e56edf8c-c6e1-4475-b2c9-0d00a4f218c4 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3019-362/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01977-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 02 d.Å iauliai            Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. G.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. G. skunde Å iaulių apygardos administracinio teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Skunde pareiÅ¡kėjas R. G. nurodė, kad Å¡. m. kovo 16 d. kreipėsi su raÅ¡tu į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, kad jam iÅ¡ pusbrolio leistų perduoti televizorių, nes jis yra naÅ¡laitis ir neturi artimų giminaičių.

Å is praÅ¡ymas buvo atmestas, tad televizoriaus jis negavo. Tada jis parašė skundÄ Kalėjimų departamentui, jog negavo televizoriaus iÅ¡ pusbrolio, tačiau ir Å¡is skundas buvo atmestas. Tokie veiksmai pažeidžia jo teises, neleidžia domėtis tuo, kad vyksta pasaulyje, kas trukdo jam integruotis į gyvenimÄ , kai jis iÅ¡eis į laisvę. Pažymi, jog pataisos namuose galima gauti televizorių ir iÅ¡ pusbrolio, tad toks įstatymų skirtumas reiÅ¡kia, jog kaliniai skirstomi pagal kastas, ko negali bÅ«ti Dėl to jis patyrė neturtinę žalÄ .

Prašo už tai, jog negavo televizoriaus, priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog su prašymu kreipėsi 2015 m. balandžio mėn., kodėl nei prašyme, nei skunde Kalėjimų departamentui nenurodė, jog televizorių turėjo perduoti ne pusbrolis, o draugas, pasakyti negali. Raštu dėl to, jog jis yra našlaitis, giminių neturi, o yra tik pusbrolis, nesikreipė, atsakymų neskundė. Dėl televizoriaus neturėjimo negalėjo sužinoti naujienų, tačiau kuo pasireiškė neturinė žala, nurodyti negalėjo.

PraÅ¡o priteisti nors 5400 Eur neturtinės žalos, kad galėtų nusipirkti televizorių. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ kreipėsi 2015-04-22 su praÅ¡ymu, jog jam bÅ«tų perduotas televizorius iÅ¡ piliečio V. Kuojo, į šį praÅ¡ymÄ buvo atsakyta raÅ¡tu, po ko pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ ..

Atsakymas buvo gautas. Å iaulių tardymno izoliatoriuje televizorių priėmimo tvarka organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2009 m. birželio 01 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis. Å ių taisyklių XIV skirsnio 83 str. numatyta, jog suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio ar artimo giminaičio perduotais televizoriais, Bausmės vykdymo kodekso 96 str. numato, jog nuteistiesiems, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar naudotis sutuoktinio, sugyventinio ar artimo giminaičio perduotais televizoriais. Pastebėtina, jog pusbrolis negali bÅ«ti laikomas artimu giminaičiu.PareiÅ¡kėjo R.

G. skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo perduotas pusbrolio atneÅ¡tas televizorius..Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2009 m. birželio 01 d.

įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių XIV skirsnio 83 str. numato, jog suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio ar artimo giminaičio perduotais televizoriais, Bausmės vykdymo kodekso 96 str. numato, jog nuteistiesiems, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar naudotis sutuoktinio, sugyventinio ar artimo giminaičio perduotais televizoriais. Kaip matyti iÅ¡ 2015-04-22 pareiÅ¡kėjo R. G. praÅ¡ymo, jis prašė leisti perduoti jam televizorių iÅ¡ asmens Vaido Kuojo, nurodydamas, jog yra naÅ¡laitis ir daugiau nėra kam televizorių perduoti, nes artimųjų neturi, 2015-05-20 skunde Kalėjimų departamento direktoriui jis nurodė, jog televizorių jam turėjo atneÅ¡ti draugas.

Nei Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus atsakymas dėl negalėjimo perduoti televizoriaus, nei Kalėjimo departamento direktoriaus atsakymas į skundÄ teismui apskųsti nebuvo.Taigi darytina iÅ¡vada, jog nei Å iaulių tardymo izoliatorius, nei Kalėjimų departamentas nepažeidė teisės normų reikalavimų, susijusių su televizoriaus perdavimu asmeniui, kuris randasi tardymo izoliatoriuje. Be to, pastebėtina, jog skirtingos įstatymo normos, reguliuojančios elektroninių prietaisų perdavimÄ asmenims, esantiems tardymo izoliatoriuose ir pataisos namuose, negali bÅ«ti laikomos diskriminuojančiomis ar skirstančiomis asmenis pagal kastas, kadangi Å¡ių įstaigų yra skirtingos paskirtys, o įstaigų viduje teisės normos veikia vienodai visų asmenų atžvilgiu.Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-07-21 pažymoje Nr. 62/09-24127 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti neribotÄ kiekį smulkiųjų paketų su spauda.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, veikia biblioteka, kur galima gauti grožinės ir teisinės literatÅ«ros, prenumeruojami periodiniai leidiniai, esant galimybei, į kameras duodama po vienÄ laikraÅ¡tį. Teisę prenumeruoti suimtiesiems periodinius leidinius turi juridiniai ir fiziniai asmenys.Tokiu bÅ«du, nors pareiÅ¡kėjas ir nurodo savo skunde, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo televizoriaus neperdavimas iÅ¡ pusbrolio, bylos medžiaga nepatvirtinama, jog pareiÅ¡kėjas apskritai teikė praÅ¡ymÄ dėl televizoriaus perdavimo iÅ¡ pusbrolio, praÅ¡ymuose ir skunde Å¡is asmuo nurodomas kaip „asmuo“ ar „draugas“, duomenų, jog pareiÅ¡kėjas pagrindė savo praÅ¡ymÄ , pateikdamas įrodymus, jog neturi sutuoktinės, sugyventinės ar kitų artimų giminaičių, byloje nėra, jis tik nurodė, jog yra naÅ¡laitis.

Nei Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsisakymas perduoti televizorių, nei Kalėjimų departamento direktoriaus atsakymas į skundÄ teisme apskųsti nebuvo. Be to, pastebėtina, jog pareiÅ¡kėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu negalėjo pagrįsti, kuo jam pasireiÅ¡kė neturinė žala, neperdavus jam televizoriaus. Argumentas, jog dėl to jis negalėjo gauti atitinkamų žinių, atmestinas, kadangi Å¡ias žinias buvo galima gauti ir kitais bÅ«dais. Ä®vertinus virÅ¡ iÅ¡dėstytÄ , nenustačius, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija atliko kokius tai neteisėtus veiksmus, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis ABTÄ® 85–87str., 88 str. 1 d. 5 p., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                Arvydas Martinavičius