e568104b-0841-4b8d-b4e2-38fbd7d2239e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-500/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3.1, 21.4.1.1LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1436-178/2010 pagal ieÅ¡kovo E. V. ieÅ¡kinį atsakovui V.

K. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo, ir n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas E. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui V. K. ir prašė pripažinti 2007 m. kovo 6 d. neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį (145 000 Lt sumai) ieÅ¡kovo (vekselio davėjo) iÅ¡duotÄ atsakovo (vekselio gavėjo) naudai niekiniu ir negaliojančiu ab initio. Taip pat prašė vienaÅ¡alį sandorį (vekselį) pripažinus niekiniu ir negaliojančiu, panaikinti vekselio vykdomÄ jį įraÅ¡Ä bei sustabdyti vykdymo procesÄ pagal ginčijamo vekselio pagrindu iÅ¡duotÄ 2009 m. gegužės 15 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ir ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti į pirminę padėtį vykdymo proceso atžvilgiu.

Nurodė, kad 2007 m. vasario 15 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo bei jo sutuoktinės L. K. buvo pasiraÅ¡yta Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartis (toliau - Akcijų pirkimo sutartis) pagal kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo ir L. K. turėjo nupirkti 30 UAB „Librantas ir ko“ paprastųjų vardinių akcijų už 30 000 Lt, t. y. po 1 000 Lt už kiekvienÄ akcijos vienetÄ . Å ios sutarties įsipareigojimų įvykdymui ieÅ¡kovas 2007 m. kovo 6 d. pasirašė neprotestuotinÄ vekselį 145 000 Lt sumai (toliau - vekselis).

Å i suma ir buvo tikroji Akcijų pirkimo sutarties kaina, o ne Å¡ioje sutartyje nurodyta 30 000 Lt kaina, kuri yra fiktyvi, neatspindinti tikrosios vertybinių popierių vertės, nurodyta siekiant iÅ¡vengti mokesčių sumokėjimo valstybei. Vienos akcijos nominalioji vertė tuo metu buvo ne 1 000 Lt, o 5 800 Lt. Ginčijamas vekselis buvo iÅ¡duotas bÅ«tent Akcijų pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, t. y. tam, kad bÅ«tų užtikrintas ieÅ¡kovo atsiskaitymas už jas. Tačiau Å¡i sutartis įvykdyta nebuvo - nebuvo perduotos nei akcijos, nei sumokėti pinigai, todėl atsakovas, kaip sÄ Å¾ininga sutarties Å¡alis, privalėjo sunaikinti vekselį arba grÄ Å¾inti jį ieÅ¡kovui, tačiau to nepadarė, o elgdamasis nesÄ Å¾iningai ir neteisėtai, kreipėsi dėl priverstinio vekselio vykdymo.

Dėl vykdymo proceso vekselio pagrindu Vilniaus miesto 1-ame apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-13284-430/2009. Å ios bylos nagrinėjimo metu atsakovas yra nurodęs, kad jis nėra perdavęs ieÅ¡kovui jokių pinigų. Taigi vekselio, kaip prievolės užtikrinimo dokumento iÅ¡davimas, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir todėl jis turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nuo jo iÅ¡davimo momento (CK 1.80 str.). Tokiu atveju turėtų bÅ«ti taikoma restitucija ir atsakovas ieÅ¡kovui turėtų grÄ Å¾inti Vekselį (CK 1.80 str. 2 d., 1.91 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Viliaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinio netenkino. Nurodė, kad pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnį įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , siekdamas nuginčyti vekselį, bÅ«tent ieÅ¡kovas turi pareigÄ patikimais įrodymais įrodyti pagrindo vekseliui iÅ¡duoti nebuvimÄ ar jo negaliojimo pagrindÄ (nepriklausomai nuo to, ar kita Å¡alis įrodo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti buvimÄ ar jo galiojimo pagrindÄ ). IeÅ¡kovas ne tik nepateikė įrodymų, bet iÅ¡ esmės ieÅ¡kinyje ir nenurodo, kad vekselio iÅ¡raÅ¡ymo metu toks jo veiksmas neatitiko vidinės valios. Kartu teismas pažymėjo, kad tokiu atveju, kai vekselio iÅ¡raÅ¡ymas neatitinka asmens vidinės valios, t. y. vekselio davėjo valios, sÄ Å¾iningas, teisingas, protingas, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėtų iÅ¡ karto ginčyti vekselį.

Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors vekselio iÅ¡raÅ¡ymÄ bei negaliojimÄ ieÅ¡kovas sieja su Akcijų pirkimo sutartimi, nurodo, kad vekselis buvo kaip atsiskaitymo prievolės pagal Å¡iÄ sutartį įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, tačiau nagrinėjamu atveju apskritai nėra pakankamo pagrindo sieti Akcijų pirkimo sutartį su vekselio iÅ¡raÅ¡ymu. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis tuo, kad Akcijų pirkimo sutartis sudaryta 2007 m. vasario 15 d., o atsiskaitymo už akcijas terminas - 2007 m. kovo 26 d. (Å¡ios sutarties 3.2 p.).

Pažymėtina, kad vekselio išrašymo data – 2007 m. kovo 6 d., o mokėjimo pagal vekselį terminas – 2007 m. balandžio 23 d., t. y. nesutampa nei Akcijų pirkimo sutarties ir vekselio išrašymo datos, nei šioje sutartyje numatyta atsiskaitymo bei vekselio apmokėjimo datos. Ieškovas daugiau kaip du metus vekselio neginčijo net ir po 2007 m. gegužės 15 d. vykdomojo įrašo išdavimo. Teismas pažymėjo ir tai, kad Akcijų pasirašymo sutartyje nurodyta 30 000 Lt akcijų pirkimo kaina ir jokie papildomi kainos mokėjimai ar prievolės atsiskaityti už akcijas įvykdymo užtikrinimo būdai nėra numatyti.

Dar daugiau, iÅ¡ Akcijų pirkimo sutarties 3.1, 3.2 punktų prasmės matyti, kad akcijų įgijimas/neįgijimas iÅ¡ esmės paliktas tik paties ieÅ¡kovo valiai – nustatytas terminas iki kada ieÅ¡kovas gali sumokėti už akcijas, o iki to termino ieÅ¡kovui nesumokėjus Akcijų pirkimo sutartis laikoma negaliojančia. Taigi nei Akcijų pirkimo sutarties nuostatos, nei bendra nurodyta Å¡ioje sutartyje ir vekselio pinigų suma neatitinka akcijų nominalios vertės (net jei tikėti ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimu, kad akcijos buvo parduodamos už nominaliÄ kainÄ ).

Dėl paminėtų aplinkybių teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad vekselis buvo prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«du, o taip pat ir argumentus, kad vekseliu buvo siekiama užtikrinti Å¡alių faktiÅ¡kai sutartos kainos už akcijas sumokėjimÄ . Teismas pastebėjo, kad atsakovo aiÅ¡kinimas, kad Å¡alys buvo susitarusios vekseliu atlyginti netinkamu vadovavimu bendrovės akcininkui (atsakovui) padarytÄ Å¾alÄ , teismo nuomone, apskritai vertintinas kaip labiau įtikinamas negu ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimas.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir liudytojo L. M. , kuris buvo sudaręs analogiÅ¡kÄ sutartį bei gavęs ieÅ¡kovo vekselį, parodymai, jog nepriklausomai nuo akcijų pirkimo sutarties nuostatų įvykdymo, t. y. akcijų pirkimo sutartyse numatytos kainos sumokėjimo ir akcijų ieÅ¡kovui perdavimo, ieÅ¡kovui pagal akcininkų susitarimÄ vis tiek bÅ«tų iÅ¡likusi pareiga atsiskaityti už žalÄ dėl netinkamo vadovavimo bendrovei. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas E. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovas 2007 m. kovo 6 d. pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 145 000 Lt sumai. Å i suma ir buvo tikroji minėtos sutarties (reali akcijų) kaina. Sutartyje buvo nurodyta, kad vertybiniai popieriai ieÅ¡kovui parduodami už 30 000 Lt, o minėtas paprastas neprotestuotinas vekselis buvo iÅ¡duotas žymiai didesnei sumai.

Sutartyje atsakovo primygtiniu praÅ¡ymu buvo nurodyta mažesnė sutarties kaina nei faktiÅ¡kai mokėtina bÅ«tent dėl to, kad taip bÅ«tų iÅ¡vengta atitinkamų mokėtinų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčio) valstybei mokėjimo, kadangi sutartyje nurodžius mažesnę kainÄ (sumÄ ), atsakovas privalėtų mokėti ir atitinkamai mažesnius mokesčius. Taigi sutartis, bent jau sutarties kainos atžvilgiu, buvo sudaryta fiktyviai, oficialiai nuslepiant tikrÄ jÄ sandorio kainÄ ir sutartyje užfiksuojant žymiai mažesnę vertybinių popierių pardavimo kainÄ .

