e56920bd-bac2-4145-8524-c6eabfa2ff03 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-278-394/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00053-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 3 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. J.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad Å iaulių TI įvairiais laikotarpiais buvo uždarytas į higienos normų reikalavimų neatitinkančius drausmės izoliatorius, kuriuose buvo labai mažai vietos, negalėjo pasivaikščioti, tualetas nebuvo atitvertas nuo likusio kameros ploto, buvo Å¡alta, drėgna, nuo lubų byrėjo tinkas, dėl tokių laikymo sÄ lygų patyrė fizinį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ , iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , nes buvo laikomas vienas, dėl netinkamo apÅ¡vietimo pablogėjo regėjimas.Atsakovo atstovas į posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai, atsiliepime prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (90, 100 b. l.).

Atsiliepime (6-10 b. l.) nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismui pateikta Å iaulių TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-01-21 pažyma Nr. 20/01-446, kurioje nurodyta, kad suimtajam J. J. Å iaulių TI direktoriaus nutarimais buvo paskirtos drausminės nuobaudos – uždarymas į drausmės izoliatorių, kur pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2014-04-01 iki 2014-04-08 (drausmės izoliatoriuje Nr. 2), nuo 2014-04-24 iki 2014-04-29 (drausmės izoliatoriuje Nr. 3), nuo 2014-05-05 iki 2014-05-10 (drausmės izoliatoriuje Nr. 2), nuo 2014-06-20 iki 2014-06-30 (drausmės izoliatoriuje Nr.

2) ir nuo 2014-07-23 iki 2014-07-30 (drausmės izoliatoriuje Nr. 2). Drausmės izoliatorius Nr. 2 operatyviosios kontrolės metu patikrintas 2014-08-21, nustatyta, kad lubų dažų bei sienų danga atsilupusi, vietomis byra, tačiau pelėsio nėra, reikalingas remontas. Drausmės izoliatoriaus kameros yra vienvietės, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo kamerų ploto yra nepagrįstos, nes pareiškėjui drausmės izoliatoriuje Nr. 2 teko 6,56 kv. m., o drausmės izoliatoriuje Nr. 3 – 6,66 kv. m.

Drausmės izoliatoriuose yra prie grindų pritvirtinta metalinė lova, stalas bei taburetė, sieninė lentyna, virÅ¡utinių drabužių pakaba, sanitarinis mazgas, kuris yra atviras, tiekiamas Å¡altas vanduo. Drausmės kameros valomos 1 kartÄ dienoje, esant poreikiui – dažniau. Å iaulių TI rėžiminio korpuso drausmės izoliatorius įrengtas vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 p. nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas, taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Atsakovas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas J.

J. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus drausmės kamerose jis buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už 39 laikymo Å iaulių TI drausmės izoliatoriuose dienas skirtingais laikotarpiais nuo 2014-04-01 iki 2014-07-30. Neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad drausmės izoliatoriaus kamerose buvo per mažai vietos, kamerų bÅ«klė neatitiko higienos normų reikalavimų, buvo laikomas vienas, dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pablogėjo jo sveikata – sutriko regėjimas.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios Å iaulių TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-01-21 pažymos Nr. 20/01-446 (8 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas J.

J. jam paskirtas drausmines nuobaudas – uždarymÄ Ä¯ drausmės izoliatorių atliko laikotarpiais nuo 2014-04-01 iki 2014-04-08 (7 paros drausmės izoliatoriuje Nr. 2), nuo 2014-04-24 iki 2014-04-29 (5 paros drausmės izoliatoriuje Nr. 3), nuo 2014-05-05 iki 2014-05-10 (5 paros drausmės izoliatoriuje Nr. 2), nuo 2014-06-20 iki 2014-06-30 (10 parų drausmės izoliatoriuje Nr.

2) ir nuo 2014-07-23 iki 2014-07-30 (7 paros drausmės izoliatoriuje Nr. 2), viso pareiÅ¡kėjas drausmės izoliatoriaus kamerose buvo laikomas 39 paras. Å iaulių TI Å«kio skyriaus 2015-01-21 pažymoje Nr. 62/08-72 (9 b. l.) nurodyta, kad drausmės izoliatoriaus kameros Nr. 2 plotas yra 6,56 kv. m., o drausmės izoliatoriaus kameros Nr. 3 plotas yra 6,66 kv. m. Ä®vertinant tai, kad drausmės izoliatoriaus kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas, jo teiginiai dėl per mažo kamerų ploto yra nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras Å iaulių TI drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2 atliko patikrinimÄ 2014 m. rugpjūčio 21 d. ir surašė 2014-08-27 patikrinimo aktÄ Nr. EP-340 (19-23 b. l.).

Patikrinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Patikrinimo metu nustatyta, kad drausmės izoliatoriaus kameros Nr. 2 lubų dažų bei tinko danga atsilupusi, vietomis byra, pelėsio nėra, patalpose reikia atlikti remontÄ (Higienos normos HN 76:2010 X sk. 62 p. pažeidimas), nustatyta santykinė oro drėgmė 64,5 %, matavimų neapibrėžtis ± 0,96 %, dirbtinė apÅ¡vieta 192 lx, matavimų neapibrėžtis ± 31,3 lx, o tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Drausmės izoliatoriaus kameros yra vienvietės, kanalizacijos ar kitų dirginančių kvapų nenustatyta, sanitarinių mazgų įrengimas nevertintas, nes Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punktas reglamentuoja, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pats pareiÅ¡kėjas į bylÄ pateikė Å iaulių visuomenės centro 2014-12-23 raÅ¡tÄ Nr. S-6302 (3 b. l.), kuriame nurodyta, kad atlikus Å iaulių TI drausmės izoliatoriaus kamerų Nr. 2 ir Nr. 3 patikrinimus nustatyta nelygi, atsilupusi lubų danga, oro temperatÅ«ra 15,4 – 15,8 ° C, oro santykinė drėgmė 41,9 – 44,5 proc., oro judėjimo greitis mažiau kaip 0,03; nustatyta oro santykinė drėgmė atitinka higienos normos reikalavimus, tačiau oro temperatÅ«ra ir oro judėjimo greitis neatitinka HN 76:2010 reglamentuojamų normų Å¡altuoju metų periodu, dirbtinė apÅ¡vieta 27-60 lx, ir tai neatitinka HN 76:2010 reikalavimų.

Visuomenės sveikatos centras pareiÅ¡kėjui nurodė, kad jo minimas faktas „nėra sienelių tualetui“ nenagrinėtinas, nes įrengti pertvaras tarp gyvenamosios dalies ir sanitarinio mazgo bus reikalaujama tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams (3 b. l.). Ä®vertinęs Å¡iuos įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad valstybės valdžios institucijos (Å iaulių tardymo izoliatoriaus) pareigÅ«nai 39 paras laikė pareiÅ¡kėjÄ drausmės izoliatoriaus kamerose, neatitinkančiose Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis, vienas laikomas drausmės izoliatoriaus kamerose, patyrė neturtinę žalÄ â€“ bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Suimtųjų laikymo drausmės izoliatoriuose sÄ lygas reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 38 str., kuriame sakoma, kad drausmės izoliatoriuose laikomi suimtieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, paskambinti telefonu, įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų, siųsti laiÅ¡kų, jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, radijo imtuvais ir kitais TI vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais; drausmės izoliatoriuose suimtieji laikomi po vienÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra ne kartÄ pasisakęs, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ â€“ jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (pvz., LVAT 2013-02-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-382/2013 ir kt.). Suėmimo vykdymo įstatymo 34 str. numatyta, kad nuobauda - uždarymas į drausmės izoliatorių iki 10 parų suimtiesiems skiriama už suėmimo vykdymo režimo pažeidimÄ , taigi papildomas pareiÅ¡kėjo asmeninių laisvių suvaržymas yra jo paties netinkamo elgesio iÅ¡dava ir Å iaulių TI pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų Å¡iuo atveju nėra.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nurodė, jog dėl Å iaulių TI drausmės izoliatoriaus kamerose buvusių laikymo sÄ lygų (netinkamo apÅ¡vietimo) pablogėjo jo regėjimas.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo J. J. asmens sveikatos istorijos (27-77 b. l.). matyti, jog buvimo Å iaulių TI laikotarpiais pareiÅ¡kėjas gydytojams skundėsi nemiga, galvos, pilvo, dantų skausmais, tačiau jokių įrašų apie nusiskundimus dėl regėjimo pablogėjimo, apie regėjimo patikrinimus asmens sveikatos istorijoje nėra; 2014-05-08 ir 2014-05-10 atvestas į sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ iÅ¡ drausmės izoliatoriaus jokių nusiskundimų sveikata neturėjo (48 b. l.). Taigi byloje esantys medicininiai dokumentai pareiÅ¡kėjo teiginių nepatvirtina ir nesudaro pagrindo teigti, kad dėl laikymo sÄ lygų Å iaulių TI drausmės izoliatoriaus kamerose pablogėjo jo sveikata.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad pareiÅ¡kėjas 39 paras buvo laikomas drausmės izoliatoriaus kamerose, neatitinkančiose Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, sutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais, kad dėl to jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jeigu bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Atsižvelgus į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ , kas sudarytų net po 641,00 Eur už kiekvienÄ laikymo netinkamomis sÄ lygomis dienÄ .

PareiÅ¡kėjo laikymo drausmės izoliatoriaus kamerose laikotarpiai buvo gana trumpi (nuo 5 iki 10 parų), jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pvz., LVAT 2014-10-22 nutartimi byloje Nr. A-858-746/2014 už 400 dienų priteisė 8500 Lt, LVAT 2014-11-26 nutartimi byloje Nr. A-858-1274/2014 už 29 dienas priteisė 700 Lt, LVAT 2014-12-01 nutartimi byloje Nr. A-442-1560/2014 už 358 dienas priteisė 6000 Lt, LVAT 2015-01-07 nutartimi byloje Nr. A-45-442/2015 už 221 dienÄ priteisė 1400 Eur, LVAT 2015-02-11 nutartimi byloje Nr. A-663-575/2015 už 564 dienas priteisė 2000 Eur) bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 5 p. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui J. J. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 200,00 Eur (du Å¡imtus Eur 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                              Jarūnė Sedalienė