2021-10-27 Nr. AB-22589-3-61-3-02887-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2943-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02887-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 18.4.2; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. O. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. O. V. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui, Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. O. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 14S-28-(14.4.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. B.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT išsamiai išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. liepos 9 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į buvusio savininko A. B. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. NŽT priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad piliečiui S. B. atkuriama jam tenkanti nekilnojamojo turto dalis – 0,0648 ha žemės ir už šį žemės sklypo plotą atlyginama pinigais, sumokant 541 Eur. Pareiškėja yra tėvo S. B. įpėdinė. Kretingos rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-811-474-2007 nustatė juridinį faktą, jog pareiškėja po tėvo mirties priėmė palikimą. Pareiškėjos tėvas 1991 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo tėvo A. B. nuosavybės teisėmis iki 1940 metų valdytą 0,0648 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone (toliau – ir žemės sklypas). Pareiškėjos tėvo ir pareiškėjos pozicija dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo nuo 1991 m. gruodžio 23 d. ir iki šios dienos nekito, t. y. buvo prašoma nuosavybę į žemės sklypą atkurti natūra ir toje vietoje, kurioje iki nacionalizacijos buvo S. B. nuosavybės teisėmis valdomas žemės sklypas;

2.2. Pareiškėjos tėvo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo tėvo A. B. nuosavybės teisėmis iki 1940 metų valdytą žemės sklypą pateikimo datai (1991 m. gruodžio 23 d.) žemės sklypas buvo įtrauktas į Salantų specialiosios internatinės mokyklos pastatų eksploatacijai suformuotą žemės sklypą, todėl kurį laiką žemės sklypas buvo priskirtas prie valstybės išperkamos žemės;

2.3. 1995 m. gegužės 23 d. tuometės Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Salantų specialiosios internatinės mokyklos direktoriaus S. G. pažymoje Nr. 123, kuri buvo adresuota Kretingos žemėtvarkos tarnybai, yra užfiksuota: „Salantų specialioji internatinė mokykla sutinka perduoti mokyklos naudojamą 6,5 a žemės sklypą S. B. (jo nuosavybės paveldėtojai dukrai O. V. V.)“;

2.4. Klaipėdos apskrities viršininko administracija neatsižvelgė į Salantų specialiosios internatinės mokyklos pažymoje pateiktą nuomonę ir pareiškėjos tėvo prašymą atkurti nuosavybės teises ir natūra grąžinti žemės sklypą ignoravo;

2.5. Vykdant (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone esančių statinių būklės patikrinimus vietoje, buvo nustatoma šių statinių avarinė būklė, dalis statinių nunykę, apleisti, nenaudojami, tačiau atsakovo atsakingi pareigūnai nesiėmė veiksmų ir nepareikalavo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Raguvilė“ išregistruotų iš Nekilnojamojo turto registro nunykusius statinius, nesikreipė į teismą su ieškinio reikalavimu įpareigoti šį juridinį asmenį tai atlikti;

2.6. Teisė nuomoti statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka yra garantuojama visiems valstybinėje žemėje esančio statinio savininkams visą statinio saugaus naudojimo laikotarpį, jeigu jie tinkamai įgyvendina nuosavybės teises, inter alia (be kita ko) vykdo pareigą tinkamai prižiūrėti statinius ir tokiu būdu užtikrina galimybę naudoti juos pagal paskirtį, kas reiškia ir galimybę gauti ekonominę naudą, kuri paprastai gali būti gaunama tinkamai įgyvendinant savininko teises. Tuo tarpu valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai, kurie nuosavybės teisę įgyvendina inter alia, pareigą prižiūrėti statinius vykdo taip, kad tampa neįmanoma naudoti statinio pagal paskirtį, kas reiškia ir netekimą galimybės gauti tą ekonominę naudą, kuri paprastai gali būti gaunama tinkamai įgyvendinant savininko teises, nėra garantuojama teisė nuomoti lengvatine – ne aukciono – tvarka valstybinės žemės sklypą, kuris būtų reikalingas statiniams naudoti, jeigu statinius būtų galima naudoti pagal paskirtį;

2.7. Pareiškėja ilgą laikotarpį (nuo 1995 m. iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio) teikė prašymus, skundus ir kitus dokumentus valstybės bei savivaldybių institucijoms, ne kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių dėl buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos Salantų mieste turėtą žemėvaldos ribose esančių statinių (lauko tualeto ir šiltnamio pamatų) nenaudojimo pagal paskirtį;

2.8. Buvo nustatyta, kad žemės sklype esantis lauko tualetas ir šiltnamio pamatai nenaudojami pagal jų paskirtį ir šiuo pagrindu valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta. Teismai pripažino tokį NŽT sprendimą neteisėtu, konstatuodami, kad pagrindo nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą nebuvo, nes žemės sklypas yra ir ateityje bus naudojamas pagal paskirtį (trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Raguvilė“ pateikė 2015 metais parengtus įrodymus apie šio juridinio asmens disponuojamuose (valdomuose) statiniuose planuojamus įrengti senelių globos namus), o visuomenės poreikiai bus patenkinti įgyvendinus investicinį projektą. Tačiau nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo praėjus beveik trejiems metams (šį sprendimą Kretingos rajono apylinkės teismas priėmė 2016 m. spalio 18 d.), jokių duomenų apie UAB „Raguvilė“ planų, susijusių su nurodytų statinių naudojimu, įgyvendinimą nėra. Priešingai, ir pareiškėjos, ir trečiojo asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) duomenimis UAB „Raguvilė“ planavo ir tikėtina planuoja pastatus (lauko tualetą ir šiltnamio pamatus) parduoti, o, neatsiradus pirkėjams, svarsto galimybes vystyti panašaus pobūdžio projektus;

2.9. UAB „Raguvilė“ ir jos vadovo planus iliustruoja Administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. Al-496 ir šį įsakymą papildantis 2008 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. Al-236, kuriais buvo siekiama pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį, numatant mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą, taip pat prijungiant laisvą valstybinę žemę ir padalijant sklypą į tris dalis;

2.10. Įgyvendinti Administracijos sprendimai eliminuotų pareiškėjos galimybę įgyvendinti jos teisę – atkurti žemės sklypo nuosavybę natūra ir toje vietoje, kur iki nacionalizacijos buvo pareiškėjos senelio žemė;

2.11. Atsakovas pareiškėjai pateikė 2016 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 1SS- 1174-(9.5.), kuriame nurodė, jog nagrinėjant pareiškėjos skundus, kurie susiję su galimybe grąžinti natūra dalį pareiškėjos senelio iki nacionalizacijos valdytos žemės, NŽT dar 2014 metais yra nustačiusi, jog UAB „Raguvilė“ jokios veiklos 0,2763 ha ploto žemės sklype nevykdo ir šiame žemės sklype esantys statiniai nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre numatytą tiesioginę paskirtį. Šiuo raštu pareiškėjai buvo pranešta, kad NŽT Kretingos skyrius 2016 m. sausio 11 d. atliko žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 14ŽN-2-(14.14.73.), kuriame nurodyta, kad atliekant patikrinimą nustatyta, jog „UAB „Raguvilė“ valstybinės žemės nuomos 2007 m. birželio 7 d. sutartimi Nr. N56/2007-0081 išnuomotame žemės sklype esantys pastatai nenaudojami (dalis šių pastatų yra be langų ir be durų), UAB „Raguvilė“ šiame žemės sklype veiklos nevykdo“. Administracija 2017 m. balandžio 28 d. raštu informavo pareiškėją apie 2017 m. balandžio 13 d. atliktą statinių, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir surašytą aktą. Tame akte konstatuojama, kad „visi žemės sklype esantys statiniai seniai nenaudojami pagal nustatytą naudojimo paskirtį, o pastato techninė priežiūra vykdoma blogai, jie techniškai neprižiūrimi. Kretindos rajono savivaldybės administracija pateikė UAB „Raguvilė“ reikalavimus, iš kurių vienas – priimti sprendimą dėl tolesnio statinių likimo“. Toliau patikrinimo akte nurodoma, kad „tarp šių apgriuvusių pastatų yra lauko tualetas ir šiltnamio liekanos, kurios stovi nuošaliau nuo pagrindinio pastato“. Lauko tualetas bei šiltnamio liekanos laikytini mažaverčiais statiniais, pastatyti būtent ant tos žemės sklypo dalies, kurią iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė pareiškėjos senelis ir būtent šią žemės sklypo dalį, nuo 1995 metų teikdama įvairius prašymus, pareiškimus ir skundus pareiškėja prašo grąžinti natūra; nuo 2016 m. balandžio iki 2019 m. gegužės mėnesio atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys savo rengtuose dokumentuose konstatavo juridinius faktus, kad žemės sklype esantys statiniai nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre numatytą tiesioginę paskirtį ir yra apgriuvę, o jų techninė priežiūra vykdoma blogai;

2.12. Atsakovas 2019 m. gegužės 16 d pareiškėjai pateikė raštą Nr. lSS-922-(9.5.), kuriuo informavo pareiškėją, kad NŽT Kretingos skyrius 2019 m. gegužės 28 d atliks žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę;

2.13. Atsakovas, turėdamas visas galimybes bei remdamasis 2016 m. sausio 11 d. atliktos žemės sklypo naudojimo valstybinės kontrolės išvadomis, kurios išdėstytos Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 14ŽN-2- (14.14.73.), nesugebėjo atlikti teisės aktuose nustatytų ir atsakovo kompetencijai priskirtų veiksmų, t. y. inicijuoti pakeitimus, kurie susiję su nenaudojamų bei apgriuvusių statinių išregistravimu Nekilnojamojo turto registre, taip pat nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį ir priimti sprendimą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į žemės sklypą natūra toje vietoje, kurioje buvo pareiškėjos senelio valdomas žemės sklypas.

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą prašė jį atmesti tokiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. birželio 8 d. raštu Nr. (4.1.9)-D3-2740 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo NŽT Kretingos skyrių apie tai, kad teritorija, į kurią patenka buvusio žemės savininko A. B. iki nacionalizacijos valdyta žemėvalda, priskirta valstybės išperkamai žemei (užimta pastatams ir įrenginiams (statomiems ir pastatytiems) eksploatuoti)), todėl atkurti nuosavybės teises S. B. į buvusio žemės savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant šią žemę natūra, nėra galimybės;

3.2. Faktus apie valstybės išperkamą žemę patvirtina Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-885-325/2016. Teismas panaikino NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. 14VĮ-322-(14.14.2.) „Dėl 2007 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N56/2007-0081 nutraukimo“. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2929-777/2017 Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausio Teismo neskundžiama 2018 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 13-611/2018 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nutartis palikta nepakeista;

3.3. S. B. NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 14VĮ-915-(14.14.2.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ pirmuoju eilės numeriu buvo įrašytas į piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus bei lygiaverčius žemės sklypus Salantų mieste sąrašą (toliau – ir Sąrašas) pagal jo Kretingos rajono Salantų apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. gruodžio 23 d. pateiktą prašymą. S. B. 1991 m. gruodžio 23 d. prašyme yra išreiškęs valią dėl nuosavybės teisiu atkūrimo būdo – pageidavo gauti žemę Salantų mieste;

3.4. NŽT Kretingos skyriaus vedėjo įsakymu yra patvirtintas ir siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Salantų mieste sąrašas (24 žemės sklypai). Iš Sąrašo nustatyta, kad yra tik 2 asmenys, kurie pageidavo gauti neatlygintinai nuosavybėn bei lygiaverčius žemės sklypus Salantų mieste;

3.5. NŽT Kretingos skyrius 2017 m. gruodžio 6 d., 2018 m. birželio 27 d., 2019 m. kovo 8 d. raštais „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“, kaip S. B. turto paveldėtoją, kvietė atvykti pareiškėją į NŽT Kretingos skyriuje organizuojamus posėdžius, kurių metu buvo siūloma pasirinkti naują žemės sklypą individualiai statybai iš Sąrašo, tačiau pareiškėja neatvyko ir žemės sklypo nepasirinko;

3.6. Pareiškėja patikslinto skundo argumentus grindžia ne įstatymais ar įsiteisėjusiais teismo sprendimais, o Seimo kontrolieriaus pažymomis, kurios NŽT yra rekomendacinio pobūdžio.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė tokius argumentus:

5.1. 2019 m. birželio 13 d. buvo gautas pareiškėjos skundas „Dėl UAB „Raguvilė“ priklausančių pastatų“. Dėl šio skundo 2019 m. liepos 9 d. Administracija atliko statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., techninės priežiūros patikrinimą, o apie patikrinimo rezultatus pareiškėja buvo informuota 2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. (4.1.15.)-D3-3332. Po apžiūros buvo surašytas Statinių techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. NP-25 (toliau – ir Apžiūros aktas);

5.2. 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. (4.1.15.)-D3-3407 Administracija Apžiūros aktą, kuriame yra pateikti siūlymai ir reikalavimai dėl statinių techninės priežiūros, išsiuntė UAB „Raguvilė“, kuriai nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Kretingos r. savivaldybėje;

5.3. Administracija 2019 m. rugpjūčio 6 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės M. V. 2019 m. liepos 31 d. pažymą Nr. 4D-2019/2-768 „Dėl V. O. V. skundo prieš Kretingos rajono savivaldybės administraciją“ (toliau – ir Pažyma (1)), 2019 m. rugpjūčio 5 d. – Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus A. N. 2019 m. liepos 31 d. pažymą Nr. 4D-2019/1-766 „Dėl V. O. V. skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“ (toliau – ir Pažyma (2));

5.4. Gavusi Pažymą (1) ir pateiktas rekomendacijas, Administracija 2019 m. rugsėjo 4 d. pateikė atsakymą Nr. (4.1.5.)-D3-4168, kuriame nurodė, jog 2019 m. liepos 9 d. Administracija jau atliko statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., techninės priežiūros patikrinimą, o pareiškėjai 2019 m. liepos 12 d. yra išsiųstas raštas Nr. (4.1.15.)-D3-3332, kuriame nurodomi atlikto patikrinimo rezultatai;

5.5. Atsižvelgdama į Pažymoje (2) pateiktas rekomendacijas NŽT, Administracija 2019 m. rugsėjo 12 d. dalyvavo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., patikrinime, kurį organizavo NŽT Kretingos skyrius. Apžiūros metu nustatyta, kad Žemės sklypas prižiūrimas;

5.6. Pažymoje (2) tiesioginių rekomendacijų Administracijai nepateikta, dėl šios priežasties 2019 m. liepos 9 d. Apžiūros aktas nebuvo pateiktas NŽT. Gavusi informaciją apie teisminį ginčą, Administracija 2019 m. rugsėjo 13 d. NŽT Kretingos skyriui išsiuntė raštą Nr. (4.1.15.)-D3-4479, pateikdama Apžiūros akto kopiją.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad ginčijamu NŽT Sprendimu piliečiui S. B., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), atkurta jam tenkanti nekilnojamojo turto dalis – 0,0648 ha žemės, už šį žemės sklypo plotą atlyginant pinigais, sumokant 541 Eur.

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 3 punktu, akcentavo, kad nuosavybės teisės į buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos teisės aktų nustatyta tvarka piliečio pasirinktu būdu.

9. Teismas, analizuodamas 1991 m. gruodžio 23 d. pretendento S. B. prašymą grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją), kuriuo buvo prašoma grąžinti žemę, nustatė, jog pretendentas prašymo grafoje, kurioje prašoma pažymėti valią (vieną iš nurodytų nuosavybės teisių atkūrimo būdų ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdų), nurodė, kad prašo „žemę gauti Salantų mieste“.

10. Teismas, atsižvelgdamas į pretendento prašymo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas) 1 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad 1991 m. gruodžio 23 d. pretendento S. B. prašymo pateikimo metu buvo reglamentuoti šie nuosavybės teisių atkūrimo būdai: 1) grąžinimas natūra; 2) grąžinimas ekvivalentine natūra; 3) suteikiant vienkartines valstybės išmokas, jeigu nėra galimybės nusavinto turto grąžinti kitais būdais arba asmuo nepageidauja nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Teismas vertino, kad 1991 m. gruodžio 23 d. prašymu pretendentas S. B. išreiškė valią atkurti nuosavybės teisę į žemę ją grąžinant natūra Salantų mieste, bet ne konkrečiai iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, kaip skunduose teigia pareiškėja.

11. Teismas, akcentuodamas Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą nuostatą, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas pasirinko ribotą restituciją. Įstatymais reguliuojant nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra. Tačiau kartu numatyta galimybė natūra turto negrąžinti, o jį iš buvusių savininkų išpirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais būdais.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Tesimas) 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pateiktais išaiškinimais, pagal kuriuos teisė į nuosavybės atkūrimą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama laikantis įvairių sąlygų ir apribojimų, apžvelgęs Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, kad buvęs žemės savininkas A. B. (S. B. tėvas, o pareiškėjos senelis) nuosavybės teisėmis iki 1940 metų valdė 0,0648 ha (648 kv. m.) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone. Pretendentas S. B. prašymo grąžinti žemę grafoje, kurioje prašoma pažymėti valią, nurodė, kad prašo „žemę gauti Salantų mieste“.

13. Teismas citavo Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, Tvarkos 106 punkte įtvirtintą reglamentavimą ir pažymėjo, kad piliečių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo Atkūrimo įstatyme įtvirtinta nuo 2002 m. balandžio 19 d., kai įsigaliojo 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Įsigaliojusio Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste teismas pabrėžė, kad šia dalimi buvo nustatyti naikinamieji terminai pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

14. Teismas analizavo nuo 2002 m. spalio 25 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija), nuo 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijos 2 ir 3 dalyse, nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų turinį ir vertino, kad pilietis, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises ir teikdamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jame turėjo išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, o nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo. Vėliau, po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo sukurti besąlyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio nurodytu būdu, tačiau, atsižvelgiant į atskiras Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijas, piliečiai atskirais laikotarpiais kaip atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą galėjo rinktis kompensaciją vertybiniais popieriais, pinigais arba lygiaverčiu miško plotu.

15. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, jog terminas pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, yra naikinamasis ir Atkūrimo įstatymo nuostatos nesudaro prielaidos atnaujinti terminą jį praleidus dėl objektyvių, svarbių ar kitų priežasčių.

16. Teismas pažymėjo, kad tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo redakcijoje, nustatančioje piliečiams iki 2003 m. balandžio 1 d. pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, nebuvo įtvirtinta pareiga institucijai (Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai) pranešti asmeniui, kad šis iki 2003 m. balandžio 1 d. pareikštų valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus 21 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju, t. y. piliečiams, kuriems gali būti taikomos šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatos. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pagal kurią, be kita ko: nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai ne kartą viešai aptarti, svarstyti, aiškinti; apie terminus paduoti prašymus, tame tarpe ir dėl valios pasirenkant atkūrimo būdą, bei atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti.

18. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad Administracijos direktorius 2016 m. birželio 8 d. raštu Nr. (4.1.9)-D3-2740 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo NŽT Kretingos skyrių apie tai, kad teritorija, į kurią patenka buvusio žemės savininko A. B. iki nacionalizacijos valdyta žemė, priskirta valstybės išperkamai žemei (užimta pastatams ir įrenginiams (statomiems ir pastatytiems) eksploatuoti)), todėl atkurti nuosavybės teises S. B. į buvusio žemės savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant šią žemę natūra, nėra galimybės.

19. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatė, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-885-325/2016 tenkino ieškovės UAB „Raguvilė“ ieškinį ir panaikino NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. 14VĮ-322-(14.14.2.) „Dėl 2007 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N56/2007-0081 nutraukimo“. Iš minėto teismo sprendimo matyti, kad žemės nuomos sutarties nutraukimo, susijusio su buvusio savininko A. B. žemės grąžinimu natūra, tikslas buvo grąžinti žemę natūra buvusiam savininkui. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2929-777/2017 Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama 2018 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-l13-611/2018 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikto nepakeistą. Taigi, buvusio savininko A. B. iki 1940 m. nacionalizacijos valdyta žemė, esanti (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone yra užimta ir valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomota UAB „Raguvilė“.

20. Teismas nurodė, kad S. B. NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 14VĮ-915-(14.14.2.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ pirmuoju eilės numeriu buvo įrašytas į piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus bei lygiaverčius žemės sklypus Salantų mieste sąrašą, pagal jo Kretingos rajono Salantų apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. gruodžio 23 d. pateiktą prašymą. S. B. 1991 m. gruodžio 23 d. prašyme yra išreiškęs valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – pageidavo gauti žemę Salantų mieste, bet ne konkrečiai iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone. Minėtu NŽT Kretingos skyriaus vedėjo įsakymu yra patvirtintas ir siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Salantų mieste sąrašas (24 žemės sklypai). Iš Sąrašo teismas nustatė, kad tik 2 asmenys pageidavo gauti neatlygintinai nuosavybėn bei lygiaverčius žemės sklypus Salantų mieste.

21. Teismas iš atsakovo pateiktų duomenų nustatė, kad NŽT Kretingos skyrius 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 14SD-3782-(14.14.104.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“, 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. 14SD-1811-(14.14.104.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“, 2019 m. kovo 8 d. raštu Nr. 14SD-616-( 14.14.104.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ kvietė pareiškėją, kaip S. B. turto paveldėtoją, atvykti į NŽT Kretingos skyriuje organizuojamus posėdžius, kurių metu buvo siūloma pasirinkti naują žemės sklypą individualiai statybai iš NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 14VJ-915-(14.14.2.) patvirtinto Sąrašo, tačiau pareiškėja neatvyko ir žemės sklypo nepasirinko.

22. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2018 m. lapkričio 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1610 bei citavo šio įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ginčui aktualų reglamentavimą.

23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, NŽT Kretingos skyriaus raštais pakviesta rinktis iš Salantų mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietimuose nurodytu laiku neatvyko ir nesirinko iš siūlomų žemės sklypų. Todėl teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad NŽT išnaudojo visas galimybes atkurti nuosavybės teises į A. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę Salantų mieste ir, kaip numato Atkūrimo įstatymo nuostatos, turtinių teisių perėmėjai – pareiškėjai nepasirinkus Atkūrimo įstatymo numatytais pagrindais ir terminais kito atkūrimo būdo, pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, atlyginant pinigais.

24. Teismas, apžvelgęs Konstitucinio Teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime byloje Nr. 6/2010 pateiktus išaiškinimus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsniu, priėjo prie išvados, kad pareiškėjos ginčijamas Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Netenkinęs skundo pagrindinio reikalavimo, teismas atmetė išvestinį reikalavimą dėl NŽT įpareigojimo atlikti skunde įvardintus veiksmus.

III. 25. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

26. Pareiškėjos teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės bei pažeidė teisės aktų reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Nei buvusio savininko paveldėtojas S. B., nei jo teisių perėmėja – pareiškėja niekada neteikė pareiškimo, kuriuo būtų pakeitę pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises natūra (savininko turėtoje vietoje) į pageidavimą atkurti nuosavybę ekvivalentine natūra (Salantų m.), o byloje esantis prašymo pataisymas yra suklastotas. Teismas į šia pareiškėjos nurodytą aplinkybę dėmesio nekreipė, nors iš byloje esančių dokumentų aiškiai matyti, jog pareiškimas, kuriame nurodyta apie valios atkurti nuosavybę pakeitimą, yra surašytas bei pasirašytas visiškai kitokiu raštu bei parašu, t. y. ne pretendento ir ne jo teisių perėmėjos;

26.2. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėja visą laiką reiškė pageidavimą atkurti nuosavybės teises natūra (konkrečioje buvusioje vietoje), o ne ekvivalentine natūra, t. y. kitoje vietoje, nors ir Salantų m. Tokiu būdu teismo analizuota teisiškai reikšminga aplinkybė, jog pretendentas yra pakeitęs savo pageidavimą atkurti turėtą nuosavybę ekvivalentine natūra, gaunant kita žemės sklypą Salantų m., neatitinka tikrovės. Nustačius, jog byloje esantis pretendento pareiškimas dėl nuosavybės atkūrimo būdo pakeitimo yra suklastotas, t. y. neteisėtas, teismo analizuota kita teisiškai reikšminga aplinkybė, jog pretendento teisių perėmėja neatvyko pasirinkti siūlomo kito žemės sklypo Salantų m., tampa neaktualia;

26.3. Esminis pareiškėjos skundo argumentas yra tai, kad atsakovas nepagrįstai priskyrė ginčo sklypą valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjos skundo faktinis pagrindas yra atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmai / neveikimas, kurių pasėkoje nebuvo revizuotas ginčo sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimas, t. y. valstybinio 0,2763 ha dydžio žemės sklypo nuomos jame esančių statinių eksploatacijai pagrįstumas ir teisėtumas. Teismas dėl šių aplinkybių pasisakė tik iš dalies, paminėdamas, jog šios žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimas jau buvo išnagrinėtas teismine tvarka, pripažįstant, jog NŽT Kretingos skyrius nepagrįstai buvo nutraukęs šio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį;

26.4. Pareiškėja teisme argumentavo bei pateikė pagrindžiančius dokumentus, be kita ko, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. liepos 31 d. pažymą Nr. 766, kurioje pasisakyta, kad: pareiškėja nebuvo įtraukta į minėtą teismų procesą, nors jame nagrinėjamu klausimu buvo tiesiogiai suinteresuota; NŽT Kretingos skyrius bei Kretingos rajono savivaldybė nesprendė dėl ginčo žemės sklypo sumažinimo, nes dalis jame esančių statinių yra faktiškai sunykę ir nereikalingi pagrindinio pastato, tuo labiau neeksploatuojamo, naudojimui (šiltnamio pamatai ir lauko tualetas). Lauko tualeto atstatymas ir naudojimas iš viso yra negalimi, nes toje vietoje yra nutiesti miesto komunaliniai inžinieriniai nuotekų bei vandens tinklai;

26.5. Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys turi galimybę ir pareigą imtis veiksmų, jog savininkui grąžintinas nuosavybėn nacionalizuotas žemės sklypas nebūtų vien formaliu pagrindu pripažintas valstybės išperkamu. Valstybiniame 0,2763 ha žemės sklype esantys nenaudojami ir sunykę statiniai (bent jau šiltnamio pamatai bei lauko tualetas) laikytini tinkamu pagrindu sumažinti šio valstybinio žemės sklypo dydį. Be to, yra visos prielaidos, leidžiančios amalgamacijos pagrindu prijungti greta esančio laisvo valstybinio žemės sklypo dalį ir tokiu būdu patenkinti tiek pareiškėjos, tiek kito žemės sklypo savininko interesus;

26.6. Patenkinus pareiškėjos skundą yra visos prielaidos atlikti veiksmus, kurių pasėkoje būtų galima suformuoti pareiškėjai natūra grąžintiną 0,648 ha dydžio žemės sklypą buvusioje vietoje.

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia iš esmės analogiškais pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais bei pritardamas pirmosios instancijos skundžiamo teismo sprendimo motyvams akcentuoja:

28.1. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta aiški nuostata, kad natūra žemę sugrąžinti galima tik laisvame, neužstatytame žemės sklype. Šiuo atveju, adresu: (duomenys neskelbtini) randasi UAB „Raguvilė“ nuosavybės teise priklausantys statiniai ir įrenginiai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir žemės sklypas, suformuotas šiems įrenginiams ir statiniams eksploatuoti. Aktualu tai, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, civilinėje byloje Nr. e2-885-325/2016 panaikino NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. 14VĮ-322-(14.14.2.) „Dėl 2007 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N56/2007-0081 nutraukimo“. Nuomos sutarties nutraukimas tiesiogiai susijęs su buvusio savininko A. B. atkūrimu natūra į buvusią valdytą 648 kv. m žemę Salantų mieste, kuriame yra juridiniam asmeniui UAB „Raguvilė“ priklausantys statiniai. Taigi, teritorija, į kurią patenka buvusio žemės savininko A. B. iki nacionalizacijos valdyta žemėvalda, yra priskirta valstybės išperkamai žemei, todėl atkurti nuosavybės teises S. B. į buvusio žemės savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant šią žemę natūra, nėra galimybės;

28.2. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1610 21 straipsnio 7 dalies kontekste, be kita ko, piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2019 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 14S-28-(14.4.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. B.“ teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. liepos 9 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į buvusio savininko A. B. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone.