FaktiÅ¡kai vienos parduodamos UAB „Librantas ir ko“ paprastosios vardinės akcijos nominalioji vertė sandorio sudarymo metu buvo 5 800 Lt. Å i aplinkybė tik patvirtina fiktyvaus sandorio buvimÄ . Vertybinių popierių pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta, o vekselis ne ta pačia data iÅ¡raÅ¡ytas bÅ«tent atsakovo iniciatyva (tokio atsakovo pageidavimo priežastys ieÅ¡kovui nežinomos). Tai, kad ieÅ¡kovo vekselis buvo iÅ¡duotas minėtos sutarties įvykdymo užtikrinimui, patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas L.

M. , kuris nurodė, kad vekselio iÅ¡davimas ir akcijų pirkimas buvo tas pats procesas, o ieÅ¡kovo vekselis buvo iÅ¡duotas kaip garantas. Tuo atveju, jeigu tarp ginčijamo vekselio ir vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties nebÅ«tų sÄ sajos, analogiÅ¡ku atveju, L. M. , kuris Å¡ioje civilinėje byloje buvo apklaustas liudytoju, bei kurio naudai pasiraÅ¡ant UAB „Librantas ir ko“ vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį buvo iÅ¡raÅ¡ytas ieÅ¡kovo vekselis atitinkamo dydžio sumai, neįvykus sandoriui, t. y. ieÅ¡kovui nesumokėjus vienam iÅ¡ UAB „Librantas ir ko“ akcininkų vertybinių popierių kainos pagal sutartį, o L.

M. tokių UAB „Librantas ir ko“ vertybinių popierių ieÅ¡kovui neperleidus, L. M. nebÅ«tų grÄ Å¾inęs vekselio ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas už vekselyje numatytÄ sumÄ savo nuosavybėn nėra gavęs jokių UAB „Librantas ir ko“ akcijų. Atsakovas 2009 m. rugsėjo 14 d. vykusio teismo posėdžio Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-13284-430/2009 metu nurodė, jog jis nėra perdavęs jokių pinigų ieÅ¡kovui E. V. , dėl ko vekselis, kaip atitinkamos piniginės sumos besÄ lyginį mokėjimÄ patvirtinantis dokumentas, kai jokie pinigai vekselio davėjui nebuvo perduoti, taip pat kai vekselio davėjas faktiÅ¡kai nėra skolingas vekselio gavėjui, turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, t. y. jis negali galioti, kai nėra atitinkamo juridinio fakto - vekselio davėjo skolos ar kitokios piniginės prievolės, kurios pagrindu vekselis gali bÅ«ti iÅ¡duotas.

Byloje esantys ir proceso Å¡alių pateikti įrodymai nebuvo neabejotini, dėl ko teismas turėjo atitinkamas Å¡alių nurodytas aplinkybes patikrinti (ypač, kai abi proceso Å¡alys neturėjo tiesioginių įrodymų atitinkamoms aplinkybėms patvirtinti). Civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovo atstovas prašė teismo iÅ¡reikalauti atitinkamas bylos aplinkybes galinčius patvirtinti įrodymus, t. y. atsakovo nurodyto ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , taip pat iÅ¡ UAB „Librantas ir ko“ bankroto administratoriaus iÅ¡reikalauti duomenis, susijusius su minėtos bendrovės akcijų įsigijimu, kadangi pateikti atitinkamus duomenis ieÅ¡kovo atstovui bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atsisakė.

Pažymėtina, jog teismo buvo praÅ¡yta iÅ¡reikalauti duomenis, susijusius su UAB „Librantas ir ko“ akcijų įsigijimu tam, kad bÅ«tų patvirtinta aplinkybė, ar atsakovas V. K. , įsigydamas minėtos bendrovės akcijas, buvo už jas atsiskaitęs (ieÅ¡kovo turimais duomenimis, už įsigytas bendrovės akcijas nebuvo atsiskaityta), kas atitinkamai suponuotų atsakovo, kaip UAB „Librantas ir ko“ akcininko reikalavimo teisės atlyginti ieÅ¡kovo veiksmais vadovaujant bendrovei padarytus nuostolius (ne)buvimÄ apskritai.

Tačiau teismas tokių ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymų netenkino. Dėl Å¡ios priežasties nebuvo iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti įrodymai, įvertintos bylos medžiagoje esančios ir proceso Å¡alių nurodytos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, jog minėto ikiteisminio tyrimo medžiaga gali turėti reikÅ¡mės Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka eigai ir baigčiai, tikslinga iÅ¡reikalauti ir prie civilinės bylos prijungti Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-02643-08 medžiagÄ .Paskutinio teismo posėdžio Å¡ioje civilinėje byloje metu Vilniaus apygardos teismas apklausė liudytojÄ L.

M. , kuris pateikė atitinkamus civilinei bylai reikÅ¡mingus parodymus. Atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kovas dėl darbo paieÅ¡kų neturėjo galimybės dalyvauti 2010 m. rugsėjo 8 d. vykusiame teismo posėdyje bei liudytojui užduoti klausimus, tikslinga minėtÄ liudytojÄ pakartotinai apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas V. K. praÅ¡o skundžiamÄ eismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad:Å alims nurodant skirtingas vekselio iÅ¡raÅ¡ymo aplinkybes, tikrÄ sias vekselio iÅ¡raÅ¡ymo aplinkybes ir priežastis teismas jas nustatinėjo remdamasis visų byloje surinktų įrodymų viseto objektyviu ir visapusiÅ¡ku iÅ¡tyrimu ir įvertinimu (CPK 185 str.).

Akcijų nominali vertė neapsprendžia akcijų rinkos vertės. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnį, bendrovės akcijų nominalių verčių suma atspindi bendrovės įstatinio kapitalo dydį, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nominali vertė visuomet atspindi ir tikrÄ jÄ akcijos rinkos vertę. Jei jau ieÅ¡kovas laiko, kad vekselis yra akcijų kainos sumokėjimo užtikrinimo priemonė, tai akivaizdu, kad užtikrinimo priemonė turėtų atitikti ir pagrindinės prievolės dydį, ko Å¡iuo atveju nėra.

Jei ieÅ¡kovas byloje tvirtina, kad vekseliu įtvirtinta dalies akcijų kainos sumokėjimas, tai akivaizdu, kad vekselis Å¡iuose santykiuose negali bÅ«ti laikomas kaip Å¡alutinė prievolė (CK 6.70 str.), skirta užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymÄ ir ginčijamas Å¡iuo aspektu. Dėl to pripažintina, kad aiÅ¡kindamas ginčo vekselio statusÄ teisiniuose santykiuose, ieÅ¡kovas yra nenuoseklus. Liudytojas vienareikÅ¡miÅ¡kai byloje paliudijo, kad vekselis buvo tam tikra kompensavimo priemonė už bendrovės valdymo metu ieÅ¡kovo padarytÄ Å¾alÄ akcininkams ir nepriklausomai nuo akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse numatytos kainos sumokėjimo ir akcijų ieÅ¡kovui perdavimo, Å¡iam pagal akcininkų susitarimÄ vis tiek bÅ«tų iÅ¡likusi pareiga atsiskaityti už žalÄ dėl netinkamo vadovavimo bendrovei.

Ta aplinkybė, kodėl L. M. nepateikė apmokėjimui jo naudai iÅ¡duoto vekselio nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Ikiteisminio tyrimo medžiaga yra itin didelės apimties. Be to, neaiÅ¡ku, ar tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, nesiekia apeinant BPK numatytus apribojimus, susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. IeÅ¡kovas (pats arba per atstovÄ ) turi teisę kreiptis į tyrimui vadovaujantį prokurorÄ dėl leidimo gauti nuoraÅ¡us jiems reikÅ¡mingų civilinės bylos iÅ¡sprendimui įrodymų.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nenurodo kokių aplinkybių papildomam iÅ¡tyrimui reikalinga pakartotinė L. M. apklausa ir kodėl ieÅ¡kovas (pats ar per atstovÄ ) Å¡ių aplinkybių negalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti pirmos instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas bÅ«tų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Taigi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Tuo pat metu pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, reiškiant prieštaravimus dėl prievolės pagal vekselį Įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.).

IeÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindÄ teismui atmesti jo ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . (CPK 263 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra vieÅ¡ojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), teismas turėtų pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka.

Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas Å¡iÄ teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigÄ , tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia naÅ¡ta pagal CPK nuostatas tenka Å¡alims (CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Byloje surinktus įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Taigi Å¡ioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktikÄ taip, kad nebÅ«tų pažeidžiama ir iÅ¡kreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kuriÄ vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besÄ lygiÅ¡kÄ , nepriklausančiÄ nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ , ir kartu įtvirtinantis besÄ lygiÅ¡kÄ skolininko pagal vekselį pareigÄ sumokėti Å¡iÄ sumÄ teisėtam vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

Kadangi vekselis yra abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio rezultatas ir iÅ¡ jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tokiu atveju, kai vekselio iÅ¡raÅ¡ymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sÄ Å¾iningas, teisingas, protingas, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėtų iÅ¡ karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada Å¡is bus perduotas pagal indosamentÄ . Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos pirmiau nurodytos įrodinėjimÄ reglamentuojančios proceso teisės normos - teismas pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes.

Teismo nutartyje įvertinta ieÅ¡kovo – vekselio davėjo – elgsena, kuri neatitinka protingo, apdairaus ir rÅ«pestingo asmens elgsenos teigiant, kad vekselio iÅ¡raÅ¡ymas neatitiko vekselio davėjo (ieÅ¡kovo) valios (ieÅ¡kovas ne tik neginčijo vekselio jį pasiraÅ¡ius, bet jo neginčijo daugiau negu 2 metus jau po to, kai vekselis buvo perduotas vykdyti); nustatyta, kad byloje nepateikta objektyvių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas Akcijų pirkimo-pardavimo sutarčiai pridengti.

Akcentuodamas netinkamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta suma labai (daugiau negu 5 kartus) skiriasi nuo nominaliosios akcijos kainos, taip pat nevertino, kad vekselis buvo kaip atsiskaitymo prievolės pagal Å¡iÄ sutartį įvykdymo užtikrinimo bÅ«das. Su tokiais apelianto teiginiais sutikti nėra pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2007 m. vasario 15 d., o sutarties 3.2 punkte nustatytas atsiskaitymo už akcijas terminas - 2007 m. kovo 26 d.

Tame punkte taip pat nustatyta, jog iki šios datos nesumokėjus 30 000 Lt, sutartis laikoma negaliojančia. Vekselio gi išrašymo data – 2007 m. kovo 6 d. (t. y. daug anksčiau negu suėjo apmokėjimo terminas), o mokėjimo pagal vekselį terminas – 2007 m. balandžio 23 d. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nesutampa nei Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir vekselio išrašymo datos, nei šioje sutartyje numatyta atsiskaitymo bei vekselio apmokėjimo datos.

Nieko konkretaus dėl tokių neatitikimų ieÅ¡kovas paaiÅ¡kinti negalėjo nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys, jog, jei, ieÅ¡kovo teigimu, Å¡alys siekė sudaryti Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, o akcijų tikrosios kainos sumokėjimÄ nuslėpti iÅ¡duodant vekselį, tokiu atveju ieÅ¡kovas buvo lygiavertė minėtos sutarties Å¡alis ir taip pat turėjo teisę derėtis dėl Å¡ios sutarties sÄ lygų. Taigi apelianto skunde iÅ¡dėstytas paaiÅ¡kinimas, jog vekselio ir sutarties datos nesutampa, nes to norėjo atsakovas, negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir leidžiančiu abejoti atsakovo teiginiu, jog vekseliu ieÅ¡kovas įsipareigojo atlyginti dėl netinkamo vadovavimo UAB ,,Librantas ir ko“ atsiradusius nuostolius (CPK 185 str.).

Juo labiau, kad Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta konkreti 30 000 Lt akcijų pirkimo kaina. Vertindama apelianto paaiÅ¡kinimÄ , kad vekseliu Å¡alys buvo numačiusios sumokėti už akcijas dar 145 000 Lt daugiau negu Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta suma, nes 175 000 Lt kaina už akcijas buvo artima nominaliajai akcijų vertei, teisėjų kolegija pažymi, kad, visų pirma, ne akcijų nominali vertė, o jų rinkos vertė apsprendžia akcijų kainÄ , nes nominali akcijų vertė tik įmonės steigimo metu atitinka jų realiÄ vertę, o vėliau akcijų vertė, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, kinta priklausomai nuo įmonės veiklos rezultatų, turimo turto, prisiimtų įsipareigojimų ir kitų aplinkybių.

Įrodymų, kokia Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo akcijų rinkos vertė, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Be to, kaip jau minėta, 2007 m. vasario 15 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad iki 2007 m. kovo 26 d. nesumokėjus 30 000 Lt, sutartis laikoma negaliojančia. Tai reiškia, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, kad Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas ar nesudarymas iš esmės buvo paliktas tik ieškovo valiai, todėl nei Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nuostatose nustatyta 30 000 Lt, nei vekselyje nustatyta pinigų suma (145 000 Lt) neatitinka akcijų nominalios vertės (5 800 x 30).

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kadangi Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje jokių duomenų apie tai, kad iÅ¡ sutarties ieÅ¡kovui kylanti mokėjimo prievolė yra užtikrinama vekseliu nėra, kiti tai patvirtinantys įrodymai į bylÄ nepateikti, todėl darytina iÅ¡vada, jog apelianto minimas sutarties ir vekselio ryÅ¡ys nenustatytas. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas L. M. , kuris buvo sudaręs analogiÅ¡kÄ sutartį bei gavęs ieÅ¡kovo vekselį, patvirtino, jog vekselis buvo tam tikra kompensavimo priemonė už iÅ¡Å¡vaistytÄ pelno dalį (128 b. l., 1 t.).

Dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo ir liudytojo parodymų Apeliantas skunde nurodė, kad tikslinga iÅ¡reikalauti ir prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungti Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-02643-08 medžiagÄ , nes minėto ikiteisminio tyrimo medžiaga gali turėti reikÅ¡mės Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka eigai ir baigčiai dėl dviejų priežasčių – pirma, medžiaga patvirtins aplinkybę, ar atsakovas V.

K. , įsigydamas UAB „Librantas ir ko“ akcijas, buvo už jas atsiskaitęs (jei atsakovas už įsigytas bendrovės akcijas neatsiskaitė, atsakovas netenka reikalavimo teisės atlyginti ieÅ¡kovo veiksmais vadovaujant bendrovei padarytus nuostolius apskritai), antra, medžiaga patvirtins, ar ieÅ¡kovas susijęs su UAB „Librantas ir ko“ privedimo prie bankroto.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme buvo keliamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo duomenų pateikimo į bylÄ .

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iÅ¡reikalauti ieÅ¡kovo nurodytÄ medžiagÄ . Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nenurodė, jog pats dėjo pastangas dėl konkrečių įrodymų iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos gavimo, be to, neprašė minėtų įrodymų iÅ¡reikalauti parengiamojoje bylos stadijoje, todėl tokios medžiagos iÅ¡reikalavimas ir analizė sudarytų sÄ lygas vilkinti bylos nagrinėjimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas esant pagrindui įtarti, kad E. V. , kuris galbÅ«t sÄ moningai blogai valdydamas UAB „Librantas ir ko“ nulėmė įmonės bankrotÄ , o nagrinėjamoje byloje, minėta, tiriamas privataus pobÅ«džio ginčas – dėl vekselio davėjo bei vekselio gavėjo teisių ir pareigų, atsirandančių iÅ¡raÅ¡yto vekselio pagrindu.

Pažymėtina ir tai, jog nėra pagrindo manyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga turės tiesioginę reikÅ¡mę Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, kadangi atsakovas į bylÄ jau yra pateikęs įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Librantas ir ko“ finansiniai rodikliai Å¡ios įmonės direktoriaus pareigas užimant ieÅ¡kovui žymiai pablogėjo (116-118 b. l., 1 t.). Akcijų pirkimo-pardavimo sandoris tarp Å¡alių neįvyko (ginčo dėl to byloje nėra), todėl aplinkybių, ar atsakovas turėjo teisę parduoti akcijas, ar neturėjo tokios teisės, patvirtinimas pats savaime neįrodys, jog atsakovas nepatyrė nuostolių, kuriuos, kaip minėta, vekseliu atlyginti įsipareigojo ieÅ¡kovas.Pasisakydama dėl pakartotinės liudytojo L.

M. apklausos teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nenurodė, kokias konkrečias aplinkybes, svarbias teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui ir kitokias nei liudytojas nurodė apklausiamas pirmÄ kartÄ , patvirtintų ar paneigtų minėto liudytojo pakartotinė apklausa. Be to, ieÅ¡kovas, pats inicijavęs Å¡io liudytojo apklausÄ , turėjo visas galimybes (pats ar per atstovÄ , nes apie 2010 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdį, kuriame buvo apklaustas liudytojas, apeliantas buvo informuotas dar 2010 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu) įgyvendinti savo teisę užduoti liudytojui klausimus.

Dėl Å¡ių argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagÄ ir pakartotinai apklausti liudytojÄ . Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

             Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                               Audronė Jarackaitė                                                                               Marytė Mitkuvienė                                                                               Nijolė PiÅ¡kinaitė