2016-02-02 Nr. BB-461-1-20-9-00247-2013-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-17-696/2016

Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00247-2013-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.5; 2.1.4.4.2; 2.3.2.2.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. kasacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžio.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžiu E. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmestas, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendis pakeistas – E. V. pagal BK 290 straipsnį paskirta bausmė laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. E. V. nuteistas už tai, kad 2013 m. vasario 25 d., nuo 10.00 iki 10.50 val., Kybartų pataisos namuose atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę, drausmės komisijos posėdžio metu įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius asmenis – Kybartų pataisos namų pareigūnus: direktoriaus pavaduotoją E. R. ir direktoriaus pavaduotoją R. Z. išvadino vagimis, o Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininką V. R., Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininką V. S., Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkus S. M., R. M., V. K. ir A. K., Psichologinės grupės vyresniąją specialistę R. S., Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkę A. B., Vidaus tyrimų skriaus vyriausiąjį inspektorių R. M., Ūkio skyriaus vyriausiąjį inspektorių R. S. – nusikalstama gauja.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti.

2.1. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai pažeidė jo teises, neišsamiai išnagrinėjo bylą, todėl padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.

2.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajame akte jis nebuvo kaltinamas R. B., kaip valstybės tarnautojo, įžeidimu, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog jis įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekantį R. B.. Taigi apkaltinamasis nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK normas. Apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas BPK reikalavimų, dėl šių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų nepasisakė.

2.3. Kasatorius teigia, kad jis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 290 straipsnyje. Norėdamas išsiaiškinti, kodėl pataisos namų bibliotekai neperkamos naujos knygos, jis raštu kreipėsi į pataisos namų administraciją ir ši atsakė, kad knygos bibliotekai perkamos. Dėl to drausmės komisijos posėdyje nuteistasis spontaniškai išsakė savo nuomonę, kad bibliotekai perkamos knygos gali būti pavogtos. Išsakydamas savo nuomonę dėl negautų knygų kasatorius nenorėjo nieko įžeisti. Kadangi jis išsakė subjektyvią savo nuomonę, kuriai netaikomas tiesos kriterijus, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 290 straipsnį negalima.

2.4. Iš drausmės komisijos posėdžio protokolo kopijų matyti, kad jis už inkriminuotą veiką buvo baustas 15 parų, tačiau tai netrukdė abiejų instancijų teismams jį nubausti už tą patį antrą kartą.

2.5. Pasak kasatoriaus, teisminis bylos nagrinėjimas vyko iš esmės pažeidžiant BPK normas. Motyvuodamas tuo, kad nepasitiki teismu, nuteistasis pareiškė teismui nušalinimą. Tačiau teismas, pažeisdamas BPK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jo teisę reikšti nušalinimą, nušalinimo klausimo nesvarstė, nes prašymas, teismo nuomone, neargumentuotas. Be to, jam nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kaltinamuoju aktu, buvo apriboti pasimatymai su artimaisiais, neleista jiems paskambinti, prašymai dėl keliasdešimties skambučių pirmosios instancijos teisme nenagrinėti. Kasatorius teigia įrodęs teisiamojo posėdžio protokolo neatitiktį posėdžio metu darytam garso įrašui, todėl teismas, siekdamas nuslėpti šį klastojimo faktą, priėmė sprendimą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nuo 2014 m. sausio 16 d. jis buvo visam laikui pašalintas iš teismo posėdžių salės, todėl negalėjo duoti paaiškinimus apie bylos aplinkybes, pasinaudoti teise pateikti klausimus ekspertui, nukentėjusiajam, iškviesti liudytojus. Po pertraukos teismas suabejojo savo sprendimu pašalinti kasatorių iš salės visam laikui, tačiau, atsižvelgęs į prieš jį nusistačiusių nukentėjusiųjų ir valstybinio kaltintojo nuomonę, sprendimo neatšaukė, o kasatoriaus parodymus, kurių jam nebuvo suteikta galimybė duoti, iš anksto įvertino kaip bereikalingas diskusijas. Taip buvo pažeista kasatoriaus teisė pačiam gintis nuo pareikšto kaltinimo ir įrodyti savo nekaltumą.

2.6. Apeliacinės instancijos teismas į šiuos pirmosios instancijos teismo procesinius pažeidimus neatsižvelgė, valstybinį kaltinimą palaikę prokurorai su byla nebuvo susipažinę, nes teismo prašė paaiškinti bylos esmę. Be to, apeliacinės instancijos teisme paskirtas gynėjas E. Senovaitis nesusitiko su nuteistuoju, į jo laiškus neatsakė, itin svarbūs dokumentai, turėję būti pridėti prie bylos, – dingo. Taigi šios instancijos teisme nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gynybą.

2.7. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio garso įrašas neatitinka protokolo turinio, todėl nebuvo įmanoma kreiptis į apeliacinės instancijos teismą ir tinkamai surašyti kasacinį skundą.

2.8. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad teismuose nebuvo leista iškviesti nukentėjusiųjų į teismo posėdį, bylai reikšmingi dokumentai nuolat dingdavo, todėl jie tesudaro 7 tomus, abiejų instancijų teismams siųsti dokumentai nepridėti prie bylos, pateikti prašymai–papildymai nenagrinėti, dėl jų nepateikta motyvuotų atsakymų. Nė vienas iš E. Senovaičiui teiktų prašymų išreikalauti būtinas medžiagos kopijas – nenagrinėtas. Apeliacinės instancijos teisme po E. Senovaičio paskirtas advokatas ėmėsi ginti nuteistąjį nesusipažinęs su byla. Be to, apeliacinės instancijos teisme nuteistajam buvo duota susipažinti tik su pirmu bylos tomu, tačiau nebuvo leista daryti kopijų ir būtinų įrašų.

3. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

3.1. Prokuroras nurodo, kad abiejų instancijų teismai, išsamiai išnagrinėję bylą ir įvertinę bylos įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog E. V. padarė BK 290 straipsnyje numatytą veiką. Nagrinėjant bylą BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, nes E. V., priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, nebuvo kaltinamas nukentėjusiojo R. B. įžeidimu ir už tai nebuvo nuteistas.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliacinį skundą išnagrinėjo išsamiai ir atsakė į esminius jo argumentus. Nėra pagrindo teigti, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos kaltinamojo procesines teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.

4. Nuteistojo E. V. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 290 straipsnio taikymo

Kasatorius teigia, kad jis nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo. Norėdamas išsiaiškinti, kodėl pataisos namų bibliotekai neperkamos naujos knygos, jis raštu kreipėsi į pataisos namų administraciją ir ši atsakė, kad knygos bibliotekai perkamos. Dėl to drausmės komisijos posėdyje nuteistasis spontaniškai išsakė savo nuomonę, kad bibliotekai perkamos knygos gali būti pavogtos ir taip pasielgdamas nenorėjo nieko įžeisti. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, oficialiame drausmės komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas konkretus E. V. elgesys ir sprendžiama, kaip į jį reaguoti, nebuvo jokio reikalo kelti su pažeidimu nesusijusius klausimus. BK 290 straipsnis (Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas) nustato, kad tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys buvo pareigūnai (valstybės tarnautojai), kurie tuo metu ėjo jiems pavestas darbines funkcijas. Kaip sprendžiama iš bylos medžiagos, kasatoriaus pasakyti žodžiai smarkiai įžeidė pareigūnus, kurie vykdė savo oficialias funkcijas, nagrinėjo kasatoriaus padarytą pažeidimą. Šie žodžiai, t. y. direktoriaus pavaduotojo E. R. ir direktoriaus pavaduotojo R. Z. viešas išvadinimas vagimis, o kitų komisijos narių (Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko V. R., Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko V. S., Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkų S. M., R. M., V. K., A. K., Psichologinės grupės vyresniąją specialistės R. S., Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkės A. B., Vidaus tyrimų skriaus vyriausiąjį inspektoriaus R. M., Ūkio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus R. S.) išvadinimas nusikalstama gauja yra poelgis, aiškiai įžeidžiantis pareigūnus, vykdančius jiems pavestas funkcijas. Be to, šie žodžiai buvo ištarti viešai, visiems komisijos nariams aiškiai girdint ir suprantant pasakytų žodžių prasmę. Išvadinimas vagimis ar nusikalstama gauja iš esmės yra kaltinimas padarytais nusikaltimais. Nenuostabu, kad šie žodžiai sukėlė didelį visų komisijos narių pasipiktinimą, juo labiau kad kasatoriaus pasakyti žodžiai neturėjo jokio ryšio su komisijos posėdžio dienotvarke. Kasatorius negalėjo nesuprasti, kad tokiais žodžiais įžeis komisijos narius. Teisėjų kolegija laiko, kad E. V. padarytai veikai baudžiamasis įstatymas – BK 290 straipsnis – taikytas tinkamai.

