e567ae53-c6c8-4dbd-8a8a-2229b77478c1 · Marijampolės apylinkės teismas

?NUORAÅ ASCivilinė byla Nr. e2-1239-876/2021 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00074-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.2.7; 2.6.8.11.2; 3.2.6.1 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 20 d. Å akiai Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Eglei Kukienei, dalyvaujant ieÅ¡kovams A. M., R. M., jų atstovui advokato padėjėjui Justui Kacvinskiui, atsakovui G. B. įmonei, jo atstovui G. B., advokatei Sonatai Žukauskienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. M. ir R. M. ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu/sÄ lygų modifikavimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui G. B. įmonei. Teismas n u s t a t ė : 2021 m. sausio 28 d. teisme gautas ieÅ¡kovų A. M. ir R. M. ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas atsakovui G. B. įmonei, kuriuo praÅ¡oma:

1) Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytÄ tarp S. K. ir G. B. įmonės;

2) Prašymo netenkinus, pakeisti 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės sklypo nuomos sutarties 3 straipsnį ir išdėstyti jį nauja redakcija – „3. Sutartis sudaryta iki 2021 m. gruodžio 18 d.“;

3) Priteisti iÅ¡ G. B. įmonės ieÅ¡kovų R. M. ir A. M. naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodyta, jog 1999 m. rugsėjo 29 d. Žemės nuomos sutartimi (kurios galiojimÄ buvo bandoma neteisėtai niekiniu susitarimu pratęsti neterminuotai) iki 2006 m. rugsėjo 30 d. (t. y., 7 metams) atsakovui G. B. įmonei S. K. iÅ¡nuomojo jam priklausantį 8,1300 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas).

Praėjus beveik 10 metų nuo 1999 m. rugsėjo 29 d. Žemės nuomos sutarties pabaigos, S. K. 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės nuomos sutarties pagrindu net iki 2039 m. gruodžio 31 d. iÅ¡nuomojo atsakovui SklypÄ . Mirus S. K., SklypÄ paveldėjo jo sutuoktinė A. K.. 2017 m. balandžio 21 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovai R. M. ir A. M. įsigijo SklypÄ iÅ¡ A. K. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovai perėmė iÅ¡ A. K. nuomos sutartyje numatytas nuomotojo teises ir pareigas atsakovo atžvilgiu.

Nuomos sutarties pirmame lape S. K. parašo nėra. Antrame lape esantis S. K. parašas yra neaiškus, neįskaitomas. Nuomos sutarties 3 straipsnyje yra nurodyta, kad Nuomos sutartis yra sudaryta iki „du tūkstančiai 2039 m. gruodžio mėnesio 31 dienos“, kas formaliai skaičiais būtų užrašoma 2002039-12-31. Nuomos sutarties 8 punkte nebuvo numatyta Sklypo nuomos kaina ir jos mokėjimo tvarka. Be to, 9 punkte nebuvo nustatyta, kuri sutarties šalis moka visus mokesčius. Taigi, nuomos sutartyje yra nurodyti tik S. K. anketiniai duomenys (pirmame lape) ir S. K. vardu yra padėtas parašas (antrame lape), t. y., nuomos sutartis iš esmės yra neužpildyta.

Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-7217-829/2020, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir yra nagrinėjamas klausimas dėl nuomos sutarties kainos ir jos mokėjimo tvarkos nustatymo, paaiÅ¡kėjo tam tikrų aplinkybių, iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pagal nuomos sutartį su S. K. atsiskaitydavo natÅ«ra – pirko pjÅ«klÄ , nuveždavo pas gydytojus, atveždavo maisto, vandens. Be to, tuometiniame Å akių rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-834-443/2017, buvo pateikta aplinkybių, leidusių suabejoti atsakovo sÄ Å¾iningumu ir veiksmų teisėtumu, kuomet buvo iÅ¡keltas (tačiau byloje netirtas) klausimas dėl fizinių asmenų O.

S. ir A. B. parašų autentiÅ¡kumo, kuomet pas atsakovÄ buvusiame originaliame dokumente, kuris niekam kitam nebuvo perduotas, atsirado ne fizinių asmenų O. S. ir A. B. paraÅ¡ai. IeÅ¡kovams pagrįstų abejonių kelia ir nuomos sutarties terminas – nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2039 m. gruodžio 31 d. Pavyzdžiui, ginčo nuomos sutarties sudarymo laikotarpiui aktualaus Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad valstybinei priklausanti žemės Å«kio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali bÅ«ti ilgesnis kaip 25 metai – taigi, nei valstybinė žemė nėra iÅ¡nuomojama tokiam terminui, dėl kokio tariamai buvo susitarta ginčo nuomos sutartimi, o ieÅ¡kovai apie tokius terminus privačiame sektoriuje apskritai nėra girdėję, dėl to itin kritiÅ¡kai vertina tokio susitarimo realumÄ .

Išvardintos aplinkybės reikalauja tokios sutarties turinio ir atskirų nuostatų teisėtumo vertinimo teisės aktų nustatyta tvarka (e. b. l. 1–8). Atsakovas G. B. įmonė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašo:

1) Civilinę bylÄ Nr. e2-1239-876/2021 pagal ieÅ¡kovų R. M. ir A. M. ieÅ¡kinio reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu/sÄ lygų modifikavimo nutraukti;

2) Bylos nenutraukus, sujungti Å¡iÄ bylÄ su civiline byla Nr. e2-264-839/2021, ir ieÅ¡kinį atmesti;

3) IeÅ¡kovams R. M. ir A. M. skirti po 5000 Eur baudÄ dėl piktnaudžiavimo procesu.;

4) Priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovų visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, jog ieÅ¡kovams gerai žinoma, kad Å¡iuo metu Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«muose yra nagrinėjama analogiÅ¡ka byla Nr. e2-264-829/2021, dėl tos pačios nuomos sutarties sÄ lygų pakeitimo, tačiau nepaisant to ieÅ¡kovai reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl tos pačios sutarties pakeitimo jau kitoje byloje, sÄ moningai siekdami vilkinti procesus ir piktnaudžiaudami procesu. Taip pat ieÅ¡kovams gerai žinoma, kad 2020 m. spalio 15 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų R. M. ir A. M. kasacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 20 d. nutarties peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. B. įmonės ieÅ¡kinį atsakovams R. M. ir A. M. dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį ir nuomos sutarties pakeitimo nustatant nuomos kainÄ .

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 20 d. nutarties dalis, kuriomis ieÅ¡kinio dalis dėl 2014 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutarties pakeitimo palikta nenagrinėta, taip pat dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo panaikinta ir grÄ Å¾inta bylos dalis dėl Å¡io reikalavimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Marijampolės apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovai byloje, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuomos sutarties galiojimo tuo atveju, kai nuomotojas siekė nustatyti didesnį nuomos mokestį, tačiau Å¡alims nepavyko dėl tokio susitarti, nurodė, kad nepavykęs Å¡alių susitarimas dėl didesnio nei nustatyta sutartyje mokesčio dydžio nelaikytinas sutarties nutraukimu ar naujo nuomos sutarties termino nustatymu – tokiu bÅ«du nuomotojas tik iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ pakeisti nuomos sutarties sÄ lygÄ , konkrečiu atveju – nustatyti didesnį žemės nuomos mokestį, taip pat pažymėjo, kad žemės nuomos mokestis nėra esminė žemės nuomos sutarties sÄ lyga, žemės nuomos sutartis galioja ir nesusitarus dėl mokesčio.

Tai, kad raÅ¡ytinėje privačios žemės nuomos sutartyje nenurodyta nuomos kaina, savaime nėra pagrindas spręsti, kad sutartis netinkamai sudaryta ir dėl tokios kainos nesusitarta. Dėl tokios sutarties sÄ lygos Å¡alys gali susitarti žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais, tačiau kilus ginčui joms kyla pareiga tai įrodyti. Tuo atveju, kai nuomos sutartyje Å¡alys nėra įvardijusios konkretaus nuomos mokesčio dydžio, o naujasis nuomotojas siekia tokį nustatyti ir Å¡alys nesusitaria dėl sÄ lygų pakeitimo, nuomotojas neturi pagrindo rinktis kraÅ¡tutinę priemonę ir vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.

Atsakovams buvo žinomos tiek nuomos sutarties sÄ lygos, tiek ankstesnio žemės nuomotojo ir nuomininkės atsiskaitymo praktika. Taigi vien tai, kad nuomos mokesčio dydis sutartyje konkrečiai neįvardytas, Å¡iuo atveju neleido teismams daryti iÅ¡vados, jog Å¡alys nebuvo susitarusios dėl nuomos mokesčio dydžio. Byloje nustatytų aplinkybių visuma sudarė pagrindÄ teismams spręsti, kad, ieÅ¡kovei nepritarus atsakovų siÅ«lomam sutarties sÄ lygų pakeitimui, atsakovai turėjo kreiptis į teismÄ dėl nuomos sutarties sÄ lygų pakeitimo, o ne nutraukti sutartį kaip netinkamai sudarytÄ .

Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad jiems buvo nepriimtinas atsiskaitymo grÅ«dais bÅ«das, nėra priežastis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Teisėjų kolegija nurodė, kad aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad sutarties Å¡alys jau yra pasinaudojusios teise dar iki kreipimosi į teismÄ bendru susitarimu spręsti klausimÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo ir joms nepavyko rasti bendro sutarimo: ieÅ¡kovė nepritarė atsakovų siÅ«lymams keisti sutartį jiems priimtinomis sÄ lygomis dėl nuomos kainos, mokėjimo tvarkos, taip pat kitų sÄ lygų; atsakovai sutarties sÄ lygų pakeitimo klausimÄ nepagrįstai sprendė pasirinkdami kraÅ¡tutinę priemonę sutartį nutraukti, o ne kreiptis į teismÄ dėl sÄ lygų pakeitimo.

Dėl to nagrinėjamu atveju, teismo sprendimas palikti reikalavimÄ nenagrinėtÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ne tik pažeidžia CPK 7 straipsnyje nustatytus bylos proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus, užvilkina Å¡alių ginčo dėl nuomos kainos pakeitimo iÅ¡sprendimÄ , bet ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio 3 dalies normos esmės bei CK 6.487 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

Taip pat atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje cituojama eilė bendro pobÅ«džio teisės normų, iÅ¡ kurių visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kaip jos susiję su pareikÅ¡tais reikalavimais. Todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kinys yra neaiÅ¡kus, pažeidžiantis atsakovo teisę atsikirsti į ieÅ¡kinį. IÅ¡ ieÅ¡kinio tik galima suprasti tai, kad ieÅ¡kovas abejoja ar nuomos sutartį pasirašė S. K., kad atsakovas pasinaudojo S. K. teisiniu neiÅ¡prusimu ir sudarė nenaudingÄ sandorį ir, kad sandoris prieÅ¡tarauja gerai moralei.

Tačiau tokie ieÅ¡kinio argumentai yra ne tik, kad nepagrįsti, neįrodyti, grindžiami tik atsakovo samprotavimais, bet peržengia bet kokias sÄ Å¾iningo ir protingo bylinėjimosi ribas. IeÅ¡kovai neturi teisės reikÅ¡ti Å¡iais pagrindais ieÅ¡kinio. Sudarant nuomos sutartis, S. K. pateikė visus žemės nuosavybės dokumentus, sprendimÄ atkurti nuosavybės teises ir Å¡is turtas buvo jo asmeninė nuosavybė. S. K. nuomos sutartis sudarė sava valia ir savo noru. IeÅ¡kovo teiginiai bandant šį asmenį apibÅ«dinti kaip neveiksnų ar nesugebantį kontroliuoti savo veiksmų yra įžeidžiantys ir neatitinkantys tikrovės. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai piktnaudžiauja procesu siekdami bylinėtis iÅ¡ esmės dėl tų pačių reikalavimų.

IeÅ¡kovai siekia iÅ¡plėsti kitos Å¡iame teisme nagrinėjamos bylos ribas, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartyje aiÅ¡kiai pasisakė dėl tų reikalavimų, dėl kurių ieÅ¡kovai pateikė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje. IeÅ¡kovai, dalyvavę kitos civilinės bylos pagal ieÅ¡kovės G. B. įmonės ieÅ¡kinį atsakovams R. M. ir A. M. dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį ir nuomos sutarties pakeitimo nustatant nuomos kainÄ nagrinėjime ir žinodami apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis (e. b. l. 15–19).

IeÅ¡kovo atstovas advokato padėjėjas Justas Kacvinskis teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 1999 m. rugsėjo 29 d. S. K. sudarė žemės nuomos sutartį su G. B. įmone, kurios pagrindu iki 2006 m. rugsėjo 30 d. buvo iÅ¡nuomotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). G. B. įmonė už minėtÄ Å¾emės sklypo nuomos sutartį įsipareigojo atsiskaitinėti natÅ«ra. Praėjus apie 10 metų, t. y., dar 3 metams po sutarties termino pabaigos, S. K. susitarė dėl žemės sklypo nuomos neterminuotam laikotarpiui, o praėjus beveik 15 metų, buvo sudaryta dar viena sutartis, t. y., 2014 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutartis, kuri, ieÅ¡kovo vertinimu, pakeičia ankstesnį susitarimÄ ir ta sutartimi, kuria susitarimas buvo pakeistas, žemės sklypas jau buvo iÅ¡nuomotas iki 2039 m. gruodžio 31 d., t. y., ilgesniam nei 25 metų laikotarpiui, be jokios nuomos mokesčio kainos, ten paliekant tuščiÄ eilutę.

Pradinė 1999 m. rugsėjo 29 d. sutartis buvo sudaryta notarine forma, tiek pačiÄ sutartį, tiek jos dalyvių asmenybes patvirtino notaras, įgyvendindamas jam suteiktÄ funkcijÄ . Kažkuriuo metu, tarp 1999 m. rugsėjo 29 d. sutarties sudarymo ir 2014 m. gruodžio 18 d. sudarymo momento, pradinė 1999 m. sutartis tapo neterminuota, o dar vėliau sudaryta 2014 m. gruodžio 18 d. sutartis jau 25 metams, ne notarine forma, o paprasta raÅ¡ytine forma, galimai dalyvaujant sutarties Å¡alims be jokių trečiųjų asmenų.

Mirus S. K., žemės sklypÄ 2017 m. balandžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, įsigijo ieÅ¡kovai A. M. ir R. M. IeÅ¡kovams kilo pagrįstų abejonių dėl tiek minėtos sutarties sudarymo aplinkybių, tiek dėl jos nuostatų. Nuomos sutarties pirmame lape, S. K. paraÅ¡o nebuvo, antrame lape esantis paraÅ¡as yra neaiÅ¡kus, sunkiai įskaitomas, o trečiame nuomos sutarties straipsnyje buvo nurodyta, kad nuomos sutartis sudaryta iki „du tÅ«kstančiai 2039 m. gruodžio mėnesio 31 dienos“, kitaip tariant „iki 2002039-12-31“.

Nuomos sutarties aÅ¡tuntame punkte nebuvo numatyta nuomos kaina ir jos mokėjimo tvarka. Sutarties devintame punkte nebuvo nustatyta kuri sutarties Å¡alis moka visus mokesčius, susijusius su sutartimi. Esant tokioms aplinkybėms, lieka neaiÅ¡ku kas pildė tÄ sutartį, nes S. K. paraÅ¡o nėra pirmame lape, jis yra tik antrame lape. IeÅ¡kovai kitoje civilinėje byloje Nr. 2-834-443/2017, dalyvavo kaip tretieji asmenys ir iÅ¡ minėtos bylos duomenų ieÅ¡kovams kilo pagrįstų abejonių atsakovo sÄ Å¾iningumu.

Minėtoje byloje vėlgi iÅ¡kilo atsakovo galimos apgaulės, nesÄ Å¾iningumo ir galimo parašų klastojimo abejonės. Esant minėtoms abejonėms, ieÅ¡kovai iÅ¡ pradžių bandė geranoriÅ¡kai su atsakovu iÅ¡spręsti klausimÄ dėl sutarties pakeitimo. Kadangi geranoriÅ¡kai klausimai neiÅ¡sisprendė, o sutartyje esantis 25 metų nuomos terminas ieÅ¡kovams pasirodė neadekvatus, nes S. K. bÅ«damas 72 metų amžiaus iÅ¡nuomavo atsakovui žemės sklypÄ net 25 metų laikotarpiui, todėl ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , manydami, kad atsakovas yra nesÄ Å¾iningas, o sutartyje esančios nuostatos buvo panaudotos atsakovui pasinaudojant nepagrįstu savo pranaÅ¡umu prieÅ¡ tuometinį žemės sklypo savininkÄ S. K.

IeÅ¡kovai savo motyvus grindžia Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2019 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje atsakovo atstovo G. B. iÅ¡sakytais teiginiais: „savininkas S. K. kadangi gyveno vieniÅ¡as, jis laikė gyvulių, arklį, vienkiemy gyveno, jis tada prašė, kad natÅ«ra bÅ«tų, kaip sakant, grÅ«dais, tada sutarėm už 100 kg, bet čia žinoma ta kaina, kaip sakyt, pervirÅ¡yta, kadangi jam reikėjo ne tik tais, kad paraÅ¡yta grÅ«dais, reikėjo, kaip minėjau, ir paršų, ir nuveždavau malkų, ir sumaltų miltų, aprÅ«pindavau malkomis, ir Å¡iaip viskÄ padėdavau“.

G. B. tame teismo posėdyje taip pat teigė, kad jis mokėjo visaip, miÅ¡riai, ir grÅ«dais, ir pinigais, ir malkų aprÅ«pindavo, ir pas gydytojus nuveždavo, kadangi „jis buvo pensininkas, jam reikia dantis tvarkytis“. Manytina, kad atsakovas, naudodamas tokį netiesioginį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ S. K., įtvirtino 25 metų sutarties terminÄ , už kurį nemokėjo jokių nuomos mokesčių pinigais, o tik nuvežant tariamus grÅ«dus, apie kuriuos nėra jokių įrodymų. Atsakovo nesÄ Å¾iningas interesas, Å¡iuo atveju, yra daugiau nei akivaizdus, manytina, kad neteisėtas pagal ieÅ¡kinyje įvardintÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ .

Atsižvelgiant į vidutinę žemės nuomos trukmę, esančiÄ visoje Marijampolės apskrityje, kuriose vidutinis žemės nuomos terminas metais, kuomet žemės sklypas yra nuomojamas fizinių asmenų, yra 5,8 metai, o konkrečiai Å akių rajono savivaldybėje Å¡is terminas yra 5,83 metai, ieÅ¡kovai palaiko ieÅ¡kinyje nurodytÄ terminÄ ir praÅ¡o bÅ«tent taip modifikuoti sutartį, kadangi sutarties terminas nėra esminė sutarties sÄ lyga ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , Å¡i sÄ lyga gali bÅ«ti tarp Å¡alių esant ginčui, keičiama teismo procesiniu sprendimu (2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00:24:23 val. iki 00:43:14 val.).

IeÅ¡kovas A. M. posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog užsiima žemdirbyste, dažnai perka žemės sklypus, todėl sužinojęs, kad yra parduodamas Å¡is žemės sklypas, taipogi sugalvojo jį įsigyti. Pažinojo A. K. giminaitį, kuris pasakė, kad ji turi problemų su žemės pardavimu, kadangi G. B. trukdė jį parduoti. A. K. buvo pasikreipus į Teisingumo ministerijÄ , žemės Å«kio ministerijÄ , tačiau parduoti žemės sklypo jai vis vien nepavyko, kadangi atsakovas buvo pateikęs reikalavimus sumokėti kažkokias pinigų sumas, o tik sumokėjus tas sumas, galės parduoti žemės sklypÄ .

A. K. buvo silpnos sveikatos, todėl žemės sklypo sutartis parodė jam, t. y., ieÅ¡kovui, o Å¡is jas nunešė parodyti teisininkams, kurie pasakė, kad sutartis yra neaiÅ¡ki, bloga, kadangi nėra nustatyta nei atsiskaitymo tvarkos, nei terminai ir pan. Praėjus procedÅ«ras, ieÅ¡kovas pats įsigijo tÄ Å¾emės sklypÄ . Žino, kad G. B. nieko nemokėjo S. K., kadangi jis buvo mėgstantis iÅ¡gerti žmogus, gyveno gana sunkiai, todėl atsakovas tuo puikiausiai naudojosi. Kuomet žemės sklypÄ paveldėjo A.

K., atsakovas vis tiek nemokėjo jai už jį. Atsakovas sakydavo, kad už sklypÄ sumokės į priekį, tačiau jokių įrodymų apie tai nepateikė. Kuomet ieÅ¡kovai patys įsigijo žemės sklypÄ , atsakovas vis tiek neatsiskaitinėjo net ir su jais. Esant tokiai situacijai, ieÅ¡kovai pradėjo su atsakovu nutraukinėti sutartį. Kad sutartį nutraukė neteisėtai, negalėjo žinoti dėl teisinių žinių stokos. Kai pirko žemės sklypÄ , buvo perspėtas dėl ilgo nuomos termino, tačiau jam teisininkai buvo pasakę, kad Å¡i sutartis yra vienaÅ¡alė, nes joje nėra nurodyta jokių atsiskaitymų, terminų ir pan.

Žemės sklypÄ pirko vien dėl to, nes norėjo padėti A. K. Buvo bandyta su atsakovu geranoriÅ¡kai tartis dėl atsiskaitymų, tačiau jis atsiskaitinėjo maiÅ¡ais grÅ«dų, kuriuos atveždavo ieÅ¡kovui į laukus. IeÅ¡kovas 2017 metais kreipėsi į atsakovÄ dėl nuomos sutarties pakeitimo (2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00:43:39 val. iki 00:55:05 val.). IeÅ¡kovė R. M. posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog vyras jai pranešė, kad ruoÅ¡iasi įsigyti sklypÄ , ji su tuo sutiko, nes tuo metu kaip tik jiems trÅ«ko žemės. Gavus teismo sprendimÄ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, buvo antstolės užfiksuoti faktai, G.

B. įmonė buvo perspėta iÅ¡ anksto, kad laikinai susilaikytų nuo žemės dirbimo veiksmų, kol bus iÅ¡spręstas klausimas iki galo. IeÅ¡kovas užsėjo tÄ laukÄ , ėmėsi atsakomųjų veiksmų dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nes tuo momentu sutartis jau buvo nutraukta. Antstolio buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovai jau gali naudotis tuo žemės sklypu, jį dirbti, tačiau ne nuomoti. Jos vardu yra registruotas Å«kis, visÄ turtÄ su A. M. įsigijo bendrosios nuosavybės teise. Pagrinde viskuo rÅ«pinasi vyras, ji pati sklypų neieÅ¡ko, pati tvarko tik dokumentus.

Apie nuomos sutarties sudarymo aplinkybes nelabai kÄ Å¾ino. Nematė kaip 2014 metais buvo sudaryta sutartis. Sutartį nori panaikinti, nes per atsakovÄ negauna iÅ¡ jos jokios naudos bei mano, kad G. B. įmonė užsiima neteisėtais veiksmais dėl to, kad sutartyje nėra nurodyta atsiskaitymo tvarka ir t. t. Žemės sklypÄ su tokiu ilgu nuomos terminu pirko kartu su vyru tikėdamiesi, kad jÄ pavyks nutraukti dėl per ilgo termino ir dėl nuomos kainos nebuvimo. Dažniausiai visas sutartis dėl žemės sklypų nuomos termino sudarinėja 5 metų laikotarpiui (2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00:55:46 val. iki 01:07:24 val.).

Atsakovo atstovė advokatė Sonata Žukauskienė posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, kadangi jis yra visiÅ¡kai nepagrįstas, o pareikÅ¡tas tik piktnaudžiaujant savo teisėmis, todėl ieÅ¡kovams skirti baudÄ . Palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus. Yra įsitikinusi, jog ieÅ¡kovai reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. gruodžio 18 d. žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytÄ tarp S. K. ir G. B. įmonės neturi galimybių, nes tokį reikalavimÄ gali reikÅ¡ti tik asmuo pasirašęs sutartį arba asmuo, kurio atžvilgiu yra panaudota apgaulė.

IeÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra reiÅ¡kiamas vienu pagrindu, t. y., tuo, kad nuomos sutartį pasirašė ne nuomotojas, t. y., S. K. Nebuvo nurodyta jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad tai buvo ne jo paraÅ¡as. Byloje yra pridėti Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų ir Kauno apygardos teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis, kurioje yra nustatyti reikÅ¡mingi prejudiciniai faktai, pvz., 34 punktas. Ankstesniame teismo posėdyje ieÅ¡kovas prašė iÅ¡reikalauti nuomos sutarties originalÄ , todėl teismo nutartis buvo įvykdyta ir originalas pateiktas.

Buvo pasakyta, kad ieÅ¡kovai, susipažinę su sutartimi, reikÅ¡ praÅ¡ymÄ paskirti ekspertizę, tačiau praėjus ganėtinai daug laiko nuo originalo pateikimo, praÅ¡ymas dėl ekspertizės nebuvo iÅ¡reikÅ¡tas. IeÅ¡kovo atstovas iÅ¡ esmės rėmėsi CK 1.91 straipsnyje nurodytais „apgaulės“ ir „susidėjusių sunkių aplinkybių“ motyvais. Atsakovo atstovė nurodo, kad tai yra visiÅ¡kai du skirtingi pagrindai. Byloje visiÅ¡kai nebuvo pateikta jokių įrodymų ar faktų apie susidėjusias sunkias aplinkybes, nebent tik tam tikri advokato samprotavimai, o ieÅ¡kovai iÅ¡vis nieko apie tai nenurodė.

CK 1.91 straipsnis nurodo, kad sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį, kuris Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti tik S. K., bet ne ieÅ¡kovai, kurie nupirko žemės sklypÄ su tokia galiojančia žemės sklypo sutartimi. Å i nuomos sutartis buvo įregistruota vieÅ¡ame registre ir jos sÄ lygos ieÅ¡kovams 2017 metais perkant žemės sklypÄ buvo puikiai žinomos, ieÅ¡kovai labai gerai žinojo su kokiomis sÄ lygomis ir kokiu nuomos terminu perka žemės sklypÄ .

Dėl kainos nebuvimo sutartyje yra pasisakęs LAT 2020 m. spalio 15 d. nutartyje, kad „Nors aptariamos 2014 m. gruodžio 18 d. Nuomos sutarties 8 punkte nenurodytas konkretus Å¡alių sutartas nuomos mokesčio dydis, tačiau bylÄ nagrinėję teismai nustatė, kad ankstesnės Nuomos sutarties Å¡alys vykdė tokiÄ sutartį, atsiskaitymas su buvusiu žemės sklypo savininku S. K. vyko pagal nusistovėjusiÄ vykdant 1999 m. žemės nuomos sutartį praktikÄ , taip pat kitais bÅ«dais, t. y. atsiskaitymas vyko miÅ¡riu bÅ«du: grÅ«dais, malkomis, pinigais, daiktais (ieÅ¡kovė nupirko neÅ¡iojamÄ jÄ Å¾oliapjovę, benzinpjÅ«klį), suteikiamomis paslaugomis (vežė pas gydytojus, padėjo tvarkytis buityje).

Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų praleidusi atsiskaitymo terminÄ ar bÅ«tų neatsiskaičiusi su buvusiu žemės savininku, kad Å¡is bÅ«tų reiÅ¡kęs ieÅ¡kovei pretenzijas dėl nuomos kainos ar atsiskaitymo tvarkos. Pažymėtina ir teismų nustatyta aplinkybė, kad atsakovams buvo žinomos tiek Nuomos sutarties sÄ lygos, tiek ankstesnio žemės nuomotojo ir nuomininkės atsiskaitymo praktika. Taigi vien tai, kad nuomos mokesčio dydis sutartyje konkrečiai neįvardytas, Å¡iuo atveju neleido teismams daryti iÅ¡vados, jog Å¡alys nebuvo susitarusios dėl nuomos mokesčio dydžio“.

Taigi, ieÅ¡kovai, įsigydami žemės sklypÄ , negalėjo tikėtis nutraukti Å¡ios sutarties tuo pagrindu, kad nėra numatyta nuomos kaina. Å ioje byloje ieÅ¡kovai taip pat praÅ¡o sutrumpinti 2014 m. gruodžio 18 d. žemės sklypo nuomos sutarties terminÄ iki 2021 m. gruodžio 18 d. CK 6.549 straipsnis reglamentuoja žemės sutarties nuomos terminÄ , kuriame nurodyta, kad „privačios žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Å alys gali sudaryti ir neterminuotÄ Å¾emės nuomos sutartį“.

Todėl sutarties terminas iki 2039 metų yra visiÅ¡kai protingas, atitinkantis teisminę praktikÄ ir vien tai, kad ieÅ¡kovai vadovaujasi sava praktika ir sandorius sudaro 5 ar 6 metams, nesudaro pagrindo Å¡iÄ sutartį nutraukti ar pakeisti. Å alių susitarimus ir įsipareigojimus reikia gerbti. IeÅ¡kovų teiginiai, jog jie įsigydami žemės sklypÄ jau žinojo, kad jÄ nutrauks, yra absurdiÅ¡ki ir tokie teiginiai neįrodo ieÅ¡kinio pagrįstumo. Žemės Å«kio paskirties žemės sklypai yra nuomojami ne trumpalaikei, o ilgalaikei nuomai, todėl tai visiÅ¡kai atitinka teisminę praktikÄ .

Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovai elgiasi nesÄ Å¾iningai ir sako netiesÄ , nurodydami, kad jie pirko žemę net nesitikėdami ja naudotis, nes norėjo padėti A. K. IeÅ¡kovai nuo pat įgijimo momento norėjo nutraukti nuomos sutartį ir jie patys prisiėmė rizikÄ dėl galimų tokių žemės sklypo sutarties nutraukimo pasekmių, vien tai, kad jie tikėjosi nutraukti nuomos sutartį ir tikėjosi naudotis ta žeme, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindimas, prieÅ¡ingai, jie atliko neteisėtus veiksmus, 2018 metais žemę iÅ¡arė, 2 metus atsakovas negalėjo ja naudotis.

Sutrumpinti nuomos terminÄ nėra jokių aplinkybių. Apibendrinus, ieÅ¡kovai sandorio nuginčijimo pagrindų neįrodė, nenurodė jokių aplinkybių dėl kurių sandoris galėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu (2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 01:07:31 val. iki 01:20:30 val.). Atsakovo atstovas G. B. posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, paaiÅ¡kino, kad sutartis sudaryta teisėtai, oficialiai ir vieÅ¡ai. PasiraÅ¡ant sutartį Registrų centre, dalyvavo ir pats S. K., sutartį pasirašė taip, kaip jis norėjo.

Niekada nuo 1999 metų nėra buvę jokių nesusipratimų dėl atsiskaitymo tvarkos ar nesumokėjimo, kaip ieÅ¡kovai įvardijo. S. K. buvo vieniÅ¡as žmogus, jis buvo aprÅ«pintas, kadangi atsakovas mokėdavo ir pinigais, ir natÅ«ra, bÅ«davo, kad aprÅ«pindavo jį buityje, nuveždavo pas gydytojus. Atsakovas žemės nėra apleidęs, nėra suniokojęs, jÄ ruoÅ¡iasi dirbti iki 2039 metų. Kas liečia atsiskaitymÄ su ieÅ¡kovu, buvo atlikti teisėti veiksmai iÅ¡ atsakovo, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovai, jokio pasityčiojimo atsakovo elgesyje nebuvo.

Anot atsakovo, patys ieÅ¡kovai, pasiraÅ¡ydami sutartį, atliko pasityčiojimo veiksmus iÅ¡ valstybės, nes sutartis pasiraÅ¡yta 2017 m. balandžio 21 d. pažeidžiant privačios žemės pirkimo įstatymÄ , kaip bebÅ«tų keista, ieÅ¡kovai nupirko žemę mažesne kaina nei, kad siÅ«lė atsakovas už 47 tÅ«kst. Eur. IeÅ¡kovai sumokėjo tik 40 tÅ«kst. Eur. Jie vėliau tik pravedė 30 tÅ«kst. Eur sumÄ . Byloje yra dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, kad 2017 m. balandžio 24 d. ieÅ¡kovai pravedė į visiÅ¡kai naujÄ A.

K. sÄ skaitÄ likusius 40 tÅ«kst. Eur. O kaip buvo numatyta pardavimo sÄ lygose dėl 30 tÅ«kst. Eur sumokėjimo iki 2017 m. kovo 31 d. imtinai, ieÅ¡kovai dokumentų dėl Å¡io sumokėjimo nepateikė, todėl tai yra prieÅ¡ valstybę atlikta apgaulė, buvo užvaldytas svetimas didelės vertės turtas, klastojant dokumentus. Sudarant sandorį, 2017 m. balandžio 21 d. A. K., kaip neiÅ¡laikiusi daikto 10 metų, pagal galiojančius įstatymus, privalėjo nedelsiant sumokėti iÅ¡ viso 8295 Eur į valstybės biudžetÄ .

Apibendrinant, remiantis LAT nutartimi, atsakovas ruoÅ¡iasi žemę dirbti iki 2039 m. gruodžio 31 d. Niekas nekėlė pretenzijų dėl atsiskaitymo pasiraÅ¡ant sutartį. A. K. į atsakovÄ nesikreipė dėl skolos sumokėjimo. S. K. buvo vienintelis tos žemės savininkas, todėl jam pasiÅ«lius, 1999 m. sudarytÄ sutartį su atsakovu vėliau prasitęsė iki 2039 metų. Negali pasakyti ar turi sudaręs kitų žemės sklypų nuomos sutarčių, kurių terminas bÅ«tų ilgesnis nei 25 metai.

Sutartis buvo sudaryta 3 egzemplioriais, vienas atiteko S. K., kitas – atsakovui, o trečias registrų centrui, kuriame minėtas egzempliorius buvo registruotas ir po registracijos gražintas atsakovui nebuvo. Sutarties terminÄ su S. K. sutarė iki atvažiavimo į registrų centrÄ . Kadangi S. K. buvo savininkas, todėl atsakovas viskÄ darė, kÄ jis siÅ«lė. Dėl kitų sutarties sÄ lygų klausimų nekilo. Jokių mokesčių nuo savo atsiskaitymo atsakovas nei mokėdavo, nei deklaruodavo (2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 01:21:20 val. iki 01:56:38 val.).

IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ ieÅ¡kinyje, atsiliepime iÅ¡dėstytų aplinkybių, Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, liudytojų parodymų, byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir pridėtų kitų teismų sprendimų, nustatyta, kad atsakovė G. B. įmonė su S. K. 1999 m. rugsėjo 29 d. buvo sudariusi Privačios žemės nuomos sutartį dėl 8,13 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos iki 2006 m. rugsėjo 29 d., pagal kuriÄ atsakovė už nuomÄ buvo įsipareigojusi mokėti po 100 kg javų už kiekvienÄ hektarÄ .

Sutartyje padarytas prieraÅ¡as, kad ji pratęsiama neterminuotam laikotarpiui (IeÅ¡kinio registracijos Nr. CBP-408 priedas). Atsakovė su S. K. 2014 m. gruodžio 18 d. sudarė Privačios žemės nuomos sutartį dėl to paties žemės sklypo nuomos iki 2039 m. gruodžio 31 d., kuriÄ Ä¯registravo nekilnojamojo turto registre (el. bylos apyraÅ¡as 1 t., b. l. 59–60, ieÅ¡kinio registracijos Nr. CBP-408 priedas). Nuomos sutartyje nebuvo nurodytas nuomos mokestis ir jo mokėjimo tvarka. S. K. mirus, nuosavybės teisė į žemės sklypÄ paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo pagrindu perėjo A.

K., kuri 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, nuosavybės teisę į žemės sklypÄ perleido ieÅ¡kovams R. M. ir A. M. (el. bylos apyraÅ¡as 1 t., b. l. 89–95). 2017 m. rugsėjo 13 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovai informavo atsakovę, kad Nuomos sutartis bus laikoma nutraukta praėjus 3 mėnesiams nuo praneÅ¡imo įteikimo ieÅ¡kovei dienos (2017 m. rugsėjo 23 d.). IeÅ¡kovai 2017 m. spalio 31 d. iÅ¡nuomojo žemės sklypÄ Å«kininkui V. U. už 380 Eur už 1 ha per metus, 2018 m. sausio 15 d.

Nekilnojamojo turto registre iÅ¡registruotas juridinis faktas apie nuomos sutartį. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu tenkino dalį ieÅ¡kinio, pripažino ieÅ¡kovų vienaÅ¡alį 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties nutraukimÄ neteisėtu, įpareigojo ieÅ¡kovus vykdyti Å¡iÄ sutartį dėl žemės sklypo nuomos. IeÅ¡kinio dalį dėl Nuomos sutarties pakeitimo paliko nenagrinėtÄ . Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal A. M. ir R.

M. apeliacinį skundÄ , 2020 m. sausio 20 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 20 d. nutarties dalis, kuriomis ieÅ¡kinio dalis dėl 2014 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutarties pakeitimo palikta nenagrinėta, taip pat dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo buvo panaikinta ir grÄ Å¾inta bylos dalis dėl Å¡io reikalavimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Marijampolės apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. sprendimu pakeitė 2014 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutarties, sudarytos dėl 8,2043 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos G.

B. įmonei, 8 punktÄ , nustatė 219 Eur nuomos mokestį už vienÄ hektarÄ Å¾emės Å«kio naudmenų per metus, nuomos mokestį už kiekvienus einamuosius kalendorinius metus. Sprendimas neįsiteisėjęs, vyksta apeliacinis procesas. Dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovai nurodo, kad abejonės dėl nuomos sutarties galiojimo kyla dėl to, kad sutartis galimai pasiraÅ¡yta ne paties S. K. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios paneigtų sutartį sudariusios S. K. paraÅ¡o autentiÅ¡kumÄ nuomos sutartyje.

Prie byloje pateikto ieÅ¡kinio ieÅ¡kovai pridėjo ginčijamos sutarties kopijÄ , kuri atitinka atsakovės pateiktÄ nuomos sutarties originalÄ . Å ioje sutartyje buvusio nuomotojo S. K. paraÅ¡o autentiÅ¡kumas nėra paneigtas, todėl teismas neturi pagrindo pritarti ieÅ¡kinyje nurodytoms abejonėms dėl paraÅ¡o tikrumo. Be to, dėl Å¡ios nuomos sutarties teismuose vyko ir vyksta visų instancijų teisminiai procesai, nei viename iÅ¡ Å¡ių procesų nekilo abejonių dėl Å¡ios sutarties negaliojimo.

Å io proceso metu nebuvo pateiktos naujos aplinkybės, kurios leistų abejoti sutarties teisėtumo, todėl atmestini argumentai dėl sutartyje esančio nuomotojo paraÅ¡o suklastojimo. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ginčo nuomos sutartis pripažintina negaliojančia kaip sudaryta dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Teigiama, kad 2014 m. nuomos sutartis tarp S. K. ir atsakovės buvo sudaryta susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiÅ¡kiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sÄ lygomis. Nurodytos aplinkybės yra grindžiamos tuo, kad 2014 m.

S. K. sudarydamas 2014 metų nuomos sutartį 25 metams tuo metu jau buvo 72 metų amžiaus, nebuvo geros sveikatos. CK 1.91 straipsnis nustato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį.

Kaip matyti pagal teisinį reglamentavimÄ yra nustatyta, kad dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu gali kreiptis pats nukentėjusysis. Toks ieÅ¡kinį pateikiančių subjektų apibrėžimas įstatyme sietinas su tuo, kad sandorio ginčijimo atvejais yra ypač svarbÅ«s asmens, sudariusio sutartį valia, ketinimai, ir akivaizdu, kad tik pats asmuo, kuris dalyvavo sudarydamas sandorius gali betarpiÅ¡kai paaiÅ¡kinti savo veiksmų motyvus. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sÄ moningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti.

Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo Å«kiniai, ekonominiai, buitiniai, kultÅ«riniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norÄ sudaryti sandorį. Å is žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbiÄ reikÅ¡mę turi tikslas ir motyvai. Sandorio Å¡alių valia turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatyme nustatyta forma. Å iuo atveju iÅ¡orinės valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi atitikti vidinį – tikrÄ jį valios turinį. Netiksliai arba iÅ¡kreiptai iÅ¡reiÅ¡kus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo.

Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015). Šioje ginčo byloje reikalavimas dėl sandorio pripažinimo pateiktas subjektų, kurie neturėjo jokio ryšio su sudaryta nuomos sutartimi, nedalyvavo jos sudarymo procese, nėra artimi giminaičiai ar šeimos nariai su sudariusiu sutartį asmeniu. Manytina, kad net sandorio sudarymo metu nepalaikė jokių artimų ryšių su S. K.

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai negali žinoti tikrosios sandorio Å¡alies valios, o jų nurodyti nuginčijimo argumentai yra tik prielaidos, paremtos interpretuojamomis įvykių aplinkybėmis ar girdėtomis kalbomis. IeÅ¡kovai įsigijo žemės sklypÄ , kuris buvo apsunkintas ilgalaike nuomos sutartimi, tad suprantama, kad jie turi interesÄ dėl Å¡ios sutarties sÄ lygų, todėl jiems negali bÅ«ti apribota teisė kreiptis į teismÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai kaip žemės sklypo, dėl kurio sudarytos nuomos sutarties vyksta teisminiai ginčai, savininkai, siekia, kad nuomotojo S. K. ir atsakovės G.

B. įmonės sudaryta nuomos sutartis bÅ«tų pripažinta negaliojanti, remiantis CK 1.91 straipsnyje nustatytais pagrindais. Teismų praktikoje pažymima, kad tokiu atveju yra bÅ«tina analizuoti nukentėjusios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-1125/2003).

