e560ef13-9b8b-47cc-b6ff-7c8a41910aee · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-1338-393/2020 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00030-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 17 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėja Irma Blekaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka už akių iÅ¡na­gri­nėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB ,,Kapitalo valda“ ieÅ¡kinį at­­sa­kovui G. P. dėl skolos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovė UAB ,, Kapitalo valda“ pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo G. P. 584,21 Eur skolos, kuriÄ sudaro 173,46 Eur pagrindinė skola, 393,41 Eur delspinigiai, 17,35 Eur bauda, 5 procen­tų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kė­­limo teisme iki teismo sprendi­mo visiÅ¡ko įvyk­dy­mo ir bylinė­ji­mosi iÅ¡laidas: 15 Eur žyminio mokesčio ir 2,90 Eur už atsakovo duomenų paieÅ¡kÄ Gyventojų registre.

Atsakovui ne­pa­teikus atsilie­pi­mo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių. Atsakovui procesiniai doku­men­tai įteikti 2020-01-25. Atsakovas per nu­­sta­­­­ty­tÄ terminÄ (15 dienų) be pateisina­mos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡y­mu pri­­­­ima­mas sprendimas už akių, neinformuo­jant Å¡alių apie sprendimo priėmimo laikÄ ir vietÄ (Lietuvos Respublikos ci­­vi­li­nio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų verti­ni­­mÄ , t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį spren­di­­mÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieÅ¡kinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2007-06-01 atsakovas su pirmine kreditore UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 706619249 dėl televizoriaus „Samsung“ įsigijimo.

Atsakovas įsipareigojo 12 mėnesių mokėti lizingo įmonei įmokas. Nuo 2007-08-20 atsakovas jokių įmokų nemokėjo, buvo sumokėtos tik dvi pirmosios įmokos. Atsakovas liko skolingas 173,46 Eur sumÄ . Atsakovas sutarties nenutraukė, įsigyto turto negrÄ Å¾ino, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. 2009-03-04 UAB „Ūkio banko lizingas“ su ieÅ¡kove pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1. Apie reikalavimo perleidimÄ atsakovas buvo informuotas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei bÅ«tų sumokėjęs. Teismas k o n s t a t u o j a:

IeÅ¡kinys tenkin­­­tinas iÅ¡ dalies. Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsira­di­­mo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodek­so (toliau – CK) 6.4 straipsnis). Prievolės turi bÅ«ti vyk­do­mos sÄ ­Å¾iningai, tin­­kamai bei nustaty­tais terminais pagal įstatymų ar sutar­ties nurody­mus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžia­ma viena­­­Å¡a­liÅ¡kai atsisa­ky­ti įvyk­­dyti prievolę ar vie­na­Å¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įsta­ty­mų ar sutarties nu­matytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Teisėtai sudaryta sutar­tis jos Å¡alims turi įsta­ty­mo galiÄ , o sutar­­­ties neįvykdymu lai­ko­­mos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvyk­­dy­mas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvyk­dymo termino praleidimÄ (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Jeigu Å¡alis nevyk­­do savo piniginės prievolės, kita Å¡alis turi teisę reika­lauti, kad prievolė bÅ«tų įvyk­dy­­ta natÅ«­ra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Neįvykdžius ar netin­­ka­mai įvyk­džius su­tartį, atsiranda civi­­­linė at­­sa­­komybė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių at­ly­gi­ni­mo ar ne­te­sybų, o kita Å¡a­lis priva­lo atlyginti dėl su­tarties neįvyk­dymo ar netinka­mo įvykdy­mo pada­ry­tus nuos­tolius arba su­mo­­­­kė­ti ne­te­sybas (baudÄ , dels­pi­ni­gius) (CK 6.245 straips­nio 3 dalis, 6.256 straip­snio 2 dalis).

Praleidęs pi­ni­­ginės prievolės įvykdy­mo terminÄ , skolinin­kas priva­lo mokėti už termino praleidimÄ Ä¯statymų ar sutarčių nustatytas palÅ«­ka­nas, kurios yra laiko­mos minima­liais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ . Atsakovas sutarties nevykdė, iki ieÅ¡kinio teismui padavimo skolos negrÄ Å¾ino, atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieÅ¡kovei neginčijo, įrodymų apie prievolės įvykdymÄ byloje nėra, todėl iÅ¡ jo priteistina 173,46 Eur skola.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. IÅ¡perkamosios nuomos sutarties bendrųjų sÄ lygų 11.1 punkte numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos. IeÅ¡kovė už sutartinės prievolės nevykdymÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 393,41 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007-08-20 iki 2020-01-20, t. y. už 4536 dienas.

Nurodo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normÄ nuo 0,2 proc. sutartinių iki 0,05 proc. įstatyminių, numatytų Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ ir negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis bei negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimÄ , teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo.

Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali bÅ«ti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumÄ . Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sÄ raÅ¡as, į kurį atsižvelgiant bÅ«tų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi bÅ«ti mažinamos. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes.

Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nebaigtinis, pavyzdžiui, Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, Å¡alių statusÄ (ar Å¡alys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus ir kt.

Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko praÅ¡ymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007-08-20, pagal su pradine kreditore sudarytÄ sutartį sumokėjo tik dvi įmokas. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieÅ¡kovei perleido 2009-03-04, tačiau ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi tik 2020-01-21, t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus beveik vienuolikai metų.

Taigi ieÅ¡kovė ypač ilgÄ laikÄ nesiėmė visų galimų veiksmų skolai iÅ¡ieÅ¡koti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Kreipimosi į teismÄ dienai paskaičiuota delspinigių suma daugiau kaip du kartus virÅ¡ija skolos sumÄ . IeÅ¡kovė teismui nenurodė jokių logiÅ¡kų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiÅ¡kinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismÄ dėl skolos priteisimo, teiginiai, kad nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, nepagrįsti įrodymais, o duomenų, kad atsakovas bÅ«tų ketinęs/žadėjęs ieÅ¡kovei atsiskaityti ir dėl to bÅ«tų galima pateisinti ieÅ¡kovės delsimÄ , byloje nėra. 2007-06-01 tarp atsakovo ir UAB „Ūkio banko lizingas“ buvo sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog atsakovui negali bÅ«ti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos.

Atsakovas yra vartotojas (iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du įsigijo televizorių asmeniniams poreikiams iÅ¡ juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl jam taikytinos vartotojo teisių apsaugÄ užtikrinančios teisės normos (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008, Kauno apygardos teismo 2019-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019). Kita vertus, nors ginčo iÅ¡perkamosios nuomos sutarties sudarymo metu (2007-06-01) Vartojimo kredito įstatymas negaliojo (pradėjo galioti nuo 2011-04-01), tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba, netesybų skaičiavimo trukmė gali bÅ«ti laikoma kaip orientacinė, vertinant ir iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius, taip pat ir vertinant įstatymo leidėjo iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiÅ¡kiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014, Kauno apygardos teismo 2018-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1349-480/2018, kt.).

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ bei į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra silpnesnė Å¡alis – vartotojas, prievolė yra įvykdyta iÅ¡ dalies, o per ilgai delsdama kreiptis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, ieÅ¡kovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų Å¡alių interesų pusiausvyros, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principų, netesybos mažintinos ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant Å¡alių sutartimi nustatytÄ 0,2 proc. normÄ , t. y. 62,45 Eur (173,46 Eur x 0,2 proc. x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis).

Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tokio pobÅ«džio byloje (Kauno apygardos teismo 2019-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019). IeÅ¡kovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Sutarties 11.2 punkte nustatyta, kad nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas sutarties 5.5. punktÄ , atsakovas turi sumokėti 10 proc. neiÅ¡pirktos daikto vertės baudÄ . Atsakovas pažeidė sutartį, nevykdydamas jos sÄ lygų, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 17,35 Eur bauda.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs sko­­lininkas (fizi­­­­­nis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ su­mo­kėti praleis­­­­­tas terminas. Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palÅ«ka­nas už pri­teis­tÄ su­mÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvyk­dy­mo, ten­kin­tinas.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidos teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Sumokėtas žyminis mokestis yra minimalus ir nuo atmestų reikalavimų nesikeičia, nors ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina visa žyminio mokesčio suma ir 2,90 Eur iÅ¡laidų už duomenų paieÅ¡kÄ Gyventojų registre (CPK 79 straips­nis, 80 straips­­nio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ atsakovo nepriteistinos, nes jos nevir­Å¡ija minimalios iÅ¡ieÅ¡kotinos Å¡ių iÅ¡laidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 253,26 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus 26 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020-01-23, iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 17,90 Eur (septyniolika eurų 90 ct) bylinė­ji­mosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei UAB ,, Kapitalo valda“, įmonės kodas 126308223.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvideÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiÅ¡­ki­mÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Alytaus apy­­linkės teis­mo Lazdijų rÅ«mams. IeÅ¡kovė dėl sprendimo per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundÄ Kauno apygardos teismui per Alytaus apy­­linkės teis­mo Lazdijų rÅ«mus.

Teisėja Irma Blekaitienė