2025-05-07 Nr. AB-7980-3-61-3-08436-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-309-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08436-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4.4; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Tarnybinių ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 6-4606 /2023(1.48 E) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjo prašymas atmestas kaip nepagrįstas ir tarp šalių kilusį ginčą išspręsti iš esmės; 2) įpareigoti Departamentą pašalinti pažeidimą ir priimti sprendimą išmokėti pareiškėjui priklausančią Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 59 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyto dydžio piniginę kompensaciją; 3) priteisti pareiškėjui iš Departamento bylinėjimosi išlaidas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartimi priimti reikalavimai).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2022 m. balandžio 4 d. dirba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos budinčios pamainos ugniagesiu gelbėtoju (statutiniu valstybės tarnautoju). 2023 m. balandžio 19 d. įvykio (gaisro gesinimo) (toliau – ir įvykis) metu buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata. Departamento Vidaus tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. R. atliko tarnybinį patikrinimą ir 2023 m. birželio 30 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-44/2023(3.72E) (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada), kurioje, be kita ko, padarė išvadą, kad pareigūno R.

P. susižalojimo priežastis buvo jo paties sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas, todėl piniginės kompensacijos mokėjimo pareigūnui klausimas nespręstinas. Minėtą Tarnybinio patikrinimo išvadą patvirtino Departamento direktorius. Remiantis minėta išvada pareiškėjui atsisakyta mokėti piniginę kompensaciją įvykus nelaimingam atsitikimui tarnyboje, kurio metu sutrikdyta jo sveikata. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybinio patikrinimo išvada bei Departamento direktoriaus sprendimu ją patvirtinti ir atsisakymu išmokėti piniginę kompensaciją, pateikė prašymą Departamento Tarnybinių ginčų komisijai (toliau – ir Tarnybinių ginčų komisija, ir Komisija), kurios prašė išspręsti individualų tarnybinį ginčą.

Pareiškėjas Komisijai įrodinėjo, kad jo sužalojimo priežastis nebuvo jo paties sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas. Veido apsauginę kaukę pareiškėjas nusiplėšė jau po to, kai sutrikus deguonies padavimui iš oro baliono į kaukę, jis nebegalėjo kvėpuoti, pradėjo dusti, jam kilo panika, jis griuvo. Griūdamas pareiškėjas nevalingai nusiplėšė veido kaukę, norėjo šauktis pagalbos. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Komisijos narių nuomonė dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo išsiskyrė. Vieni Komisijos nariai akcentavo, kad tyrėja A. R. netinkamai taikė Vidaus tarnybos statuto nuostatas ir padarė klaidingą išvadą, kad R. P. atlikti veiksmai buvo sąmoningas saugumo reikalavimų pažeidimas. Šią išvadą Komisijos nariai padarė remdamiesi 2023 m. gegužės 31 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad kvėpavimo aparatas prieš įeinant į raudonąją zona veikė tvarkingai, tačiau įvyko nenumatyta aplinkybė, kurios R.

P. negalėjo įtakoti – užsisuko dujų baliono pagrindinis kranas, pareiškėjas, pritrūkęs deguonies, krito ant žemės ir nevalingai, dusdamas nusiplėšė veido kaukę. Kiti Komisijos nariai Statuto nuostatas traktavo paraidžiui, deklaratyviai, neatsižvelgdami į susidariusią R. P. gyvybei pavojingą situaciją gaisro gesinimo metu, todėl sprendė, kad esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad R. P. nusiėmė veido kaukę, neišėjęs iš raudonosios zonos, jis padarė tyčinį Statuto pažeidimą, todėl piniginė kompensacija už jo sveikatos sutrikdymą jam nepriklauso.

3. Pareiškėjo vertinimu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje neteisėtai ir nepagrįstai konstatuota, kad R. P. įvykio metu patirto sužalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas. Pareiškėjo vertinimu, jo poziciją šiuo aspektu patvirtina 2023 m. gegužės 31 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje Nr. 18-12/2023(7.4 E) (toliau – ir Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada) nustatytos įvykio faktinės aplinkybės.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad įvykio metu jis patyrė anglies dvideginio toksinį poveikį, galvos ir kaklo nudegimus. Pareiškėjas Greitosios medicininės pagalbos automobiliu iš įvykio vietos buvo išvežtas į viešosios įstaigos Šiaulių ligoninės priėmimo – skubos pagalbos skyrių. Medikai pareiškėjui nustatė anglies dvideginio toksinį poveikį bei galvos kaklo ne viso odos storio nudegimus (pūsles, epidermio netekimą). Pagal sisteminį ligų sąrašą TLK-10-AM – T59.7, T.20.2 šios traumos priskirtinos prie sunkių. Suteikus medicininę pagalbą, pareiškėjas buvo išleistas gydytis ambulatoriškai, išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

5. Pareiškėjas pažymi, kad įvykio metu pamainos vadas jam ir jo kolegai davė nurodymą sudaryti grandį su kvėpavimo organų apsaugos aparatais (toliau – ir KOAA) ir vykdyti žmonių paiešką bei atlikti gaisro gesinimą. Prieš įeidamas į uždūmintą pastatą, pareiškėjas atliko KOAA kontrolinį patikrinimą, slėgis suslėgto oro balione buvo 280 barų, užsidėjo pošalmį, užsisegė šalmą, užsimovė pirštines, grandis turėjo kintamo našumo švirkštą, laužtuvą, radijo ryšio priemonę, ant šalmų – apšvietimo prietaisus. Ugniagesiams R. P. ir jo kolegai išnešus į lauką pirmą viduje rastą žmogų ir atidavus jį greitosios pagalbos medikams, pamainos vadas davė nurodymą sudaryti grandį ugniagesiams ir tęsti žmonių gelbėjimo darbus. Prie eidami vėl į uždūmintas patalpas ugniagesiai R. P. ir G. B. kontrolinio KOAA patikrinimo neatliko, nes buvo praėję mažai laiko po pirmojo kontrolinio patikrinimo, be to, skubėjo gelbėti nukentėjusiuosius. Atliekant žvalgybą stipriai uždūmintose patalpose, R. P. netikėtai ir nenumatytai suveikė KOAA garsinis signalas, kuris truko apie 1 – 2 sekundes ir staiga R. P. ėmė trūkti oro. Pareiškėjas paspaudė papildomo oro tiekimo mygtuką, tačiau papildomas oras nebuvo paduotas. R. P., pritrūkęs oro ir apsvaigęs, krito ant žemės ir krisdamas, spontaniškai nusiplėšė kaukę. Grandį su R. P. sudaręs kolega paėmė jį už rankos ir išsivedė į lauką, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba.

6. Pareiškėjas akcentavo, kad Komisijai 2023 m. balandžio 24 d. apžiūrint pareiškėjo įvykio metu naudotą kvėpavimo organų apsaugos aparatą (KOAA) „Drager“ PSS 5 000 (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta, kokios priežastys lėmė deguonies iš suslėgto oro baliono patekimo į kvėpavimo organų apsaugos veido kaukę sutrikimą. Be to, nenustatyta ir tai, kad šį sutrikimą nulėmė pareiškėjo sąmoningi veiksmai.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad Komisija konstatavo, jog įvykio metu pareiškėjui gelbėjimo – paieškos darbus siaurame koridoriuje trinties į sieną ar pašalinius objektus metu galbūt užsisuko suslėgto oro baliono čiaupas, kurį pareiškėjas atsisuko prie įeidamas į raudonąją zoną. Atsižvelgdama į tai, kad kvėpavimo organų apsaugos veido kaukė Nr. 2-28 buvo stipriai aprūkusi, pro veido kaukės stiklą nebuvo įmanoma nieko įžiūrėti, veido kaukės stiklas buvo įskilęs dirželis nutrauktas, Komisija padarė išvadą, kad įvykio priežastimi galėjo būti labai didelis karštis, stiprus uždūminimas ir kontaktas su degimo proceso metu susidariusia aplinka, dėl ko nukentėjusiajam galėjo būti sunku kvėpuoti ir tai atrodė, kaip kvėpavimo organų apsaugos aparato gedimas. Komisija pasiūlė Departamento direktoriui pripažinti įvykį, kurio metu buvo pareiškėjo sveikatai padaryta žala, nelaimingu atsitikimu tarnyboje. Šiai išvadai Departamento direktorius pritarė ir išvadą patvirtino. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, atlikęs tyrimą, sprendimu pripažino šį įvykį draudžiamuoju įvykiu.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tuo tarpu Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai ir neteisėtai konstatuota, kad pareigūno R. P. susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas, todėl piniginės kompensacijos mokėjimo pareigūnui klausimas nespręstinas. Minėta išvada pažeidžia pareiškėjo teisę gauti piniginę kompensaciją įvykus nelaimingam atsitikimui tarnyboje, kurio metu sutrikdyta jo sveikata (Statuto 59 str. 3 d. 7 p.).

9. Pareiškėjas nesutiko, kad jo atveju turėtų būti taikoma Statuto 59 straipsnio 7 dalies 6 punkte numatyta išimtis. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvados 2 punkte padaryta išvada, kad pareiškėjo susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas, prieštarauja Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje nustatytoms aplinkybėms ir yra nepagrįsta. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai teigiama, kad jo sveikatos sutrikimus lėmė pareiškėjo sąmoningas neatsargus elgesys nusiimant kaukę stipriai uždūmintoje ir gaisro paveiktoje patalpoje, pasireiškęs galimos rizikos neįvertinimu. Šios išvados yra išskirtinai tyrėjos A. R. samprotavimai.

10. Pareiškėjo įsitikinimu, nenustačius, kad šį sutrikimą sąlygojo pareiškėjo sąmoningi veiksmai, negalima išvada, kad jo sąmoningi veiksmai nulėmė jo sveikatos pakenkimą. Pareiškėjo spontaniškas, savisaugos nulemtas veiksmas – veido kaukės nusiplėšimas raudonojoje zonoje, o ne išėjus iš jos, buvo sąlygotas staigaus, iš anksto nenumatyto deguonies iš suslėgto oro baliono patekimo į kvėpavimo organų apsaugos veido kaukę sutrikimo ir dėl to kilusio jo gyvybei pavojingo dusulio, o ne sąmoningo, valingo, suvokiant galimus padarinius, jo apsisprendimo elgtis neteisėtai ir tokiais savo veiksmais padaryti Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų kvėpavimo organų apsaugos priemonių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1-116, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 26.5 papunkčio pažeidimą.

11. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad įvykio metu nebuvo suformuotas saugumo postas, kuris turi užtikrinti, kad už raudonosios zonos ribų būtų saugi vieta, iš kurios saugumo posto budėtojas palaiko nuolatinį ryšį su pareigūnų grandimi, koordinuoja jos darbą ir kontroliuoja kvėpavimo organų apsaugos aparatų naudojimo laiką, kaip tai numatyta Tvarkos aprašo 30 punkte.

12. Pareiškėjas skundą grindė Departamento direktoriaus 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1-232/2023 (1.4 E) „Dėl įvykio tyrimo“ sudarytos įvykio tyrimo komisijos 2023 m. gegužės 31 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje Nr. 18-12 /2023(7.4 E) nustatytomis įvykio faktinėmis aplinkybėmis. Komisijai apžiūrint įvykio metu pareiškėjo naudotą kvėpavimo organų apsaugos aparatą (toliau – KOAA) „Dräger“ PSS 5000 (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta, kokios priežastys lėmė deguonies iš suslėgto oro baliono patekimo į kvėpavimo organų apsaugos veido kaukę sutrikimą. Nenustatyta, kad šį sutrikimą lėmė pareiškėjo sąmoningi veiksmai. Įvykio vietoje pareiškėjo atliktų veiksmų eigoje nustatytas Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, nes nelaimingo atsitikimo metu patirtas sveikatos sužalojimas įvyko dėl nusiplėštos kvėpavimo organų apsaugos aparato „Dräger“ PSS 5000 veido kaukės raudonojoje zonoje, atjungti kvėpavimo aparatą neišėjus iš raudonosios zonos griežtai draudžiama pagal Tvarkos aprašo 26.5 papunktį. Pareiškėjo sužalojimą lėmęs veiksnys – oro tiekimo į kvėpavimo organų apsaugos veido kaukę staigus nutrūkimas užterštoje aplinkoje, dūmai, karštis. Atsižvelgdama į įvykio tyrimo metu nustatytas įvykio priežastis bei jas pagrindžiančius faktus, įvykio tyrimo komisija siūlė pripažinti įvykį, kurio metu buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, nelaimingu atsitikimu tarnyboje. Departamento direktorius 2023 m. gegužės 31 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadai Nr. 18-12 /2023(7.4 E) pritarė ir ją patvirtino. Taigi 2023 m. balandžio 19 d. įvykis, kurio metu sutrikdyta pareiškėjo sveikata, pripažintas nelaimingu atsitikimu tarnyboje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius, atlikęs tyrimą, sprendimu pripažino 2023 m. balandžio 19 d. įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe draudžiamuoju įvykiu. Tyrėja, vertindama pareiškėjo veiksmų teisėtumą ir nustatinėdama jo veiksmų priežastinį ryšį su atsiradusiomis pasekmėmis, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neatsižvelgė į atsakovo padarytus Tvarkos aprašo 30 punkto pažeidimus.

13. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

14. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, skųsdamas Sprendimą, siekia būti siunčiamas sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) ir gauti Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją, kuri išmokama vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kai jų patirtas susižalojimas yra susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno sveikatai. Pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą, vidaus tarnybos pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Vidaus tarnybos statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Statuto 3 str. 1 d. 6 p.). Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute numatytas tarnybos ypatumų kompensavimo principas įgyvendinamas Vidaus tarnybos statuto nustatytomis sąlygomis, kurių įgyvendinimo tvarką detalizuoja atitinkami su Statuto įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai. Padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai yra vienas iš vidaus tarnybos ypatumų, tačiau tai savaime nėra pagrindas mokėti statutiniam valstybės tarnautojui kompensaciją kiekvienu sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo atveju. Pagal Statuto 59 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą šio straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos gali būti mokamos, jei teisės aktų numatyta tvarka yra nustatoma, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas priskirtinas vienam iš Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų ir nėra aplinkybių, numatytų Statuto 59 straipsnio 7 dalyje, kurioms esant kompensacijos nemokamos. Departamento nuomone, skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą ir siųsti pareiškėją sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti į CMEK.

15. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas ir išvada surašoma vadovaujantis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimų ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504 (toliau – ir Aprašas1). Argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia skundą, surašyti 2023 m. gegužės 31 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje Nr. 18-12 /2023(7.4 E), kurio atlikimo ir Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados surašymo tvarką reglamentuoja kitas teisės aktas Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 (toliau – ir Aprašas2). Aprašo2 tikslas yra nustatyti tik nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo tvarką, o ne nagrinėti ir spręsti pareiškėjo skunde teikiamus argumentus (didesnio pavojaus ar didesnės rizikos pareigūno sveikatai ar gyvybei vertinimą ir nustatymą).

16. Atsakovas atsiliepime pabrėžė, kad įvykio tarnybos metu pripažinimas nelaimingu atsitikimu įtakoja tik jo pripažinimą draudiminiu įvykiu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo taikymo prasme bei sprendžiant klausimą išskirtinai tik dėl ligos išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Toks įvykio pripažinimas nelaimingu atsitikimu tarnyboje nustatomas tik Aprašo2 nustatyta tvarka, todėl nelaimingo atsitikimo ir draudiminio įvykio pripažinimas jokiu būdu nelemia kompensacijos, nustatytos Statuto 59 straipsnyje, mokėjimo. Tik atlikus įvykio tyrimą Aprašo2 nustatyta tvarka ir nustačius, kad pareigūnas nukentėjo nelaimingo atsitikimo tarnyboje metu, statutinėje įstaigoje Aprašo1 nustatyta tvarka, pradedamas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu.

17. Atsakovas atsiliepime atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju skiriasi ne tik nelaimingo atsitikimo tyrimo ir tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarka, skiriasi šių tyrimų tikslai bei jų (tyrimų) pagrindu priimami sprendimai. Skundo pagrindimas nelaimingo atsitikimo tyrimo, kurio tikslas nėra nustatyti Statuto 59 straipsnio 7 dalyje numatytų aplinkybių, ir jo pagrindu surašytoje Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje nurodytais argumentais, yra nepagrįstas.

18. Atsakovas atsiliepime teigė, kad visos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad KOAA (visa jo sudėtimi) 2023 m. balandžio 19 d. buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 19 d. priimdamas budėjimą Tarnybos knygoje pasirašė už KOAA Nr.

8. Vadinasi, atlikęs pirmiau nurodytą KOAA patikrinimą nei kaukės, nei jos dalių gedimų (deguonies padavimo iš suslėgto oro baliono į kaukė padavimo sutrikimų), įskilimų ir kt. pažeidimų nenustatė, įranga buvo tvarkinga. 2023 m. balandžio 19 d. (įvykio diena) pareiškėjas į kitus iškvietimus nevyko, todėl KOAA (taip pat ir kaukė) sugesti ar kitaip tapti netinkamu naudoti negalėjo. Pareiškėjas įvykio vietoje prieš įeidamas į raudonąją zoną (uždūmintą aplinką) atliko kontrolinį KOAA patikrinimą (tai patvirtina ir pats pareiškėjas skunde).

Pareiškėjo teigimu, KOAA patikrinimo metu slėgis balione buvo 280 barai. Atsižvelgiant į šią faktinę aplinkybę, pareiškėjui prieš patenkant į kenksmingą aplinką, KOAA buvo tvarkingas, neturėjo gedimų, įskilimų ir kt. pažeidimų, kurie galėtų daryti įtaką oro tiekimo sutrikimui. 2023 m. balandžio 23 d. Šiaulių PGV Pajėgų valdymo skyriaus vyresnysis specialistas G. P. (turintis aukštesnį operacinio vadovavimo lygmenį ir vykdantis gaisrų gesinimo vadovo funkcijas gaisruose ir kt. gelbėjimo darbuose) tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2023 m. balandžio 19 d. grįžęs iš įvykio vietos (gaisro gesinimo vietos, kurioje sveikatos sutrikdymą patyrė pareiškėjas) patikrino pareiškėjo naudotą KOAA ir nustatė, kad suslėgto oro balionas yra tvarkingas, jame buvo 150 barų slėgis.

Įvykio tyrimo komisija 2023 m. balandžio 24 d. 10:00 val. atlikto pareiškėjo naudoto KOAA apžiūrą ir nustatė, kad kaukė ir kvėpavimo aparatas buvo stipriai aprūkę, pro veido kaukės stiklą nebuvo įmanoma nieko įžiūrėti, veido kaukės korpusas įskilęs, dirželis nutrauktas – kaukė tolimesniam naudojimui netinkama. Apžiūros metu pakeitus netinkamą naudoti kaukę nauja ir atlikus KOAA patikrinimą, nustatyta, kad KOAA techniškai tvarkingas, manometro rodmenys – 150 barų. Po įvykio tyrimo komisijos atlikto patikrinimo pareiškėjo įvykio metu naudotas KOAA buvo perduotas Departamento Materialinių išteklių valdymo valdybos Logistinio aprūpinimo skyriui (toliau – ir LAS) išsamesniam patikrinimui. 2023 m. balandžio 27 d.

LAS atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad KOAA techniškai tvarkingas ir tinkamas tolimesniam naudojimui. Paskutinio patikrinimo metu jokių pareiškėjui priskirtos KOAA kaukės trūkumų (pažeidimų), nenustatyta. Visos šios išvardintos faktinės aplinkybės pagrindžia faktą, kad tiek iki įvykio, tiek ir įvykio metu pareiškėjo naudotas KOAA buvo techniškai tvarkingas, neturėjo jokių pažeidimų, buvo tinkamas naudojimui, o visi kiti KOAA sudedamųjų dalių pažeidimai (kaukės korpuso įskilimas, kaukės pajuodavimas) įvyko pareiškėjui nusiėmus KOAA kaukę ir ją paveikus smūgiui ir uždūminimui.

Jeigu pareiškėjas vožtuvo užsisukimą įvardija kaip galimą oro tiekimo sutrikimo priežastį (daro prielaidą), kelia klausimą, kodėl pareiškėjas nesiėmė veiksmų ir neatsisuko vožtuvo, o priėmė sprendimą nusiplėšti kaukę. Tam, jog trinties į sieną metu pareiškėjas užsuktų baliono vožtuvą, jam įvykio vietoje tik tą ir reikėjo daryti (trintis į sieną), tačiau pareiškėjas spėjo surasti nukentėjusiuosius ir juos išnešti į saugią vietą. Be to, pareiškėjas nurodė neatsimenantis, ar išvis atsuko baliono čiaupą.

19. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas yra ugniagesys gelbėtojas, kurio pareigų atlikimas dažnai yra lydimas padidėjusio pavojaus. Ugniagesio gelbėtojo tarnyba yra susijusi su padidėjusiu pavojumi asmens saugumui ir psichologine įtampa. Ugniagesys gelbėtojas gesina gaisrus, dirba netinkamoje kvėpuoti aplinkoje, likviduoja eismo, cheminių ir radiacinių įvykių pasekmes, gelbėja žmones, turtą gaisruose, eismo ir cheminiuose (radiaciniuose) įvykiuose, nuo vandens ir ledo paviršiaus, aukštyje ir gylyje. Pareiškėjo tiesioginė funkcija yra gesinti gaisrus, t. y. dirbti pavojingomis darbo sąlygomis (esant dideliam karščiui, stipriam uždūminimui, santykiniam oro drėgniui). Pareiškėjo vykdomų funkcijų specifika lemia tai, kad pareiškėjas funkcijas daugeliu atveju (jeigu ne visais) vykdo jam nepažįstamoje aplinkoje. Prieš tapdamas ugniagesiu gelbėtoju pareiškėjas mokėsi Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, kurioje mokoma dirbti uždūmintoje aplinkoje, kaip elgtis esant įvairioms situacijoms, imituojami įvairių įvykių modeliai. Atsakovas teigė, kad įvykio tyrimo komisijos prielaidos negali būti prilyginamos priežastims, pateisinančiomis pareiškėjo neteisėtus veiksmus (saugumo taisyklių pažeidimą).

20. Atsakovas atsiliepime laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas uždūmintame bute vykdė gaisro gesinimo ir žmonių gelbėjimo darbus, darbdavys aprūpino pareiškėją darbo priemone, skirta dirbti kenksmingoje aplinkoje, t. y. pareiškėjas turėjo ir naudojo jam paskirtą KOAA, pareiškėjo sveikatos sutrikdymo vietoje egzistavo pavojingi sveikatai ar gyvybei veiksniai, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas raudonojoje zonoje nusiėmė tinkamo naudoti KOAA vieną iš sudedamųjų dalių – kaukę, teigtina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymą lėmė ne pavojingi sveikatai ir gyvybei veiksniai (tokie kaip dūmai, ugnis, liepsna, karštis ar kt. gaisrui (ar jo pasekmėms) būdingi, nenumatyti veiksniai), o veiksmai, kuomet buvo nesilaikoma saugaus darbo reikalavimų. Jeigu pareiškėjas nebūtų atlikęs draudžiamą veiksmą, numatytą Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1-280 (toliau – ir Nuostatai) 103 punkte, Tvarkos aprašo 3.1 ir 26.5 papunkčiuose ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbuotojo, atliekančio gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos 2022 m. gruodžio 20 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1-668 (toliau – ir Instrukcija) 28.1 papunktyje, tai jo sveikata nebūtų sutrikusi, todėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta sveikatos sutrikdymo priežastis yra teisinga.

21. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo įvykio metu naudotas KOAA buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti, pareiškėjo naudoto KOAA baliono slėgis (po panaudojimo) buvo 150 barų, todėl įvykio metu įsijungti įspėjamasis garso signalas, pranešantis, kad pasiektas kontrolinis slėgis ir privaloma grįžti iš raudonosios zonos į tinkamą kvėpuoti aplinką, negalėjo. Pareiškėjas teigė, kad garsinis signalas truko apie 1–2 sekundes, tačiau KOAA įspėjamasis garso signalas suveikia, kai oro atsargų balione lieka 50 barų ir veikia iki nesibaigia balione oras. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas KOAA naudoja ne tik vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, t. y. gelbėjimo darbų metu. Pareiškėjas sistemingai darbo su KOAA įgūdžius gerina taktinių pratybų, profesinio tobulinimosi metu, taip pat treniruodamasis nepalankiomis sąlygomis (aukšta temperatūra, blogas matomumas, padidėjęs santykinis oro drėgnis ir pan.), užsiėmimų metu. Taigi pareiškėjui KOAA veikimo principai yra žinomi, jis yra susipažinęs su Tvarkos aprašo (26.4 p.) reikalavimais, todėl netgi darant prielaidą, jog suveikė pareiškėjo KOAA įspėjamasis garso signalas, pareiškėjas privalėjo įspėti grandies kolegą, nedelsdamas palikti raudonąją zoną ir grįžti į tinkamą kvėpuoti aplinką, o ne nusiimti kaukę ir griūti ant žemės.

22. Atsakovas atsiliepime teigė, kad pareiškėjas tiek nelaimingo atsitikimo tyrimo metu, tiek Tarnybinių ginčų komisijos posėdžio metu teikė nenuoseklius parodymus, jo teiginiai apie aptariamo įvykio aplinkybės nuolat kito. Pareiškėjas įvykio tyrimo komisijai pateiktame paaiškinime nemini apie sutrikusią sveikatą, apėmusią paniką, dusimą ir kt. Pareiškėjas nurodė, kad žmonių paieškos metu jam suveikė KOAA garso signalas ir nebeliko oro. Signalas truko trumpai, apie l – 2 sekundes. Pareiškėjas mėgino spausti plaučių automate esantį papildomo oro tiekimo mygtuką, tačiau papildomas oras nepasidavė ir jis, pritrūkęs oro, nukrito ant žemės. Pareiškėjas paaiškino, kad žemai prie grindų buvo daugiau oro, todėl krito ant žemės ir krisdamas nusiplėšė kaukę, kad galėtų įkvėpti.

Tada puolė šauktis pagalbos (tai, jog pareiškėjas šaukėsi pagalbos, rodo, kad priešingai, nei teigiama skunde, jo sąmonė, gebėjimas valdyti savo veiksmus nebuvo sutrikęs, kaukės nusiplėšimas buvo sąmoningas veiksmas). Tačiau Tarnybinių ginčų komisijos posėdžio metu pareiškėjo atstovė akcentavo, kad pareiškėjo veiksmai nebuvo sąmoningi, kad pareiškėjas nusiplėšė kaukę jau būdamas apsvaigęs, negavęs deguonies iš baliono, nes dėl neaiškios priežasties buvo nutrūkęs deguonies patekimas į kaukę. To paties posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad būtų sunkiai spėjęs išeiti, nes įvykio vietoje buvo visokių daiktų, buvo susisukusi gaisrinė žarna.

Pareiškėjas paaiškino, kad nenusiėmęs kaukės nebūtų spėjęs išeiti be kolegos pagalbos, niekam nepranešė apie tariamą KOAA sutrikimą, nes buvo atliekama žmonių paieška ir kolegos arti nebuvo. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo kaukės nusiplėšimas buvo sąmoningas jo veiksmas (pareiškėjui sąmonė nebuvo sutrikusi), kadangi pareiškėjas spėjo įvertinti jį supančią aplinką, kolegos nebuvimo greta faktą ir kt. Pareiškėjas prieš patirdamas sveikatos sutrikdymą, pareiškėjo teigimu (Tarnybinių ginčų komisijos posėdyje), jis ne mažiau nei du kartus buvo įėjęs į uždūmintą namą.

Taigi įvykio vieta jam jau buvo šiek tiek labiau pažįstama. Pareiškėjas kaukę nusiplėšė patalpoje, į kurią patekti reikia eiti tiesiu koridoriumi iki galo ir pasukti į dešinę, pati patalpa buvo nedidelio ploto, todėl pagrįstai galima teigti, kad pareiškėjui išėjimas iš raudonosios zonos nebuvo apsunkintas.

23. Atsakovas atsiliepime pabrėžė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo suslėgto oro balione po įvykio buvo likę 150 barų, t. y. oras nebuvo pasibaigęs ir jo kiekis buvo pakankamas tęsti darbus. Todėl net jeigu ir būtų sudarytas saugumo postas, pareiškėjui nebūtų perduodama jokia jam reikšminga informacija. Pareiškėjo saugaus darbo taisyklių pažeidimas nėra susijęs su oro atsargų balione pakitimu (sumažėjimo iki kontrolinio slėgio), todėl tai, jog įvykio vietoje nebuvo sudarytas saugumo postas neturėjo jokios įtakos nei pareiškėjo veiksmams, nei jo patirtam sveikatos sutrikimui, nei jo saugumui. Be to, pareiškėjas patvirtino, kad jis buvo kitoje patalpoje nei grandies vadas, kuris su savimi turėjo ryšio priemonę, todėl pareiškėjas iš esmės nevykdė Tvarkos aprašo reikalavimų, kurie lėmė, kad pareiškėjas negalėjo grandies vado informuoti apie patirtą stresą ir paniką.

24. Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju buvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai teigti, kad pareiškėjo susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas. Neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo KOAA ir jo priedai (kaukė, reduktorius ir kt.) buvo techniškai tvarkingas, oro slėgis balione buvo pakankamas, todėl galima pagrįstai teigti, kad KOAA veikimas įvykio metu nebuvo sutrikęs. Pareiškėjas, pažeisdamas Nuostatų 103 punkto, Tvarkos aprašo 3.1 ir 26.5 punktų ir Instrukcijos 28.1 punkto reikalavimus, būdamas raudonojoje zonoje nusiėmė KOAA kaukę. Pareiškėjas, pažeisdamas Tvarkos aprašo 26.4 papunkčio reikalavimus ir manydamas, kad sugedo KOAA, pajutęs (jo teigimu) paniką, nesiėmė veiksmų išeiti į kvėpuoti tinkamą aplinką bei neinformavo grandies pareigūną apie tai. Be to, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nesilaikė Tvarkos aprašo 29.2 papunkčio reikalavimo (pareiškėjas tą patvirtina tiek įvykio tyrimo komisijai pateiktame paaiškinime, tiek Tarnybinių ginčų komisijos posėdyje), kuris numato, kad grandies pareigūnai privalo judėdami laikytis vienas nuo kito per ištiestos rankos atstumą arba, kad vienas kitą galėtų matyti ar girdėti. Šio reikalavimo nesilaikymas lėmė, kad jis negalėjo informuoti kito grandies pareigūno apie patiriamą stresą ir paniką, tokiu būdu sukeldamas pavojų kitam grandies pareigūnui.

25. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas negali būti siunčiamas sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti į CMEK, nes jo susižalojimas įvyko dėl jo paties kaltės. Teisei į kompensaciją atsirasti neužtenka vien sąlygos, kad pareigūnas buvo sužeistas tarnybos metu ir dėl jo darbo aplinkoje buvusių didesnio pavojaus sveikatai ar gyvybei reiškinių. Pareigūnas, vykdydamas tarnybą, turi laikytis saugaus darbo reikalavimų, be išlygų taikomų visiems valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Iš tarnybinio patikrinimo metu surinktos informacijos bei nustatytų faktinių aplinkybių konstatuota, kad nei grandies vadas, nei tuo metu gaisro gesinimui vadovavęs pareigūnas nedavė nurodymo pareiškėjui nusiimti KOAA kaukės. Šį veiksmą pareiškėjas atliko išskirtinai savavališkai, t. y. pareiškėjas pats sąmoningai pasirinko tokį neteisėtą elgesio modelį. Uždūminta aplinka yra įprastas ir būdingas gaisro gesinimo reiškinys, ir šis faktorius pagal pareiškėjo atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų / funkcijų, nustatytų teisės aktuose pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais, tokia aplinka yra įprasta vykdant gaisrų gesinimo darbus, todėl pareiškėjo sveikatos apsaugai yra skirtos ne tik saugaus darbo taisyklės, bet ir darbo priemonės, užtikrinančios saugų darbą vykdant tokio pobūdžio darbus, t. y. sukuriamos visos privalomos ir reikalingos prevencinės priemonės pareiškėjo sveikatai ir gyvybei apsaugoti.

26. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad Komisija nesutiko, jog Tarnybinio patikrinimo išvados neteisėtumą lėmė jos neatitikimas Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir netinkamai pritaikytam teises aktui. Atsakovas akcentavo, kad buvo atliekami du tyrimai: vienas nelaimingo atsitikimo tyrimas, po to – tarnybinis patikrinimas. Tai reiškia, kad atliekamos skirtingas procedūras ir turinčios skirtingus tikslus. Išvados neturėtų būti analogiškai identiškos ar panašios, nes nustatinėjamos skirtingos aplinkybės ir skirtingi tikslai, skiriasi teisinis veikos vertinimas. Tai, kad išvados nėra identiškos, nesudaro pagrindo teigti, kad Tarnybinio patikrinimo išvada yra neteisėta ir nepagrįsta. Ištyrusi ginčą Departamento Tarnybinių ginčų komisija priėmė Sprendimą komisijos narių balsų dauguma, t. y. atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą visa apimtimi. Departamento Tarnybinių ginčų komisijos posėdžio įrašas įrodo, kad Departamento Tarnybinių ginčų komisija laikėsi visų procedūrinių reikalavimų, keliamų Departamento Tarnybinių ginčų komisijos posėdžiui, o Sprendimas atitinka Departamento Tarnybinių ginčų komisijos sprendimui keliamus reikalavimus, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo R. P. skundą tenkino, panaikino Tarnybinių ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 6-4606 /2023(1.48 E) ir įpareigojo šią komisiją priimti sprendimą išmokėti pareiškėjui priklausančią Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnyje nustatyto dydžio piniginę kompensaciją. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

28. Teismas nustatė, kad byloje esantis įrodymai patvirtina šias aplinkybes:

28.1. 2022 m. balandžio 4 d. pareiškėjas įdarbintas Departamento Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos budinčios pamainos ugniagesiu gelbėtoju.

28.2. 2023 m. balandžio 19 d. gaisro gesinimo metu buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata, jam atliekant gaisro gesimo ir gelbėjimo darbus. Įvykio metu pareiškėjas naudojo KOAA „Drager“ PSS 5000.

28.3. 2023 m. gegužės 31 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje Nr. 18-12 /2023(7.4 E) konstatuoja, kad remiantis įvykio tyrimo metu surinkta informacija, pareiškėjas budėjo pagal Departamento Šiaulių PGV 2-osios komandos viršininko vidaus tarnybos majoro A. A. 2023 m. kovo 15 d. patvirtintą Šiaulių PGV 2-osios komandos pamainomis dirbančių darbuotojų darbo grafiką 2023 m. II-o ketvirčio Nr. 6-6-2170/2023(11.6.84 E), todėl įvykis, kurio metu buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, remiantis darbuotojų, dirbančių pamainomis, 2023 m. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, 2023 m. gegužės 2 d., 22.6-324/2023(11.6.39 E) ir Tarnybos knygos 69-70 lapo įrašais, įvyko tarnyboje. Vadovaujantis Šiaulių PGV 2-osios komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. TE-6-29, 6.1. punktu „gesina gaisrus“ yra priežastinis ryšys tarp įvykio tarnyboje ir tarnybos. Atsižvelgdama į įvykio tyrimo metu nustatytas įvykio priežastis bei jas pagrindžiančius faktus, Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisija siūlė pripažinti įvykį, kurio metu buvo pakenkta departamento Šiaulių PGV 2-osios komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio sveikatai, nelaimingu atsitikimu tarnyboje.

28.4. 2023 m. birželio 30 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta:

1. Tarp pareiškėjo 2023 m. balandžio 19 d. atliekamų tarnybinių pareigų ir tą pačią dieną patirto susižalojimo yra priežastinis ryšis. Pareigūnas susižalojo tarnybos metu. Šį faktą patvirtina 2023 m. gegužės 2 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštis Nr. 22.6-324 bei įvykio liudytojų paaiškinimai.

2. Pareiškėjas susižalojo atliekant tarnybines pareigas, t. y. pagal pareigybės aprašyme nustatytas atlikti funkcijas pareigūnas dalyvavo gaisro gesinime. Sveikatos susižalojimo metu, kai vykdė tiesioginio vadovo nurodymą, pareiškėjas tiesiogiai dalyvavo gesinant gaisrą, t. y. tiesiogiai vykdė funkciją – „gesina gaisrus“. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo veiksmai įvykio vietoje laikytini tiesioginių tarnybinių pareigų atlikimu Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 3 straipsnio 3 punkto taikymo prasme.

3. Pareiškėjo sveikatos sutrikdymą lėmė ne aplinkoje veikiantys rizikos veiksniai, o paties pareigūno pasirinktas neatsargus elgesys nusiimant kaukę stipriai uždūmintoje ir gaisro paveiktoje patalpoje, pasireiškęs galimos rizikos neįvertinimu. Elgtis neatsargiai buvo paties pareigūno apsisprendimo elgtis taip, o ne kitaip rezultatas, jis pats pasirinko tokio elgesio, galinčio sukelti neigiamas pasekmes sveikatai, modelį. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo įvykio metu naudotas KOAA buvo techniškai tvarkingas, oro atsargų balione buvo likę 150 barų. Pagal Aprašo1 priede pateiktą darbo su KOAA laiko apskaičiavimą, KOAA įspėjamasis garso signalas suveikia, kai oro atsargų balione lieka 50 barų. Esant tokioms oro atsargoms balione, jis tinkamas naudoti 5 min., todėl suveikus KOAA garsiniam signalui pareiškėjas privalėjo nedelsdamas palikti raudonąją zoną, o ne griūti ant žemės ir nusiimti kaukę. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad R. P. galimai nesilaikė KOAA instrukcijos ir iki galo neatsuko baliono vožtuvo.

4. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos Statuto 59 straipsnio 7 dalies 6 punkto nurodytos aplinkybės (pareigūno susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas). 5. Šios išvados 1 – 4 punktuose išvardintos aplinkybės ir sąlygos neatitinka Statuto 59 straipsnio 3 dalies išvardintų sąlygų, kurių konstatavimas nulemia kompensacijos mokėjimo klausimą, todėl kompensacijos mokėjimas pareigūnui negalimas. Šioje išvadoje konstatuota, kad tarp pareiškėjo susižalojimo ir atliekamų tarnybinių pareigų yra priežastinis ryšys.

Pareiškėjas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, tačiau pareiškėjo susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas, todėl kompensacijos mokėjimo klausimas nespręstinas. Išvadoje pateiktas siūlymas pripažinti, kad pareiškėjo 2023 m. balandžio 19 d. susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas, todėl kompensacija jam nepriklauso.

28.5. 2023 m. liepos 26 d. pareiškėjas Departamento Tarnybinių ginčų komisijai pateikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti Išvados 2 punktą ir priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjui būtų išmokėta piniginė kompensacija, pagal Statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktą.

28.6. 2023 m. rugsėjo 13 d. Departamento Tarnybinių ginčų komisija priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime užfiksuota, kad komisijos narys M. G. teigė, kad susipažinęs su tyrimo medžiaga ir išklausęs pareiškėją bei jo atstovę, susidarė tokią nuomonę, kad tyrėja iš tikrųjų netinkamai pritaikė Statuto nuostatą, jog tai buvo sąmoningas saugumo reikalavimų pažeidimas arba nepaisymas. Šitie veiksmai neturėtų būti traktuojami kaip sąmoningi, nes iš esmės pareiškėjas jau galima sakyti nekontroliavo savęs ir dirbdamas netinkamoje kvėpuoti aplinkoje, sprendimus turi priimti akimirksniu, ypač kai gresia pavojus gyvybei.

Pareiškėjas paminėjo, kad jau buvo apsvaigęs ir jautėsi blogai, tai šitoje situacijoje neturėtų būti taikoma būtent Statuto nuostata dėl sąmoningo saugos reikalavimų pažeidimo. M. G. manymu, galėtų būti traktuojama kaip sąmoningas saugos reikalavimų pažeidimas, jeigu pareiškėjas būtų uždūmintoje aplinkoje ir tiesiog nusiimtų kaukę dėl tam tikrų neaiškių priežasčių, tarkime pareigūnas eitų į netinkamą kvėpuoti aplinką be asmens apsaugos priemonių arba su ne pilnu jų komplektu. Šitoje situacijoje pareigūnas visa tai turėjo, todėl komisijos nario nuomone, kad čia labiau tyrėjos nesuvokimas darbo specifikos ir dėl to išvadoje pateiktas klaidingas sprendimas.

M. G. pasiūlė tenkinti pareiškėjo prašymą. Komisijos narys R. L. teigė, kad iš komisijos narių jie su M. G. yra artimiausiai prisilietę prie darbo raudonojoje zonoje su kvėpavimo organų apsaugos aparatais ir todėl jiems yra aiškiau kaip ten viskas vyksta. Pagal teisės aktus, tai atrodo labai viskas gražu, bet šiai dienai turint tokį pareigūnų ne komplektą Departamente, kurie atlieka pirminius gaisro gesinimo gelbėjimo darbus, tuos visus teisės aktus užtikrinti yra pakankamai sudėtinga. Todėl natūraliai gaunasi, tiek jam kaip gaisro gesinimo vadovui, tiek pačiam pareigūnui, kuris įeina į grandies sudėtį, reikia spręsti dilemas ar gelbėti žmogų minimaliai pažeidžiant kai kurias darbo saugos taisykles, ar laukti kol atvyks pajėgos ir išneš negyvus žmones iš tos patalpos.