Kaip jau buvo nurodyta, ieÅ¡kovai sandorio negaliojimo pagrindÄ grindžia susiklosčiusiomis sunkiomis aplinkybėmis, kuriomis savanaudiÅ¡kai pasinaudojo atsakovė. Taip pat ieÅ¡kovai nurodo, kad tokias iÅ¡vadas daro istoriÅ¡kai įvertinę S. K. veiksmus, jo amžių ir sveikatos bÅ«klę. Teismas laiko, kad ieÅ¡kovai neįrodė aplinkybių, kurias nurodė ieÅ¡kinyje. Kaip jau buvo nurodoma, siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu praÅ¡omais pagrindais, bÅ«tina analizuoti sandorį sudariusio asmens valios formavimÄ si.

Tuo tarpu ieÅ¡kovai nepateikė jokių duomenų apie S. K. valiÄ . Teismas laiko, kad tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių eiga patvirtina, jog buvo susiklostę ilgalaikiai nuomos santykiai, kurie tęsėsi nuo 1999 m., tai yra daugiau kaip 15 metų. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie leistų suabejoti Å¡ių ilgalaikių santykių tvarumu. Nėra duomenų, kad per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį S. K. bÅ«tų iÅ¡sakęs nepasitenkinimÄ sudarytu sandoriu, bÅ«tų kreipęsis į artimus asmenis, institucijas ir pan. su praÅ¡ymais peržiÅ«rėti ar pakeisti sutartį.

Tai, kad po ilgÄ laikÄ trukusių nuomos santykių (nuo 1999 m. iki 2014 m.) S. K. pasirašė naujÄ nuomos sutartį leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad turima sutartis ir jo sÄ lygos jam yra tinkamos. Nors ieÅ¡kinyje pateikiamos abejonės dėl S. K. sveikatos bÅ«klės, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų buvusiÄ jo sunkiÄ sveikatos bÅ«klę, nėra duomenų jog asmuo nesuprato savo veiksmų, ar buvo sprendžiamas klausimas dėl jo neveiksnumo, kaip ir per visus teisminius procesus nebuvo ginčijamas jo veiksnumas sandorio sudarymo metu.

Teismas neturi pagrindo spręsti, kad S. K. buvo nenaudinga nuomos sutartis dėl jos ilgo termino, nes negalint nustatyti pačio S. K. valios, galima daryti ir prieÅ¡ingas ieÅ¡kinyje nurodytoms prielaidoms, kad galbÅ«t tokiu bÅ«du nuomotojas norėjo užsitikrinti Å¡ių santykių stabilumÄ ilgam laikui. Taigi, teismas laiko, kad vien ieÅ¡kinyje pateiktos prielaidos, kuriuos nėra paremtos jokiais objektyviais duomenimis, negali bÅ«ti pagrindas panaikinti praÅ¡omÄ sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas.

Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009).

Šio proceso metu ieškovai nepateikė jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų, kurie sukeltų abejonių dėl sandorio teisėtumo, todėl prašymas panaikinti sandorį remiantis tik prielaidomis, laikytina realia grėsme nurodytam civilinių santykių stabilumui. Teismo posėdžio metu buvo pateikti A. K. rašytiniai paaiškinimai, apklausta liudytoja O. S., tačiau šie duomenys nelaikytini turinčiais reikšmės nagrinėjama ginčui. Posėdžio metu apklausta liudytoja negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, kurios būtų svarbios bylos nagrinėjimui.

Tuo tarpu A. K. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai nelaikytinai gauti įstatymo nustatyta tvarka. Dėl nuomos sutarties modifikavimo IeÅ¡kiniu praÅ¡oma pakeisti 2014 m. gruodžio 18 d. žemės nuomos sutarties 3 straipsnio nuostatÄ , numatančiÄ sutarties galiojimo terminÄ iki 2039 m. gruodžio 31 d., kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei neatitinkančiÄ sÄ Å¾iningumo ir protingumo reikalavimų. CK 6.228 straipsnyje įtvirtinta sutarties Å¡alies galimybė atsisakyti sutarties ar atskiros jos sÄ lygos, nustatančios esminę sutarties Å¡alių nelygybę.

Ä®statymų leidėjas esminę sutarties Å¡alių nelygybę apibrėžia kaip situacijÄ , kai sutarties sudarymo metu sutartis ar jos sÄ lyga nepagrįstai suteikia kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ . Tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintas ir nustatytas pastarosios aplinkybės egzistavimas, įstatymas orientuoja, į kÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, t. y. įtvirtina sÄ raÅ¡Ä Ä¯statyme įvardytų aplinkybių, iÅ¡ kurių nagrinėjamos bylos kontekste aktuali – bÅ«tinumas atsižvelgti į Å¡alių sudarytos sutarties prigimtį ir tikslÄ .

Be to, teismas, spręsdamas sutarties ar atitinkamos jos sÄ lygos pakeitimo klausimÄ , privalo įvertinti, kad pakeista sutartis ar atitinkama jos sÄ lyga atitiktų sÄ Å¾iningumo ir protingus sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus. Bendrasis sÄ Å¾iningumo principas, įtvirtintas CK 1.5 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, Å¡alių susitarimu įstatymo numatytais atvejais nustatydami tarpusavio teises ir pareigas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

SÄ Å¾iningumo principas yra fundamentalus privatinės teisės principas, kurio turinys teismų praktikoje atskleidžiamas nagrinėjant kiekvienÄ konkretų atvejį, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, ginčo Å¡alių elgesį. Minėta, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta žemės nuomos sutartis, iÅ¡ kurios sÄ lygų matyti, kad Å¡i sutartis priskirtina prie žemės nuomos sutarčių. Žemės nuomos sutarties tikslas – naudojimasis žemės sklypu, protingi sÄ Å¾iningos praktikos reikalavimai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju sudaryta žemės nuomos sutartis turi atitikti abiejų sutarties Å¡alių interesus, tiek nuomininko G.

B. įmonės, dalyvavusios sudarant sutartį, tiek nuomotojo teises perėmusių ieÅ¡kovų, siekiančių ekonomiÅ¡kai naudingų jiems priklausančio žemės sklypo nuomos sÄ lygų, tenkinančių savininkų interesus. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta 25 metų terminui, tai yra iki 2039 m. gruodžio 31 d. Žemės sklypo metinė nuomos kaina teismo sprendimu nustatyta 219 Eur (nuomos mokestį už vienÄ hektarÄ Å¾emės Å«kio naudmenų per metus, kas priimtu teismo sprendimu laikytina atitinkančia rinkos nuomos kainÄ (sprendimas neįsiteisėjęs)).

Nors ieškinyje nurodoma, kad sutarties terminas koreguotinas, nes neatitinka šalių lygybės principo, tačiau ieškovai nepateikė įtikinančių argumentų, kurie patvirtintų šalių nelygybę. Ieškovai teigia, kad nustatytas terminas yra per ilgas, tokio termino sutartys nėra sudaromos ir net prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teismas konstatuoja, kad šios aplinkybės neįrodytos. CK 6.549 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad privačios žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.

Å alys gali sudaryti ir neterminuotÄ Å¾emės nuomos sutartį. Å is teisinis iÅ¡aiÅ¡kinimas parodo, kad sutartiniuose santykiuose yra svarbi sutarties Å¡alių valia, jų susitarimas. Ginčo atveju ieÅ¡kovai įsigijo žemės sklypÄ , kuris jau buvo apsunkintas nuomos sutartimi, sutartis buvo registruota vieÅ¡ame registre. IeÅ¡kovai nuosavybės teisę į žemės sklypÄ Ä¯gijo sudarydami pirkimo – pardavimo sutartį, kas leidžia konstatuota, kad ieÅ¡kovai turėjo teisę rinktis prisiimti arba neprisiimti nuomos sutartimi nustatytus apribojimus žemės sklypui.

IeÅ¡kovai pasiraÅ¡ydami pirkimo – pardavimo sutartį dėl ginčo sklypo bei matydami vieÅ¡ai registruotus žemės sklypo apsunkinimus, tai yra sudarytÄ nuomos sutartį, kurios galiojimo terminas taip pat nurodytas iki 2039 m. gruodžio 31 d., iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kad prisiima visas numatytas sÄ lygas. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovai turėjo galimybę žinodami apie sudarytÄ nuomos sutartį, jos terminÄ , galėjo nesudaryti pirkimo – pardavimo sutarties. IeÅ¡kovų siekiamybė, perėmus žemės sklypÄ su nuomos sutartiniais įsipareigojimais, bandyti Å¡iuo įsipareigojimus panaikinti, nelaikytini sÄ Å¾iningų sutarties Å¡alių elgesiu.

Teismuose vyksta teisminiai procesai dėl Å¡ios sutarties sÄ lygų, teismų sprendimais nustatyta žemės nuomos kaina, kas laikytina nepažeidžiančiu sutarties Å¡alių lygybės principo, tuo labiau, kad ir posėdžio metu ieÅ¡kovai nurodė, kad nustačius nuomos kaina situacija atitinka jų interesus. IeÅ¡kovai proceso metu buvo pateikę Registrų centro iÅ¡raÅ¡Ä apie vidutinius žemės nuomos terminus įvairiose Å¡alies teritorijose, bei jais remdamiesi teigė, kad ginčo nuomos sutartyje nurodytas nepagrįstai ilgas terminas.

Teismas laiko, kad Å¡ie duomenys nėra pakankamas pagrindas pakeisti nuomos sutarties terminÄ , nes, kaip jau buvo nurodyta, terminas nustatytas sutarties Å¡alių susitarimu. Tai, kad Å¡is terminas yra ilgesnis negu iÅ¡vestas nuomos sutarčių vidurkis, nelaikytinas pakankamu pagrindu konstatuoti nuomos sutarties sÄ lygų nesÄ Å¾iningumo. Be to, Å¡ių duomenų analizė parodo, kad ginčo sutartimi nustatytas nuomos sutarties terminas nėra vienetinis. Nors tokių sutarčių procentas nėra ypač didelis, tačiau tokių sutarčių terminų yra, kas dar kartÄ patvirtina, jog terminas nėra neteisėtas (dokumento registracijos Nr. DOK-11458 priedas).

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas neturi pagrindo sutikti, jog nustatytas nuomos sutarties terminas pažeidžia ieÅ¡kovų interesÄ , nes ieÅ¡kovai pasiraÅ¡ydami pirkimo – pardavimo sutartį iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl nustatytų sÄ lygų. Taip pat, esant nustatytai rinkos dydį atitinkančiai nuomos kainai, teismas negali nustatyti, kad sutarties sÄ lygos pažeidžia nuomos sutarties Å¡alių lygybės principÄ . Dėl piktnaudžiavimo Atsakovė praÅ¡o už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ieÅ¡kovams skirti baudÄ , pusę Å¡ios sumos priteisiant jų naudai kaip kompensacijÄ .

Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovai siekia sukelti kuo daugiau nepatogumų jiems, sÄ moningai reiÅ¡kė aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį, kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigota atlyginti kitai Å¡aliai jos patirtus nuostolius.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimÄ procesu paskirti baudÄ . Pagal formuojamÄ kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas praÅ¡ymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Ä®statyme nustatytos teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar paduoti apeliacinį skundÄ , remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (iÅ¡oriniais) jo pasireiÅ¡kimo požymiais (pvz., ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«džiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga).

Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sÄ moningai sukelti nepatogumų kitai Å¡aliai), toks elgesys negali bÅ«ti toleruojamas ir turi bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad bÅ«tų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimÄ Å¡ia teise, turi bÅ«ti nustatytas aiÅ¡kiai nepagrįstas Å¡ios teisės įgyvendinimas.

Pažymėtina tai, kad aiškiai nepagrįsto ieškinio, prašymo pareiškimas ar kitokio pobūdžio procesinio dokumento pateikimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas nesiekiant pažeistų teisių gynybos, bet turint kitokių, nedeklaruojamų tikslų ar ketinimų (sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių). Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovų pateiktas ieškinys negali būti laikomas aiškiai nepagrįstu, nes tai nėra nustatyta šioje byloje.

Nustatyta tik tai, kad ieškovai ieškinį pateikė dėl nuomos sutarties, dėl kurios vyko ir vyksta kiti teisminiai procesai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai pateikė reikalavimus nors ir dėl tos pačios nuomos sutarties, tačiau reikalavimai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ar sutarties termino modifikavimo pareikšti nebuvo. Sutiktina, kad šie reikalavimai galimai ir galėjo būti sprendžiami ankstesniuose procesuose, dėl to buvo prašoma bylas sujungti, tačiau procesai nebuvo sujungti ir šis sprendimas nepriklausė nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios.

IeÅ¡kovai siekia iÅ¡naudoti visas galimas teisines priemones dėl sutartinių santykių modifikavimo ir kreipimosi į teismÄ teisė negali bÅ«ti apribota. IeÅ¡kovai turi teisę kreiptis į teismÄ su reikalavimais, kurie, jų nuomone, pažeidžia jų interesus ir tai negali bÅ«ti laikoma piktnaudžiavimu. IeÅ¡kovų pateikti reikalavimai nelaikytini nesÄ Å¾iningais, nenagrinėtinais teisme ar kitaip pažeidžiančiais atsakovės teises, todėl nenustatytinas piktnaudžiavimas teisme. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atmestas, todėl ieÅ¡kovai privalo atlyginti atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Byloje pateikti atsakovo atstovės advokatės Sonatos Žukauskienės praÅ¡ymai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui atlyginimo ir iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai: pagal 2021 m. vasario 11 d. ir 2021 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymus atsakovas patyrė iÅ¡ viso 2089 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (už teisines konsultacijas, susipažinimÄ su bylos dokumentais, jų teisinę analizę, atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ ir pateikimÄ teismui, advokato atstovavimÄ teismo posėdžiuose) (el. bylos apyraÅ¡as 2 t., b. l. 27–30).

Teismas, įvertinęs patirtas atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, sprendžia, kad jos yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos apimtį, nagrinėjimo trukmę, posėdžių skaičių bei atsakovui teiktų procesinių dokumentų kiekį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“, teismas sprendžia, kad atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų teikiamų paslaugų maksimalių dydžių, ir nagrinėjamu atveju iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis priteistinos visos atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t. y. 2089 Eur.

Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis CPK 96, 98, 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti. IÅ¡ ieÅ¡kovų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis priteisti atsakovo G. B. įmonei, juridinio asmens kodas 174375343, naudai 2089 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ per Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mus. Teisėja Judita Sungailaitė