2019-08-21 Nr. AB-16084-3-61-3-02385-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-567-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02385-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Socialinio draudimo darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir Profsąjunga) 2019 m. liepos 1 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) direktorės 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. (2.85) I-4036 „Dėl kolektyvinės sutarties vykdymo valstybės tarnautojų atžvilgiu“ priimtą sprendimą (toliau – ir Raštas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinio teismo.

Teismas iš skundo turinio nustatė, kad VSDFV Raštu informavo Profsąjungą, kad nuo 2019 m. birželio 17 d. valstybės tarnautojų atžvilgiu nebebus vykdomos tam tikros kolektyvinės sutarties nuostatos ir paaiškino kokių teisės aktų pagrindu priimtas šis sprendimas.

Teismas konstatavo, kad skundžiamas Raštas iš esmės yra informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio dokumentas, taip pat pažymėjo, jog nors ir teismų praktikoje nustatyta, jog teismas sprendžia ar skundžiamas aktas gali sukelti teisines pasekmes ar ne tik bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau priėmimo stadijoje akivaizdžiai matyti, jog ginčijamas aktas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, nelemia pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų, rašte nesuformuluotos pareiškėjai privalomos elgesio taisyklės, jame išaiškinta kokiais pagrindais nebebus vykdomos tam tikros kolektyvinės sutarties nuostatos. Pareiškėjui skundžiamu Raštu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų, jame yra suteikiama informacija be privalomo pobūdžio patvarkymų, t. y. tokia informacija tiesiogiai nesukuria pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, ja nėra pritaikomos poveikio priemonės.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas Profsąjunga atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais ir argumentais, teismo vertinimu, jog skundžiamas Raštas yra informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio dokumentas. Pareiškėjo nuomone, tai patvirtina šie argumentai ir faktinės aplinkybės: 1) VSDFV direktorė Raštu priimta sprendimą pateikė vykdymui VSDFV administravimo įstaigų vadovams; 2) Rašytine rezoliucija VSDFV administravimo įstaigoms nurodė: „prašome vadovautis dokumentu, kuriame nurodyta, kad šakos kolektyvinės sutarties nuostatos, viršijančios įstatymuose numatytas teises ir garantijas valstybės tarnautojams.“

Pažymi tai, kad VSDFV vidiniame interneto tinklalapyje (toliau – ir Intranetas) yra paskelbta informacija apie dalinį kolektyvinės sutarties nevykdymą, t. y. jog VSDFV, remdamasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išreikštomis nuomonėmis, nusprendė, kad šakos kolektyvinės sutarties nuostatos nebus taikomos valstybės tarnautojams nuo 2019 m. birželio 17 d., jog darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, šakos kolektyvinės sutarties nuostatos toliau yra taikomos. Prie Intranete paskelbtos informacijos apie dalinį kolektyvinį sutarties nevykdymą yra pridėtas Raštas, kuris įvardijamas VSDFV sprendimu.

VSDFV administravimo įstaigos jau vykdo Raštu priimtą sprendimą, todėl, pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad Raštas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, įtakoja materialiąsias teises ir pareigas.

2019 m. rugpjūčio 19 d. gautas pareiškėjo prašymas pridėti prie bylos papildomus įrodymus – atsiliepimą į prašymą darbo byloje Nr. APS-131-13590 su priedais. Minėtuose prieduose yra pridėtos Vidaus reikalų ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonės, kuriomis atsakovas rėmėsi Rašte, taip pat atsakovo atsiliepimas darbo byloje Nr. APS-131-13590. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad atsakovas ginčijamą Raštą yra pateikęs vykdymui Fondo administravimo įstaigoms, kuris yra vykdomas. Ginčijamas Raštas turi įtakos Fondo administravimo įstaigose dirbantiems valstybės tarnautojams, jų teisėms, nes šiuo metu nevykdomos šakos kolektyvinės sutarties 19 punkto nuostatos ir valstybės tarnautojams neišmokamos nustatyto vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės išmokos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, kaip teisingai pažymėjo pats pirmosios instancijos teismas, pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Akcentuotina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Raštą. Teisėjų kolegija nustatė, kad šiuo Raštu VSDFV nurodė kokiais teisės aktais remiantis yra nutraukiamas šakos kolektyvinės sutarties, pasirašytos 2018 m. spalio 11 d., nuostatų taikymas valstybės tarnautojams, taip pat nurodė, kad šios sutarties nuostatos netaikomos nuo 2019 m. birželio 17 d. (tą pačią dieną surašytas/priimtas Raštas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas Raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. nėra akivaizdu, kad nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Pažymėtina, jog Rašte (b. l. 13) pateikta aiški VSDFV pozicija, kad nebebus vykdomos kolektyvinės sutarties nuostatos, kuriomis suteiktos tam tikros garantijos ir teisės valstybės tarnautojams. Be to, rašte nurodoma tiksli data (2019 m. birželio 17 d.), nuo kurios minėtos garantijos ir teisės, įtvirtintos kolektyvinėje sutartyje, nebebus taikomos. Todėl skundo priėmimo nagrinėti stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas aktas (Raštas) jokių teisinių pasekmių nesukelia ir dėl to negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teisėjų kolegijos nuomone, tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti ginčijamo Rašto poveikį pareiškėjo teisėms, Rašto priėmimo teisinį pagrindą ir spręsti, ar iš tiesų būtent skundžiamas aktas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, ir, atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Pasisakydama dėl pareiškėjo pateikto prašymo, teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas ir kartu su juo pateikti dokumentai nekeičia šios nutarties esmės, bet gali būti aktualūs bylą nagrinėjant iš esmės, jei pareiškėjo skundas būtų priimtas nagrinėti, todėl jie pridedami prie bylos medžiagos.

Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius