e5707da0-a2a3-4c63-b666-e3023f29eb1c · Klaipėdos apylinkės teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. II-37-963/2021

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01347-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.

Registro objektas ROIK: 20120669070

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2021 m. vasario 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

sekretoriaujant Kristinai Vyšniauskienei, Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. įgaliotam atstovui advokatui Aurimui Baniui,

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovėms L. D. ir J. Z.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo V. P. skundÄ dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2869-2020 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

V. P. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2869-2020 buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 246 straipsnio 2 dalį 700 (septynių Å¡imtų) eurų dydžio bauda už tai, kad AgentÅ«ros Aplinkos tyrimų departamento Hidrocheminių tyrimų skyriaus specialistai 2019 m. gegužės 7 d. paėmę filtrato iÅ¡ geotekstilinių konteinerių iÅ¡leidime (iÅ¡leidėjas Nr. 3) į KurÅ¡ių marias mėginius iÅ¡ VÄ® (duomenys neskelbtini) užterÅ¡to grunto saugojimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir atlikę laboratorinius tyrimus (2019 m. gegužės 15 d. tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-005-2019-171/1) nustatė, kad iÅ¡ užterÅ¡to grunto saugojimo aikÅ¡telės į gamtinę aplinkÄ per iÅ¡leidėjÄ Nr. 3 iÅ¡leidžiamame filtrate buvo rasta prioritetinė pavojinga medžiaga - gyvsidabris, kurio koncentracija sudarė 0,011 ųg/1. Ä®monė neturėjo leidimo Å¡ios medžiagos iÅ¡leidimui į gamtinę aplinkÄ .

TarÅ¡os leidimas reikalingas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-259 patvirtintų TarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau - Taisyklių) 6 punkte - veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vienÄ ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimÄ . Å ių Taisyklių 1 priede nurodyta 1.4. p. p. - iÅ¡leidžiamos į gamtinę aplinkÄ nuotekos, kuriose nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236, 2 priedo A dalyje „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinkÄ â€œ nurodytÄ vertę ir (ar) kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo iÅ¡leidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio).

Vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236, 1 priedu iÅ¡leistose nuotekose nustatytas Hg priskiriamas prie pavojingų prioritetinių medžiagų. VÄ® (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. sausio 3 d. vykdė veiklÄ , naudojo objektÄ , neturint tarÅ¡os leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. Dl-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 15 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. Dl-259 „Dėl tarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punkto reikalavimus. 2020 m. sausio 3 d. AgentÅ«ra raÅ¡tu Nr. (30.5)-A4-45 priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti VÄ® (duomenys neskelbtini) TarÅ¡os leidimÄ Nr. TL-KL. 1-79/2019 UžterÅ¡to grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikÅ¡telei, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris parengtas pagal 2019 m. gruodžio 18 d. raÅ¡tu Nr. (30.5)-A4-6962 priimtÄ paraiÅ¡kÄ leidimui gauti. LeidimÄ sudaro specialioji dalis - Nuotekų tvarkymas ir iÅ¡leidimas. Pagal 2013 m. gegužės 29 d. VÄ® (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-162 patvirtintas Akvatorijos priežiÅ«ros ir aplinkosaugos skyriaus aplinkos specialisto pareigybines nuostatas, dėl padaryto pažeidimo atsakinga V. P.. (t. 1, b. l. 24-27).

2020 m. spalio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas V. P. (toliau-Pareiškėja) skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau-skyrius) 2020 m. spalio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2869-2020 panaikinimo. Skunde nurodoma, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.

1) Skyrius grubiai pažeidė ekonominės sankcijos skyrimo VÄ® (duomenys neskelbtini) (toliau-(duomenys neskelbtini)) procedÅ«ras, o tai kartu lėmė ir neteisėtÄ PareiÅ¡kėjos patraukimÄ administracinėn atsakomybėn. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu negalėjo bÅ«ti pradėta ekonominės sankcijos skyrimo teisena, nes tam neatsirado Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnyje įsakmiai įtvirtintų sÄ lygų-t. y. (a) (duomenys neskelbtini) nebuvo skirtas raÅ¡ytinis įspėjimas ir (b) (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatytas terminas tariamam pažeidimui paÅ¡alinti.

Tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) bÅ«tų buvęs skirtas įspėjimas ir nustatytas terminas galimam pažeidimui paÅ¡alinti, PareiÅ¡kėja, kaip atsakinga darbuotoja, bÅ«tų užtikrinusi Å¡io tariamo pažeidimo paÅ¡alinimÄ , o PareiÅ¡kėjos atžvilgiu nebÅ«tų taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 246 straipsnio 2 dalies administracinį nusižengimÄ . Tačiau Å¡ios įstatyme įtvirtintos procedÅ«rinės galimybės nei (duomenys neskelbtini), nei PareiÅ¡kėjai nebuvo suteiktos, o tai, atitinkamai, lėmė ir nepagrįstÄ PareiÅ¡kėjos patraukimÄ administracinėn atsakomybėn.

2) PareiÅ¡kėjos veiksmuose nebuvo ANK 246 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviojo požymio, nes, prieÅ¡ingai nei sprendė Skyrius, (duomenys neskelbtini) savo veikloje neiÅ¡leidžia nuotekų ir jos veiklai nėra reikalingas tarÅ¡os leidimas. ANK 246 str. 2 d. numato administracinę atsakomybę bÅ«tent už nuotekų iÅ¡leidimÄ Ä¯ aplinkÄ be nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai toks leidimas pagal taikytinus teisės aktus yra reikalingas. Vadinasi, PareiÅ¡kėjos veiksmuose nėra ir negalėjo bÅ«ti ANK 246 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviojo požymio. Atitinkamai. PareiÅ¡kėjos atžvilgiu negalėjo bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė pagal šį ANK straipsnį.

3) Pareiškėjos veiksmuose nebuvo ir ANK 246 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviojo požymio - kaltės (tyčios ar neatsargumo). Šio aptariamo administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis apskritai nei Atsakovo, nei Skyriaus nebuvo vertinamas ir tiriamas (nustatinėjamas). Todėl, remiantis teismų praktika, nenustačius Pareiškėjos kaltės, negalėjo būti taikoma ir administracinė atsakomybė Pareiškėjos atžvilgiu pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį.

4) Skyrius nepagrįstai sprendė, kad neva Pareiškėja nepateikė įrodymų apie tai, kad veikla (duomenys neskelbtini) užteršto grunto saugojimo aikštelėje buvo vykdoma pertraukiamai ir neatsižvelgė į tai, kad 2019 m. gegužės 7 d. paimto mėginio rezultatai nėra (duomenys neskelbtini) veiklos Aikštelėje išdava.

5) Skyrius taip pat nepagrįstai sprendė, kad Pareiškėjos veiksmuose nėra lengvinančių aplinkybių, t. y. neatsižvelgė į tai, kad nei (duomenys neskelbtini), nei Pareiškėja nepadarė jokios žalos gamtai. Pastaroji aplinkybė teismų praktikoje yra vertinama kaip lengvinanti aplinkybė galimo administracinio nusižengimo padarymo atveju. (t. 1, b. l. 2-21).

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 304766622) (toliau – Departamentas arba Atsakovas) atsiliepime į V. P. skundÄ nurodė, kad su PareiÅ¡kėjos Skundu nesutinka. Departamento priimtas 2020-10-12 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2869-2020 (toliau – Nutarimas) yra teisėtas, pagrįstas, jame nurodytos aplinkybės neprieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms, todėl neturi bÅ«ti naikinamas. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė L.

D. 2020-09-16 VÄ® (duomenys neskelbtini) (toliau – Ä®monė) atsakingam asmeniui – Akvatorijos priežiÅ«ros ir aplinkosaugos skyriaus Aplinkos specialistei surašė administracinio nusižengimo protokolÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, kad pagal Aplinkos apsaugos agentÅ«ros (toliau – AAA) Aplinkos tyrimų departamento Hidrocheminių tyrimų skyriaus specialistų 2019-05-07 paimtus filtrato iÅ¡ geotekstilinių konteinerių iÅ¡leidime (iÅ¡leidėjas Nr.

3) į KurÅ¡ių marias mėginius iÅ¡ VÄ® (duomenys neskelbtini) užterÅ¡to grunto saugojimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda bei atliktus laboratorinius tyrimus (tyrimų rezultatų protokolas 2019-05-15 Nr.P-005-2019-171/1) nustatė, kad iÅ¡ VÄ® (duomenys neskelbtini) užterÅ¡to grunto saugojimo aikÅ¡telės per iÅ¡leidėjÄ Nr. 3 į gamtinę aplinkÄ iÅ¡leista prioritetinė pavojinga medžiaga– gyvsidabris, kurio koncentracijÄ sudarė 0,011 μg/l, neturint įmonei nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo Å¡ios medžiagos iÅ¡leidimui.

Atsakingas asmuo dėl padaryto administracinio nusižengimo yra VÄ® (duomenys neskelbtini) Akvatorijos priežiÅ«ros ir aplinkosaugos skyriaus Aplinkos specialistė V. P. pagal 2013-05-29 VÄ® (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-16263 patvirtintus pareiginius nuostatus. Nutarimu V. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskirta 700 eurų (septynių Å¡imtų eurų) bauda. ANK 246 straipsnio 2 dalies norma yra blanketinė, nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neiÅ¡dėsto, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn bÅ«tina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimÄ .

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole, nutarime nurodoma, kad PareiÅ¡kėja pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 15 punktÄ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymų D1-259 „Dėl TarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktÄ .

Pagal AAA Aplinkos tyrimų departamento Hidrocheminių tyrimų skyriaus tyrimų rezultatų protokolo 2019-05-15 Nr.P-005-2019-171/1 duomenis, iÅ¡leidžiamose į aplinkÄ nuotekose (iÅ¡leidėjas Nr.

3) nustatyta gyvsidabrio koncentracija 0,011 μg/l. Ä® gamtinę aplinkÄ iÅ¡leisti nuotekas, kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo iÅ¡leidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio), leidžiama tik turint leidimÄ , kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų iÅ¡leidimui. Pažymima tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų TarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 4.4 punkte nustatyta, kad įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių rÅ«Å¡ių Taisyklių 1 priede iÅ¡vardintus kriterijus atitinkanti veikla ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, galinti sukelti aplinkos terÅ¡imÄ ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai.

TarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priede numatyti kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios leidimo dalies nuotekų tvarkymui ir iÅ¡leidimui. Vienas iÅ¡ kriterijų, kai yra reikalinga specialioji leidimo dalis nuotekų tvarkymui ir iÅ¡leidimui yra tada, kai iÅ¡leidžiamos į gamtinę aplinkÄ nuotekos, kuriose nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d.

įsakymu Nr. D1-236, 2 priedo A dalyje „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinkÄ â€œ nurodytÄ vertę ir (ar) kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo iÅ¡leidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio) (Taisyklių 1 priedo 1 dalies 1.4 punktas). Å iuo atveju, Ä®monė vykdo Å«kinę veiklÄ Å«kinės veiklos objekte – užterÅ¡to grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikÅ¡telėje, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ä®monės Å«kinėje veikloje susidaro nuotekos, atitinkančios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 5.5 punkte apibrėžtų gamybinių nuotekų sÄ vokÄ .

Ä®monė, prieÅ¡ pradėdama eksploatuoti Å«kinės veiklos objektÄ , tai yra užterÅ¡to grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikÅ¡telę, ir vykdyti joje Å«kinę veiklÄ , privalėjo įstatymų numatytais atvejais gauti tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ , tarÅ¡os leidimÄ ar kitÄ leidimÄ (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ä®monei 2020-01-03 iÅ¡duotas tarÅ¡os leidimas Nr. TL-KL.1-79/2019, kurį sudaro Specialioji dalis – Nuotekų tvarkymas ir iÅ¡leidimas.

Pastaroje dalyje yra nustatytos sÄ lygos nuotekų iÅ¡leidimui į gamtinę aplinkÄ . Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad iÅ¡ VÄ® (duomenys neskelbtini) užterÅ¡to grunto saugojimo aikÅ¡telės per iÅ¡leidėjÄ Nr. 3 į gamtinę aplinkÄ iÅ¡leista prioritetinė pavojinga medžiaga– gyvsidabris, kurio koncentracijÄ sudarė 0,011 μg/l, neturint įmonei nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo Å¡ios medžiagos iÅ¡leidimui. Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V.

P. neužtikrino, jog Ä®monė, laikotarpiu nuo 2019-05-07 iki 2020-01-03 eksploatuotų ir vykdytų Å«kinę veiklÄ užterÅ¡to grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikÅ¡telėje, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turėdama bent vienÄ iÅ¡ aukščiau minimų leidimų. Pastebėtina, jog pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla dėl to, kad netinkamai laikomasi teisės aktuose nurodytų reikalavimų, tai yra turėti nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ , nuotekų iÅ¡leidimui į aplinkÄ .

Taigi, atsakomybė kyla tuomet, kai dėl nerÅ«pestingumo ar kitų aplinkybių pažeidžiami nustatyti reikalavimai. Å iuo atveju nėra bÅ«tina nustatyti, ar tyčia, ar dėl neatsargumo buvo nuotekos iÅ¡leistos į aplinkÄ , neturint atitinkamo leidimo. Užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, tai yra nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė tinkamai teisės aktais nustatytų pareigų. Å iuo atveju, nekyla abejonių dėl to, kad yra nustatytas pats pažeidimo faktas, tai yra tai, jog iÅ¡ VÄ® (duomenys neskelbtini) užterÅ¡to grunto saugojimo aikÅ¡telės per iÅ¡leidėjÄ Nr. 3 į gamtinę aplinkÄ iÅ¡leistos nuotekos su prioritetine pavojinga medžiaga – gyvsidabriu, neturint Ä®monei nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo Å¡ios medžiagos iÅ¡leidimui.

Minėtas faktas nustatytas AAA Aplinkos tyrimų departamento Hidrocheminių tyrimų skyriaus tyrimų rezultatų protokole 2019-05-15 Nr.P-005-2019-171/1, ko pasekmėje pagal paraiÅ¡kÄ Ä®monei 2020-01-03 iÅ¡duotas tarÅ¡os leidimas Nr. TL-KL.1-79/2019, kurį sudaro Specialioji dalis – Nuotekų tvarkymas ir iÅ¡leidimas, 4 lentelėje numatytos sÄ lygos, jog gyvsidabris ir jo junginiai ir tributilalavo junginiai (tributilalavo katijonas) įtraukti į Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-07 įsakymu Nr. D1-236„Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), 1 priedÄ â€žPrioritetinių pavojingų medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) nuotekose ir aplinkos kokybės standartai (AKS)“, kurių iÅ¡leidimas, vadovaujantis Reglamento 15 punktu, palaipsniui turi bÅ«ti nutrauktas.

Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutiko, jog Å¡iuo atveju buvo reikalingas tarÅ¡os leidimas, nurodė, jog ir Ä®monės vadovybė nesutiko, tačiau įrodymų, jog Sprendimas dėl TarÅ¡os leidimo iÅ¡davimo apskųstas, ar nuginčytas, bylÄ nagrinėjančiam pareigÅ«nui nepateikė. Mėginius paėmė ir tyrimus atliko atestuota ir įgaliota valstybinė laboratorija– AAA Aplinkos tyrimų departamento Hidrocheminių tyrimų skyriaus specialistai. AAA sprendimÄ iÅ¡duoti leidimÄ priėmė vadovaujantis teisės aktais ir Ä®monės paraiÅ¡koje pateiktais duomenimis ir dokumentais.

Atkreiptinas dėmesys, jog pati Ä®monė pateikė paraiÅ¡kÄ ir reikalingus dokumentus dėl tarÅ¡os leidimo iÅ¡davimo, kita vertus, AAA įvertinus tai, sprendė iÅ¡duoti leidimÄ , o ne prieÅ¡ingai, nenustatė, kad tarÅ¡os leidimas Å¡iuo atveju nereikalingas. Administracinė nuobauda V. P. buvo paskirta už tai, kad, bÅ«dama VÄ® (duomenys neskelbtini) Akvatorijos priežiÅ«ros ir aplinkosaugos skyriaus Aplinkos specialiste neužtikrino, jog bÅ«tų laikomasi aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, todėl be leidimo, kai toks leidimas pagal teisės aktus reikalingas buvo, į gamtinę aplinkÄ iÅ¡leistos nuotekos užterÅ¡tos gyvsidabriu.

Todėl Nutarimas yra pagrįstas ir tenkinti PareiÅ¡kėjos SkundÄ jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. (t. 2, b. l. 102-106).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. įgaliotas atstovas advokatas Aurimas Banys parodė, kad nutarimas nepagrįstas ir palaikė skundÄ jame nurodytais motyvais. PaaiÅ¡kino, kad V. P. paskirta bauda už ANK 246 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ iÅ¡ tikrųjų negalėjo bÅ«ti paskirta ir pats tyrimas negalėjo bÅ«ti pradėtas, nes ANK aiÅ¡kiai pasako, kad asmuo pripažįstamas kaltu ir gali bÅ«ti patraukiamas atsakomybėn, jei jis pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

Administracinis nusižengimas gali bÅ«ti nustatomas, kai egzistuoja visi nusižengimo požymiai, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Å iuo atveju nusižengimas neįrodytas. Be to, Å¡iuo atveju taip pat galioja nekaltumo prezumpcija, kuriÄ turi paneigti institucija. Pabrėžė, kad Å¡i byla negalėjo bÅ«ti pradėta, nes 1) dėl tariamo pažeidimo atsakomybė buvo taikoma ne tik V. P., bet ir pačiai (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakomybę juridiniam asmeniui numato Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnis.

Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio nuostatos numato, kad nustačius pažeidimÄ , numatytÄ 55 straipsnyje, turi bÅ«ti duodamas įspėjimas paÅ¡alinti pažeidimÄ . Jeigu pažeidimas nepaÅ¡alintas, gali bÅ«ti pradėta ekonominės sankcijos paskyrimo procedÅ«ra. Å iuo atveju įspėjimas nebuvo duotas. Jeigu aplinkos apsaugos departamentas bÅ«tų laikęsis reikalavimų, tai V. P., kaip asmuo atsakingas, bÅ«tų užtikrinusi, kad visi reikalavimai bÅ«tų įvykdyti. Laikantis procedÅ«rų, jei bÅ«tų duotas įspėjimas, pati V.

P. bÅ«tų iÅ¡taisiusi pažeidimÄ . IÅ¡vada, kad nebÅ«tų buvę jokio pagrindo V. P. taikyti administracinę atsakomybę. Vien dėl Å¡ios procedÅ«ros pažeidimo V. P. pradėta teisena yra neteisėta. Klausimas dėl tarÅ¡os leidimo kilo 2019 m. Leidimų iÅ¡davimo metu nė viena institucija nekėlė jokio klausimo dėl tarÅ¡os leidimo. 2019 m. gale buvo pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl tarÅ¡os leidimo reikalingumo. Dėl leidimo buvo kreiptasi tik, kai pačioms institucijoms kilo abejonės, kad visgi leidimo reikia.

Siekiant nenutraukti veiklos, buvo iÅ¡siimtas leidimas. Taip pat pažymėjo, kad nustatyti nusižengimÄ , turi bÅ«ti nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Å iuo atveju jokio objektyviojo požymio nėra, nes atsakomybė buvo taikoma už tai, kad (duomenys neskelbtini) tvarko aikÅ¡telę. Visa veikla vykdoma pagal projektÄ . Tvarkomas yra KurÅ¡ių marių vanduo-filtratas, o tai nėra nuotekos. PaaiÅ¡kino, kad yra iÅ¡kasamas KurÅ¡ių marių gruntas, kuris yra filtruojamas ir iÅ¡leidžiamas į KurÅ¡ių marias.

NeaiÅ¡ku, kokių aplinkybių teisiniu pagrindu filtratas laikomas nuotekomis. Filtratas negali bÅ«ti laikomas nuotekomis, todėl (duomenys neskelbtini) vykdomai veiklai nereikalingas leidimas, nes Å¡ioje aikÅ¡telėje ji netvarko jokių nuotekų. TarÅ¡os leidimas buvo iÅ¡siimtas tik dėl to, kad aplinkos apsaugos agentÅ«ra ilgÄ laikÄ nežinojo, ar (duomenys neskelbtini) veiklai reikalingas kažkoks leidimas. Tam, kad nesustotų darbai, buvo kreiptasi dėl leidimo iÅ¡davimo. Kadangi V. P. veiksmuose nėra bÅ«tino objektyviojo požymio, tai ir nėra nusižengimo sudėties.

Taip pat kaltė turi bÅ«ti nustatyta. Kaltu asmuo laikomas, kai jis padaro nusižengimÄ tyčia, ar dėl neatsargumo. Å iuo atveju kaltės forma niekaip nėra nustatyta. Vienintelis įrodymas, kuris neva pagrindžia nusižengimÄ , yra nuostoliai. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra didelis organizacinis aparatas, todėl neaiÅ¡ku, kodėl Å¡iuo atveju atsakomybė neturėtų bÅ«ti taikoma įmonės vadovui. Å iuo atveju leidimo reikalingumas negali suponuoti V. P. kaltę. Akivaizdu, kad į tai nebuvo atsižvelgta ir nebuvo kaltė įvertinta.

Apibendrindamas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nebuvo taikomas įspėjimas, todėl negali būti taikoma atsakomybė V. P.. Prašė byla nutraukti, nes nėra nusižengimo požymių. Baudos taikymas visiškai nepagrįstas. Akivaizdu, kad administracinio nusižengimo tyrimas atliktas netinkamai, nesuvokiant, kokias teises ir pareigas turi pareigūnas, t. y. pareiga nustatyti objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Šiuo atveju nebuvo nagrinėjama medžiaga, nenustatyta nei kaltės forma, nei rūšis, V.

P. kaltė nustatytas iÅ¡ pareiginių nuostatų. Buvo nurodyta, kad V. P. tyčia padarė nusižengima. Mano, kad Å¡iuo atveju apie tyčia kalbėti negalima. Akivaizdu, kad kai buvo paimti mėginiai, pačios institucijos nežinojo, ar leidimas reikalingas. V. P. kaltė priklausė tik nuo to, kaip iÅ¡aiÅ¡kins institucijos leidimo reikalingumÄ . Asmuo neturi bÅ«ti laikomas kaltu už neteisėtus institucijų veiksmus. Jeigu pačios institucijos kurį laikÄ leido (duomenys neskelbtini) vykdyti veiklÄ ir nereikalavo tarÅ¡os leidimu, kodėl dabar V.

P. turi būti atsakinga už valdžios institucijų pozicijų svyravimus, neaiškumus ir pan. Neaišku, kaip tai susiję su ANK 246 straipsnio subjektyviuoju požymiu. Įspėjimas nebuvo skirtas, vadovaujantis aktualia Aplinkos apaugos įstatymo redakcija, kuri įspėjimo nenumato. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Aplinkos apsaugos įstatymo redakcija, galiojusia nusižengimo padarymo metu. Kadangi įspėjimas neskirtas, tai V. P. atžvilgiu negalėjo būti pradėtas nusižengimo tyrimas ir paskirta nuobauda.

Prašė įvertinti Å¡iÄ teisinę aplinkybę, įvertinti, kad iÅ¡ esmės L. D. netinkamai atliko tyrimÄ pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį. Mano, kad Å¡is tyrimas buvo atliktas netinkamai. Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju nėra nusižengimo sudėties, todėl prašė panaikinti nutarimÄ ir bylÄ nutraukti.

Teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė J. Z. parodė, kad V. P. pareiginiuose nuostatuose 25 punkte aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad V. P. privalo parengti leidimų gavimui reikalingus dokumentus, rÅ«pintis, kad leidimai bÅ«tų gauti laiku. Mano, kad V. P. tyčia neįvykdė pareigų. Pagal tyrimus jau buvo žinoma, kad tai yra gamybinės nuotekos. TarÅ¡os leidimas buvo iÅ¡duotas pagal (duomenys neskelbtini) paraiÅ¡kÄ . Su skundu nesutinka, mano, kad yra visi ANK 246 straipsnio 2 dalies sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, t. y. nuotakų iÅ¡leidimas į gamtÄ , neturint tarÅ¡os leidimo. TarÅ¡os leidimas turėjo bÅ«ti užtikrintas 2019 m. gegužės 9 d., o leidimas iÅ¡duotas 2020 m. sausio 3 d. Taigi V. P. nesiėmė veiksmų tarÅ¡os leidimui gauti laiku, todėl nutarimas yra pagristas ir skundas atmestinas.

Teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė L. D. parodė, kad 2013 m. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas suderino aikÅ¡teles monitoringo programÄ . MonitoringÄ vykdė Latvijoje registruota įmonė. 2017 m aplinkos apaugos agentÅ«ra suderino kitÄ aikÅ¡telės monitoringo programÄ , kuriÄ vykdė suomių įmonė, kuri pateikė ataskaitÄ ir užfiksuotÄ gyvsidabrio koncentracijÄ . Tai parodo, kad tokiems terÅ¡alams iÅ¡leisti į aplinkÄ reikalingas leidimas. Aplinkos apsaugos departamentas apie tai informavo Aplinkos apsaugos agentÅ«rÄ . 2019 m. gegužės 9 d. buvo paimti mėginiai ir nustatyta gyvsidabrio koncentracija. Gavus tyrimus, įmonei nurodyta paskirti atsakingÄ asmenį. Pažymėjo, kad Å¡iai veiklai vykdyti leidimas reikalingas, nes tai yra nuodingos medžiagos. Kad iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar leidimas reikalingas, Aplinkos apsaugos agentÅ«ra liepos mėnesį kreipėsi į Aplinkos ministerijÄ dėl metodinės pagalbos. 2019 m. rugsėjo 13 d. konstatuota, kad tai yra gamybinės nuotekos, kai vanduo susidaro dėl Å«kinės veiklos. Kadangi susidaro gyvsidabrio koncentracija, reikalingas leidimas. (duomenys neskelbtini) buvo informuota. Protokolas buvo suraÅ¡ytas V. P., nes (duomenys neskelbtini) nurodė šį asmenį kaip atsakingÄ už pažeidimÄ . Papildomai V. P. kaltę pagrindžiančių duomenų nerinko. V. P. kaltės formÄ nustatė pagal pareigybės nuostatus. Pažymėjo, kad įspėjimo suraÅ¡yti negalėjo, nes raÅ¡ytinis įspėjimas pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 2 dalį nenumatytas. Rėmėsi dabar aktualia Aplinkos apsaugos įstatymo redakcija. (duomenys neskelbtini) buvo informuota, kad jos vykdomai veiklai reikalingas leidimas 2019 m. spalio mėnesį. Mėginių paėmimo dienai, t. y. 2019 m. gegužės 7 d., (duomenys neskelbtini) neturėjo oficialios informacijos, kad jos veiklai, kuriÄ ji vykdo, bÅ«tinas leidimas. Pažymėjo, kad ėminiai buvo paimti iÅ¡ nuotekų. Filtratas ir nuotekos nėra tas pats. Filtratas yra apibendrintas žodis. Å iuo atveju traktuojama kaip nuotekų iÅ¡leidimas į aplinkÄ . Pažymėjo, kad 2019 m. gegužės 7 d. buvo paimti mėginiai iÅ¡ nuotekų. Tačiau neturi tyrimų, kurie patvirtintų, kad tai yra nuotekos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 246 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už nuotekų iÅ¡leidimÄ Ä¯ aplinkÄ be nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai pagal teisės aktus Å¡is leidimas yra reikalingas, nuotekų iÅ¡leidimÄ Ä¯ drenažo sistemas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad V. P. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau –Institucija0 2020 m. spalio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2869-2020 buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 246 straipsnio 2 dalį 700 (septynių Å¡imtų) eurų dydžio bauda už tai, kad AgentÅ«ros Aplinkos tyrimų departamento Hidrocheminių tyrimų skyriaus specialistai 2019 m. gegužės 7 d. paėmę filtrato iÅ¡ geotekstilinių konteinerių iÅ¡leidime (iÅ¡leidėjas Nr. 3) į KurÅ¡ių marias mėginius iÅ¡ VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto (duomenys neskelbtini) užterÅ¡to grunto saugojimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir atlikę laboratorinius tyrimus (2019 m. gegužės 15 d. tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-005-2019-171/1) nustatė, kad iÅ¡ užterÅ¡to grunto saugojimo aikÅ¡telės į gamtinę aplinkÄ per iÅ¡leidėjÄ Nr. 3 iÅ¡leidžiamame filtrate buvo rasta prioritetinė pavojinga medžiaga - gyvsidabris, kurio koncentracija sudarė 0,011 ųg/1. Ä®monė neturėjo leidimo Å¡ios medžiagos iÅ¡leidimui į gamtinę aplinkÄ . TarÅ¡os leidimas reikalingas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-259 patvirtintų TarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau - Taisyklių) 6 punkte - veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vienÄ ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimÄ . Å ių Taisyklių 1 priede nurodyta 1.4. p. p. - iÅ¡leidžiamos į gamtinę aplinkÄ nuotekos, kuriose nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236, 2 priedo A dalyje „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinkÄ â€œ nurodytÄ vertę ir (ar) kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo iÅ¡leidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio).

Vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236, 1 priedu iÅ¡leistose nuotekose nustatytas Hg priskiriamas prie pavojingų prioritetinių medžiagų. VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. sausio 3 d. vykdė veiklÄ , naudojo objektÄ , neturint tarÅ¡os leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. Dl-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 15 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. Dl-259 „Dėl tarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punkto reikalavimus. 2020 m. sausio 3 d. AgentÅ«ra raÅ¡tu Nr. (30.5)-A4-45 priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti VÄ® (duomenys neskelbtini) TarÅ¡os leidimÄ Nr. TL-KL. 1-79/2019 UžterÅ¡to grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikÅ¡telei, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris parengtas pagal 2019 m. gruodžio 18 d. raÅ¡tu Nr. (30.5)-A4-6962 priimtÄ paraiÅ¡kÄ leidimui gauti. LeidimÄ sudaro specialioji dalis - Nuotekų tvarkymas ir iÅ¡leidimas. Pagal 2013 m. gegužės 29 d. VÄ® (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-162 patvirtintas Akvatorijos priežiÅ«ros ir aplinkosaugos skyriaus aplinkos specialisto pareigybines nuostatas, dėl padaryto pažeidimo atsakinga V. P.. (t. 1, b. l. 24-27).

V. P., nesutikdama su Å¡iuo nutarimu ir jai paskirta nuobauda, kreipėsi į teismÄ su skundu. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. įgaliotas atstovas advokatas Aurimas Banys palaikė skundÄ jame nurodytais motyvais. Teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės J. Z. ir L. D. nesutiko su skundu, nurodydamos, kad skundas yra nepagrįstas.

IÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ pagal V. P. skundÄ , teismo posėdžio metu iÅ¡klausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. įgalioto atstovo advokato Aurimo Banio paaiÅ¡kinimu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovių J. Z. ir L. D. parodymus, atsižvelgęs į visÄ susidariusiÄ situacijÄ , teismas sprendžia, kad nusižengimas, numatytas ANK 246 straipsnio 2 dalyje, nebuvo padarytas.

Teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. įgalioto atstovo advokato Aurimo Banio nuomone ir Aplinkos apsaugos įstatymo suvokimu, kad Å¡iuo atveju, siekiant konstatuoti, kad V. P., kaip VÄ® (duomenys neskelbtini) atsakingo asmens, veiksmuose yra ANK 246 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymių, t.y., kad VÄ® (duomenys neskelbtini) leido nuotekas į aplinkÄ be nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai pagal teisės aktus Å¡is leidimas yra reikalingas, Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti taikomas Aplinkos įstatymo, galiojusio mėginių paėmimo metu (t.y. 2019 m. gegužės 15 d.), 55 straipsnis, kuriame numatyta juridinių asmenų atsakomybė. 2020 m. spalio 12 d. nutarime nurodyta, kad V.

P. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, 19 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad Aplinkos Apsaugos įstatymo 9 straipsnis priklauso Aplinkos apsaugos įstatymo 2 skyriui „Lietuvos Respublikos piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teisės ir pareigos”, o 19 straipsnis – 4 skyriui „Ūkinės veiklos reguliavimas”. Taigi minėti Aplinkos apsaugos įstatymo straipsniai reglamentuoja įvairių subjektų teises ir pareigas bei reguliuoja Å«kinę veiklÄ , tačiau nenumato atsakomybės už jų nevykdymÄ .

Už Å¡ių straipsnių nevykdymÄ atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 8 skyriuje „Juridinių asmenų atsakomybė už aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus”, kurio 55 straipsnis numato Juridinių asmenų atsakomybę už Å«kinės ar kitokios veiklos vykdymÄ , objektų naudojimÄ neturint tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar tarÅ¡os leidimo arba neįregistravus įrenginio. Å iuo atveju Institucija turėjo vadovautis Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsniu bei 47 straipsniu, kuris numato, kad „Nustačius Å¡io įstatymo 55, 57, 76, 93, 94, 107, 109, 112 straipsniuose numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raÅ¡tu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams paÅ¡alinti, kuris negali bÅ«ti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų.

IÅ¡imtiniais atvejais pagal motyvuotÄ juridinio asmens praÅ¡ymÄ , atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui paÅ¡alinti gali bÅ«ti vienÄ kartÄ pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jeigu per Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ pažeidimas nepaÅ¡alinamas, pradedama bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena.“

Taigi, teismo nuomone, Å¡iuo atveju visų pirma VÄ® (duomenys neskelbtini) turėjo bÅ«ti paskirtas raÅ¡ytinis įspėjimas bei nurodytas terminas nustatytiems pažeidimams paÅ¡alinti ir tik jeigu per nustatytÄ terminÄ atsakingas asmuo – V. P. nebÅ«tų ėmusis tinkamų veiksmų paÅ¡alinti nurodytiems pažeidimas, tik tada bÅ«tų galima spręsti dėl jos, kaip atsakingo asmens atsakomybės pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį.

Be to, iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad mėginių ėmimo metu, t. y. 2019 m. gegužės 7 d., ne tik, kad VÄ® (duomenys neskelbtini), bet ir pati Institucija nežinojo, ar VÄ® (duomenys neskelbtini) reikia leidimo užterÅ¡to grunto saugojimo aikÅ¡telės tvarkymui. VÄ® (duomenys neskelbtini) 2018 m. buvo iÅ¡duoti reikalingi leidimai, suderinti projektai aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, veiklai vykdyti, dėl tarÅ¡os leidimo ji jokios informacijos negavo. Apie reikalingÄ leidimÄ Institucija VÄ® (duomenys neskelbtini) informavo tik 2019 m. spalio mėnesį. Pažymėtina, kad VÄ® (duomenys neskelbtini), gavusi informacija, kad yra bÅ«tinas leidimas, nedelsdama kreipėsi dėl minėto leidimo iÅ¡davimo ir 2020 m. sausio 3 d. jai buvo iÅ¡duotas tarÅ¡os leidimas Nr. TL-KL.1-79/2019.

Taip pat pažymėtina, kad VÄ® (duomenys neskelbtini) iÅ¡leidžia ne nuotekas, o filtratÄ , kuris negali bÅ«ti prilyginamas nuotekoms. Å iuo atveju nutarime naudojamas terminas „filtratas“, nors teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė J. Z. nurodė, kad VÄ® (duomenys neskelbtini) leido į KurÅ¡ių marias nuotekas, o Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė L. D. nurodė, kad „filtratas“ yra apibendrintas žodis ir nurodė, kad Å¡iuo atveju traktuojama, kad į gamtÄ iÅ¡leidžiamos nuotekos. Teismas sprendžia, kad filtratas ir nuotekos yra visiÅ¡kai skirtingi terminai. UAB „Kelprojektas“ parengtame UžterÅ¡to grunto saugojimo aikÅ¡telės (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, statybos (ir tvarkymo technologijos) projekte (t. 1, b. l. 87-141) numatyta, kad „ Vykdant planuojamÄ Å«kinę veiklÄ užterÅ¡tas gruntas kartu su KurÅ¡ių marių vandeniu kondicionavus flokuliantu bus paduodamas į geosintetinius konteinerius, pro kurio sieneles iÅ¡sifiltravęs filtratas per sėsdinimo ir persipylimo baseinus bus grÄ Å¾inamas atgal į KurÅ¡ių marias“, „<...> IÅ¡kastas / iÅ¡siurbtas gruntas sumaiÅ¡ytas su vandeniu (pulpa) iÅ¡ baržų ar žemsiurbės tiesiogiai per slėgimus vamzdynus yra paduodamas į technologinę atÅ¡akÄ . AtÅ¡akoje jis sumaiÅ¡omas su flokuliantu ir gautas grunto- flokulianto miÅ¡inys paskirstomas po geosintetinius konteinerius. Konteineriuose formuojasi nuosėdinė, pastos pavidalo (skystai plastiÅ¡ka ir plastiÅ¡ka) konsistencija, laisva drėgmė atsiskiria nuo tvirtos grunto fazės mechaniÅ¡kai Å¡varaus vandens pavidalu, kuris bėga visu iÅ¡oriniu konteinerio pavirÅ¡iumi — vyksta grunto konsolidacija. IÅ¡sifiltravęs vanduo surenkamas aikÅ¡telės žemiausioje vietoje įrengtame atviro tipo latake. Å is filtratas nuvedamas savitakiniais tinklais į nusėsdinimo baseinÄ , iÅ¡ kurio pro naftos produktu Å¡audykle patenka į tarpini baseinÄ . Tarpinio baseino gale įrengiama papildoma geosintetinė užtvara, pro kuriÄ vanduo patenka i KurÅ¡ių marias“.

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme 3 straipsnio 22 punkte nuotekos apibrėžiamos taip „buityje, Å«kio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panaÅ¡iai, iÅ¡skyrus vandenį iÅ¡ žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktÅ«ra, ir žemės Å«kio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡leidžia į aplinkÄ tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti“. Taip pat pagal Nuotekų tvarkymo reglamentÄ filtratas negali bÅ«ti laikomas gamybinėmis nuotekomis ar pavirÅ¡inėmis nuotekomis: „gamybinės nuotekos yra dėl gamybos ar kitos komercinės veiklos (vieÅ¡ojo maitinimo, skalbimo, valymo paslaugų teikimo, viešųjų tualetų, prekybos centrų ar pan.) susidarančios nuotekos. Gamybinėms nuotekoms priskiriamos ir nuotekos (iÅ¡skyrus buitines nuotekas), kurių užterÅ¡tumas pagal BDS7 virÅ¡ija 500 mg/1, o užterÅ¡tumas prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis bei pavojingomis medžiagomis, nurodytomis 2 priedo A ir BÄ® dalyse, virÅ¡ija Nuotekų tvarkymo reglamente bei kituose teisės aktuose Å¡ioms medžiagoms nustatytas DLK į gamtinę aplinkÄ , ir/arba užterÅ¡tumas pavojingomis medžiagomis, nurodytomis 2 priedo B2 dalyje, virÅ¡ija DLK į nuotakynÄ â€œ, „Jeigu pagal Å«kinės veiklos pobÅ«dį pavojingųjų medžiagų patekimas ant teritorijos pavirÅ¡iaus yra bÅ«tinas (neiÅ¡vengiamas), tokios teritorijos turi bÅ«ti apsaugotos nuo pavirÅ¡inių nuotekų susidarymo jose (pvz., uždengtos) arba ant jų susidarančios pavirÅ¡inės nuotekos turi bÅ«ti tvarkomos kaip gamybinės nuotekos (taikomi visi gamybinių nuotekų tvarkymui nustatyti reikalavimai)“.

Nesutiktina ir su V. P. kaltės forma, kuriÄ Institucijos atstovės, kaip teigė teismo posėdžio metu, nustatė iÅ¡ VÄ® (duomenys neskelbtini) suteiktos informacijos apie atsakingÄ asmenį bei iÅ¡ V. P. pareiginių nuostatų. Teismo nuomone, Institucija turėjo surinkti pakankamai įrodymų, kurie galėtų pagrįsti V. P. kaltę ir paneigti V. P. taikytinÄ nekaltumo prezumpcijÄ . AikÅ¡telės įrengimo ir eksploatavimo metu atsakingos institucijos laikėsi pozicijos, jog (duomenys neskelbtini) vykdomai veiklai nereikia tarÅ¡os leidimo, t. y. veiklos vykdymui pakako IÅ¡vados, Leidimų, Projekto (kurio pagrindu iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas) bei monitoringo programų - nebuvo numatytas reikalavimas ar pareiga (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymui gauti kokius nors papildomus leidimus, įskaitant, bet neapsiribojant, tarÅ¡os leidimÄ . 2019 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentÅ«rÄ su praÅ¡ymu pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , ar (duomenys neskelbtini) vykdomai veiklai yra reikalingas tarÅ¡os leidimas (2019 m. liepos 9 d. raÅ¡tas Nr. UD-10.1.16-1653 „Dėl leidimo reikalingumo nustatymo “, (t. 1, b. l. 65-66). 2019 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) papildomai raÅ¡tu Nr. UD-10.1.16-2027 (t. 1, b. l. 67-68) kreipėsi į Aplinkos ministerijÄ su praÅ¡ymu organizuoti pasitarimÄ dėl susidariusios situacijos.

Å is pasitarimas įvyko 2019 m. rugsėjo 12 d. ir jo metu buvo nuspręsta, kad AgentÅ«ra turi paimti papildomus vandens mėginius iÅ¡ gręžinių ir nusėsdinimo baseinų, tačiau nebuvo priimtas sprendimas dėl tarÅ¡os leidimo bÅ«tinumo ir tolimesnių veiksmų. Tik 2019 m. spalio 25 d. (t. y. po beveik 4 mėnesių nuo VÄ® (duomenys neskelbtini) pirminio kreipimosi) AgentÅ«ra pateikė atsakymÄ Nr. (30)-A4(e)-5338 (t. 2, b. l. 37-38) dėl tarÅ¡os leidimo reikalingumo. Pateiktame agentÅ«ros atsakyme buvo nurodyta, kad apibendrinus tyrimų rezultatus nustatyta, kad „AikÅ¡telėje paimtuose mėginiuose nustatytų medžiagų koncentracijos nevirÅ¡ijo DLK arba ribinių koncentracijų į gamtinę aplinkÄ , tačiau iÅ¡leidžiamose nuotekose nustačius gyvsidabrio koncentracijÄ , AAA laikosi pozicijos, kad privaloma turėti TL tokių medžiagų iÅ¡leidimui.“ Akivaizdu, jog nesant tikslios atsakingų institucijų pozicijos dėl tarÅ¡os leidimo reikalingumo VÄ® (duomenys neskelbtini) priklausančios aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, veiklai ir kad tai, jog tarÅ¡os leidimas vis dėl to yra reikalingas buvo nuspręsta tik po to, kai buvo atliktas mėginių paėmimas ir apie tai VÄ® (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ paimant mėginius nebuvo informuota (nes mėginių paėmimo metu Institucija nebuvo priėmusi sprendimo, kad VÄ® (duomenys neskelbtini) priklausančios aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, veiklai yra bÅ«tinas tarÅ¡os leidimas, tokiÄ informacijÄ VÄ® (duomenys neskelbtini) gavo tik 2019 m. spalio 25 d. (2 t., b.l. 37-38), teismo nuomone V.

P. atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį, nes kaip jau minėta, tyrimų paėmimo metu – 2019 m. gegužės 7 d. – tokio reikalavimo Institucija nebuvo pateikusi VÄ® (duomenys neskelbtini). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tik gavus informacijÄ , jog tarÅ¡os leidimas yra reikalingas, buvo imtasi veiksmų jo gavimui ir 2020 m. sausio 3 d. tarÅ¡os leidimas buvo iÅ¡duotas.

Byloje yra V. P. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai (t. 1, b. l. 39-53), kuriuose iÅ¡samiai paaiÅ¡kinta, jog užterÅ¡to grunto kasimo ir pumpavimo darbai į aikÅ¡telėje esančius geosintetinius konteinerius nėra vykdomi nuo 2018 m. lapkričio 14 d. Projekte (t. 1, b. l. 87-141), kuris yra žinomas Aplinkos apsaugos departamentui ir kuris jam buvo pateiktas, yra numatyta, kad konsolidacija (nusivandenijimas) baigiasi po pilno užšalimo ir atÅ¡ilimo sezono, t. y. po žiemos. Tuo tarpu vandens, esančio nusėsdinimo baseine, mėginys paimtas ir iÅ¡tirtas 2019 m. gegužės 7 d. Kadangi tarp paskutinių grunto kasimo ir pumpavimo darbų ir mėginio paėmimo buvo praėjęs pilnas užšalimo ir atÅ¡ilimo sezonas (Projekte numatyta konsolidacija), filtracija iÅ¡ geosintetinių konteinerių mėginio paėmimo metu jau nebevyko. Be to, svarbu pažymėti, kad Å¡io vandens mėginio paėmimo vieta yra atviras nusėsdinimo baseinas, kuris tiesiogiai susisiekia su KurÅ¡ių mariomis (nusėsdinimo baseinÄ nuo KurÅ¡ių marių skiria geosintetinė bÅ«na, kuri yra skirta sulaikyti kietÄ sias tarÅ¡os daleles, bet yra laidi vandeniui), Å¡iame nusėsdinimo baseine yra atitekėjęs KurÅ¡ių marių vanduo. Kaip minėta, pagal 2017 m. Baltijos jÅ«ros ir KurÅ¡ių marių ekologinės ir cheminės bÅ«klės ataskaitos duomenis (t. 2, b. l. 4-17), Klaipėdos sÄ siauryje nustatytas gyvsidabrio DLK-AKS virÅ¡ijimas vandenyje 0,088 ųg/1. Taigi, Klaipėdos sÄ siauryje nustatytas gyvsidabrio virÅ¡ijimas vandenyje yra net 8 kartus didesnis nei aikÅ¡telės nusėsdinimo baseine, iÅ¡ kurios buvo paimtas vandens mėginys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tikėtina, kad bÅ«tent iÅ¡ KurÅ¡ių marių tiesiogiai į nusėsdinimo baseinÄ (per geosintetinę bÅ«nÄ ) patekęs vanduo, kuriame nustatyta padidėjusi foninė gyvsidabrio koncentracija, turėjo įtakos Aplinkos apsaugos agentÅ«ros Aplinkos tyrimų departamento atliktų tyrimų rezultatams ir atitinkamai negali bÅ«ti siejama su aikÅ¡telėje vykdyta veikla. Taigi Aplinkos apsaugos departamentas neatsižvelgė į jam paaiÅ¡kintas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, patvirtinančius, jog 2019 m. gegužės 7 d. paimto mėginio rezultatai nėra (duomenys neskelbtini) veiklos aikÅ¡telėje iÅ¡dava.

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. BÅ«tina įrodyti nusižengimo subjektÄ , subjektyviÄ jÄ pusę, objektÄ , objektyviÄ jÄ pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei, prieÅ¡ingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iÅ¡ minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Atsižvelgdamas į paminėtas normas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nesutinka su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos iÅ¡vada, kad V. P. padarė ANK 246 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusižengimÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad skundžiamu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu V. P. buvo nubausta pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį 700 (septynių Å¡imtų) eurų dydžio bauda nepagrįstai, nes neįrodyta, kad V. P. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 246 straipsnio 2 dalyje, todėl V. P. skundas tenkintinas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2869-2020 panaikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena jos atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. skundÄ patenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2869-2020, kuriuo V. P. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskirta 700 Eur dydžio bauda panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė