti, jog dalį į asmeninę sąskaitą pervestų lėšų sudaro „neliečiamosios“ sąskaitos pinigai, nurodė, kad Alytaus PN ir Pravieniškių PN-AK administracija neturėjo pagrindo dalies į pareiškėjo asmeninę sąskaitą pervestų lėšų (190,93 Eur) vertinti kaip „neliečiamosios“ sąskaitos pinigų, kadangi tiek iš Ligoninės į Alytaus PN sąskaitą pervedant 207,71 Eur sumą, tiek iš Alytaus PN į Pravieniškių PN-AK sąskaitą pervedant 206,62 Eur sumą, mokėjimo paskirtyse atitinkamai buvo nurodyta, kad tai asmeninės pareiškėjo lėšos. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo atstovai Alytaus PN ir Pravieniškių PN-AK negali atsakyti už tai, jog Ligoninė, vykdydama piniginių lėšų pervedimo operaciją, neteisingai nurodė šių lėšų paskirtį, dėl to pinigai buvo įskaityti į pareiškėjo asmeninę sąskaitą ir pareiškėjo naudojami kaip asmeninės lėšos.

14. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas į asmeninę sąskaitą pervestus pinigus išnaudojo savo asmeninėms reikmėms, o piniginių lėšų judėjimu asmeninėje sąskaitoje pradėjo domėtis tik išleidęs visus pinigus, leidžia prieiti prie išvados, kad pats pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesidomėjo, kokiu pagrindu jo asmeninėje sąskaitoje papildomai atsirado 190,93 Eur. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas jam nebuvo skaičiuojamos palūkanos, nes teisės aktai nenustato pareigos biudžetinėms įstaigoms mokėti palūkanas už nuteistųjų asmeninėse sąskaitose turimas lėšas. Teisės aktai taip pat nenumato teisės biudžetinėms įstaigoms priimti indėlius, mokėti palūkanas ar fizinių asmenų vardu su bankais sudarinėti indėlių sutartis.

15. Teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo būdo, pažymėjo, kad pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su turėtomis išlaidomis iš asmeninės sąskaitos, kurias patyrė apsipirkdamas nuteistųjų parduotuvėje bei padengdamas dokumentų kopijų išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad šias išlaidas turi atlyginti atsakovo atstovai Alytaus PN ir Ligoninė lygiomis dalimis po 45,46 Eur. Tačiau teismas sprendė, kad minėtos išlaidos nelaikytinos pareiškėjo tiesioginiais nuostoliais, nes jos nėra nulemtos atsakovo atstovų Alytaus PN ir Ligoninės neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas šias išlaidas patyrė ne dėl atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, o dėl to, kad pats sau pirko pirkinius nuteistųjų parduotuvėje ir padengė dokumentų kopijų darymo išlaidas.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK 31 050 Eur turtinę žalą, kurią sieja su turtiniais praradimais, kilusiais pareiškėjo santaupoms sąskaitoje nuvertėjus dėl infliacijos ir palūkanų neišmokėjimo už sąskaitoje laikomas lėšas, pažymėjo, kad teisės aktai nenustato pareigos biudžetinėms įstaigoms mokėti palūkanas už nuteistųjų asmeninėse sąskaitose turimas lėšas. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti nuostolius, atsiradusius asmeniniams pinigams nuvertėjus dėl infliacijos, nes teisės aktai nenumato tokio pobūdžio praradimų atlyginimo, be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog patyrė tokio pobūdžio nuostolius, nepateikė įrodymų, kaip ši žala buvo apskaičiuota.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą, atsižvelgė, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą; bylos duomenimis nenustatyta, kad dėl į asmeninę sąskaitą pervestų pinigų iš „neliečiamosios“ sąskaitos pareiškėjui būtų kilę ypatingų neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, išgyvenimų, sukrėtimų, sveikatos sutrikimų, kurie būtų turėję įtakos pareiškėjo gyvenimui. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, jog ją būtų būtina įvertinti pinigais. Todėl teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista Ligoninės veiksmais atliekant pareiškėjo asmeninių lėšų pervedimą iš Ligoninės į Alytaus PN sąskaitą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 18. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (kitos sudėties teisėjų kolegijai).

