e575251e-2f60-40e2-8ff0-7f4d2c3e0acb · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                                Baudžiamoji byla Nr.1-41-116-2011                                                                                                                                                                                                                                Proceso Nr.1-40-1-00043-2010-6Procesinio sprendimo kategorija:

                                      2.1.16.1.2.1.1. (S)                                 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                                 NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2011 m. kovo 17 d.                                                                  Šiauliai             Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,kolegijos teisėjų Irenos Ivanovienės, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Ernestui Armalui,gynėjams Vytautui Blažaičiui, Vytautui Juozelaičiui,nukentėjusiesiems I.

J., M. R. J.,kaltinamiesiems D. R., J. J.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis 9 klasių iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, nevedęs, deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), teismo teistas: Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. areÅ¡tu 30 parų;

2) Å iaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 189 str. 6 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta areÅ¡tas 45 paroms, vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 5 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ 12 mėn., įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. bÅ«ti namuose, uždraudžiant be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

3) Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 17 metų, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., taikant BK 65 str., paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. kovo 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, 45 paras arešto prilyginant tokiam pat laisvės atėmimo laikui, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 17 metų; Šiaulių apygardos teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 p., subendrintos bausmės, paskirtos 2005 m. gegužės 23 d. Šiaulių apygardos teismo ir 2004 m. liepos 29 d. bei 2005 m. kovo 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 17 metų;

4) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 10 metų 11 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 metų 10 mėnesių;

5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su 2010 m. balandžio 1 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 metų;

6) Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d., 9 p.; 302 str.1 d.             J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, turinti vidurinį iÅ¡silavinimÄ , Å«kininkaujanti, iÅ¡tekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teismo neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d., 5 d. 129 str. 2 d. 9 p.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusį baudžiamÄ jÄ bylÄ ,              n u s t a t ė:

             D. R. 2003 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytÄ dienÄ apie 10 val. prieÅ¡ tai sukurstytas J. J. nužudyti jos sutuoktinį A. J., pažadėdama už A. J. nužudymÄ 15000 litų atlygį ir sumokėdama 10300 Lt, apleistų kareivinių statinyje - angare, esančiame (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo įrenginių teritorijos miÅ¡ke, (duomenys neskelbtini) rajone, du kartus beisbolo lazda sudavė nukentėjusiajam A. J. į galvos sritį bei Å¡iam nugriuvus, beisbolo lazda sudavė keturis smÅ«gius į galvos sritį padarydamas jam deÅ¡inio momenkaulio įspaustinį lūžį, daugybinius pamato skliauto ir kaukolės kaulų lūžius, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl Å¡ių padarytų sužalojimų A.

J. mirė. Tuoj po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ pagrobę svetimÄ , A. J. priklausantį, turtÄ automobilį „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 litų vertės, ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytÄ kiekį pinigų ir nenustatytos vertės piniginę. Tokiu bÅ«du dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas gauti atlygį ir užvaldyti svetimÄ turtÄ , tyčia nužudė A. J. Gimusį (duomenys neskelbtini);             Be to, D.

R. 2003 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytÄ dienÄ apie 10 val. apleistų kareivinių statinyje - angare, esančiame (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo įrenginių teritorijos miÅ¡ke, (duomenys neskelbtini) rajone, iÅ¡ A. J. pagrobė A. J. priklausančius dokumentus: Lietuvos Respublikos piliečio asmens pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Transporto priemonės registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytus dokumentus.             J.

J. 2003 m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytÄ dienÄ bei valandÄ , Å iauliuose, (duomenys neskelbtini) esančiame name, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdama įgyti sutuoktiniui A. J. priklausančio turto dalį savo naudai, sukurstė D. R. nužudyti A. J., pažadėdama už A. J. nužudymÄ 15 000 litų atlygį ir sumokėdama 10300 litų, taip palenkdama D. R. padaryti nusikalstamÄ veikÄ .             Kaltinamasis D. R. apklaustas teisminio nagrinėjimo metu kaltę dėl pareikÅ¡to kaltinimo pripažindamas, parodė, kad 2003 m. vasaros pradžioje buvo pas krikÅ¡to mamÄ G.

B.. Sutiko J. J., kuriÄ pažinojo iÅ¡ matymo. J. J. buvo sumuÅ¡ta, matė mėlynę po akimi. J. J. paprašė susidoroti su jos vyru – nužudyti, nes jie, skiriasi, ir ji negaus turto. J. J. pasakė, kad jos vyras dirba su metalu, važinėja autobusiuku. PasiÅ«lė iÅ¡ pradžių 10000 litų, po to 15000 litų. Susigundė, sugalvojo I. J. vyrÄ A. J., įvilioti į kareivines ir jį nužudyti. A. J. pasakė, kad yra metalo, tik reikia transporto. Susitiko su A. J. prie autobusų žiedo. Pats atvažiavo savo automobiliu.

Ä®sėdo į A. J. autobusiukÄ ir nuvažiavo į kareivines. Sakė, kad angare yra metalas. A. J. ėjo pirmas, o jis iÅ¡ paskos. Sudavė A. J. iÅ¡ nugaros 2 kartus su savadarbe beisbolo lazda. A. J. nukrito. Ä®tempė jį į duobę ir jÄ uždengė. A. J. autobusiukÄ nuvarė pas mamÄ . Apie tai, kad nužudė tÄ , ar kitÄ dienÄ pasakė J. J., ji pasakė, jei pateiks nuotraukas – patikės. KitÄ dienÄ padarė dvi nuotraukas, iÅ¡ryÅ¡kino ir parodė J. J., ji davė daugiau nei 2000 litų, kitus perduoti žadėjo kitÄ savaitę.

Prie turgaus iÅ¡ maiÅ¡iuko padavė 8000 litų, kitus pažadėjo atiduoti, kai atgaus paskolintÄ skolÄ . Po to jį „uždarė“, liko ji neatidavusi likusių pinigų, o iki to nuo jo slapstėsi. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl tiek metų tylėjo, o dabar prisipažino. Telefonu savo tėvo prašė paimti pinigus iÅ¡ J. J.. Per pasimatymÄ tėvui R. R. pasakė, kad susidorojo su J. J. vyru, bet tėvas nepatikėjo. Nurodo, kad nuotraukas sudegino, o juostelę (duomenys neskelbtini) kaime užkasė.

Asmens pasÄ , autobusiuko dokumentus, vairuotojo pažymėjimÄ , medžiotojo pažymėjimÄ paėmė iÅ¡ autobusiuko, piniginėje buvo nedidelė pinigų suma. AutobusiukÄ laikė kieme, J. J. pasakė juo atsikratyti. AutobusiukÄ Â pardavė V. P., gavo daugiau nei 1000 litų. Nebuvo pokalbio su J. J., kad ji persigalvojo dėl vyro A. J. nužudymo. „PamokymÄ â€œ kiekvienas gali savaip suprasti. Su J. J. kalbėjosi dviese „-akis į akį-„. Už gautus pinigus iÅ¡ J. J. atostogavo (duomenys neskelbtini), nusipirko automobilį, pirkosi drabužių.

Padaryti nusikaltimÄ susigundė dėl pinigų, jaunas buvo, o po Å¡io nusikaltimo vykdė kitus nusikaltimus.             Kaltinamoji J. J. neigdama savo kaltę dėl pareikÅ¡to kaltinimo nurodo, kad 2003 metų pavasarį jÄ sumušė vyras A. J., ėjo į telefono automatÄ skambinti policijai. JÄ užkalbino G. B., kuriai pasakė, kad jÄ sumušė. Pokalbis vyko G. B. namo kieme, be G. B. buvo keturi vyriÅ¡kiai. Kaltinamasis D. R. pamatė jÄ ir klausė apie jos vyro Å«kį, sakė, kad jį seniai pažįsta.

Sakė, kad „- primuÅ¡ jos vyrÄ , jei duos pinigų- „ . Ji nedavė sakė, kad nieko vyrui ( A. J.) nedarytų, nes vis tiek skirsis. Nurodo, kad 2003 m. rugsėjo viduryje, apie 23.00 val., pas jÄ atėjo D. R. tėvas - R. R., jis sakė, kad su jos vyru kartu dirbo, klausė: „ - Kur tavo vaikai?“ Jis iÅ¡traukė nuotraukas, nuotraukose matėsi vyriÅ¡kis, tamsu buvo. Ji paprašė: „duok jas, nuneÅ¡ į policijÄ iÅ¡tirti“. Jis nedavė. Nurodė, kad jos apklausos protokole užraÅ¡yti žodžiai, jog pateiktose R.

R. nuotraukose matė sutuoktinį A. J., yra neteisingas. Taip pat neteisingas pasakymas „ mano vyras ant akmenų“. Kadangi D. R. neprašė jokių veiksmų atlikti, pinigų nedavė. R. R. pagrasino „pakiÅ¡ti jÄ po velėna“. Jis reikalavo pinigų. Galvojo, kad D. R. norėjo iÅ¡ jos pasipelnyti ir atsiuntė tėvÄ R. R. su draugu. Policijai nepranešė, nes bijojo tų vyriÅ¡kių kerÅ¡to. Nežinojo, kad D. R. 2003 m. buvo nepilnametis, nes jai niekas to nesakė, jo dokumentų nerodė.

Nesiekė užvaldyti A. J. turtÄ . Pripažino, kad vienÄ kartÄ buvo sutikusį D. R., kuris pasakė, kad tik primušė A. J., tačiau jam 3000 litų nedavė. Nurodė, kad savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pasirašė neskaičiusi. Tyrėjas diktavo, ji neturėjo gynėjo, kuris jai patartų.             Be pačių kaltinamųjų D. R., J. J. parodymų jų kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.             Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė M.

R. J. parodė, kad su broliu A. J. kartu augo. Iki 1997 m. dažnai susitikdavo pas mamÄ . Iki jo santuokos, su broliu santykiai buvo geri. Po vedybų broliai buvo J. J. sukirÅ¡inti, ji parašė anoniminį laiÅ¡kÄ . Kitas brolis buvo nuteistas. Mama buvo paraÅ¡iusi testamentÄ senai sodybai. Žemę padalijo į tris dalis. A. J. jai padėjo prie žemės darbų. A. J. nebuvo žiaurus, mamai buvo geriausias vaikas. Mama mirė (duomenys neskelbtini) metais, jie domėjosi ir gavo 6000 litų, buvo atiduotos santaupų 4 knygutes.

Nurodo, kad nuo 2003 m. dukra I. J. iÅ¡važiavo, sÅ«nus gyvena A. Buvo įsitikinusi, kad brolis A. J. yra (duomenys neskelbtini) ir todėl neraÅ¡o. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ J. J. 200000 litų neturtinės žalos, nes ji nusikaltimo užsakovė. Ji sugadino jos sveikatÄ . Kai parodė per televizijÄ apie brolį A. J., kaip jį iÅ¡traukė, jai prasidėjo priepuoliai, pakilo kraujo spaudimas. Jei teismas pripažins J. J. kalta, praÅ¡o bausmės „galva už galvÄ â€œ, o „berniukÄ â€œ ( D. R.) ji sugundė pinigais.             Nukentėjusioji I.

J. parodė, kad nuo 1990 m. iki dabar negyveno su tėvais (duomenys neskelbtini). Studijavo (duomenys neskelbtini). Ä® namus grįždavo labai retai. Kol studijavo, tėvai rėmė materialai. Santykiai tarp mamos ir tėvo gana įvairÅ«s, ne kartÄ mama gelbėjo tėtį iÅ¡ mirties. Brolis gyvena A. Mama jÄ mokė nežudyti, nedaryti bloga. Mama jai yra sakiusi: „Niekada nežudyk, nedaryk aborto“. Netiki tuo, kuo mamÄ J. J. kaltina. Nemano, kad mamai reikėjo kÄ nors samdyti. Be to, nurodė, kad jos tėvas A.

J. buvo stiprus žmogus, galėjo apsiginti.             Liudytoja G. B. parodė, kad kaltinamasis D. R. yra jos brolio sÅ«nus. Su D. R. nėra piktuoju. 2003 metais gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. D. R. dažnai pas juos lankydavosi. J. J. buvo kaimynė. J. J. užkalbindavo D. R.. Po to klausdavo, kada jis atvažiuos. Jie yra susitikę, negirdėjo, kÄ kalbėjosi lauke. Tik J. J. yra dejavusi, kad jÄ vyras skriaudžia, triukÅ¡mauja, panas parsiveda. Sužalotos jos nematė. J. J. ieÅ¡kojo D., yra atsineÅ¡usi spirito, prašė jį pakviesti.

Nurodė, kad nesuprato dėl „pamokymo“. Suprato, kad J. J. praÅ¡ys D. R. „pamokyti“, nes ji jo ieÅ¡kojo. Gal „pamokyti“ fiziÅ¡kai? „ Pamokyti vyrÄ â€œ – tuos jos žodžius girdėjo. Nurodė, kad D. R. sakė, kad jį J. J. „užkniso“. Pasakė D., kad jį „užkniso jos ieÅ¡kojimas“.             Liudytojas V. Ž. parodė, kad kaltinamoji J. J. yra jo kaimynė, su ja nepiktuoju. O kaltinamÄ jį vaikinukÄ (D. R.), gal yra matęs. Su J.

J. kaimynai nuo 1975 metų. Su ja tik sveikinasi, pas jÄ nesilankė. Jų kiemus skiria tvora. Nėra girdėjęs pykčių, rėkavimų, nematė muÅ¡imosi faktų. Nuo 2003 metų nebematė kaimyno, J. J. vyro. Atsimena, kad buvo 2003 m., Å¡ilta, jau vakarop J. anÅ«kė S. viena bėgiojo po kiemÄ . Parsivedė vaikÄ pas save. Grįžo J. J., dar jÄ apibarė dėl anÅ«kės. Ji atsakė, kad „A. buvo anÅ«kę palikusi“ ir greitai anÅ«kę iÅ¡sivedė. Po to įvykio jis kaimyno nebematė.             Liudytojas R.

R. patvirtino, kad sÅ«nus D. R. Å¡iuo metu atlieka bausmę, su juo bendrauja. 2003 metais gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, sÅ«nus gyveno pas jį. J. J. su jo mama kartu dirbo, pažinojo jÄ seniai. Kviesdavo jo sÅ«nų, sakė, kad dėl maÅ¡inos. SÅ«nus D. „sėdo“ į kalėjimÄ 2004 metais. IÅ¡ kalėjimo jis jam skambino ir sakė, kad J. J. jam skolinga už maÅ¡inÄ . Nuvažiavo pas J. J. vienas, ji jam pasakė: „ Neturiu dabar, jau kažkiek daviau“. Po 2004 metų į pasimatymus pas sÅ«nų daug kartų važiavo, daugiau jo niekas nelankė. 2003 metais sÅ«nus dar nebuvo teistas, jaunam vaikiui davė pinigų ir „susisuko protelis“.

SÅ«nus D. taip niekada nedarydavo, nelinkęs buvo į žiaurumus, net su broliais nesimuÅ¡davo. J. J. sau ir jaunam žmogui sugadino gyvenimÄ . SÅ«nus papasakojo, kad yra nužudęs A. J., bet jis nepatikėjo.             Liudytojas V. P. parodė, kad D. R. pažįsta seniai. 2003 m. rugsėjo pradžioje, tikslesnio laiko nepamena, D. R. jam pasiÅ«lė pirkti automobilį ,, Ford Transit“, valstybinių numerių neatsimena. D. R. sakė, kad šį automobilį pigiai nusipirko iÅ¡ kažkokio senuko, tačiau dokumentų neįformino.

TÄ automobilį iÅ¡ D. R. nupirko už 600 litų, dokumentų neįformino, savo vardu neužsiregistravo, nes to automobilio techninis bÅ«klė buvo bloga, ir nesitikėjo ilgai Å¡iuo automobiliu važinėti. 2003m. lapkričio mėn. pabaigoje sugedo Å¡io automobilio važiuoklė, ir tÄ automobilį pardavė.             Liudytojas A. B. parodė, kad dirba Å iaulių apskrities VPK Smurtinių nusikaltimų skyriuje tyrėju. Tyrė D. R. ir J. J. bylÄ . Apklausė įtariamÄ jÄ J.

J., jos parodymus užrašė pažodžiui ir davė juos perskaityti. Jokios psichologinės prievartos nebuvo. UžraÅ¡yti jos pačios duoti parodymai, dar prieÅ¡ D. R. apklausÄ . IÅ¡ jos žodžių užraÅ¡ytos aplinkybės, kurių jis nežinojo. Pavyzdžiui, apie pinigų davimÄ prie turgaus. Nurodė, kad į parodymų patikrinimo vietÄ vyko: jis, J. J. ir pareigÅ«nas, gynėjas. J. J. rodė, kur sustoti, kur turgus, kur jos namas. J. J. atsisakydavo tik kai kurių teiginių apklausos protokoluose, juos pataisydavo.

Savo duotų parodymų neatsisakė, tik keisdavo juos. Visose J. J. apklausose dalyvavo advokatai, tik skirtingi, nes ji praÅ¡ydavo keisti advokatÄ . J. J. akistatos metu ir paskutinės apklausos metu savo parodymų kardinaliai atsisakė. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti dviejų asmenų, kurie buvo su D. R. pas jo tetÄ , ir jie neapklausti. D. R. parodymų patikrinimo vietoje buvo filmuojama, o J. J. – ne. D. R. parodymai buvo esminiai, nes buvo tikimybė rasti A. J. palaikus, o J. J. nurodė tik vietÄ , kur buvo perduoti pinigai.

D. R. parodymų patikrinimas buvo atliekamas du kartus, antrÄ kartÄ buvo tik fotografuojama. J. J. parodymų patikrinimo vietoje advokatas dalyvavo.             IÅ¡ įvykių vietos apžiÅ«ros 2010-02-20 ir 2010-02-23 protokolų (1t.,130 b. l.) matyti, kad įvykio vieta yra apleistų kareivinių statinys - angaras, (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo įrenginių teritorija, (duomenys neskelbtini) rajonas. Å ulinyje rastos lavono dalys .             IÅ¡ kaltinamojo D.

R. 2010-02-20 parodymų patikrinimo vietoje 2010-02-20 protokolo (1t., 130 b. l.) matyti, kad jis parodė, nusikalstamos veikos padarymo vietÄ , mechanizmÄ .             IÅ¡ D. R. parodymų patikrinimas vietoje 2010-03-03 protokolo (1t., 137 b. l.), matyti, kad jis parodė vietÄ prie (duomenys neskelbtini) miesto turgavietės, kur 2003m. J. J. jam padavė 8300 litų už A. J. nužudymÄ ir vietÄ , kur slėpė įkalčius.             IÅ¡ J. J. parodymų patikrinimo vietoje 2010-02-25 protokolo (1 t., 177 b. l.) matyti, kad ji parodė vietÄ , kur 2003m. pavasarį D.

R. prašė, kad Å¡is užmuÅ¡tų A. J., ir vietÄ prie (duomenys neskelbtini) miesto turgavietės, kur D. R. davė 3000 Lt, kad Å¡is primuÅ¡tų A. J.. Parodymų patikrinime dalyvavo gynėjas, pretenzijų dėl neteisingų įrašų nei J. J., nei jos gynėjas nepateikė.             IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ 2010-02-23 protokolo (1 t.,173 b. l.) matyti, kad J. J. atpažino D. R., kuris 2003 m. pavasarį pasisiÅ«lė sudrausminti jos vyrÄ A. J. ir kuriam davė 3000 Lt, nes Å¡is jai grasino.             IÅ¡ J.

J. ir D. R. akistatos 2009-02-25 protokolų (1 t.,182,184 b. l.) matyti, kad R. R. duotus parodymus patvirtino, o J. J. keitė savo duotus parodymus, nurodydama, kad nematė nuotraukose nužudytÄ A. J. o D. R. matė tik vienÄ kartÄ ir su juo daugiau nebendravo.             IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros 2010-04-26 protokolo (1t.,96 b. l.) matyti, kad D. R. dienoraščio 14-ame lape yra įraÅ¡as: „ J. J. B. g. (duomenys neskelbtini)“.             IÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) pažymos (1t., 85 b. l.) matyti, kad J.

J. 2003m. rugpjūčio 23d. bankas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ savo sÄ skaitos nuėmė 5880 litų.             IÅ¡ VÄ® (duomenys neskelbtini) pažymos (1 t.,104 b. l.) matyti, kad A. J. 2003-07-17 savo vardu įregistravo automobilį ,, Ford Transt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos.             IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados (1t.,48 b. l.) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nenustatytos tapatybės lavonas, kurio kÅ«no dalys rastos 2010-03-20 ir 2010-03-23 Å iaulių nuotekų valymo teritorijoje, Å¡ulinyje, yra nukentėjusiosios I.

J. tėvas A. J. su 99,94% tikimybe.             IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados (1 t.,41-44 b. l.) Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad A. J. mirtis įvyko nuo deÅ¡inio momenkaulio įspaustinio lūžio, daugybinių kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių. A. J. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieÅ¡ 5-10 metų, gal bÅ«t 2003m. Tikėtina, kad galvoje rasti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti beisbolo lazda. Gyvam asmeniui deÅ¡inio momenkaulio įspaustinis lūžis, daugybiniai kaukolės skliauto ir pamato kalų lūžiai sukelia sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

A. J. galvos sužalojimai padaryti prieÅ¡ mirtį. Tai rodo kaukolės lūžių aplinkoje ir deÅ¡inio smegenų pusrutulio pavirÅ¡iuje rastas kraujosruvas panaÅ¡us apnaÅ¡as. Esant deÅ¡inio momenkaulio įspaustiniam lūžiui, daugybiniams kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiams A. J. turėjo netekti sÄ monės ir bÅ«damas tokios bÅ«klės negalėjo atlikti kokius nors savarankiÅ¡kų veiksmų ( pvz.: judėti, gintis, Å¡aukti). A. J. kÅ«ne rasti sužalojimai nėra bÅ«dingi griuviminei traumai.Teisėjų kolegija remiasi kaltinamųjų D.

R., J. J., nukentėjusiųjų I. J., M. R. J., liudytojų G. B., R. R., V. P., V. Ž., A. B. parodymais, surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, gretina jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, liečiamumÄ , leistinumÄ ir tarpusavio ryšį su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamųjų D. R., J. J. kaltė, padarius inkriminuojamus nusikaltimus, patikimai įrodyta visetu iÅ¡dėstytų duomenų, kuriuos teisėjų kolegija pripažįsta įrodymais.             Byloje nustatyta, kad kaltinamoji J.

J. sukurstė D. R. nužudyti jos sutuoktinį A. J. ir už jo nužudymÄ pažadėjo 15000 litų atlygį, sumokėjo 10300 litų.              Kaltinamoji J. J. „užsakė“ savo sutuoktinio A. J. nužudymÄ , taigi ji veikė kaip kurstytoja. Kaltinamoji J. J. neigė praÅ¡iusi D. R., kad jis nužudytų sutuoktinį A. J.. J. J. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad prašė D. R. nieko vyrui (A. J.) nedaryti, nes vis tiek skirsis. Tokie kaltinamosios J. J. parodymai paneigiami byloje surinktais įrodymais.

Nustatyta, kad liudytoja G. B. iÅ¡ pokalbio su J. J. suprato, kad J. J. prašė D. R. „pamokyti “vyrÄ , nes ji D. R. ieÅ¡kojo. „Pamokyti vyrÄ â€œ – tuos jos žodžius girdėjo. Liudytojas R. R. nurodė, kad 2003 metais sÅ«nus (D. R.) dar nebuvo teistas, jaunam vaikiui davė pinigų ir „susisuko jam protelis“. Jis taip niekada nedarydavo, nebuvo linkęs į žiaurumus, net su broliais nesimuÅ¡davo. J. J. sau ir jaunam žmogui sugadino gyvenimÄ . Kaltinamoji J. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vaikinui, t. y. (D.

R.) reikalaujant, prie (duomenys neskelbtini) miesto turgavietės jam padavė 3000 litų. Dalį tų pinigų turėjo namuose, o apie 2000 litų paėmė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) banko. Jam pinigus davė, nes Å¡is grasino, kad jÄ pakas, o ne dėl to, kad sužalojo ar nužudė jos vyrÄ . Ä® policijÄ nesikreipė, nes jo bijojo. Tų pačių metų gruodžio mėnesį jai paskambino nepažįstamas vyriÅ¡kis, kuris reikalavo pinigų. Ji sakė neturinti. Atvykęs parodė nuotraukas ir pasakė, kad, jei neduos pinigų, tai tas nuotraukas nuneÅ¡ į policijÄ .

Nuotraukose buvo jos vyras, gulinčioje pozoje ant kažkokių akmenų. Ji pagalvojo, kad vyras miega (1 t.,172 b. l.). Papildomos 2010-02-25 apklausos metu parodė, kad 2003 m. pavasarį, A. J. namuose jÄ sumušė ir iÅ¡vijo iÅ¡ namų, pasakęs, kad jÄ užmuÅ¡, pasiims visÄ turtÄ ir nusipirkęs „fÅ«rÄ â€œ iÅ¡važiuos. Ji buvo streso, Å¡oko bÅ«senos, nes bijojo, kad vyras neįgyvendintų savo ketinimų, todėl atėjusi pas R. dukrÄ G. (B.) į kiemÄ , ten esantiems asmenims, tarp jų ir D.

R., pasakė, kad nori atsikratyti savo vyru A. ir nori, kad jį kas nors užmuÅ¡tų, bet neturi pinigų už tai sumokėti. 2010-09-06 parodė, kad D. R. neprašė nužudyti A. J., pinigų nežadėjo ir nedavė, nesiekė užvaldyti A. J. turtÄ (1 t.,187 b. l.). Liudytojas A. B. nurodė, kad apklausė įtariamÄ jÄ J. J., jos parodymus užrašė pažodžiui ir davė jai perskaityti. Jokios psichologinės prievartos nebuvo. UžraÅ¡yti jos pačios parodymai, dar prieÅ¡ D. R. apklausÄ .

IÅ¡ jos žodžių užraÅ¡ytos aplinkybės. Pavyzdžiui, apie pinigų davimÄ prie turgaus. Nurodė, kad į parodymų patikrinimo vietoje J. J. rodė, kur sustoti, kur turgus, kur jos namas. J. J. atsisakydavo tik kai kurių teiginių apklausos protokoluose, juos pataisydavo. Ji parodymų neatsisakė, tik keisdavo juos. J. J. apklausose dalyvavo advokatai, tik skirtingi, nes ji praÅ¡ydavo keisti advokatÄ . Teisėjų kolegija, vertindama kaltinamojo D. R. parodymus, neturi jokio pagrindo jais netikėti, nes J.

J. ir D. R. anksčiau buvo pažįstami, nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių D. R. galėtų jÄ apkalbėti. Teisėjų kolegija mano, kad kaltinamojo D. R. parodymai nuoseklÅ«s. Teisminio nagrinėjimo metu, aiÅ¡kindamas dėl parodymų neatitikimo ikiteisminio tyrimo metu 3 apklausose, D. R. nurodė, kad tik patikslindavo nusikaltimo padarymo aplinkybes, neneigdamas paties užsakymo nužudyti nukentėjusįjį A. J. fakto bei nužudymo kurstytojos J. J.. IÅ¡ D. R. parodymų matyti, kad jo ir J.

J. susitarimas apėmė bet kokias pasekmes, taip pat ir A. J. mirtį. Nustatyta, kad J. J. veikos motyvas buvo savanaudiÅ¡kos paskatos. Be to, kai nusikaltimo vykdytojo paskatos yra bÅ«tinas nusikaltimo sudėties požymis, aplinkybė, kad nusikaltimo kurstytoja pati tokių paskatų neturėjo, kaip teigė teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji J. J. (prieÅ¡ingai, turėjo iÅ¡laidas, samdydama vykdytojÄ ), įtakos jos veiksmų kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės. Remdamasi visais iÅ¡tirtais įrodymais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tarp J.

J. veiksmų ir kilusių pasekmių-sutuoktinio A. J. mirties-nustatytas priežastinis ryšis. Esant šioms aplinkybėms J. J. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. 129 str. 2 d. 9 p.,Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad organizatorius yra asmuo:

1) subÅ«ręs organizuotÄ grupę, 2) jai vadovavęs, 3) koordinavęs jos narių veiklÄ , 4) subÅ«ręs nusikalstamÄ susivienijimÄ , 5) jam vadovavęs, 6) koordinavęs jo narių veiklÄ , 7) parengęs nusikalstamÄ veikÄ , 8) vadovavęs nusikalstamai veikai. Organizatoriaus veikÄ apibÅ«dinantys objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl veikos kvalifikavimui pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų. Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemÄ , organizuotumÄ bendrai nusikalstamai veikai – kuria nusikalstamos veiklos planus, numato jų padarymo bÅ«dus ir kt.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad J. J. veiksmuose nei vieno iÅ¡ aukščiau minėtų alternatyvių organizatoriaus veiklÄ apibÅ«dinančių objektyviųjų požymių nenustatyta, jos veika nekvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 129 str. 2 d. 9 p.             Kaltinamasis D. R. suduodamas savadarbe beisbolo lazda į gyvybei pavojingÄ vietÄ â€“ galvÄ , suvokė nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, suprato, kad savo veika kelia pavojų ne tik A.

J. sveikatai, bet ir gyvybei, numatė, kad tokie padariniai gali atsirasti, ir yra atsakingas už A. J. mirtį. Nustatyta, kad D. R. tyčia buvo nukreipta į A. J. nužudymÄ siekiant turėti iÅ¡ to sau turtinę naudÄ . Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004-06-18 nutarime Nr. 46 „ Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 20 p. 2 d. nurodyta, kad pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu.