Šiuo atveju paskaičius išvadą, matosi, kad kvėpavimo aparatas veikė tvarkingai, tačiau įvyko nenumatyta aplinkybė, kuriai pareiškėjas negalėjo daryti įtakos. R. L. nuomone, užsisuko pats balionas. Komisija greičiausiai ištyrė, kad trinties į sieną ar pašalinius objektus užsisuko baliono pagrindinis kranas. Kadangi pareiškėjas stažo neturi labai daug ir refleksinės savisaugos instinkto pasitikrinti baliono kraną neturėjo, tai natūraliai pritrūkus deguonies krito ant žemės ir nusiplėšė kaukę, nes per kaukę kitas grandies narys jo greičiausiai nebūtų išgirdęs pagalbos šauksmo.

Jei tokie veiksmai nebūtų atlikti, gal šiandien tektų aptarinėti ne kompensaciją dėl susižalojimo, o mirties atvejį. Todėl R. L. teigimu, kaukės nusiplėšimas ir pagalbos šauksmas buvo pagrindinis pareiškėjo išsigelbėjimas. Dar kitas niuansas yra tai, kad komisija dėl nelaimingo įvykio tyrimo yra sudaroma iš trijų kompetentingų pareigūnų, kurie susipažinę su darbo specifika, ištiria įvykį, surašo išvadą. Vėliau viena tyrėja, išmananti teisės aktus galiojančius Departamente, pritaikė vieną teisės akto pažeidimą, kuris realiai galėjo kainuoti žmogaus gyvybę.

Viską įvertinus, išklausius pareiškėją ir jo atstovę R. L. pasisakė už sprendimą tenkinti pareigūno prašymą. Komisijos narys A. G. pasisakė, kad ši situacija tikrai nėra iš jo srities. Matyt suveikė daug veiksnių. Svarbu yra saugumo taisyklės, kuriomis yra siekiama apsaugoti pareigūnų gyvybę ir sveikatą. Šiuo atveju pareiškėjo atstovė teigė, kad buvo nesąmoningas refleksinis pareiškėjo kritimas, nors tiksliai neaišku, kaip buvo iš tikrųjų. Reikia nuspręsti, ar tai buvo sąmoningas saugos taisyklių pažeidimas, ar saugumo taisyklių pažeidimo nebuvo.

A. G. nuomone, pareiškėjo sužalojimą labiau lėmė ne aparato gedimas, ar kitas dalykas, bet pareiškėjo nepatyrimas. Išvadoje A. G. procesinių pažeidimų neįžvelgė, todėl siūlė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Komisijos narė I. J. pritarė komisijos nario A. G. nuomonei. I. J. teigė, kad yra komisijos narė, kuri niekada neturėjo praktikos su kvėpavimo aparatais, bet paantrino A. G., kad taisyklės sukuriamos tam, kad būtų jų laikomasi. Šiuo atveju jokių išimčių nebuvo numatyta, kad būtų galima taisyklių nesilaikyti.

I. J. pasiūlė prašymą atmesti, pritarė A. G. išdėstytiems argumentams. Komisijos narė pritarė ir komisijos pirmininkės nuomonei, kad būtent pirmas prašymas yra netinkamai suformuluotas, nes išvada nėra individualus administracinis aktas, o dėl antro prašymo būtų galima padiskutuoti, nes jis patenka į ginčo nagrinėjimo ribas. Komisijos pirmininkė J. B. apibendrindama siūlė pradėti nuo formalių dalykų. Tarnybinio patikrinimo išvada nėra skųstina, tai nėra dokumentas, kuris sukelia teisinių pasekmių pareigūnui ar kitam asmeniui.

Pasekmes sukelia direktoriaus sprendimas, todėl pirmas reikalavimo punktas negali būti sprendimo objektas komisijoje. Atstovė akcentavo, kad buvo vienas patikrinimas ir kitas patikrinimas. Tai tiesiog vienas nelaimingo įvykio tyrimas, po to tarnybinis patikrinimas. Čia nėra sugalvota Departamento, tiesiog yra nustatyta procedūra, pagal kurią turi būti atliekami du tyrimai, pagal skirtingus teisės aktus, skirtingas procedūras ir skirtingus tikslus. Todėl išvados neturėtų būti analogiškai identiškos ar panašios, nes nustatinėjamos skirtingos aplinkybės ir skirtingi tikslai.

Čia nebūtų kažkoks argumentas, kuris galėtų įtakoti antrosios patikrinimo išvados neteisėtumo ir nepagrįstumo. Prašyme akcentuojama labai daug aplinkybių, kurios teisiniu požiūriu nėra reikšmingos šitame ginče. Atsitiko įvykis, kurio metu pareiškėjas nusiplėšė kaukę, tai jau yra formalus pažeidimas, tai yra faktas. Tuo labiau nėra kažkokios išimties apie pareigūno nevisišką patyrimą ar nevisišką apmokymą Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, tai nėra reikšmingos aplinkybės. Tiesiog yra įvykis, kurį reikia vertinti teisiniame, o ne buitiniame lygmenyje.

J. B. pritarė A. G. išsakytiems argumentams, kad nevertinamos šio įvykio faktinės aplinkybės, o vertinama tarnybinio patikrinimo išvadą, kuri surašyta teisėtai ir pagrindo ją naikinti, komisijos pirmininkės nuomone, nėra. Todėl J. B. pasisakė už komisijos sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Komisijos nariai M. G., R. L. balsavo už Komisijos sprendimą siūlyti Departamento direktoriui tenkinti pareiškėjo prašymą. Komisijos nariai I. J., A. G. ir Komisijos pirmininkė J. B. balsavo už Komisijos sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.

Nutarta atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą visa apimtimi.

29. Teismas konstatavo, kad Sprendime nurodoma, kad įvykio metu pareiškėjas nusiplėšė kaukę ir padarė formalų pažeidimą, o pareiškėjo patirties stoka negali būti laikoma išimti. Atsakovas nurodė, kad Tarnybinių ginčų komisija nevertina įvykio faktinių aplinkybių, o Tarnybinio patikrinimo išvada yra pagrįsta. Pareiškėjas teismo posėdžio metu parodė, kad jautėsi blogai, jam trūko oro, todėl nevalingai nusiplėšė kaukę.

30. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas susižalojo tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas, tačiau pareiškėjas nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje netinkamai pritaikyta Statuto nuostata, jog tai buvo sąmoningas saugumo reikalavimų pažeidimas ir padaryta neteisinga išvada, kad pareiškėjas susižalojo sąmoningai. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos bei teismo posėdžio metu nustatyta, jog kvėpavimo organų apsaugos aparatas veikė tvarkingai, tačiau įvyko nenumatyta aplinkybė, kuriai pareiškėjas negalėjo daryti įtakos, nes užsisuko balionas. Pareiškėjas, pritrūkęs deguonies, krito ant žemės ir nusiplėšė kaukę. Pareiškėjas neturėjo susisiekimo priemonės – racijos, todėl per kaukę kitas grandies narys nebūtų išgirdęs pareiškėjo pagalbos šauksmo. Pareiškėjo kaukės nusiplėšimas ir pagalbos šauksmas buvo būtinasis reikalingumas, siekiant išsaugoti savo gyvybę. Taigi teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo veiksmai, kai jis, būdamas ekstremalioje situacijoje, gresiant pavojui jo gyvybei, turėjo veikti nedelsdamas, siekdamas išgelbėti savo gyvybę, neturėtų būti taikoma Statuto nuostata dėl sąmoningo saugos reikalavimų pažeidimo.

31. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, išklausęs pareiškėją, jo įgaliotą atstovę, atsakovo įgaliotas atstoves, išanalizavęs aktualų teisinį reglamentavimą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, kai pareiškėjo susižalojimo priežastis buvo su tarnybiniu būtinumu susijęs saugumo taisyklių pažeidimas.

32. Teismas, konstatavęs, kad neįrodyta, jog pareiškėjas tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas, susižalojo sąmoningai, priėjo prie išvados, kad Tarnybinių ginčų komisija netinkamai įvertino įvykio informaciją bei netinkamai aiškino taikytiną teisę, reguliuojančią ginčo teisinius santykius, todėl Sprendimas yra naikintinas.

33. Teismas sprendė, kad patenkinus pareiškėjo skundo pirmąjį reikalavimą, tenkintinas ir kitas skundo reikalavimas, t. y. Departamentas įpareigotinas priimti sprendimą išmokėti pareiškėjui priklausančią Statuto 59 straipsnyje nustatyto dydžio piniginę kompensaciją.

III. 34. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

35. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

35.1. Pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino byloje esančius duomenis, neatsižvelgė į atsakovo tarnybinio patikrinimo metu nustatytus faktus bei posėdžio metu išsakytus argumentus ir išskirtinai didelę reikšmę suteikė 2023 m. gegužės 31 d. sudarytai įvykio tyrimo komisijos padarytai prielaidai, kad pareiškėjui užsisuko balionas, minėtos prielaidos nevertindamas visų byloje esančių duomenų kontekste. Pažymėtina, kad byloje neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui užsisuko balionas, nėra. Netgi darant prielaidą, kad pareiškėjui užsisuko balionas, turėjo būti vertinamas pareiškėjo pateiktas paaiškinimas, kad jis tiksliai neprisimena, ar išvis iki galo atsuko balioną. Pažymėtina, kad tinkamai atsuktas baliono vožtuvas, net ir turėdamas minimalų kontaktą su objektu, kuris teoriškai gali pasukti vožtuvą (praktiškai neįmanoma, kad iki galo atsuktas baliono vožtuvas užsisuktų), užsisuka minimaliai, tačiau oro tiekimas nenutrūksta. Todėl net jeigu ir užsisuko pareiškėjo balionas, tai yra paties pareiškėjo aplaidaus (tinkamai neatsukto baliono) elgesio pasekmė. Pats pareiškėjas, nesilaikydamas Instrukcijos reikalavimų ir neatsukdamas baliono vožtuvo iki galo, lėmė situaciją, kad įvykio metu jam pritrūko deguonies. Pareiškėjas, būdamas susipažinęs su KOAA veikimo ypatybėmis, galėjo ir turėjo numatyti, kokios pasekmės gali kilti dėl ne iki galo atsuktų baliono vožtuvų. Pažymėtina, kad netgi tuo atveju, jeigu pareiškėjo balionas užsisuko, nepateisina pareiškėjo kaukės nusiplėšimo raudonojoje zonoje. Pareiškėjo nedidelė darbo patirtis negali pateisinti pareiškėjo saugumo taisyklių pažeidimo. Pareiškėjas buvo susipažinęs su Instrukcija bei yra tinkamai apmokytas dirbti su KOAA, todėl pasitikrinti, ar balionas atsuktas buvo pareiškėjo būtinas veiksmas, o ne savisaugos instinktas.

35.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas nesilaikė Tvarkos aprašo 29.2 papunkčio reikalavimo bei neišanalizavo būtinojo reikalingumo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad pareiškėjas neturėjo racijos, todėl per kaukę kitas grandies narys nebūtų išgirdęs pareiškėjo pagalbos šauksmo, nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas nesilaikė Tvarkos aprašo 29.2 papunkčio reikalavimo (pareiškėjas tą patvirtina tiek įvykio tyrimo komisijai pateiktame paaiškinime, tiek Tarnybinių ginčų komisijos posėdyje), kuris numato, kad grandies pareigūnai privalo judėdami laikytis vienas nuo kito per ištiestos rankos atstumą arba, kad vienas kitą galėtų matyti ar girdėti. Tiek pareiškėjas, tiek su juo grandyje buvęs pareigūnas paaiškinimuose nurodė, kad įvykio vietoje uždūminimas buvo labai didelis. Nagrinėjamu atveju nėra neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo gyvybei ar sveikatai grėsė pavojus. Netgi darant prielaidą, kad pareiškėjui užsisuko balionas, kaukės nusiėmimas uždūmintoje patalpoje, kai esi ugniagesys gelbėtojas, apmokytas veikti įvairiomis sąlygomis, nėra vienintelis būdas išvengti sveikatos sutrikdymo. Pažymėtina, kad pareiškėjas mokėsi Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, kurioje mokoma dirbti uždūmintoje aplinkoje, elgtis esant įvairioms situacijoms, imituojami įvairių įvykių, susijusių su KOAA naudojimu, modeliai. Todėl pareiškėjas, pritrūkęs deguonies, privalėjo nedelsdamas palikti raudonąją zoną ir grįžti į tinkamą kvėpuoti aplinką. Netgi neapmokytas asmuo sugebėtų be deguonies išbūti laiko tarpą, kurio reikėjo pareiškėjui palikti uždūmintas patalpas. Pareiškėjas kaukę nusiplėšė patalpoje, į kurią patekti reikia eiti tiesiu koridoriumi iki galo ir pasukti į dešinę, pati patalpa buvo nedidelio ploto, todėl pagrįstai galima teigti, kad pareiškėjas, pritrūkęs deguonies, turėjo visas galimybes saugiai išeiti iš raudonosios zonos į tinkamą kvėpuoti aplinką.

35.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Statuto nuostatą dėl sąmoningo saugos reikalavimų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, būdamas ekstremalioje situacijoje, gresiant pavojui jo gyvybei, turėjo veikti nedelsdamas, siekdamas išgelbėti savo gyvybę, todėl neturėtų būti taikoma Statuto nuostata dėl sąmoningo saugos reikalavimų pažeidimo. Byloje nėra neginčijamai įrodyta, kad pareiškėjo gyvybei grėsė pavojus. Visi objektyviai nustatyti duomenys rodo, kad pareiškėjo naudotas KOAA veikė tinkamai. Netgi darant prielaidą, kad užsisuko pareiškėjo balionas, pareiškėjas yra apmokytas elgtis esant įvairioms situacijoms, jam yra žinomi KOAA veikimo principai, todėl pajutęs deguonies trūkumą pareiškėjas privalėjo pasitikrinti, ar neužsisuko baliono vožtuvas ir palikti uždūmintą patalpą. Juo labiau, kad išėjimas į tinkamą kvėpuoti aplinką pareiškėjui nebuvo apsunkintas.

35.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, kad pareiškėjo veiksmai nebuvo sąmoningi nusiplėšiant kaukę. Pareiškėjas paaiškino, kad žemai prie grindų buvo daugiau oro, todėl krito ant žemės ir krisdamas nusiplėšė kaukę, kad galėtų įkvėpti. Tada puolė šauktis pagalbos (tai, jog pareiškėjas šaukėsi pagalbos, rodo, kad jo sąmonė, gebėjimas valdyti savo veiksmus nebuvo sutrikęs, kaukės nusiplėšimas buvo sąmoningas veiksmas). Tik vėliau, Tarnybinių ginčų komisijos metu pareiškėjo atstovė (atstovaudama jo interesus) iškėlė versiją, kad pareiškėjo veiksmai nebuvo sąmoningi, pareiškėjas nusiplėšė kaukę jau būdamas apsvaigęs, negavęs deguonies iš baliono. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad pareiškėjo kaukės nusiplėšimas buvo sąmoningas jo veiksmas (pareiškėjui sąmonė nebuvo sutrikusi), kadangi jis spėjo įvertinti jį supančią aplinką, kolegos nebuvimo greta faktą ir kt. Pareiškėjo sveikatos sutrikdymą lėmė ne pavojingi sveikatai ir gyvybei veiksniai (tokie kaip dūmai, ugnis, liepsna, karštis ar kt. gaisrui (ar jo pasekmėms) būdingi, nenumatyti veiksniai), o veiksmai, kuomet buvo nesilaikoma saugaus darbo reikalavimų. Teisei į kompensaciją atsirasti neužtenka vien sąlygos, kad pareigūnas buvo sužeistas tarnybos metu ir dėl jo darbo aplinkoje buvusių didesnio pavojaus sveikatai ar gyvybei reiškinių. Pareigūnas, vykdydamas tarnybą, turi laikytis saugaus darbo reikalavimų, be išlygų taikomų visiems valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį.

35.5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Tarnybinių ginčų komisija netinkamai įvertino įvykio informaciją bei netinkamai aiškino taikytiną teisę. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta jokių argumentų ir nepateikta motyvų, kodėl Tarnybinių ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas.

35.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino taikytiną teisę, todėl netinkamai suformulavo sprendimo dalį, kuria įpareigojo Tarnybinių ginčų komisiją priimti sprendimą išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją. Šio ginčo atveju Tarnybinių ginčų komisija priėmė skųstiną sprendimą, kurį net ir pirmosios instancijos teismui pripažinus nepagrįstu ar neteisėtu (nors aukščiau apeliaciniame skunde įrodyta priešingai), pirmosios instancijos teismas negalėjo įpareigoti Tarnybinių ginčų komisijos priimti sprendimą išmokėti R. P. priklausančią Statuto 59 straipsnyje nustatyto dydžio piniginę kompensaciją, nes Tarnybinių ginčų komisijai tokie įgaliojimai nėra suteikti. Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs Tarnybinių ginčų komisijos sprendimą, galėjo tik įpareigoti šį ginčą spręsti iš naujo ir priimti vieną iš Tarnybinių ginčų komisijos kompetencijai priskirtinų sprendimų. Sprendimas neišmokėti kompensacijos R. P. buvo priimtas ne Tarnybinių ginčų komisijos sprendimu, o Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TPI-44/2023(3.72E), kurioje konstatuojama, kad R. P. 2023 m. balandžio 19 d. susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas, ir kurią, priimdamas sprendimą neišmokėti kompensacijos, patvirtino Departamento direktorius. Akivaizdu, kad šiame ginče sprendimą priėmė Departamento direktorius, tačiau pareiškėjas būtent šio sprendimo neskundė. Primintina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti neteisėtu Departamento Vidaus tyrimų skyriaus vyr. tyrėjos A. R. 2023 m. birželio 30 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TPI-44/2023(3.72E) 2 punktą, kuris savo esme nėra administracinis sprendimas ir jokių teisinių pasekmių nesukelia.

36. Pareiškėjas R. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašo ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. iš sprendimo rezoliucinės dalies teksto „Įpareigoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos tarnybinių ginčų komisiją priimti sprendimą išmokėti R. P. priklausančią Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnyje nustatyto dydžio piniginę kompensaciją“ pašalinti žodžius „tarnybinių ginčų komisiją“ ir pakeisti žodžio „departamento“ linksnį iš kilmininko į galininką.

37. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

37.1. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo dalyką ir esmę, ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus duomenis ir savo padarytas išvadas jais pagrindė. Įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo teisė.

37.2. Teismo išvada, kad pareiškėjo kaukės nusiplėšimas ir pagalbos šauksmas buvo būtinasis reikalingumas, siekiant išsaugoti savo gyvybę, o ne sąmoningas su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas, kaip tai tvirtina atsakovas, yra teisinga ir pagrįsta byloje surinktais ir kruopščiai ištirtais duomenimis.

37.3. Atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, neginčijamais duomenis nenustatė priežasties, dėl kurios įvykio metu sutriko deguonies patekimas į pareiškėjo veido kaukę, tačiau šio sutrikimo fakto neginčijo. Taip pat neginčijama ir tai, kad sutrikus deguonies patekimui į veido kaukę, pareiškėjas, krisdamas ant žemės, veido kaukę nusiplėšė.

37.4. Atsakovo atsisakymas išmokėti pareiškėjui priklausančią piniginę kompensaciją yra grindžiamas vieninteliu pareiškėjo atliktu neteisėtu veiksmu – veido apsaugos kaukės nusiplėšimu nuo veido, pareiškėjui būnant raudonojoje zonoje, kurį atsakovas vertina kaip sąmoningą, teisei priešingą pareiškėjo veiksmą, sukėlusį padarinius – pareiškėjo sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pareigos nustatinėti, kokie turėtų būti ugniagesio gelbėtojo veiksmai tuo atveju, jei balionas užsisuktų (kas būtų, jeigu būtų).

37.5. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėjas pažeidė Tvarkos aprašo 29.2 papunkčio reikalavimą. Pats atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo aiškiai atsakyti į teismo užduotą klausimą, ar šio reikalavimo laikymąsi visada įmanoma užtikrinti.

37.6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas, surinktus įrodymus vertino visapusiškai, objektyviai, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Apeliaciniame skunde nenurodyti jokie byloje pateikti įrodymai, į kuriuos teismas neatsižvelgė, dėl kurių sprendime nepasisakė.

37.7. Teismo sprendimo turinys ir forma atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo keliamus reikalavimus.

37.8. Pareiškėjas pasinaudojo įstatymo nustatyta išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka. Tarnybinių ginčų komisijos sprendimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kadangi skundas tenkintas visa apimtimi, o Tarnybinių ginčų komisija nėra šios bylos proceso dalyvis, todėl pripažintina, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies teksto dalis, kurioje nurodyta: „Įpareigoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tarnybinių ginčų komisiją priimti sprendimą išmokėti R. P. priklausančią Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnyje nustatyto dydžio piniginę kompensaciją“, yra rašymo apsirikimas, kuris ištaisytinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 2 dalimi, nekeičiant teismo sprendimo turinio ir esmės.

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Tarnybinių ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 6-4606 /2023(1.48 E) teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos pašalinti pažeidimą ir priimti sprendimą išmokėti pareiškėjui priklausančią Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyto dydžio piniginę kompensaciją.

39. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai ir pareiškėjo susižalojimo priežastis buvo su tarnybiniu būtinumu susijęs saugumo taisyklių pažeidimas, tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Tarnybinių ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 6-4606 /2023(1.48 E) bei įpareigojo šią komisiją priimti sprendimą išmokėti R. P. priklausančią Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnyje nustatyto dydžio piniginę kompensaciją. Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir teikė teisės normas.

40. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

41. Departamento Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. R. 2023 m. birželio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TPI-44/2023(3.72E), kuriai pritarė Departamento direktorius, nurodyta, kad 2023 m. balandžio 19 d. 23.17 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), dega vieno aukšto namas, kurio viename iš butų yra trys žmonės. Į įvykio vietą išvyko Departamento Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau –Šiaulių PGV) 2-osios komandos I ir II skyriai, Šiaulių PGV 1-osios komandos II skyrius.

Šiaulių PGV 2-osios komandos budinčios pamainos ugniagesys gelbėtojas R. P. į įvykio vietą atvyko su Šiaulių PGV 2-osios komandos II skyriumi. Gaisro gesinimui iki Šiaulių PGV Pajėgų valdymo skyriaus (toliau – PVS) pareigūnų atvykimo, kurie perėmė vadovavimą, vadovavo Šiaulių PGV 2-osios komandos budinčios pamainos vadas M. G. M. G., atlikęs žvalgybą, pro vieno iš name esančių butų praviras duris pamatė besiveržiančius dūmus. M. G. Šiaulių PGV 2-os komandos I skyriaus skyrininkui G. B. ir R. P. davė nurodymą sudarytį grandį su KOAA ir vykdyti žmonių paiešką bei atlikti gaisro gesinimą.

Prieš įeinant į uždūmintą pastatą R. P. atliko KOAA kontrolinį patikrinimą, užsidėjo pošalmį, užsisegė šalmą, užsimovė ugniagesio pirštines. Slėgis suslėgtojo oro buvo 280 barų. R. P. apie slėgį balione informavo G. B. R. P. tiksliai neprisimena, ar iki galo atsuko baliono čiaupą. G. B. ir R. P., žvalgybos metu patekę į uždūmintą butą, rado gulintį žmogų ir išnešė jį į lauką bei perdavė medikams. G. B. informavus M. G., jog viduje yra daugiau žmonių, M. G. toliau liepė tęsti žmonių gelbėjimo darbus bei davė nurodymą sudaryti antrą grandį su KOAA.

G. B. ir R. P., prieš antrą kartą įeidami į patalpas, kontrolinio KOAA patikrinimo neatliko, nes buvo praėję mažai laiko nuo pirmojo patikrinimo, taip pat skubėjo gelbėti likusius nukentėjusiuosius. Patalpos buvo pilnai uždūmintos, matomumas blogas, jautėsi stiprus karštis. Žvalgybos metu R. P. suveikė KOAA garsinis signalas ir ėmė trūkti oro. Signalas truko apie 1 – 2 sekundes. R. P. mėgino spausti plaučių automate esantį papildomo oro tiekimo mygtuką, bet papildomas oras nebuvo paduotas, todėl jis krito ant žemės ir krisdamas nusiplėšė kaukę, kad galėtų įkvėpti oro.

R. P., nusiplėšęs kaukę, pradėjo šauktis pagalbos. G. B. negirdėjo, kad suveikė R. P. KOAA garsinis signalas. G. B., paėmęs R. P. už rankos, išvedė jį į lauką, kur pamatė, kad R. P. buvo be apsauginės kvėpavimo kaukės. Atbėgęs M. G. nuėmė R. P. pošalmį, kvėpavimo aparatą ir kovinių rūbų viršutinę dalį. Įvykio vietoje greitosios medicinos pagalbos medikai R. P. suteikė pirmąją pagalbą ir išvežė į ligoninę, kur pareigūnui buvo nustatytas anglies dvideginio toksinis poveikis bei galvos ir kaklo ne viso odos storio nudegimai (pūslės, epidermio netekimas), pagal sisteminį ligų sąrašą TLK-10-AM yra T59.7, T20.2, šios traumos nepriskiriamos prie sunkių.

Suteikus medicininę pagalbą R. P. buvo išleistas gydytis ambulatoriškai, išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Išvadoje užfiksuota, kad pareiškėjas R. P. paaiškino, jog antrą kartą įėjus į patalpas jautėsi stiprus karštis pečių ir sprando vietose. Žmonių paieškos metu jam suveikė kvėpavimo aparato garso signalas ir nebeliko oro. Signalas truko trumpai, apie l – 2 sekundes. R. P. mėgino spausti plaučių automate esantį papildomo oro tiekimo mygtuką, tačiau papildomas oras nepasidavė ir jis, pritrūkęs oro, nukrito ant žemės. Pareiškėjas paaiškino, kad žemai prie grindų buvo daugiau oro, todėl krito ant žemės ir krisdamas nusiplėšė kaukę, kad galėtų įkvėpti, tada puolė šauktis pagalbos, priėjo kolega, paėmė jį už rankos, padėjo išeiti į lauką ir pasodino ant vejos.

Išvadoje užfiksuota, kad su R. P. grandį sudaręs pareigūnas G. B., be kita ko, aiškindamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad patalpos buvo pilnai uždūmintos, nieko nesimatė, vykdant paiešką, išgirdo už savęs R. P. pagalbos šauksmą, jo KOAA garsinio signalo suveikimo negirdėjo, nuskubėjo jam į pagalbą, dėl didelio uždūmimo nieko nesimatė, apgraibomis sučiupo kolegą ir iš uždūmintos patalpos išvedė į lauką, lauke pamatė, kad R. P. be kaukės, jo veido oda buvo juodos spalvos, pasodino jį ant vejos, kalbino, perdavė medikams.

Išvadoje nustatyta, kad atlikus R. P. naudotą KOAA patikrinimą, nustatyta, jog jis techniškai tvarkingas, manometro rodmenys – 150 barų. Išvadoje konstatuota, kad:

1) Tarp R. P. 2023 m. balandžio 19 d. atliekamų tarnybinių pareigų ir tą pačią dieną patirto susižalojimo yra priežastinis ryšys. Pareigūnas susižalojo tarnybos metu. Šį faktą patvirtina 2023 m. gegužės 2 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštis Nr. 22.6-324 bei įvykio liudytojų paaiškinimai.

2) R. P. susižalojo atliekant tarnybines pareigas, t. y. pagal pareigybės aprašyme nustatytas atlikti funkcijas pareigūnas dalyvavo gaisro gesinime. Sveikatos susižalojimo metu, kai vykdė tiesioginio vadovo nurodymą, R. P. tiesiogiai dalyvavo gesinant gaisrą, t. y. tiesiogiai vykdė funkciją – „gesina gaisrus“. Todėl darytina išvada, kad R. P. veiksmai įvykio vietoje laikytini tiesioginių tarnybinių pareigų atlikimu Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 3 straipsnio 3 punkte taikymo prasme.

3) R. P. sveikatos sutrikdymą lėmė ne aplinkoje veikiantys rizikos veiksniai, o paties pareigūno pasirinktas neatsargus elgesys nusiimant kaukę stipriai uždūmintoje ir gaisro paveiktoje patalpoje, pasireiškęs galimos rizikos neįvertinimu. Elgtis neatsargiai buvo paties pareigūno apsisprendimo elgtis taip, o ne kitaip rezultatas, jis pats pasirinko tokio elgesio, galinčio sukelti neigiamas pasekmes sveikatai, modelį. Tyrimo metu nustatyta, kad R. P. įvykio metu naudotas KOAA buvo techniškai tvarkingas, oro atsargų balione buvo likę 150 barų. Pagal Tvarkos aprašo 1 priede pateiktą darbo su KOAA laiko apskaičiavimą, KOAA įspėjamasis garso signalas suveikia, kai oro atsargų balione lieka 50 barų. Esant tokioms oro atsargoms balione, jis tinkamas naudoti 5 min., todėl suveikus KOAA garsiniam signalui R. P. privalėjo nedelsdamas palikti raudonąją zoną, o ne griūti ant žemės ir nusiimti kaukę. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad R. P. galimai nesilaikė Instrukcijos ir iki galo neatsuko baliono vožtuvo.

4) Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos Statuto 59 straipsnio 7 dalies 6 punkto nurodytos aplinkybės (pareigūno susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas). 5) 1 – 4 punktuose išvardintos aplinkybės ir sąlygos neatitinka Statuto 59 straipsnio 3 dalyje išvardintų sąlygų, kurių konstatavimas nulemia kompensacijos mokėjimo klausimą, todėl kompensacijos mokėjimas pareigūnui negalimas. Išvadoje apibendrintai konstatuota, kad tarp R. P. susižalojimo ir atliekamų tarnybinių pareigų yra priežastinis ryšys. R. P. susižalojo atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, tačiau pareigūno susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas, todėl kompensacijos mokėjimo klausimas nespręstinas.

42. Nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su 2023 m. birželio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-44/2023(3.72E) ir Departamento direktoriaus tos pačios dienos sprendimu ją patvirtinti, kurie nulėmė, kad kompensaciją už sužalojimą įvykio metu pareiškėjui neišmokėta, kreipėsi į Departamento Tarnybinių ginčų komisiją bei prašė išspręsti individualų tarnybinį ginčą. Komisija 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 6-4606 /2023(1.48 E) Komisijos narių balsų dauguma pareiškėjo R. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

43. Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą: <...> 7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

44. Pagal Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 7 dalies 6 punktą, šiame straipsnyje nurodytos kompensacijos nemokamos, kai pareigūno ar kursanto mirties arba susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas.

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą (iki 2016 m. sausio 1 d. analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas Statuto 40 str. 3 d., iki 2019 m. sausio 1 d. – Statuto 50 str. 3 d.), ne kartą konstatavo, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos taikymo klausimą yra būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-501-552/2017 ir kt.). Dėl antrosios sąlygos – ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, ne kartą konstatuota ir tai, kad aiškinant šią aplinkybę būtina nustatyti, kiek šiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1074-442/2021 ir kt.).

46. Įvertinusi Tarnybinio patikrinimo išvadą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas iš esmės pripažįsta Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. R. P. patirtus sveikatos sužalojimus atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Tačiau kaip matyti iš Išvados turinio, Departamentas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 7 dalies 6 punkto sąlyga, t. y. pareigūno susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas, todėl kompensacijos mokėjimo klausimas nespręstinas.

47. Taigi esminis klausimas byloje yra, ar aptariamu atveju susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo našta dėl egzistavimo aplinkybių, susijusių su pareigūno sąmoningu, su tarnybiniu būtinumu nesusijusių saugumo taisyklių pažeidimu, tenka būtent atsakovui.

48. Įvertinusi teisinį reguliavimą, bylos medžiagą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose netinkamai aiškina aplinkybę apie pareigūno sąmoningą saugumo taisyklių pažeidimą, kas įtvirtinta Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 7 dalies 6 punkte, iš esmės nepagrįstai sutapatindamas pareiškėjo veiksmus su fiziologiniu sąmoningumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad R. P. fiziškai neprarado sąmonės (nugriuvęs ant žemės sugebėjo nusiplėšti kaukę, įvertinti, kad jo kolegos nėra šalia), nagrinėjamu atveju nereiškia, kad aptariamos nuostatos kontekste jis elgėsi sąmoningai siekdamas pažeisti saugumo taisykles, nes jo valia buvo nukreipta į pavojaus savo gyvybei išvengimą, o ne saugumo taisyklių pažeidimą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas atlikinėjo pareigas (gesino gaisrą, gelbėjo žmonių gyvybes) didesnio pavojaus ir didesnės rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis, taigi ekstremaliomis sąlygomis. Iš pareiškėjo paaiškinimų, kuriais abejoti teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo, matyti, kad R. P. suveikė KOAA garsinis signalas ir ėmė trūkti oro, jis mėgino spausti plaučių automate esantį papildomo oro tiekimo mygtuką, bet papildomas oras nebuvo paduotas, todėl jis krito ant žemės ir krisdamas nusiplėšė kaukę, kad galėtų įkvėpti oro, nusiplėšęs kaukę, pradėjo šauktis pagalbos.

Pagalbos šauksmą išgirdo kolega ir atskubėjo jam į pagalbą. Taigi R. P. akivaizdžiai veikė padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis, siekė išgelbėti savo gyvybę, o ne sąmoningai (laisva valia ir savo noru) pasirinko tokį veikimo būdą, kurio metu buvo pažeistos saugumo taisyklės. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad po įvykio, patikrinus KOAA, nustatyta, kad jis buvo techniškai tvarkingas, be to, KOAA įspėjamasis garso signalas suveikia, kai oro atsargų balione lieka 50 barų, esant tokioms oro atsargoms balione, jis tinkamas naudoti 5 min., todėl suveikus KOAA garsiniam signalui pareiškėjas privalėjo nedelsdamas palikti raudonąją zoną, o ne griūti ant žemės ir nusiimti kaukę, ar tai, kad pareiškėjas tiksliai neprisimena, ar išvis iki galo atsuko balioną, nėra pakankami patvirtinti, kad pareiškėjas sąmoningai pasirinko elgesio modelį – pažeisti saugumo reikalavimus (nusiimti kaukę) nesant tam tarnybinio būtinumo.

Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė versijos, kad nelaimingo įvykio priežastimi galėjo būti labai didelis karštis, stiprus uždūminimas ir kontaktas su degimo proceso metu susidariusia aplinka, dėl ko nukentėjusiajam galėjo būti sunku kvėpuoti ir tai atrodė kaip kvėpavimo organų apsaugos aparato gedimas, kaip tai nustatyta 2023 m. gegužės 31 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje Nr. 18-12/2023(7.4 E) ir patvirtinta Departamento direktoriaus, o ne sąmoningas, tikslingas jo pasirinkimas elgtis pažeidžiant saugumo reikalavimus.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo apie tai, kad buvo pažeisti saugumo taisyklių reikalavimai, ginčo esmė yra, ar šie reikalavimai buvo pažeisti sąmoningai, turint tokį tikslą, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjo nedidelė darbo patirtis negali pateisinti pareiškėjo saugumo taisyklių pažeidimo, pareiškėjas buvo susipažinęs su saugumo reikalavimais, nėra reikšmingi vertinant pareigūno sprendimą elgtis pasirinktu būdu padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis, siekiant išgelbėti savo gyvybę.

50. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas nesilaikė Tvarkos aprašo 29.2 papunkčio reikalavimo bei neišanalizavo būtinojo reikalingumo sąlygų. Atsakovas pabrėžia, jog tai, kad pareiškėjas nesilaikė Tvarkos aprašo 29.2 papunkčio reikalavimo, jis patvirtino tiek įvykio tyrimo komisijai pateiktame paaiškinime, tiek Tarnybinių ginčų komisijos posėdyje. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas Tvarkos aprašo 29.2 papunkčio pažeidimu negrindė Tarnybinio patikrinimo išvados, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepagrįstai šiomis naujomis aplinkybėmis remiasi teisminio proceso metu.

51. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino byloje surinktus įrodymus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl skundžiamo akto teisėtumo ir pagrįstumo.

52. Taigi atsižvelgdama į tai, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies sąlygų, kurioms esant išmokama kompensacija, egzistavimo bei nustačius, kad byloje nepakanka duomenų Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punkto aplinkybėms konstatuoti, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Tarnybinių ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 6-4606 /2023(1.48 E).

53. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo įpareigoti Tarnybinių ginčų komisijos priimti sprendimą išmokėti R. P. priklausančią Statuto 59 straipsnyje nustatyto dydžio piniginę kompensaciją, nes Tarnybinių ginčų komisijai tokie įgaliojimai nėra suteikti. Anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas, panaikinęs Tarnybinių ginčų komisijos sprendimą, galėjo tik įpareigoti šį ginčą spręsti iš naujo ir priimti vieną iš Tarnybinių ginčų komisijos kompetencijai priskirtinų sprendimų. Sprendimas neišmokėti kompensacijos R. P. buvo priimtas ne Tarnybinių ginčų komisijos sprendimu, o Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TPI-44/2023(3.72E), kurioje konstatuojama, kad R. P. 2023 m. balandžio 19 d. susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas, ir kurią, priimdamas sprendimą neišmokėti kompensacijos, patvirtino Departamento direktorius. Šiame ginče sprendimą priėmė Departamento direktorius, tačiau pareiškėjas būtent šio sprendimo neskundė.

54. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos atsakovo argumentus, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas Tarnybinių ginčų komisijai pateiktame skunde prašė panaikinti Tarnybinio patikrinimo išvados 2 punktą, kuriuo pripažinta, kad R. P. 2023 m. balandžio 19 d. susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas, todėl kompensacija jam nepriklauso, bei siūlyti Departamentui priimti sprendimą, kad pareigūno R. P. sveikata buvo sutrikdyta jam atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai ir išmokėti jam priklausančią piniginę kompensaciją, numatytą Statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punkte. Skunde, kurį priėmė nagrinėti pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas prašė panaikinti Tarnybinių ginčų komisijos Sprendimą ir įpareigoti Departamentą pašalinti pažeidimą ir priimti sprendimą išmokėti pareiškėjui priklausančią Statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyto dydžio piniginę kompensaciją, taigi pakankamai aiškiai nurodė kokio teisinio rezultato siekia – gauti kompensaciją už tarnybos metu patirtą sužalojimą. Teisminė pažeistų teisių gynyba galima visais atvejais, kai realiai siekiama apginti pažeistą teisę arba yra ginčijama tam tikra teisė arba įstatymų saugomas interesas ir tai būtų galima padaryti (apginti pareiškėją) vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2 – 4 punktuose numatytų būdų. Kai pareiškėjas aiškiai nurodo savo pažeistos teisės gynimo būdą, teismas turi diskreciją priimdamas sprendimą parinkti tinkamiausią tam priemonę ir nėra saistomas, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareikšto reikalavimo rėmų. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 2 punkto nuostatomis, patenkindamas pareiškėjo skundą, gali panaikinti skundžiamą aktą arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; vadovaujantis šio straipsnio 4 punkto nuostatomis – patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatyme nustatytu būdu.

55. Byloje ginčijamo Tarnybinių ginčų komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas yra neatsiejamas nuo Tarnybinio patikrinimo išvados ir, atitinkamai Departamento direktoriaus sprendimo ją patvirtinti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo, taigi ginčo pagrindas abiem atvejais išlieka tas pats. Teismo konstatavimas, kad Tarnybinių ginčų komisijos Sprendimu pareiškėjo prašymai buvo nepagrįstai netenkinti, reiškia, kad neteisėtas yra ir Departamento direktoriaus sprendimas patvirtinti Tarnybinio patikrinimo išvadą. Ta formali aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo skunde suformulavęs reikalavimo panaikinti Departamento direktoriaus sprendimo patvirtinti Tarnybinio patikrinimo išvadą, kai byloje konstatuotas ja nustatytų aplinkybių nepagrįstumas, neturėtų būti kliūtimi pareiškėjo pažeistų teisių gynimui. Kitaip tariant, kai įvertintos visos aplinkybės, sudarančios reikalavimų apginti pažeistas teises pagrindą, pareiškėjo skundo patenkinimas teismo pasirinktu būdu nėra skundo ribų peržengimas. Formalus vertinimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimas vien dėl to, kad pareiškėjas papildomai neprašė panaikinti paties Departamento direktoriaus sprendimo, kuriuo patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-44/2023(3.72E), teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų taikymo požiūriu būtų nepateisinamas.

56. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo, kodėl tokį sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo turi priimti komisija, kai ginčo šalimi yra Departamentas, o Tarnybinių ginčų komisija tik sprendė individualų ginčą tarp Departamento ir pareiškėjo išankstine ne teismo tvarka, ar pagrįstai Departamentas atsisakė išmokėti pareigūnui kompensaciją. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad, be kita ko, panaikinamas Departamento direktoriaus 2023 m. birželio 30 d. sprendimas patvirtinti Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-44/2023(3.72E) ir Departamentas įpareigojamas priimti sprendimą išmokėti R. P. priklausančią Statuto 59 straipsnyje nustatyto dydžio piniginę kompensaciją.

57. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas (išskyrus tikslintiną dalį), todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, patikslinus jo rezoliucinę dalį, iš esmės paliekamas nepakeistas.

58. Pareiškėjas prašo priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pateikdamas 2024 m. sausio 3 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 002 išrašą, 2024 m. sausio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 002, 2024 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. 84.

59. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

60. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iš esmės buvo apgintos pareiškėjo teisės, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašomos priteisti išlaidos (900 Eur) yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių dydžių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), numatyto maksimalaus dydžio, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta įpareigoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Tarnybinių ginčų komisiją priimti sprendimą išmokėti R. P. priklausančią Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnyje nustatyto dydžio piniginę kompensaciją, nurodant panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus sprendimą patvirtinti 2023 m. birželio 30 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-44/2023(3.72E) ir įpareigoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos priimti sprendimą išmokėti R. P. priklausančią Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnyje nustatyto dydžio piniginę kompensaciją.

Priteisti pareiškėjui R. P. iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos procese.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Virginija Volskienė