2024-12-18 Nr. AB-18365-3-61-3-04227-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-640-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04227-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. liepos 4 d. rašto Nr. SD-2298 (8.6Mr-06) „Dėl prašymo“ (toliau – ir Skundžiamas raštas) dalį.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjo J. K. skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad Skundžiamas raštas buvo priimtas, atsakant pareiškėjui į jo 2024 m. liepos 2 d. prašymą, kuriuo jis prašė: 1) prašymą perduoti ministrui; 2) pradėti ir atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir už įsiteisėjusių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2024 m. birželio 19 d. nutarties ir Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo piktybinį nevykdymą (šiurkštų tarnybinį nusižengimą) skirti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriui K. Č. tarnybinę nuobaudą atleidimą iš pareigų. Be to, atlikti Fondo valdybos direktoriaus K. Č. neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą ir jo tarnybinę veiklą vertinti – neatitinkančią lūkesčių (Valstybės tarnybos įstatymo 18 str.); 3) imtis priemonių dėl skubaus 2024 m. birželio 19 d. įsiteisėjusių LVAT 2024 m. birželio 19 d. nutarties dalies ir VAAT 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalies dėl priteistų 2 700 Eur bylinėjimosi išlaidų įvykdymo ir pervedimo į Fondo valdybai žinomą J. K. sąskaitą (toliau – ir Prašymas).

Skundžiamu raštu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prevencijos skyrius informavo pareiškėją, jog teismo sprendimas buvo įvykdytas, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui pervestos ir informavo pareiškėją, kad nepateikta pagrįstų duomenų inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės siekė inicijuoti tarnybinį patikrinimą, kurį atlikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriui K. Č. būtų paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad piliečiai, pranešdami apie pareigūnų galimai padarytas neteisėtas veikas (tarnybinius nusižengimus), gali tik inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., LVAT 2024 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-537/2014, 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-517-520/2016 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės tarnautojo (ne)nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti (žr., pvz., LVAT 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-233-556/2024).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, informacinio pobūdžio raštai, kuriuose nei pareiškėjui, nei kitiems subjektams nėra suformuluoti patvarkymai ar imperatyvūs nurodymai, o tik užfiksuota informacija apie atlikto patikrinimo ir tyrimo rezultatus, laikytini informacinio pobūdžio raštais, negalinčiais būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-308-1062/2021).

Konkrečiu atveju pagal nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, matyti, jog skundžiamame rašte nėra įtvirtinta imperatyvių nurodymų, jame pareiškėjas tik informuojamas apie tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra nebus pradėta. Taip pat informuojamas, kad teismo sprendimas įvykdytas ir, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nėra kompetentinga institucija teismo sprendimams vykdyti.

Teismo vertinimu, Skundžiamas raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Todėl skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visas jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas susijusias ir su šio atskirojo skundo surašymu ir nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese.

Pareiškėjas nurodo, kad jo materialinis teisinis suinteresuotumas yra gauti ne bet kokį, o teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą (informaciją) ir / ar administracinį sprendimą į 2024 m. liepos 2 d. prašymo 1 ir 2 punktų prašymus. Todėl ministrui nepakanka bet kaip reaguoti, o reaguojant privaloma būtent teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo prašymo 1 ir 2 punkto prašymus iš esmės ir pateikti jam Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Priešingai nei vertino teismas, Skundžiamo rašto dalis yra administracinis sprendimas ir nėra informacinio pobūdžio dokumentas nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Pagal nuosekliai suformuotą administracinių teismų praktiką tai, ar skundžiama Rašto dalis sukelia pareiškėjui teisines pasekmes gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo teisių pažeidimas.

Pasisakęs dėl Skundžiamo rašto kaip informacinio pobūdžio ir nesukeliančio pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, teismas nusprendė dėl materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, kurios turi būti analizuojamos ne skundo teismui priėmimo stadijoje, o bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas - Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinat ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, pažymėta, jog, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-261/2022; kt.).

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo (ne)suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismo išvada, jog skundžiamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009; 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-275-502/2024).

Taigi pagal bendrą taisyklę administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016).

Įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, nėra pagrindo spręsti, jog Skundžiamas raštas akivaizdžiai nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, todėl, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje priėjo nepagrįstą išvadą, jog Skundžiamas raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau administracinė byla nėra išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjo naudai nėra priimtas joks galutinis teismo sprendimas, todėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali būti sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Ernestas Spruogis