D. R. savanaudiÅ¡kas paskatas turėjo iki nusikaltimo padarymo, ir tai nustatyta visais byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Kaltinamojo D. R. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 9 p.             Nustatyta, kad kaltinamasis D. R., nužudęs A. J., pagrobė pastarajam priklausančius dokumentus: Lietuvos Respublikos piliečio asmens pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Transporto priemonės registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytus dokumentus, tokiais savo veiksmais padarė įstatymo draudžiamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 dalyje.             Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2010-10-12 iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 nurodyta, kad D.

R. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, nes nėra duomenų, kad jis sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu (1t., 165 b. l.).             Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2010-10-12 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 nurodyta, kad J. J. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, nes nėra duomenų, kad ji sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu (2t.,58 b. l.).             Kaltinamojo D.

R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.) , jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ( BK 60 str.).             Kaltinamosios J. J. atsakomybę lengvinančių (BK 59 str.) ir sunkinančių (BK 60 str.) aplinkybių nenustatyta.              Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.              Teisėjų kolegija, skirdama bausmes kaltinamiesiems D.

R., J. J., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., t. y. atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujasi. Bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis BK 61 str., taip pat į BK 41 str. 2 d., kur nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

             Kaltinamasis D. R. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas. Viena iÅ¡ jų – nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), kita padaryta nusikalstama veika įstatymo yra priskiriama prie labai sunkių veikų (BK 11 str. 6 d.), turinti vienÄ Â kvalifikuojantį požymį ir sukėlusiÄ negrÄ Å¾inamus padarinius – žmonių mirtį, ir ypatingÄ Å¾alÄ visuomenei, nusikalto bÅ«damas nepilnametis, iki nusikaltimo padarymo teismo neteistas, nebaustas administracine tvarka.

Aptartos aplinkybės, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus kaltinamojo D. R. asmenybę, atsižvelgiant į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, numatytus BK 91 str., kur nurodoma, kad terminuotÄ laisvės atėmimÄ nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rÅ«Å¡ies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimÄ , leidžia teisėjų kolegijai daryti iÅ¡vadÄ , kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo D.

R. atžvilgiu bus pasiekti jam skiriant terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.             Teisėjų kolegija mano, kad kaltinamajam D. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl jos bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo bÅ«du (LR BK 63 str. 5 d. 1 p.). Kaltinamajam D. R. paskirta bausmė subendrintina su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi (2t.,96-113 b. l.), kadangi D.

R. nusikalstamas veikas, už kurias dabar teisiamas, padarė iki minėto nuosprendžio priėmimo (BK 63 str. 9 d.).             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., 63 str. 9 d. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmės laikÄ , atliktÄ nuo 2003-09-26 iki 2003-10-02 ir nuo 2004-03-27 iki 2005-05-23, atliktÄ bausmę pagal Å iaulių miesto apylinkės teismo 2004-07-29 nuosprendį (2t., 91-92b. l.), Å iaulių apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendį.             Kaltinamoji J.

J. padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 6 d.). FaktiÅ¡kai ji buvo nusikaltimo iniciatorė ir tik dėl jos įgeidžių kaltinamasis D. R. padarė nusikaltimÄ , turinti vienÄ Â kvalifikuojantį požymį, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes. Nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Bylos duomenys liudija, kad kaltinamoji J. J. neteista (2t.,60 b. l.), administracine tvarka nebausta (2t.,62 b. l.), pagyvenusio amžiaus (60 m.), charakterizuojama kaip keista moteris, grasinusi sutuoktiniui A.

J. susidoroti, tačiau kaimynai dėl jos elgesio nusiskundimų neturi (2t.,63 b. l.). Skiriant bausmę J. J. atsižvelgiama į tai, kad už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d., įstatymas numato tik terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija įvertina Å¡ias ir kitas bylas aplinkybes, kurios leidžia teisėjų kolegijai daryti iÅ¡vadÄ , kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamosios J. J. atžvilgiu bus pasiekti jai skiriant terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, artimÄ bausmės vidurkiui.

Kaltinamajai J. J. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str., 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo.             Kaltinamajai J. J. teismo 2010-02-24 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2t.,5-6 b. l.), Å¡iÄ kardomÄ jÄ Â priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .             Vadovaujantis LR BK 66 str., į kaltinamosios J. J. paskirtÄ jÄ bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas.             Valstybinio kaltintojo pateiktame kaltinamajame akte nėra nurodyta LR BK 129 str. 2 d. redakcija, o tai yra bÅ«tina, nes 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 10 str. buvo pakeistas LR BK 129 str. (pakeitimas įsigaliojo 2007-07-21) ir už LR BK 129 str. 2 d. numatytÄ nusikaltimÄ buvo numatytas didesnis laisvės atėmimo bausmės minimumas.

Nusikalstamas veikas kaltinamieji D. R., J. J. įvykdė 2003 m. gegužės - liepos mėnesiais, o LR BK 3 str. 1 d. numatyta, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. O LR BK 3 str. 3 d. pažymėta, kad baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Taigi kaltinamųjų D. R., J. J. nusikalstamos veikos turi bÅ«ti kvalifikuotos pagal veikos padarymo metu galiojusio LR BK 129 str. 2 d. ( 2000-09-26 redakcija).             Dėl A.

J. mirties padarytai neturtinei žalai atlyginti M. R. J. (sesuo) prašo priteisti 200000 litų. Teigia, kad dėl brolio mirties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, neigiamas emocijas. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju tragiškos pasekmės kilo dėl kaltinamųjų D. R., J. J. veiksmų, tačiau nusikalstamos veikos kurstytoja ir iniciatorė buvo kaltinamoji J.

J., iÅ¡ kurios ir praÅ¡o nukentėjusioji M. R. J. priteisti padarytÄ jai neturtinę žalÄ , nes tik šį asmenį nukentėjusioji traukia kaip civilinį atsakovÄ (2t.,182 b. l.). Å iuo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas, nes neturtinę žalÄ tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 1.5 str., CK 6.250 str. numatyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į veikos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias bylai reikÅ¡mės aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos duomenys liudija, kad nukentėjusioji M. R. J. nepateikė reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo. BÅ«dama nužudytojo A. J. sesuo, kaip ir pati pripažino, nukentėjusioji po santuokos su kaltinamÄ jÄ J. J., santykiai su broliu nebuvo artimi, nebendravo, negyveno kartu. Brolio A. J. nuo 2003 m. neieÅ¡kojo, nerodė pastangų sužinoti jo buvimo vietos. Ä®vertinus minėtas aplinkybes ir vadovaujantis iÅ¡dėstytais kriterijais, nukentėjusiosios M. R. J. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos tenkintas iÅ¡ dalies priteisiant 5000 litų iÅ¡ kaltinamosios J.

J..             Nukentėjusiajai M. R. J. priteistinos iÅ¡laidos, turėtos advokato, paslaugoms apmokėti 200 litų, Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ kaltinamosios J. J., nes iÅ¡laidos pateiktos dėl civilinio ieÅ¡kinio paruoÅ¡imo (2t.,183 b. l.).             Laikinas nuosavybės teisių apribojimas: D. R., J. J. nuosavybės teisės į turtÄ neapribotos. Byloje esantys duomenys rodo, kad D. R. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, o J.

J. (2t.,69-70 b. l.) nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis daiktas. Kadangi proceso dalyviai praÅ¡ymo dėl laikino nuosavybės teisų apribojimÄ Ä¯ turtÄ nepateikė, kaltinamajai J. J. nuosavybės teisės neapribotos.             Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. D. R. dienoraÅ¡tis grÄ Å¾intinas jam.        Teisėjų kolegija, vadovaudamasis iÅ¡dėstytais teiginiais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str., 302-305 str., 307 str., 308 str.2 d.n u s p r e n d ž i a :             D.

R. pripažinti kaltu:             pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 9 p. (2000-09-26 redakcija) ir paskirti terminuotÄ laisvės atėmimÄ (7) septyneriems metams ir (6) Å¡eÅ¡iems mėnesiams;             pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. (2000-09-26 redakcija) ir paskirti terminuotÄ laisvės atėmimÄ (1 ) metams.      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, paskirti terminuotÄ laisvės atėmimÄ (7) septyneriems metams ir (6) Å¡eÅ¡iems mėnesiams.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 d. 9 d., paskirtÄ bausmę subendrinti su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi iÅ¡ dalies sudedant, prie didesnės bausmės pridedant mažesnę bausmės dalį ir paskirti galutinę bausmę terminuotÄ laisvės atėmimÄ (17) septyniolikai metų ir (6) Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.             Bausmės pradžiÄ laikyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., 63 str. 9 d., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmės laikÄ , atliktÄ nuo 2003-09-26 iki 2003-10-02 ir nuo 2004-03-27 iki 2005-05-23, atliktÄ bausmę pagal Å iaulių miesto apylinkės teismo 2004-07-29 pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-11-18 nuosprendį, Å iaulių apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendį.                   J.

J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. 129 str. 2 d. 9 p. (2000-09-26 redakcija) ir paskirti terminuotÄ laisvės atėmimÄ (11) vienuolikai metų ir (6) Å¡eÅ¡iems mėnesiams, paskirtÄ bausmę atliekant pataisos namuose.             Bausmės pradžiÄ laikyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikymo bei suėmimo laikÄ nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2011 m. kovo 17 d.             KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimÄ , o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendį.             Nukentėjusiosios M.

R. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistosios J. J. nukentėjusiajai M. R. J. (5000) penkis tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti.             Priteisti iš nuteistosios J. J. nukentėjusiajai M. R. J. 200 (du šimtus) litų už patirtas išlaidas dėl civilinio ieškinio pateikimo.             Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti D.

R. dienoraÅ¡tis grÄ Å¾intinas jam.             Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                Vaclovas IždonasTeisėjai                                                                              Irena Ivanovienė                                                                                                                         Zigmas Kavaliauskas