e561504a-403d-41c6-8ca5-7ff2f47e97f2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-630-331/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03485-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės, RÅ«tos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T. I. (T. I.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. (15/5-2)11U-1539 (01633) panaikino Rusijos Federacijos pilietei T. I. leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2018 m. sausio 6 d. (el. b., b. l. 29–31).2. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu (el. b., b. l. 1–5, 40–43) ir praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento 2017 m. spalio 2 d. sprendimÄ Nr. (15/5-2)11U-1539(01633) bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.3.

PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2015 m. lapkričio 23 d., jos deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), 2015 metais tapo bendrovės “V. I.” akcininke, kurios įstatinis kapitalas 45 000 Eur, Å¡i bendrovė įregistruota nuo 2014 m. spalio 2 d., vykdo deklaruotÄ ir teisėtÄ darbinę veiklÄ . Migracijos departamentas, panaikindamas leidimÄ laikinai gyventi pažeidė teisės reglamentuojančius ginčo klausimÄ , neįsigilino į visas aplinkybes su bendrovės veikla, skundžiamas sprendimas priimtas skubotai, nepilnai iÅ¡tyrus faktines aplinkybes, deklaratyviai.

Be to ginčijamame sprendime Migracijos departamentas vadovaujasi administracine teisės norma, kuri pakeista kita teisės norma. Å iame įstatyme neterminuotos administracinės teisės normos galiojimo laikas nėra ribojamas, todėl tokia norma galioja nuo jos įsigaliojimo momento iki normos panaikinimo ar pakeitimo kita. Bendrovė „V. I.“ nuo 2017 metų sausio 1 d. neturi pareigos turėti įmonėje įdarbintus 3 Lietuvos Respublikos piliečius, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai apibrėžia Bendrovę kaip fiktyviÄ , nes Bendrovė vykdo deklaruotÄ teisėtÄ veiklÄ , ir atitinka visus Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

PareiÅ¡kėja nuo 2015 metų gyvena Lietuvos Respublikoje ir jos buvimas nėra noras gauti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tam, kad galėtų teisėtai dirbti arba gyventi kitose Europos SÄ jungos valstybėse. VisÄ laikÄ gyvendama Lietuvos Respublikoje, pareiÅ¡kėja nesiekė galimybės piktnaudžiauti teisėmis ir pareigomis. PareiÅ¡kėjos atvykimo pagrindas ir tikslas yra darbas Bendrovėje. Bendrovė vykdo įstatuose numatytÄ veiklÄ Lietuvos Respublikoje.4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime (el. b., b. l. 66–71) paaiÅ¡kino, kad bendrovė „V. I.“, kurios dalyvė yra pareiÅ¡kėja, nuo 2017 m. birželio 1 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos (2017 m. spalio 2 d.), kas sudaro 4 mėnesius, nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos, kuriose visÄ darbo laikÄ dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, taip pat pareiÅ¡kėja nesikreipė į atsakingas migracijos institucijas ir neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes, nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo.

PareiÅ¡kėjos atžvilgiu buvo vadovaujamasi ne Ä®statymo redakcija, galiojančia nuo 2017 m. sausio 1 d., o Ä®statymo redakcija, galiojusia iki 2017 m. sausio 1 d. Pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 (toliau - Pakeitimo įstatymas) 29 straipsnio 2 dalį užsieniečių praÅ¡ymai iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai iÅ¡duoti, pakeisti ar panaikinti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

Aplinkybė, kad Å¡iuo metu bendrovėje įdarbinta viena Lietuvos Respublikos pilietė, kuriai mokamas ne mažesnis kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto Å¡alies Å«kio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis, Å¡iuo metu nepagrindžia užsieniečio iÅ¡duoto leidimo laikinai gyventi teisėtumo. Ä®statymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimÄ laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms Å¡io leidimo iÅ¡davimo pagrindÄ , privalo gauti leidimÄ laikinai gyventi.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Ginčijamu sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi nebuvo pirmasis pareiškėjos leidimas laikinai gyventi, todėl ir teisės aktų nustatyti reikalavimai, susiję su teisėtos veiklos vykdymu, būtinybė juos atitikti, pareiškėjai turėjo būti puikiai žinomi. Pareiškėja nesiėmė savalaikių veiksmų siekiant užtikrinti, kad UAB „Y.

I.“ bÅ«tų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visÄ darbo laikÄ dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, o to rezultatas - ginčijamu sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi. Leidimas pareiÅ¡kėjai buvo panaikintas, vadovaujantis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu ne dėl to, kad UAB „V. I.“ yra fiktyvi, o dėl to, kad UAB „V. I.“ neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo.

Taip pat faktas, jog duomenys apie pareiÅ¡kėjos gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo panaikinti 2016 m. rugsėjo 18 d. gyvenamosios patalpos savininko praÅ¡ymu ir pareiÅ¡kėja iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos nedeklaravo kitos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, leido Migracijos departamentui padaryti pagrįstÄ sprendimÄ pagal Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ . Užsienietis turi pareigÄ praneÅ¡ti apie pasikeitusiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Ginčijamas sprendimas nekliudo pareiÅ¡kėjai dalyvauti UAB „V.

I.“ veikloje (pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu bÅ«du). Ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiÅ¡kėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo. Ginčijamas sprendimas atitinka tiek VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.5. Teismo posėdyje proceso Å¡alys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnis).

S k u n d a s  a t m e s t i n a s.

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. spalio 2 d. sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2018 m. sausio 6 d., teisėtumo ir pagrįstumo.7. Nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 5 d. pareiÅ¡kėja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ji yra Lietuvoje įregistruotoje UAB „V.

I.“ dalyvė. Kartu su praÅ¡ymu pakeisti leidimÄ laikinai gyventi minėtas užsienietė pateikė galiojantį kelionės dokumentÄ , bendrovės „V. I.“ įstatus, akcininkų sÄ raÅ¡Ä , balansÄ , dokumentus, patvirtinančius vykdomÄ Ä¯monės veiklÄ , trijų įmonės darbuotojų, Lietuvos Respublikos piliečių, darbo sutartis, dokumentus, patvirtinančius turimas pragyvenimo lėšas bei gyvenamÄ jÄ patalpÄ Lietuvos Respublikoje, ir kitus dokumentus.8. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas su visa medžiaga persiųstas į Migracijos departamentÄ , kurio Imigracijos reikalų skyrius, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir dokumentus ir, vadovaudamasis Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2015 m. gruodžio 28 d., nenustatęs pagrindų, nurodytų Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių galėtų bÅ«ti atsisakyta iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi, priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti jai leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus, o Migracijos valdyba 2016 m. sausio 6 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. sausio 6 d.9.

Migracijos departamentui kilus pagrįstų įtarimų dėl bendrovės „V. I.“ veiklos Lietuvos Respublikoje, manydamas, kad pareiškėja yra atvykusi kitu negu deklaruota tikslu, patikrino bendrovės „V. I.“ duomenis VSDFV informacinėje sistemoje ir nustatė, kad šioje bendrovėje įdarbinta viena Lietuvos Respublikos pilietė. Kitos Lietuvos Respublikos pilietės buvo atleistos 2017 m. birželio 1-26 d., 2017 m. liepos 3 d. viena iš jų vėl įdarbinta, o 2017 m. rugpjūčio 10 d. vėl atleista.

Todėl atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovėje „V. I.“ nėra visÄ darbo laikÄ dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Atsakovas patikrinęs Juridinių asmenų registrÄ , nustatė, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. bendrovės „V. I.“ direktoriumi paskirtas D. K., kuris kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pateikė Å¡ioje bendrovėje įdarbintos Lietuvos Respublikos pilietės darbo sutartį, kurioje nustatyta, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. jai bus mokamas 1 700 eurų mėnesinis darbo užmokestis, darbo režimas - „Nuotolinis darbas“.

Be to, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, pareiÅ¡kėjos gyvenamosios vietos duomenys buvo panaikinti 2016 m. rugsėjo 18 d. gyvenamosios patalpos savininko praÅ¡ymu. Iki Å¡iol minėta užsienietė nedeklaravo kitos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Taigi bendrovė neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, nes Å¡ioje bendrovėje nėra visÄ darbo dienÄ dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių.

Todėl Atsakovas 2017 m. spalio 2 d. priėmė ginčijamÄ sprendimÄ , kuriuo nusprendė panaikinti pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi.10. Teismui įvertinus bylos aplinkybes, atsakovo surinktÄ medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad bendrovė „V. I.“ neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, nes Å¡ioje bendrovėje nėra visÄ darbo dienÄ dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Be to pareiÅ¡kėja nesikreipė į atsakingas migracijos institucijas ir neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes, taip pat nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo.

Todėl Migracijos departamento Kontrolės skyrius, įvertinęs surinktÄ medžiagÄ , pateiktus dokumentus, surinkęs kitus įrodymus, vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 2017 m. spalio 2 d. sprendimu panaikino pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. sausio 6 d.

11. Ginčo klausimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas), kurio 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo pagrindus. Å io straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Ä®statymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis:

1) atitinka Å engeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sÄ lygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimÄ patvirtinantį dokumentÄ , kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintÄ Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimÄ apmokėti iÅ¡laidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas;

3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;

4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamÄ jÄ vietÄ , bÅ«tu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamÄ ja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimÄ suteikti jam tinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje jis deklaruos savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimÄ , leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;

5) pateikia iÅ¡vykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sÄ raÅ¡Ä ;

6) pateikia iÅ¡samiÄ informacijÄ apie save, ryÅ¡ius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Ä®skaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryÅ¡ius su užsienio žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas, jeigu jis atitinka Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo sÄ lygas ir nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali bÅ«ti neiÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi.

Ä®statymo 36 straipsnyje yra nustatyta, kokiais atvejais praneÅ¡ama apie duomenų pasikeitimÄ vidaus reikalų įgaliotai institucijai. Ä®statymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimÄ gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo praneÅ¡ti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu jis pakeičia gyvenamÄ jÄ vietÄ . Ä®statymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad paaiÅ¡kėja, kad yra Å¡io Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi; 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka Å¡io įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 Å¡ios bendrovės įstatinio kapitalo.12.

PareiÅ¡kėjai leidimas gyventi buvo panaikintas, vadovaujantis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindais ne dėl to, kad Bendrovė yra fiktyvi, o dėl to, kad pareiÅ¡kėja Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes bendrovė neturėjo reikalaujamo skaičiaus visÄ darbo dienÄ dirbančių darbuotojų, Å¡is laikotarpis truko ne keletÄ dienų, o keletÄ mėnesių, t. y. pareiÅ¡kėja neatitiko Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies imperatyvių reikalavimų (bÅ«tų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visÄ darbo laikÄ dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai).

Todėl pareiÅ¡kėja neatitinka sÄ lygų, kurios buvo nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Ä®statyme nustatytu pagrindu, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdama gauti leidimÄ laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ir vienintelis akcininkas, yra užsienietis, yra fiktyvi. Pagal įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktÄ iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neatitinka sÄ lygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Å¡iame įstatyme nustatytu pagrindu.

Įstatymo 50 straipsnio l dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad bendrovė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jo vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Ä®statymo redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvaus pobÅ«džio, Ä®statyme nėra nustatyta jokių iÅ¡imčių dėl Å¡ių reikalavimų netaikymo. VSDFV informacinės sistemos duomenimis bendrovėje nuo 2017 m. birželio 1 d. nebuvo visÄ darbo dienÄ dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, t. y. pati pareiÅ¡kėja neginčija faktinių aplinkybių, kad bendrovė „V.

I.“ neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. daugiau nei 4 mėnesius, neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, taip pat pareiškėja nesikreipė į atsakingas migracijos institucijas ir neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes, o taip pat nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Be to Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, pareiškėjos gyvenamosios vietos duomenys buvo panaikinti 2016 m. rugsėjo 18 d. gyvenamosios patalpos savininko prašymu ir iki šiol pareiškėja nėra deklaravusi kitos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje.13.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo bylose yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai bendrovėje faktiÅ¡kai pradeda dirbti mažiau negu trys darbuotojai, kaip to reikalauja Ä®statymas, bendrovė nuo pirmojo darbuotojo atleidimo dienos nebeatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (Ä®statymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimų, ir Migracijos departamentas tokiais atvejais pagrįstai nusprendžia panaikinti užsieniečiui leidimÄ laikinai gyventi.

Taip pat LVAT pažymėjo, kad iÅ¡ Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ ir “ akivaizdu, kad Å¡ioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir iÅ¡laikyti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra bÅ«tina, kad įmonė atitiktų Å¡ių reikalavimų (sÄ lygų) visumÄ . Be to LVAT yra pažymėjęs, kad bendrovės darbuotojams kelis mėnesius negaunant atlyginimo arba gaunant atlyginimÄ , daug mažesnį už minimalų dydį, Departamentas pagrįstai suabejojo, ar tokie darbuotojai Bendrovėje dirba visÄ darbo laikÄ , t. y.

Bendrovė neatitiko Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų (LVAT administracinėse bylose Nr. A-3329-662/2017, Nr. A-3331-662/2017).14. PareiÅ¡kėjos teigimu, Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta sÄ lyga, kad įmonėje dirbtų trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai buvo panaikinta nuo 2017 m. sausio 1 d., todėl Å¡iuo požiÅ«riu sprendimas yra neteisėtas. Teismas su Å¡iais pareiÅ¡kėjos teiginiais sutikti negali, nes Å¡iuo atveju Migracijos departamentas vadovavosi Ä®statymo redakcija, galiojusia iki 2017 m. sausio 1 d., o ne Ä®statymo redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., be to, pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 (toliau - Pakeitimo įstatymas) 29 straipsnio 2 dalį užsieniečių praÅ¡ymai iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai iÅ¡duoti, pakeisti ar panaikinti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

LVAT savo naujausioje praktikoje yra pažymėjęs: „Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija (2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymu Nr. XII- 2609 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas)), tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, užsieniečių praÅ¡ymai iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai iÅ¡duoti, pakeisti ar panaikinti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2017 m. sausio 1 d., galiojusio Ä®statymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis“ (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017).

Vadinasi Å¡iam ginčui aktualios Ä®statymo nuostatos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d., todėl bendrovėje „V. I.“ turėjo bÅ«ti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visÄ darbo laikÄ turėjo dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.15. Teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjos deklaruoti atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, pareiÅ¡kėja siekė atitikti Ä®statyme nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo sÄ lygas, o ne užsiimti Å«kine-komercine veikla Lietuvoje, nes byloje surinkta įrodymų visuma (VSDFV informacinės sistemos duomenimis bendrovėje nuo 2017 m. birželio 1 d. nebuvo trijų dirbančių asmenų) leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedÅ«romis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas ginčo sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, teikdama praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl visos abejonės dėl pareiÅ¡kėjos nurodyto atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslo yra pagrįstos.

16. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei paaiÅ¡kinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡ie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų paaiÅ¡kinimais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016).

Be to, pareiÅ¡kėjos abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s teiginiai nėra ir negali bÅ«ti laikomi tam tikrÄ aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.17. Pastebėtina, kad nustačius bent vienÄ iÅ¡ Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas laikinai gyventi panaikinamas, esant tai patvirtinančių dokumentų, pradedama sprendimo panaikinti leidimÄ priėmimo procedÅ«ra. Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu, be kita ko, paaiÅ¡kėjus, jog yra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Nagrinėjamu atveju aktualus Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5, 12, 14 punktai, numatantis, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma (Ä®statymo 50 str. 1 d. kontekste, leidimas panaikinamas), jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi; 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka Å¡io įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 Å¡ios bendrovės įstatinio kapitalo.

BÅ«tent Å¡iuo pagrindu rėmėsi Atsakovas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ . Byloje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡duotas tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėja ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Taigi, atsakovas turėjo teisėtÄ pagrindÄ pradėti pareiÅ¡kėjos leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo procedÅ«rÄ .18. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nustatant Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintÄ pagrindÄ , užsieniečio valia nėra esminis elementas.

Å iuo atveju pagrindo panaikinti leidimÄ laikinai gyventi nustatymas apsiriboja juridinio fakto, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, konstatavimu, o tai, ar asmuo vykdė veiklÄ , ar norėjo jÄ vykdyti, yra faktinė aplinkybė, kuri bendrai vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste. PareiÅ¡kėjos pateikti argumentai neiÅ¡sklaido pagrįstais pripažintinų atsakovo įtarimų, todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų paneigiančių atsakovo padarytos iÅ¡vados.

Leidimo panaikinimas savaime neužkerta kelio pareiÅ¡kėjai vykdyti Bendrovės akcininko pareigų (pasitelkiant įgaliotus atstovus). LVAT yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (LVAT administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 str. 1 p.) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais.

VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. PareiÅ¡kėja ginčijamÄ sprendimÄ gavo laiku, nes šį sprendimÄ apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtÄ sprendimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

20. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Migracijos departamentas iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. (15/5-2)11U-1539(01633) paliekamas nepakeistas, pareiÅ¡kėjos reikalavimų tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).21. Atmetus pareiÅ¡kėjos skundÄ , netenkintinas jos praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

22. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos T. I. (T. I.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. TeisėjaiJolanta Malijauskienė RÅ«ta Miliuvienė Henrikas Sadauskas