19. Pareiškėjas nurodo, kad nors teisėja posėdžio metu detaliai aiškinosi ginčo aplinkybes, tačiau priėmė šališką sprendimą ir nepagrįstai sprendė, jog jis neįrodė žalos atsiradimo. Pareiškėjas posėdžio metu detaliai paaiškino, kaip apskaičiavo žalą dėl pinigų nuvertėjimo bei palūkanas. Pareiškėjas yra diskriminuojamas dėl to, kad negauna palūkanų. Teismas nepagrįstai palaikė Kalėjimo departamento poziciją. Tačiau net ir Kalėjimo departamento rašte nurodyta, kad Ligoninė netinkamai elgėsi viešojo administravimo srityje ir pažeidė pareiškėjo teises. Pareiškėjas nežinojo, kad jo bendrojoje sąskaitoje yra pervesti pinigai iš „neliečiamos“ sąskaitos, kadangi jam daug kas pervedinėja pinigus ir apie tai jo neinformuoja. Taigi jis išleido apie 280 Eur, o ne 190,93 Eur. Pareiškėjas nebuvo teikęs prašymo įstaigoms, kad jam išvykus etapu į kitą įstaigą, lėšos būtų pervedinėjamos, be to, už pinigų pervedimą yra nuskaičiuojamas banko mokestis. Teismas neatsižvelgė, kad jam pinigai labai reikalingi išėjus iš įkalinimo įstaigos. Teismas taip pat neišsireikalavo pareiškėjo ligos istorijos duomenų, iš kurių matyti, kad jis kreipėsi į psichologus dėl nurodytų aplinkybių.

20. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Alytaus PN nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti teismui ir juos teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą galintys lemti veiksniai nepatvirtina realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

22. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėjos įžeidinėjimą, garbės ir orumo žeminimą, nepagarbą teismui skirti pareiškėjui baudą.

23. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie motyvai, kuriais teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas. Apeliaciniame skunde iš esmės atkartojami tie patys pareiškėjo pirminio skundo teismui argumentai ir motyvai, į kuriuos buvo išsamiai atsakyta teismo sprendime. Jokių naujų aplinkybių, argumentų, kurie būtų bent minimalus pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ar jį naikinti (pakeisti), apeliaciniame skunde nepateikta. Pravieniškių PN-AK neatsako į apeliacinio skundo dalį, kuria pareiškėjas, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis ir pažeisdamas materialiosios teisės normas, žemina ir įžeidinėja sprendimą priėmusią teisėją, teismą ir Lietuvos valstybę, bei prašo apeliacinės instancijos teismo šios apeliacinio skundo dalies nenagrinėti, o taikyti pareiškėjui įstatyme nustatytas teisines sankcijas. Pirmosios instancijos teismas nešališkai iš išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

24. Atsakovo atstovas Ligoninė atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25. Ligoninė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje, kurie pirmosios instancijos teismo įvertinti pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytas taisykles. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Taigi ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankamas padarytos žalos atlyginimo būdas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų prieiti prie išvados, jog jam turėjo būti priteista neturtinė žala pinigais. Nėra duomenų, jog dėl konstatuotų Ligoninės neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, Alytaus PN ir Ligoninės.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

28. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjas jame abstrakčiai nurodo, jog nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikia tik abstrakčius argumentus. Šiame kontekste paminėtina, kad LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015).

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja (žr. šios nutarties 12–14 p.).

30. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad kai kuriais atvejais pažeistos asmens teisės teismo gali būti apgintos nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, nes pats teisės pažeidimo pripažinimas yra taip pat savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

31. Vertinant šioje byloje pripažinto pagrįstu pažeidimo (t. y. Ligoninei netinkamai vykdant pareiškėjo lėšų pervedimą į Alytaus PN esančią sąskaitą) įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius, pavyzdžiui, tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017 ir kt.). Kitų pareiškėjo teisių pažeidimų šioje byloje nenustatyta.

32. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su teismo šališkumu nagrinėjant bylą, pažymi, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu keltų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1319-629/2021, kt.).

33. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išskirtinį atsakovo atstovų pozicijos palaikymą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra visiškai nepagrįsti, nes tai, kad teismas kitaip nei kuri nors iš ginčo šalių įvertino įrodymus ar padarė vienos iš ginčo šalių netenkinančias išvadas, negali būti laikoma šališkumo ar tendencingumo požymiais.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šios nutarties 28–31 punktuose aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo paduotas apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. S. (I. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius Dainius Raižys