30. Atsakovo Sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė S. B., mirusiam (duomenys neskelbtini), į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0648 ha žemės, už šį žemės sklypo plotą atlyginant pinigais (sumokant 541 Eur).

31. Pareiškėja yra pretendento S. B. turto paveldėtoja.

32. Pretendento S. B. 1991 m. gruodžio 23 d. prašymo grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) grafoje, kurioje prašoma pažymėti valią (vieną iš nurodytų nuosavybės teisių atkūrimo būdų ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdų), įrašyta, kad prašo „žemę gauti Salantų mieste“.

33. Pareiškėjos teigimu, jos tėvo S. B. 1991 m. gruodžio 23 d. prašyme buvo išreikšta valia dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo natūra ir toje vietoje, kurioje iki nacionalizacijos buvo nuosavybės teisėmis valdomas žemės sklypas. Pareiškėja pažymėjo, kad jos tėvo ir jos, kaip teisių perėmėjos, pozicija dėl nuosavybės teisų į žemę atkūrimo būdo (natūra) nesikeitė.

34. Ginčijamu sprendimu nuosavybės teisės buvo atkurtos išmokant kompensaciją pinigais, nes atsakovas nustatė, jog teritorija, į kurią patenka buvusio žemės savininko A. B. iki nacionalizacijos valdyta žemė, priskirta valstybės išperkamai žemei (užimta pastatams ir įrenginiams (statomiems ir pastatytiems) eksploatuoti)), todėl atkurti nuosavybės teises S. B. į buvusio žemės savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant šią žemę natūra, nėra galimybės. Atsakovo teigimu, buvusio savininko A. B. iki 1940 m. nacionalizacijos valdyta žemė, esanti (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, yra užimta ir valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomota UAB „Raguvilė“.

35. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

36. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

37. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad žemės nuomos sutartis neatima iš asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą, teisės į tokią žemę, jei ji nepriskirtina prie valstybės išperkamos žemės Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais pagrindais. Siekiant interesų pusiausvyros, yra galimas valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas sumažinant išnuomoto sklypo plotą tokia dalimi, kiek yra pagrindas pripažinti, kad žemė nepriskirtina prie tokios, kuriai taikytinos šios nutarties 36 punkte nurodytos įstatymo nuostatos, ir suformuojant natūra nuosavybėn grąžintiną žemės sklypą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1290-415/2019).

38. Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar atsakovas pagrįstai buvusio žemės savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę priskyrė valstybės išperkamai žemei (užimtai pastatams ir įrenginiams (statomiems ir pastatytiems) eksploatuoti)), svarbu nustatyti, ar visas valstybės žemės sklypo plotas, kuris valstybinės žemės nuomos sutartimi yra išnuomotas UAB „Raguvilė“, yra būtinas esamiems pastatams eksploatuoti.

39. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, t. y. nevertino, ar atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, pagrįstai žemę, į kurią Sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės S. B., priskyrė valstybės išperkamai žemei.

40. Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-885-325/2016, kuriuo buvo patenkintas ieškovo UAB „Raguvilė“ ieškinys ir panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. 14VĮ-322-(14.14.2.) „Dėl 2007 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N56/2007-0081 nutraukimo“; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2929-777/2017, kuria Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l13-611/2018, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis buvo palikta nepakeista, neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Kaip matyti iš paminėtų teismų baigiamųjų aktų turinio, ginčijamu civilinėje byloje Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta tuo pagrindu, kad nuomininkas nevykdė sutarties sąlygos naudoti žemės sklypą pagal nustatytą tikslinę paskirtį, o ne dėl to, kad buvo sprendžiamas nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimo klausimas. Pažymėtina ir tai, kad faktai, nustatyti nurodytais įsiteisėjusiais bendrosios kompetencijos teismų sprendimais, negali būti pripažįstami prejudiciniais šioje administracinėje byloje, nes pareiškėja nedalyvavo civilinėje byloje (ABTĮ 57 str. 2 d.).

41. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

42. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, neišsiaiškino visų bylai svarbių aplinkybių, tuo pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o bylai reikšmingoms aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 ir 3 p., 146 str. 1 d.).

43. Nagrinėjant bylą iš naujo, svarstytinas klausimas dėl UAB „Raguvilė“ įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. O. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė