e573429d-3660-4cd5-9a5e-db41c2c2bf6f · Panevėžio apygardos teismas

Teisėjas Rimvydas Žukauskas AdmTeisėja Ingrida Kirsnytė                          Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-121-337/2014                                                               Proceso Nr. 4-08-3-03052-2013-1                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 25 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nustatė:              Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-10 nutarimu A. G. nubaustas pagal ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. 3300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.             A.

G. nubaustas už tai, kad jis 2013-12-01 11.30 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ,, (duomenys neskelbtini) “ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , manevruodamas atbuline eiga kliudė ir apgadino kitÄ stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), buvo neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Tokiais savo veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 238, 231, 234 punktų reikalavimus bei padarė administracinius pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d.             A. G. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-10 nutarimÄ , praÅ¡o nutarimÄ dalyje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 str. l d. panaikinti kaip nepagrįstÄ ir Å¡ioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.             Apeliantas teigia, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius admi­nistracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d.

Nurodo, kad sprendžiant dėl vairuotojo atsakomy­bės pagal minėtÄ administracinį įstatymÄ pirmiausia bÅ«tina nustatyti, ar eismo įvykis iÅ¡ tikrųjų bu­vo ir ar vairuotojas turėjo pareigÄ likti eismo įvykio vietoje, praneÅ¡ti apie įvykį policijai, įgyvendin­ti kitas įstatymais numatytas pareigas.             Nurodo, kad byloje nustatyta, jog jis įvykio dienÄ vairuodamas automobilį automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ir manevruodamas atbuline eiga kliudė bei apgadino kitÄ stovėjusį automobilį.

Tačiau, apeliantas tvirtina, kad jis nepajuto kliudęs kitÄ automobilį, todėl iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo. Taip pat nurodo, kad savo automobilio apgadinimų nepastebėjo, teigia, kad jų nematyti ir fotonuotraukose, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimas nėra didelis.             Apeliantas pažymi, kad neneigia kaltės padaręs pažeidimÄ , numatytÄ Â ATPK 127 str. 2 d., tačiau jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto ir susidÅ«rimo garso negirdėjo, todėl nepasiliko įvykio vietoje bei nepranešė policijai.

Jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.             Apeliantas teigia, kad byloje nesurinkta įrodymų, kad jis suvokė, jog dalyvavo eismo įvykyje bei iÅ¡ jo pasiÅ¡alino nesilaikydamas KET reikalavimų. Teigia, jog tai, kad jo transporto priemonė neapgadinta, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“ buvo apgadintas sparnas, liudija nežymų automobilių kontaktÄ , ku­rio jis galėjo ir nepajusti. Tai, kad jis nejuto automobilių kontakto, patvirtino kartu važiavusi liudytoja V.

G.. Nukentėjusysis P. T. teismo posėdžio metu taip pat paaiÅ¡kino, kad kontaktas buvo nestiprus, vaizdo medžiagoje matė, kad automobilis nesujudėjo. Todėl apeliantas tvirtina, kad byloje objektyvių duomenų, jog automobilių kontakto pobÅ«dis bÅ«tų buvęs toks, kad jis negalėjo jo nepajusti, nėra.Tvirtina, kad nėra duomenų, jog jis po įvykio bandė nuslėpti eismo įvykio pėdsakus, bei iÅ¡vengti atsakomybės. Jis iÅ¡važiavęs iÅ¡ aikÅ¡telės, po kurio laiko grįžo į tÄ pačiÄ aikÅ¡telę.

Sužinojęs apie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimÄ , neneigė buvęs įvykio vietoje. Å ios aplinkybės patvirtina, kad jis tikrai nesiekė iÅ¡vengti atsakomybės. Teigia, kad teismo iÅ¡vada, jog jis iÅ¡ įvykio vietos pasi­Å¡alino skubotai, tikėdamasis apsunkinti eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , nepagrįsta, nes jis nebÅ«tų grįžęs į tÄ pačiÄ aikÅ¡telę. Apeliantas nurodo, kad jis iki įvykio patyrė fizinį smurtÄ , todėl iÅ¡sigandęs ir nesiaiÅ¡kindamas aplinkybių iÅ¡važiavo, be to, situacijÄ galėjo įvertinti ir nevisiÅ¡kai adekvačiai.

Nurodo, kad liudytoja V. G. jokio automobilių kontakto nejuto, jos parodymai nepaneigti, o nukentėjusio P. T. parodymai patvirtina jo ir liudytojos V. G. parodymus. Nors jo vairuojamas automobilis buvo nufilmuotas, tačiau Å¡ioje medžiagoje neužfiksuota, jog jis bÅ«tų iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, apžiÅ«rėjęs kas atsitiko, skubotai pasiÅ¡alinęs. Teigia, kad teismo iÅ¡vados, jog V. G. yra suintere­suota Å¡ios bylos baigtimi, nepagrįstos, ji nėra jo žmona, jie neveda bendro Å«kio, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ji, bÅ«dama jo jaunystės laikų pažįstama, yra suinteresuota bylos baigtimi.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. G., bÅ«dama neįgali, galėjo netinkamai įvertinti įvykio aplinky­bes. Liudytoja, kaip ir jis nejuto, kad jo vairuojamas automobilis kliudė kitÄ automobilį ir Å¡ias aplinkybes paliudijo teisme. Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad nesant įrodymų, patvirtinančių, kad jis sÄ moningai, tyčia pasiÅ¡a­lino iÅ¡ įvykio vietos, teismas padarė neteisingÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jo veika teisingai kvali­fikuotina pagal ATPK 130 str. 1 d.Be to, nurodo, kad teismas, skirdamas administracinę nuobaudÄ , neatsižvelgė į tai, kad jis rÅ«pinasi neįgalia seserimi, kuriai yra apribotas veiksnumas.

Nors sesers globėja paskirta mama, tačiau ji yra jau senyvo amžiaus ir be jo pagalbos negali atlikti visų globėjos pareigų, todėl ketina praÅ¡yti teismo, kad globėjas bÅ«tų pakeistas ir juo pripažintas jis, apeliantas. Dėl nurodytų aplinkybių, jam teisė vairuoti transporto priemones yra bÅ«tina. Byloje yra gautas Panevėžio apskrities VPK kelių policijos biuro atsiliepimas į paduotÄ apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu nurodoma, kad su A. G. apeliaciniu skundu nesutinkama, skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, keisti ar naikinti skundžiamÄ nutarimÄ , teigiama, nėra jokio pagrindo. Apeliacinis skundas netenkintinas.A.

G. neginčija padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 5 d. ir 127 str. 2 d. Ginčo dėl šių pažeidimų byloje nėra.Apeliantas tvirtina, kad jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties. Teigia, kad jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio neįrodyta. Apeliantas iš esmės nurodo, jog to, kad jis 2013-12-01 11.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir manevruodamas atbuline eiga kliudė bei apgadino „(duomenys neskelbtini)“, nesuprato, automobilių kontaktų nejautė, todėl pagal ATPK 130 str. 1 d. buvo nubaustas nepagrįstai.

Apelianto teiginiai nepagrįsti. A. G. kaltė tyčia pasišalinus iš eismo įvykio nevykdant KET 231 p. numatytų reikalavimų yra įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. G. suvokė, jog jis sukėlė eismo įvykį ir iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai.Įrodymai byloje patvirtinantys, kad A. G. suprato, jog sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalina tai suvokdamas, yra liudytojų D.

M., V. G. parodymai, nukentėjusiojo P. T. paaiškinimai, 2013-12-10 tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, fotonuotraukuose užfiksuoti automobilių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimai, kita bylos medžiaga.  Nukentėjusysis P. T. ir liudytojas D. M. parodė, kad išėję iš parduotuvės pamatė, kad automobilis yra apgadintas, todėl nuėjo pas parduotuvės apsaugos darbuotojus peržiūrėti vaizdo medžiagos, kurioje pamatė, koks automobilis apgadino nukentėjusiojo automobilį.

Išėję iÅ¡ parduotuvės tÄ patį automobilį – „(duomenys neskelbtini)“ juodu kapotu, pamatė automobilių aikÅ¡telėje. Nuėję prie jo vairuotojui pasakė, kad jis apgadino automobilį, tačiau Å¡is tai neigė ir iÅ¡važiavo. Ä®sidėmėjus automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valstybinius numerius buvo iÅ¡kviesta policija. Liudytojo D. M. ir nukentėjusiojo P. T. paaiÅ¡kinimus apie įvykio aplinkybes patvirtina liudytojos V. G. parodymai, tarnybinio praneÅ¡imo duomenys, paties A.

G. paaiÅ¡kinimai, kad į aikÅ¡telę prie parduotuvės jis grįžo, t.y. joje buvo du kartus. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. G. negrįžo į įvykio vietÄ ir po to, kai jam paskambino policijos pareigÅ«nai, taip pat jis vengė atvykti ir į policijÄ . Jo automobilis pastebėtas mieste 2013-12-09 ir buvo privertinai nuvežtas į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Tuomet, kitÄ dienÄ A. G. atvyko į policijÄ . Tai, kad A. G. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia, neleidžia abejoti ir nustatyta aplinkybė, jog A.

G. valdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Pažymėtina, kad ir automobilių apgadinimo pobūdis, neleidžia abejoti, kad apeliantas suvokė sukėlęs eismo įvykį. Iš byloje esančių automobilių fotonuotraukų matyti, kad apgadinimas padarytas braukiant, taip pat padarytas yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“ sparno įlenkimas. Automobilių apgadinimai akivaizdūs. Apeliantas nepagrįstai sureikšmina su juo važiavusios liudytojos V.

G. parodymus, kuri tvirtino nepajutusi automobilių kontakto. Byloje nustatyta, kad po automobilių kontakto A. G. iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo, tačiau į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę po kurio laiko vėl sugrįžo ir tuomet kai jį, kaip eismo įvykį sukėlusį asmenį, atpažino liudytojai ir jį informavo, kad jis apgadino kitÄ automobilį, A. G. skubiai, nepraneÅ¡damas policijai bei nesusitaręs su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Tai leidžia konstatuoti, kad A. G. neabejotinai suprato sukėlęs eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino tyčia. Ä® visas aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos administracinės nuobaudos skyrimui, taip pat ir apelianto nurodomÄ , pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudÄ A. G., atsižvelgė ir jas įvertino. A. G. nurodyta aplinkybė, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga, nes jis prižiÅ«ri neįgaliÄ seserį, nesudaro pagrindo Å¡velninti paskira nuobaudÄ . ATPK 130 str. 1 d. sankcija nenumato galimybės asmeniui, kuris pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, skirti nuobaudÄ , nesusijusiÄ su specialiosios teisės atėmimu.

Skirdamas nuobaudas A. G. teismas ATPK 33 straipsnio, reglamentuojančio administracinių nuobaudų skyrimÄ , padarius kelis administracinius teisės pažeidimus, reikalavimų nepažeidė.Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Tenkinti A. G. apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., nutaria:Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                      Evaldas Vanagas