Legislator Case Law & Legislation
e55f6ae9-c5da-4e4d-abbd-fb7a7350cb8c AI generated

e55f6ae9-c5da-4e4d-abbd-fb7a7350cb8c · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number e55f6ae9-c5da-4e4d-abbd-fb7a7350cb8c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Legislator headnote

AI generated

e55f6ae9-c5da-4e4d-abbd-fb7a7350cb8c · Kauno apygardos administracinis teismas: CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr.1-3746-423/2016                                                                                                            Proceso Nr. 3-62-3-01353-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)                         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                   2016 m. rugsėjo 29 d.                                                           Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,nedalyvaujant pareiškėjui M.

L. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. L. savo skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3333 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b.l. 4-5, 32-33). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2016-03-31 iki 2016-07-01 neteisėtai buvo apribota jo laisvė, kadangi laisvės atėmimo bausmės sÄ lygos Alytaus pataisos namuose neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Gyvenamojo ploto vienam asmeniui norma buvo pažeista. Kamerų tipo patalpose nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo, todėl skaitant ar raÅ¡ant pradėdavo skaudėti akis. Patalpose nebuvo mechaninės ventiliacijos, oras kamerose buvo slogus, buvo sunku kvėpuoti, patalpose tvyrojo nepakeliama smarvė. VasarÄ tvyrojo karÅ¡tis ir drėgmė, kamerų sienas dengė pelėsis ir grybelis. Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė didelę neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti įvertinta pinigais, t.y. jis patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , fizinį skausmÄ .

Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime į skundÄ (b.l. 8-12) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2016-04-01 atliko bausmę Alytaus pataisos namuose. Nuo 2016-04-01 iki 2016-04-04 ir nuo 2016-04-05 iki 2016-04-07 buvo paskirtas į 5 bÅ«rio 1 miegamÄ jį, kurio plotas yra 44,56 kv. m., jame įrengta 12 miegamųjų vietų, kiekvienam asmeniui teko 3,71 kv. m. ploto. Nuo 2016-04-04 iki 2016-04-05 buvo paskirtas į kamerų tipo kamerÄ Nr. 14, kurios plotas yra 12,22 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, kiekvienam asmeniui teko 4,07 kv. m. ploto.

Nuo 2016-04-08 iki 2016-07-01 paskirtas į kamerų tipo kamerÄ Nr. 26, kurios plotas yra 29,91 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, kiekvienam asmeniui teko 3,73 kv. m. ploto. Taigi, nustatyta ploto norma pažeista nebuvo. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginančios jo buvimÄ pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo bei sanitarinės sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečiais faktais pagrįstų duomenų, kad Alytaus pataisos namai nesilaikė teisės normų reikalavimų.

Prašė skundÄ atmesti.Skundas netenkintinas.           PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2016-03-31 iki 2016-07-01. ABTÄ® 17 str. 1 d. 3 p. (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad jis buvo kalinamas perpildytose patalpose, jam nebuvo užtikrintos teisės aktais garantuotos bausmės atlikimo sÄ lygos.

Kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo kalinamas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktais. Tačiau atsižvelgtina į LVAT suformuotÄ teisminę praktikÄ , kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nežmoniÅ¡kas, antisanitarines sÄ lygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu.

Å iuo atveju, ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 15 str., 21 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 111.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 111.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2016-04-01 iki 2016-04-04 ir nuo 2016-04-05 iki 2016-04-07 buvo paskirtas į 5 bÅ«rio 1 miegamÄ jį (bendrabučio tipo patalpa), kurio plotas 44,56 kv. m., jame įrengta 12 miegamųjų vietų, kiekvienam asmeniui teko 3,71 kv. m. ploto; nuo 2016-04-04 iki 2016-04-05 buvo paskirtas į kamerų tipo kamerÄ Nr. 14, kurios plotas 12,22 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, kiekvienam asmeniui teko 4,07 kv. m. ploto; nuo 2016-04-08 iki 2016-07-01 paskirtas į kamerų tipo kamerÄ Nr. 26, kurios plotas 29,91 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, kiekvienam asmeniui teko 3,73 kv. m. ploto (b.l. 13-15).

Taigi, minėti įrodymai patvirtina, kad 2016-04-01- 2016-07-01 laikotarpiu pareiÅ¡kėjui atsakovas užtikrino teisės aktais numatyto minimalaus gyvenamojo ploto tenkančio vienam nuteistajam normÄ . CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kita.

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. Kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

IÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo nurodytus motyvus dėl gyvenamojo ploto normų pažeidimo, iÅ¡ kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iÅ¡ pareigos atlyginti neturtinę žalÄ atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl netinkamų sÄ lygų Alytaus pataisos namuose grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir nusiskundimais, abstrakčiais argumentais, subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai ir kurių pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas neįrodė nei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalÄ . Nenustačius Å¡ių vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). PareiÅ¡kėjas savo skunde taip pat nurodė, jog patalpose nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo, mechaninės ventiliacijos, oras kamerose buvo stogus, buvo sunku kvėpuoti, patalpose tvyrojo nepakeliama smarvė, vasarÄ tvyrojo karÅ¡tis ir drėgmė, kamerų sienas dengė pelėsis ir grybelis. Kaip jau ir minėta, pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos 2015-08-03 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908, 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų ir bendrosios paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti 18-28 oC. Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. (14 p.).

Gyvenamosiose patalpose ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (39 p.).Atsakovo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2016-05-18 patikrinimo akte Nr. PA.1-76(22.4.1 1.12) (b.l. 25-30) nurodyta, jog ginčo laikotarpiu patikrinta kamerų tipo patalpa Nr. 26 (šioje kameroje pareiškėjas atliko bausmę nuo 2016-04-08 iki 2016-07-01). Šio patikrinimo metu buvo matuojamas oro judėjimo greitis, dirbtinė kameros apšvieta, kurie atitiko HN 134:2015 14 ir 16 punktų reikalavimus.

Taip pat nurodyta, jog patalpoje įrengti du skaidraus stiklo atsidarantys langai, taip sudarant galimybę vėdinti patalpÄ , o sanitariniame mazge įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Teismas netikėti Alytaus pataisos namų oficialiai pateikta informacija neturi pagrindo. PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes.          Pažymėtina tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjui bÅ«tų pablogėjusi sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Ä® pataisos namų administracijÄ ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nesikreipė. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė.PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, sietino bÅ«tent su Å¡iais pažeidimais.

Pažymėtina ir tai, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl blogų sanitarinių kalinimo sÄ lygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., teisėja n u s p r e n d ė : SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                               Asta Urbonienė