e56dafcc-2a79-458a-af18-2ee5d9ab3ffa · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-189-453/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14823-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2.; 1.2.22.3.; 2.4.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Algimanto Valantino,sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Rimai KriščiÅ«naitei,gynėjui advokatui Valdui Burneikiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I.

B. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (už I. Z. turto vagystę) - trejų metų laisvės atėmimo bausme;- BK 178 straipsnio 2 dalį (už A. D. turto vagystę) - dvejų metų laisvės atėmimo bausme;- BK 254 straipsnio 1 dalį – trejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du ir I.

B. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Iš I. B. I. Z. priteista 1199 Eur turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, A. D. - 36 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

1. I. B. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. kovo 28 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), iÅ¡imdamas verandos lango stiklÄ Ä¯sibrovė į patalpÄ â€“ nukentėjusiosios I. Z. gyvenamojo namo dalį ir slapta pagrobė svetimÄ â€“ I. Z. turtÄ : auksinę moteriÅ¡kÄ apyrankę - 58 eurų vertės; auksinę moteriÅ¡kÄ apyrankę - 30 eurų vertės; 0,7 l talpos butelį brendžio „Tores 10“ - 15 eurų vertės; du 0,75 l talpos butelius Å¡ampano „Alita“ bendros 10 eurų vertės; 0,5 l talpos butelį rÅ«Å¡inio vyno - 15 eurų vertės; du 0,7 l talpos butelius vyno bendros 12 eurų vertės; atidarytÄ 0,2 l talpos viskio butelį, 0,5 l talpos vyÅ¡nių trauktinės butelį, tris butelius naminio vyno bendros 15 eurų vertės; tris plyteles Å¡okolado bendros 4 eurų vertės; septynis įvairių formų ir spalvų gintarinius karolius bendros 700 eurų vertės; moteriÅ¡kÄ rankinį paauksuotÄ laikrodį „Slava“ - 100 eurų vertės; gintarinį dirÅ¾Ä - 100 eurų vertės; du virtuvinius peilius „Berghoff“ bendros 20 eurų vertės – iÅ¡ viso turto už 1079 eurus; nukentėjusiosios Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis – dujinį pistoletÄ â€žMe 9 Para“, 9 mm Knall, Nr. 061508, su pilna apkaba, tai yra septyniais 9 mm kalibro Å¡oviniais ir specialiu dėklu, bendros 120 eurų vertės, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymÄ priskiriamas C kategorijos ginklams.2.

Taip pat I. B. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. balandžio mėnesį, laikotarpiu nuo 15 d. 12.00 val. iki 18 d. 12.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iÅ¡daužęs kambario lango stiklÄ Ä¯sibrovė į patalpÄ â€“ nukentėjusiosios A. D. negyvenamÄ namÄ ir slapta pagrobė svetimÄ â€“ A. D. turtÄ â€“ tris butelius Å¡ampano bendros 6 eurų vertės, padarydamas jai 6 eurų turtinę žalÄ .3. Nuteistasis I. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį ir jį pagal BK 254 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti; paskirti Å¡velnesnes bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir taikyti BK 641 straipsnio bei 75 straipsnio nuostatas; sumažinti nukentėjusiosioms A.

D. ir I. Z. priteistos turtinės žalos atlyginimo dydį; panaikinti nuosprendžio dalį dėl I. Z. priteistos neturtinės žalos atlyginimo.3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Panevėžio apygardos teisme taip pat buvo nagrinėjamos dvi civilinės bylos Nr. 2-6756-902/2016, Nr. 2-6213-452/2016 dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi Å¡ioje baudžiamojoje byloje jam skiriant kardomÄ jÄ priemonę buvo padaryti grubÅ«s teisės pažeidimai ir tuo buvo pažeistos jo konstitucinės teisės. Apelianto manymu, dėl nurodytų aplinkybių teisėjui nagrinėjančiam baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo tikslinga nusiÅ¡alinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir perduoti jÄ Panevėžio apygardos teismo pirmininkui, kad Å¡is iÅ¡spręstų klausimÄ dėl baudžiamosios bylos perdavimo kitam teismui, kad visuomenei nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos kilti abejonėms dėl teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo.

Bylos nagrinėjimo metu nei teisėjui nagrinėjančiam baudžiamÄ jÄ bylÄ , nei Panevėžio apygardos teismui nuÅ¡alinimo nereiÅ¡kė, kadangi manė, jog tai turi iÅ¡spręsti pats baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teisėjas. 3.2. Apeliantas pažymi, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų, kurie patvirtintų pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių dydį. Pagrobtų daiktų vertė buvo nustatyta tik pagal nukentėjusiųjų parodymus. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas pagrobtų daiktų vertę vien pagal nukentėjusiųjų parodymus, pažeidė BPK 115 straipsnio 1 dalį.

Taip pat pažeidė ir BPK 301 straipsnio 2 dalį, kadangi apkaltinamÄ jį nuosprendį nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymais galima grįsti tik tada, kai jų parodymus patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti abejonių nekeliantys įrodymai. Taip pat priteisiant nukentėjusiajai I. Z. neturtinę žalÄ nebuvo įsigilinta į jos iÅ¡sakytus teiginius dėl atsiradusių sveikatos problemų. Paanalizavus nukentėjusiosios teiginius akivaizdu, kad jie buvo iÅ¡galvoti, siekiant materialinės naudos.

Nukentėjusioji teigė, neva dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos jai ant įvairių kūno vietų atsirado egzemos pažeistų odos plotų. Apeliantas pažymi, jog nurodyta liga yra grybelinė odos liga ir ji neatsiranda ir nesuaktyvėja esant psichiniam ar psichosomatiniam nervų sistemos aktyvumui. Egzema gali suaktyvėti pasikeitus maistui, todėl nukentėjusiosios teiginys, kad dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos ji neva susirgo grybeline liga yra niekuo nepagrįstas. Be to, taip pat ir nukentėjusiosios teiginys, kad neva po jo įvykdytos nusikalstamos veikos ji jaučiasi nesaugi, prieštarauja jos pačios teisme išsakytam teiginiui, kad jos gyvenamasis namas yra labai saugioje aplinkoje.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai priteisė turtinę žalÄ nukentėjusiajai A. D. už iÅ¡daužtÄ lango stiklÄ , kadangi pagal rinkos kainas panaÅ¡aus dydžio stiklo paketas ir jo įdėjimas kainuoja apie 10 Eur. Yra žmonių, kurie nurodytas paslaugas galėtų padaryti ir už 5 Eur. Byloje nepateikta duomenų kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai priteisė 30 Eur už stiklo paketÄ ir jo įdėjimÄ .3.3. Apeliantas pažymi, jog apygardos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl BK 254 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Apelianto teigimu, jis nurodytos nusikalstamos veikos nepadarė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo nustatyta ar ginklas tikrai buvo nukentėjusiosios namuose, nenustatyta kada jis dingo, prieÅ¡ jam patekus į nukentėjusiosios namÄ , jam bÅ«nant name ar jam jau pasiÅ¡alinus iÅ¡ nukentėjusiosios namo. Teismui konstatuojant, kad jis padarė nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo vadovaujamasi vien nukentėjusiosios parodymais, dėl ko buvo pažeista BPK 301 straipsnio 2 dalis.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nustatyta tik tai, kad buvo įsigytas tam tikros markės ginklas. Tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusioji turėdama ginklÄ nesilaikė ginklo laikymo taisyklių, tai yra nebuvo įrengta speciali ginklo laikymo vieta, nes prie ginklo laisvai galėjo prieiti kiekvienas jos name apsilankęs asmuo. Taip pat nuteistasis pažymi, jog visiÅ¡kai nepagrįstas nukentėjusiosios teiginys, kad jos gyvenamosios vietos aplinka yra saugi, nes Å¡alia yra policijos komisariatas ir Å¡alia gyvena kaimynai, kurie visada viskÄ mato.

Nurodytas nukentėjusiosios aplinkybes paneigia tai, kad jis esant tokiai saugiai aplinkai įsibrovė į nukentėjusiosios namÄ . O kaimynei mačiusiai, kad nukentėjusiosios name užsidegė Å¡viesa ir po to netrukus užgeso, nesukėlė įtarimų, jog iÅ¡ namo niekas neišėjo. Anksti ryte su pasisavintais nukentėjusiosios daiktais iÅ¡ namo pasiÅ¡alino ir niekas to nepastebėjo. IÅ¡imto verandos stiklo niekas nepastebėjo visÄ dienÄ . Apeliantas taip pat pažymi, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams apžiÅ«rint įvykio vietÄ buvo rastas pirÅ¡to antspaudas, tačiau nebuvo nustatyta kieno ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo paliktas nukentėjusiosios name.

Teisme buvo iÅ¡sakyta tik prielaida, kad pirÅ¡to antspaudas ant jogurto indelio galėjo bÅ«ti paliktas dar parduotuvėje. Tačiau teismas nesvarstė galimybės, kad rastÄ pirÅ¡to antspaudÄ taip pat galėjo palikti ir vagystę įvykdęs asmuo. Apeliantas pažymi, kad apygardos teismas neanalizavo faktinių baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, kitu atveju bÅ«tų nustatyta, jog baudžiamojoje byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų nuteistojo kaltę pagrobus nukentėjusiosios ginklÄ .

Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusiosios namuose Å¡alia lovos, kur jis miegojo, ant spintelės buvo Å¡oviniai. Neneigia, kad jis tuos Å¡ovinius matė. Tačiau faktas, kad jis jų nepasisavino, patvirtina, kad ginklo jis nevogė. Apelianto teigimu, bÅ«tų nelogiÅ¡ka manyti, kad grobdamas ginklÄ jis bÅ«tų palikęs Å¡ovinius. Ginklo ir Å¡audmenų jis negrobė, nes realizuojant ginklÄ yra labai didelė tikimybė pakliÅ«ti. Be to, jis anksčiau buvo ne kartÄ teistas, todėl žinojo kokia atsakomybė grėstų už ginklo vagystę.

Taigi apeliantas remdamasis išdėstytais argumentais teigia, kad apygardos teismas nenustatęs jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl BK 254 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai abejojo jo parodymų tikrumu bei nepagrįstai netikėjo jo duotais parodymais. Nuteistasis paaiškina, kad pirmos apklausos metu, jam buvo užduotas klausimas dėl vagystės iš I. Z. namo.

Jis prisipažino, kad įvykdė vagystę, tačiau neprisipažino, kad pavogė ginklÄ . Apklausos protokolÄ pasirašė nesigilindamas kokie buvo suraÅ¡yti jo pavogti daiktai iÅ¡ nukentėjusiosios namo. BÅ«damas sulaikytas įsigilino į suraÅ¡ytÄ pavogtų daiktų sÄ raÅ¡Ä , pamatė, kad jame yra įraÅ¡yta daiktų, kurių jis nevogė. Todėl kitos apklausos metu patikslino iÅ¡ nukentėjusiosios pavogtų daiktų sÄ raÅ¡Ä . Dėl antros apklausos metu patikslino pavoktų daiktų sÄ raÅ¡Ä , nebuvo galima konstatuoti, kad jis pakeitė savo parodymus, nes pačios nusikalstamos veikos esmės tai nepakeitė.

Apeliantas teigia, kad jis iÅ¡ nukentėjusiosios I. Z. namo pavogė tik antros apklausos metu iÅ¡vardintus daiktus, kitų daiktų jis nevogė. 3.4. Nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į aplinkybes, kodėl jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , tai yra įsibrovė į I. Z. namÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad iki įsibrovimo į namÄ jis tris paras buvo nemiegojęs ir nevalgęs. Ä® namÄ jis įsibrovė, nes norėjo pavalgyti ir pamiegoti. Taip pasielgė nepagalvojęs ir bÅ«damas neviltyje.

Mintis pavogti daiktus kilo tik vėliau. Dėl pagrobtų daiktų nuoÅ¡irdžiai prisipažino ir prašė jo bylÄ nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, tačiau buvo atsisakyta, nes jis buvo kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskyrė per dideles bausmes. Taip pat nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 641 straipsnio ir 75 straipsnio nuostatų.4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Apeliacinis skundas atmetamas. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais 6. Nuteistasis I. B. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, kadangi tuo pačiu metu Panevėžio apygardos teisme taip pat buvo nagrinėjamos dvi civilinės bylos dėl neturtinės žalos priteisimo dėl Å¡ioje baudžiamojoje byloje jam taikytos kardomosios priemonės. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos civilinės bylos Nr. 2-6213-452/2016 ir Nr. 2-6756-902/2016 buvo nagrinėjamos ne Panevėžio apygardos teisme, o Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Taip pat iÅ¡ pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėjas nepareiÅ¡kė nuÅ¡alinimo nei Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, nei visam Panevėžio apygardos teismui (t. 3, b.l. 29-35, 43-44, 74-77). BPK 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teisėjas privalo nusiÅ¡alinti BPK 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nenustatė, aplinkybių, kurios patvirtintų pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , tai yra nenustatė BPK 58 straipsnyje nustatytų nuÅ¡alinimo pagrindų, o vien ta aplinkybė, kad teismas, byloje surinktus įrodymus įvertino kitaip nei juos suvokė nuteistasis, nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar neobjektyvus tirdamas ir vertindamas įrodymus, darydamas išvadas dėl apelianto kaltumo, veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo ir kitais klausimais. Dėl I. Z. turto ir šaunamojo ginklo vagystės 7. Apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu I. B. pripažino kaltu dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstoms veikos padarymo. Nuteistasis neneigė, kad jis buvo įsibrovęs į nukentėjusiosios I.

Z. gyvenamÄ jį namÄ esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat neneigė, kad iÅ¡ minėto namo pavogė I. Z. priklausančius daiktus, tačiau teigė, kad pavogė ne visus nusikalstamos veikos paraÅ¡yme nurodytus daiktus. Apeliantas teigė, kad jis nevogė septynių gintarinių karolių, jis paėmė tik du, tačiau ir jie buvo netikri, taip pat nevogė gintarinio diržo bei dviejų virtuvinių peilių „Berghoff“. Taip pat apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu I. B. pripažino kaltu ir dėl BK 254 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstoms veikos padarymo.

Dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis neigė savo kaltę. Tvirtino, kad ginklo, Å¡ovinių ir ginklo dėklo iÅ¡ nukentėjusiosios I. Z. namo jis nevogė. Nuteistojo teigimu jam išėjus iÅ¡ nukentėjusiosios namų į jį galėjo patekti bet kokie kiti asmenys, kurie ir galėjo pasisavinti nusikalstamos veikos apraÅ¡yme nurodytus daiktus bei Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Be to, nukentėjusioji turėdama ginklÄ nesilaikė ginklo laikymo taisyklių. Teisėjų kolegija Å¡iÄ nuteistojo versijÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . 7.1.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji I. Z. 2016 m. kovo 29 d. protokole-pareiÅ¡kime nurodė, kad 2016 m. kovo 29 d. apie 20.15 val. grįžusi į savo namus esančius (duomenys neskelbtini), pamatė, kad jos namuose buvo paÅ¡alinis asmuo. ApžiÅ«rėjusi namus pamatė, kad nėra įvairių alkoholinių gėrimų, dviejų auksinių apyrankių, dujinio pistoleto su Å¡oviniais ir dėklu. Taip pat nukentėjusioji nurodė, jog tikslų pavogtų daiktų sÄ raÅ¡Ä pateiks vėliau kai apžiÅ«rės savo namus (t. 1, b.l. 12).

IÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji I. Z. nurodė ir pirmos apklausos metu, kuri vyko 2016 m. kovo 29 d. (t. 1, b.l. 78-79). Antros apklausos metu, vykusios 2016 m. kovo 31 d. nukentėjusioji I. Z. patikslino iÅ¡ jos namo pagrobtų daiktų sÄ raÅ¡Ä , teigdama, kad iÅ¡ jos buvo pagrobtos dvi auksinės moteriÅ¡kos apyrankės, dujinis pistoletas, įvairÅ«s alkoholiniai gėrimai, Å¡okoladas, septyni gintariniai karoliai, vyriÅ¡kas rankinis laikrodis. Nukentėjusioji nurodė, kad nurodytų pagrobtų daiktų bendra vertė yra 979 Eur (t. 1, b.l. 80-82).

Apklausos vykusios 2016 m. balandžio 13 d. metu nukentėjusioji I. Z. patikslino, jog apžiūrėjusi namus be ankstesnių apklausų metu nurodytų daiktų taip pat pasigedo moteriško rankinio paauksuoto laikrodžio ir gintarinio diržo. Nukentėjusioji nurodė, kad bendra pavogtų daiktų vertė yra 1179 Eur (t. 1, b.l. 88-89). Apklausos vykusios 2016 m. gegužės 17 d. metu nukentėjusioji I. Z. patikslino, jog apžiūrėjusi namus be ankstesnių apklausų metu nurodytų daiktų taip pat pasigedo dviejų virtuvinių peilių „Berghoff“.

Nukentėjusioji nurodė, kad bendra pavogtų daiktų vertė yra 1199 Eur (t. 1, b.l. 90-91). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei teigė, kad iÅ¡ jos buvo pagrobti visi ikiteisminio tyrimo metu nurodyti daiktai, kurių bendra vertė buvo 1199 Eur. Nukentėjusioji patvirtino, kad ji turėjo ginklÄ ir , kad po vagystės jo neberado (t. 3, b.l. 29-30, 43-44). Kaip matyti nukentėjusiosios I. Z. parodymai viso proceso metu dėl iÅ¡ jos pagrobtų daiktų buvo iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s, nekintantys ir logiÅ¡ki.

O tai, kad nukentėjusioji vėlesnių apklausų metu nurodydavo, kad iÅ¡ jos namų buvo pavogti ir kiti daiktai, kurių ankstesnių apklausų metu ji nebuvo nurodžiusi, teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra natÅ«ralu ir suprantama, kadangi nukentėjusioji namuose, kur yra daug skirtingų daiktų ne iÅ¡ karto galėjo pastebėti visus daiktus, kurie iÅ¡ jos buvo pavogti. Nukentėjusioji visÄ laikÄ kategoriÅ¡kai tvirtino, kad iÅ¡ jos namų taip pat buvo pagrobtas ir Å¡aunamasis ginklas. Tiek nukentėjusioji I.

Z. , tiek nuteistasis I. B. nurodė, kad vienas kito iki Å¡ioje byloje nagrinėjamų įvykių nepažinojo, todėl galima daryti pagrįsta iÅ¡vada, kad nukentėjusioji I. Z. jokio tikslo ar motyvo apkalbėti nuteistÄ jį I. B. neturėjo ir neturi. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais. Å iame kontekste pažymėtina, kad apeliaciniame skunde BPK 301 straipsnio 2 dalies pažeidimas grindžiamas klaidingu Å¡ios normos interpretavimu, nurodant, kad Å¡is įstatymas draudžia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį remtis tik nukentėjusio asmens parodymais, jeigu jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

Pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį draudžiama apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais. Nagrinėjamu atveju Å¡i norma neaktuali, nes I. B. kaltė pagrįsta nukentėjusiosios parodymais kuriai nėra taikomas anonimiÅ¡kumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-367/2014). Be to, tai, kad nukentėjusioji turėjo ir galėjo laikyti ginklÄ patvirtina baudžiamojoje byloje pateiktas Å¡aunamojo ginklo pirkimo kvitas ir ginklo pažymėjimas (t. 1, b.l. 87, 99).

Teisėjų kolegija pažymi, jog tai ar ginklo laikymas atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus nėra Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. 7.2. Nuteistasis I. B. pirmosios apklausos, vykusios 2016 m. balandžio 22 d. metu parodė, kad jis iÅ¡ nukentėjusiosios namo esančio (duomenys neskelbtini), pavogė visus praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytus daiktus, iÅ¡skyrus ginklÄ . Ä® nukentėjusiosios namÄ Ä¯sibrovė vakare, nežino kokia tai buvo diena. Name prabuvo visÄ naktį. Jis ryte apžiÅ«rėjo namus, darinėjo spintelių dureles, stalčius bei rado ir pasiėmė dvi auksines apyrankes, daug gintarinių karolių, moteriÅ¡kÄ rankinį laikrodį, gintarinį dirÅ¾Ä .

Taip pat paėmė alkoholinius gėrimus. Neprisimena iÅ¡ kokių tiksliai vietų minėtus daiktus paėmė. Visus daiktus susidėjo į krepšį ir nuėjęs į parkÄ juos ten paslėpė. Ginklo iÅ¡ nukentėjusiosios namo neėmė (t. 2, b.l. 96-98). IÅ¡ apklausos protokolo matyti, kad nuteistasis patvirtino, jog jo duoti parodymai yra teisingi, nes jis perskaitęs apklausos protokolÄ , jame ranka parašė, kad „Perskaičiau, suraÅ¡yta teisingai“ ir jį pasirašė savo paraÅ¡u.

Apklausos vykusios 2016 m. birželio 9 d. metu I. B. parodė, jog jis kaltu prisipažįsta iÅ¡ dalies ir teigė, kad iÅ¡ namo esančio (duomenys neskelbtini), jis pavogė tik alkoholinius gėrimus, dvi paauksuotas apyrankes, moteriÅ¡kÄ rankinį laikrodį, Å¡okolado plyteles, du vienetus gintarinių karolių, tačiau jie buvo ne gintariniai, o gintaro pakaitalas. Jis nevogė dujinio pistoleto ir kitų nusikalstamos veikos apraÅ¡yme nurodytų daiktų (t. 2, b.l. 111-112). Pirmosios instancijos teisme I.

B. parodė, kad jis iÅ¡ nukentėjusiosios I. Z. namo ginklo nevogė. Pavogė tik du vienetus gintarinių karolių, kurie iÅ¡ tikrųjų buvo netikri, o tik gintaro imitacija, daugiau jokių gintarinių dirbinių jis nevogė. Nuteistasis tvirtino, kad kitus daiktus iÅ¡ nukentėjusiosios namų galėjo pagrobti kiti asmenys, nes jis buvo palikęs iÅ¡imtÄ nukentėjusiosios namo stiklÄ . Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tokia nuteistojo versija nepagrįsta.7.2.1. IÅ¡ aptartų nuteistojo I. B. parodymų jis matyti, kad jis neneigė, jog tiriamo įvykio naktį buvo įsibrovęs į nukentėjusiosios I.

Z. namÄ , tačiau apklausų metų skirtingai nurodė kokius daiktus jis pasisavino iÅ¡ nukentėjusiosios namo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios apklausos metu nuteistasis konkrečiai ir tiksliai nurodė kokius daiktus jis pavogė iÅ¡ nukentėjusiosios namo. BÅ«tent nuteistasis teigė, kad jis pasisavino daug gintarinių karolių bei kažkokį gintarinį dirÅ¾Ä . Nuteistasis iÅ¡ esmės neigė tik vienintelio daikto, tai yra ginklo vagystę (t. 2, b.l. 97). Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad nuteistasis pirmos apklausos metu tik pripažino pačios vagystės faktÄ iÅ¡ nukentėjusiosios I.

Z. namo, kadangi matyti, jog jis apklausos metu pats iÅ¡vardino konkrečius pagrobtus daiktus. Tuo tarpu tik vėlesnių apklausų metu nuteistasis ėmė neigti dalies daiktų vagystę iÅ¡keldamas versijÄ , kad juos galėjo pasisavinti kiti asmenys. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus nuteistojo I. B. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo parodymai yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s bei pagrįstai jais nesivadovavo priimdamas skundžiamÄ nuosprendį. 7.2.2. IÅ¡ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato pristatyto asmens kortelės iÅ¡raÅ¡o matyti, jog I.

B. buvo sulaikytas 2016 m. kovo 28 d. 18.30 val. ir iÅ¡ policijos komisariato paleistas 2016 m. kovo 28 d. 21.35 val. (t. 2, b.l. 151-152). Pagal I. B. parodymus jis į nukentėjusiosios I. Z. namÄ Ä¯sibrovė po to kai buvo paleistas iÅ¡ policijos komisariato. Taigi I. B. į nukentėjusiosios namÄ Ä¯sibrovė ne anksčiau kaip 2016 m. kovo 28 d. 21.35 val. Pagal nuteistojo parodymus nukentėjusios name jis buvo iki ryto. O nukentėjusioji parodė, kad ji į savo namus grįžo 2016 m. kovo 29 d. apie 20.15 val. Teisėjų kolegijos manymu tikėtina, kad nukentėjusiosios kaimynai tamsiu paros metu galėjo ir nematyti, kad nakties metu nuteistasis įsibrovė į nukentėjusiosios namÄ , tačiau visiÅ¡kai neįtikinamas nuteistojo teiginys, kad dienos metu, kaimynams esant namuose į nukentėjusiosios namÄ per iÅ¡imtÄ namo langÄ bÅ«tų įsibrovę paÅ¡aliniai asmenys.

Be to, liudytoja O. P. parodė, kad pas jÄ Ä¯ namus per Velykas buvo atėjusi dukra, kitų žmonių nebuvo. Buvo geras oras ir jie dažnai iÅ¡eidavo į kiemÄ pasėdėti, parÅ«kyti (t. 1, b.l. 115-116, 3, b.l. 31). 7.2.3. Teisėjų kolegija įvertinusi nuoseklius nukentėjusiosios parodymus ir prieÅ¡taringus nuteistojo parodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistÄ jį pripažino kaltu dėl visų I. Z. nurodytų daiktų taip pat ir ginklo vagystės. Tai, kad ant nukentėjusiosios namuose rasto jogurto indelio buvo rastas nežinomo asmens pirÅ¡to antspaudas nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl I.

B. padarytų nusikalstamų veikų. Juo labiau, kad minėta prekė yra trumpo galiojimo laiko, todėl tikėtina, kad ji buvo įsigyta prieÅ¡ nukentėjusiajai iÅ¡vykstant iÅ¡ namų, o tokiÄ prekę prekybos centre galėjo liesti tiek prekybos centro darbuotojas, tiek prekybos centro lankytojai. Dėl I. B. paskirtos bausmės ir BK 641 straipsnio bei 75 straipsnio taikymo 8. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nuosprendžio dalimi dėl nuteistajam paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, teigiant, kad tokia bausmė atsižvelgiant į aplinkybes lėmusias nusikalsti bei bausmės skyrimo principus yra aiÅ¡kiai per griežta.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes jo atžvilgiu netaikė BK 641 straipsnio 1 dalies ir BK 75 straipsnio nuostatų.8.1. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principÄ ir individualizuodamas nuteistajam I. B. skiriamas bausmes, pagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl A. D. turto vagystės) ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi - BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, o atsakomybę sunkinančia – kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu - BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas.

Aptariamu atveju teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, parinkdamas I. B. skirtinos bausmės rūšį bei dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumÄ . Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad viena iÅ¡ nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. I. B. padaryti nusikaltimai baigti, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, padarytos žalos nukentėjusiosioms neatlygino, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo (t. 2, b.l. 148), anksčiau ne kartÄ teistas (t. 2, b.l. 124-147), baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 149-150).

Skundžiamame nuosprendyje teismas motyvuotai, iÅ¡samiai ir detaliai iÅ¡dėstė bei įvertino kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę tiek atskirai, tiek ir jų bendrÄ visumÄ , neliko neįvertintos nuteistojo bausmei individualizuoti reikÅ¡mingos aplinkybės. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės rÅ«Å¡ys – bauda, areÅ¡tas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki Å¡eÅ¡erių metų. BK 254 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rÅ«Å¡ys – areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad aptartų aplinkybių visuma suteikė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui I. B. už nusikaltimų, nustatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje padarymÄ skirti Å¡ių baudžiamųjų įstatymų sankcijoje nustatytÄ , su realiu laisvės atėmimu, susijusiÄ bausmę – laisvės atėmimÄ ir paskirti atitinkamai trejų, dvejų ir trejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmės yra teisingos, nėra per griežtos, neprieÅ¡tarauja bausmės paskirčiai.

O vien tai, kad nuteistasis paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos neturėjo kur gyventi ir kÄ valgyti, automatiÅ¡kai negali pateisinti nuteistojo sprendimo dėl nusikalstamo elgesio bei lemti kitos rÅ«Å¡ies ar mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmės skyrimo. Be to, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios yra mažesnės nei sankcijose numatyti bausmės vidurkiai. 8.2. Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtosios bausmės vykdymÄ atidėti.

Kaip matyti I. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų apysunkių ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymÄ , jam paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi formaliai I. B. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sÄ lygas, suteikiančias galimybę svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ . Tačiau netgi esant BK 75 straipsnio numatytai sÄ lygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad visi pirmiau išdėstyti objektyvūs byloje esantys duomenys patvirtina nuteistojo polinkį nesilaikyti teisės normų, nuteistojo elgesys nerodo nei jo noro taisytis, nei įrodyti, jog ateityje jis nedarys naujų pavojingų veikų, kadangi dalį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis padarė praėjus tik trims dienoms po to kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, tai yra iš Vilniaus pataisos namų nuteistasis buvo paleistas 2016 m. kovo 25 d., o naujas veikas padarė 2016 m. kovo 28-29 d. (t. 2, b.l. 132), todėl teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo ir nuteistajam I.

B. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.8.3. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog nuteistasis nepagrįstai teigia, kad teismas jam paskirtÄ bausmę vadovaudamasis BK 641 straipsniu, turėjo sumažinti 1/3. Aptariamoje baudžiamojo straipsnio dispozicijoje įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad joje įtvirtinta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas, baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka arba atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , arba baigiama baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-569/2014; 2K-87-677/2015).

Nagrinėjamu atveju nėra nurodytų bÅ«tinų sÄ lygų, kurioms esant paskirta bausmė nuteistajam galėtų bÅ«ti sumažinta 1/3. Visų pirma, Å¡i baudžiamoji byla nebuvo ir negalėjo bÅ«ti nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, nes ji teisminga apygardos teismui (BPK 426 straipsnio 1 dalis). Byla iÅ¡nagrinėta priimant skundžiamÄ nuosprendį, o ne baudžiamÄ jį įsakymÄ . IÅ¡ teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teisme procesas vyko pagal bendrÄ sias proceso taisykles. Dėl civilinių ieÅ¡kinių 9. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutinka su nukentėjusiosioms priteistais civiliniais ieÅ¡kiniais. Nuteistasis teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų patvirtinančių patirtos turtinės žalos dydį, taip pat nebuvo motyvuotas sprendimas dėl neturtinės žalos priteisimo I. Z. . 9.1. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji I. Z. pareiškė 1199 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, taip pat 2000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 96). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. M. 2016 m. gegužės 17 d. nutarimu nukentėjusioji I. Z. pripažinta civiline ieškove (t. 1, b.l. 97-98).

A. D. pareiškė 89 civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 192). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. M. 2016 m. birželio 9 d. nutarimu nukentėjusioji A. D. pripažinta civiline ieškove (t. 1, b.l. 193-194). Apygardos teismas nukentėjusiosios I. Z. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino visiškai ir iš nuteistojo I. B. jai priteisė 1199 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios A. D. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo I. B. jai priteisė 36 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija pažymi, jog aukščiau aptartais įrodymais, teisėjų kolegija konstatavo, kad I. B. pavogė visus skundžiamame nuosprendyje nusikalstamų veikų apraÅ¡ymuose nurodytus nukentėjusiosioms priklausančius daiktus, taip pat ir I. Z. priklausantį Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Taip pat konstatavo, kad I. B. į A.

D. namÄ Ä¯sibrovė iÅ¡daužęs kambario lango stiklÄ . Taigi akivaizdu, kad iÅ¡dauždamas kambario lango stiklÄ nuteistasis taip pat sugadino nukentėjusiosios A. D. turtÄ ir tuo padarė jai turtinę žalÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad I. B. nusikalstamais veiksmais, dėl kurių jis pripažintas kaltu, nukentėjusiosios patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . Ginčydamas nustatytÄ pagrobtų daiktų vertę, apeliantas nurodo, kad teismas rėmėsi vien tik nukentėjusiųjų parodymais, nors jos nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių daiktų įsigijimÄ .

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors nukentėjusiosios nepateikė visų pavogtų daiktų bei jų vertę patvirtinančių dokumentų, taip pat sugadinto turto vertę patvirtinančių dokumentų, apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad jis neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiųjų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme duotais parodymais dėl pavogtų daiktų, jų vertės ir patirtų nuostolių dėl sugadinto turto. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios apklausų metu vienodai nurodė pagrobtų daiktų vertę, sugadinto turto vertę, nors ir negalėjo pateikti tai patvirtinančių dokumentų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji I. Z. vis tik dalį pavogtų daiktų vertę patvirtinančius dokumentus pateikė, tai yra pateikė auksinės grandinėlės etiketę, kurioje jos kaina nurodyta 200 Lt, taip pat Å¡aunamojo ginklo įsigijimo dokumentÄ , kuriame nurodyta, kad Å¡aunamasis ginklas buvo įsigytas už 400 Lt (t. 1, b.l. 84, 87). Be to, Å¡iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 28 straipsnio nuostatas nukentėjusysis turi teisę, bet ne pareigÄ teikti įrodymus.

Juo labiau nukentėjusieji neprivalo saugoti įsigijimo dokumentų tikintis, kad jų ateityje prireiks pateikti teismui. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl pavogtų daiktų vertės bei padarytų nuostolių sugadinant lango stiklÄ abejonių nekyla, teisėjų kolegijos vertinimu jų dydžiai yra realÅ«s ir atitinka protingumo kriterijus. 9.2.

Taip pat nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad nepagrįstai nukentėjusiajai I. Z. buvo priteista neturtinė žala. Apeliantas teisingai tvirtina, kad byloje nėra objektyvių raÅ¡ytinių duomenų dėl nukentėjusiosios I. Z. patirtos neturtinės žalos. Tačiau, nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad I. Z. dėl I. B. padarytų nusikalstamų veikų patyrė stresÄ , nerimÄ , nepatogumų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad teismai, privalo vykdyti ne formalų (nominalų), o realų, konstitucinėmis normomis pagrįstÄ , teisingumÄ , garantuoti teisės virÅ¡enybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (2011 m. balandžio 7 d. ir 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

Apygardos teismas pagrįstai nurodė, jog I. B. įsibrovęs į I. Z. gyvenamÄ jį namÄ pagrobė jai brangius daiktus, dėl ko ji neabejotinai patyrė sukrėtimÄ , stresÄ , prarado saugumo jausmÄ ir ramybę. Atsižvelgus į tai, apygardos teismas teisingai įvertino visus kriterijus, turinčius teisinės reikÅ¡mės, nustatant I. Z. priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Priteisiant nukentėjusiajai 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ , pusiausvyra tarp I.

Z. ir I. B. teisėtų interesų iÅ¡laikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms, neprieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis). PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį nevertino nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad jai galimai dėl I. B. padarytų nusikalstamų veiksmų ant įvairių kÅ«no vietų atsirado egzema.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:nuteistojo I.

B. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                 Aloyzas Kruopys                                                                  Daiva Pranytė-Zalieckienė                                                                  Algimantas Valantinas