Dėl dvigubo nubaudimo

Kasatorius nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už veiką, už kurią Kybartų pataisos namų drausmės komisijos jau buvo nubaustas 15 parų. Tačiau byloje nustatyta, kad Kybartų pataisos namų drausmės komisijos 2013 m. vasario 25 d. posėdžio metu E. V. buvo svarstomas dėl drausmės nesilaikymo 2013 m. vasario 24 d., apie 8.10 val., kai nuteistųjų patikrinimo kameroje metu nesikėlė iš lovos. Už šį drausmės pažeidimą buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 5 paroms. E. V. už administravimo funkcijas atliekančių asmenų (Kybartų pataisos namų pareigūnų) įžeidimą drausmės komisijos posėdyje nebuvo svarstomas ir nuobauda už tai jam nebuvo paskirta. Taigi šis kasacinio skundo argumentas neatitinka tikrovės.

Dėl nagrinėjimo teisme ribų (BPK 255 straipsnis)

Kasatorius neteisingai nurodo, kad teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas už R. B. įžeidimą, dėl kurio kaltinimas jam nebuvo pareikštas.

Iš bylos duomenų matyti, kad E. V. kaltinimas dėl viešojo administravimo funkcijas atliekančio R. B. įžeidimo nebuvo pareikštas ir teismo nuosprendžiu už tai jis nebuvo nuteistas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kasatoriui nuosprendį pažeisdamas BPK nuostatas.

Dėl kasaciniame skunde nurodomų procesinių teisių suvaržymo

Kasatoriaus teiginiai, kad viso bylos proceso metu buvo pažeidinėjamos jo procesinės teisės, prieštarauja bylos medžiagai.

Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu E. V. buvo užtikrinta teisė žinoti, kuo jis įtariamas. BPK 187 straipsnio reikalavimus atitinkantį pranešimą apie įtarimą E. V. pasirašė ir, apklausiamas kaip įtariamasis, nurodė, kad su pateiktu įtarimu susipažino.

Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. birželio 12 d., vadovaujantis BPK 218 straipsnio 1 dalies nuostatomis, dalyvaujant advokatui V. Š., buvo paskelbta E. V. apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir išaiškinta teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau E. V. atsisakė skaityti paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolą, jo nepasirašė ir atsisakė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Taip pat E. V. atsisakė priimti ir prokuroro siųstą kaltinamojo akto nuorašą.

Pradėjus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, pirmojo teisiamojo posėdžio metu E. V. pareiškus pretenzijas, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, bylą nagrinėjanti teisėja protokoline nutartimi nusprendė daryti vienos dienos pertrauką ir suteikti E. V. galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tačiau iš Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresniojo postinio 2013 m. rugsėjo 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad teismo patalpose E. V. pateikus bylą susipažinti, šis jos neatsivertė, motyvuodamas tuo, jog pateikta byla yra ne jo.

Nuteistasis, tvirtindamas, kad nėra susipažinęs su byla, apeliacinės instancijos teisme reikalavo pateikti jam visos bylos kopiją. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė patenkinti jo prašymą iš dalies, t. y. už nustatytą mokestį pateikti tik bylos dokumentų kopijas, o byloje esančių nuteistojo prašymų ir skundų kopijų nedaryti. Tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje žodžiu, tiek 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartyje teismas išaiškino nuteistajam, kad pagal Kauno apygardos teismo pirmininko įsakymu nustatytą tvarką bylos dokumentų kopijas norintis gauti proceso dalyvis turi iš anksto susimokėti už kiekvieną lapą pagal nustatytus įkainius, tačiau E. V. nepateikė kvito, patvirtinančio apie pinigų pervedimą į teismo depozitinę sąskaitą, dėl to kopijos jam nebuvo pateiktos.

Taigi šie duomenys nepatvirtina nuteistojo teiginių, kad visose bylos proceso stadijose buvo suvaržyta jo teisė susipažinti su bylos medžiaga, priešingai – tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu suteikus galimybę susipažinti su byla, E. V. sąmoningai ja nepasinaudojo.

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeista BPK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė reikšti nušalinimą. Iš bylos duomenų matyti, kad 2013 m. rugsėjo 23 d. teisiamojo posėdžio metu E. V. pareiškė teisėjai nušalinimą, argumentuodamas tuo, jog jis nepasitiki teismu. Tokį nemotyvuotą pareiškimą bylą nagrinėjanti teisėja atsisakė svarstyti. Teisėjų kolegija to nelaiko E. V. kaip kaltinamojo teisės pareikšti nušalinimą pažeidimu – BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims reiškiami nušalinimai privalo būti motyvuoti (BPK 59 straipsnio 1 dalis).

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pašalindamas jį iš teismo posėdžio salės, pažeidė jo teisę pačiam gintis nuo pareikšto kaltinimo ir įrodyti savo nekaltumą. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjimo, vykusio 2013 m. spalio 29 d., metu po daugkartinių pastabų dėl proceso tvarkos nesilaikymo, remiantis BPK 259 straipsnio nuostatomis, dėl nepagarbos teismui ir trukdymo nagrinėti bylą E. V. buvo laikinai pašalintas iš teismo posėdžio salės, o vėliau sugrąžintas. 2014 m. sausio 16 d. teisiamojo posėdžio metu E. V. dėl tų pačių priežasčių vėl buvo laikinai pašalintas iš teismo posėdžių salės, o prieš pradedant įrodymų tyrimą – grąžintas. Tačiau, nepaisydamas įspėjimų ir laikinų pašalinimų iš teismo posėdžio salės, E. V. toliau trukdė vesti procesą ir rodė nepagarbą teismui, todėl buvo nuspręsta jį pašalinti iš teismo posėdžių salės visam laikui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant tokioms aplinkybėms teismas turėjo pagrindą imtis tokių priemonių ir tai nelaikytina kasatoriaus kaip kaltinamojo teisių suvaržymu, nes viso bylos nagrinėjimo metu jo interesams atstovavo advokatė A. R. M.. Pažymėtina, kad pagal BPK 246 straipsnį kaltinamojo dalyvavimas teisiamajame posėdyje yra privalomas, tačiau tai jam nesuteikia teisės trukdyti nagrinėti bylą, įžeidinėti proceso dalyvius ir kitaip netinkamai elgtis. Dalyvaudamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis turi laikytis drausmės, pagarbiai elgtis, vykdyti bylą nagrinėjančio teisėjo nurodymus.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo skundą, nepagrįsti, prieštarauja bylos duomenims. Iš paduoto apeliacinio skundo, teismo posėdžio protokolo, skundžiamo nuosprendžio turinio bei kitų bylos duomenų matyti, kad visi esminiai nuteistojo E. V. apeliacinio skundo argumentai skundžiamame nuosprendyje yra išanalizuoti. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išsamiai išanalizavo bylos įrodymus ir, konstatavęs, kad baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, faktinės bylos aplinkybės pirmosios instancijos teisme nustatytos tinkamai, ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą taikant bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas, įtvirtintas BK 54 straipsnyje, ir sušvelnino paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo dalies prašymų netenkinimas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamu atveju nelaikytina baudžiamojo proceso pažeidimu, nes jie išspręsti laikantis BPK 324 straipsnio 2 dalyje nustatytos prašymų sprendimo tvarkos. Taip pat nelaikytina nuteistojo teisių į gynybą suvaržymu apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatlikti įrodymų tyrimo ir neapklausti nukentėjusiųjų. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atnaujinti įrodymų tyrimą apeliacinio proceso metu, jeigu pirmosios instancijos teismas neištyrė reikšmingų kaltinamojo kaltumą ar nekaltumą patvirtinančių aplinkybių arba pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas prieštaringais įrodymais, kuriuos reikia papildomai ištirti. Pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai ištyrus visus bylos įrodymus ir juos tinkamai įvertinus, apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo atlikti papildomo įrodymų tyrimo.

Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose dalyvavę prokurorai nebuvo susipažinę su byla, o paskirti gynėjai E. Senovaitis, o vėliau – G. Ulinksas neužtikrino tinkamos gynybos, neatitinka tikrovės. To bylos duomenys nepatvirtina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo E. V. kasacinį skundą.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Eligijus Gladutis

Vytautas Piesliakas