e55d40db-e525-45f2-a9ed-4ec1153e31c9 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-6290-671/2022 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01912-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; (S) 3.4.5.2; 3.4.5.15.1 TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 20 d. TelÅ¡iai TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų teisėja Audronė Alčauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. V. praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. V., valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kimu praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po K. V. mirties jo sÅ«nus, pareiÅ¡kėjas V. V., priėmė atsiradusį palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. PareiÅ¡kime nurodyta, kad TelÅ¡ių apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-2218-339/2022 tenkino jo pareiÅ¡kimÄ ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas po motinos Z. V. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti.

Pagal teismo sprendimÄ Ä¯gyvendindamas savo paveldėjimo teises pareiÅ¡kėjas nuvyko į notarų biurÄ , kuriame paaiÅ¡kėjo, kad jo mirusi mama Z. V. nebuvo iÅ¡situokusi su jo (duomenys neskelbtini) (praÅ¡yme neteisingai nurodyta mirties data) mirusiu tėvu K. V.. Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjas negalėjo priimti viso palikimo, nes nebuvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad jis po tėvo K. V. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti.

Toks nesusipratimas įvyko, nes nuo pat pareiÅ¡kėjo vaikystės tėvai kartu negyveno, o jo mirusi mama Z. V. visada vaikams tvirtino, kad su tėvu K. V. yra iÅ¡situokusi. PareiÅ¡kėjo tėvams prieÅ¡ mirtį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas gyveno tame pačiame miestelyje ir toje pačioje gatvėje, kurioje liko paveldimas turtas, todėl iÅ¡ karto po tėvo, o vėliau ir po mamos mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ .

PrižiÅ«rėjo turtÄ , atliko kapitalinį remontÄ . Nuolat tvarkė namo aplinkÄ , prižiÅ«rėjo Å«kinių pastatų bÅ«klę, juose laikydavo asmeninius Å«kinius įrankius, malkas pastato Å¡ildymui. Po abiejų tėvų mirties namo viduje likusius senus ir nusidėvėjusius baldus pakeitė savo įsigytais naujais baldais ir naujais buities prietaisais. Kasmet ir kas mėnesį apmokėdavo visus reikiamus mokesčius, susijusius su paliktu palikimu. Å iuo metu paveldėtame ir faktiÅ¡kai jo valdomame turte (gyvenamajame name) gyvena jo sÅ«nus A.

V.. Be pareiÅ¡kėjo dar vienas tėvo turto paveldėtojas pagal įstatymÄ yra jo brolis S. V., kuris per nustatytÄ Ä¯statymo 3 mėnesių terminÄ nesikreipė į notarÄ dėl mamos palikimo priėmimo. Be to, S. V. prieÅ¡ ir po tėvo ir mamos mirties gyveno (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo ir nepradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimo turto dalies. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į praÅ¡ymÄ nurodė, kad institucija nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo K.

V. palikimo perėjimÄ , taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. V. paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. V. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepimu į praÅ¡ymÄ su pareikÅ¡tu reikalavimu sutinka. PraÅ¡ymas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto pareiÅ¡kėjas negali patvirtinti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas pripažinti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo V. V. tėvas K. V. mirė (duomenys neskelbtini), mama Z. V. – (duomenys neskelbtini). K. V. ir Z. V. turėjo du sÅ«nus pareiÅ¡kėjÄ V. V. ir S. V.. Santuokos metu pareiÅ¡kėjo tėvai K. V. ir Z. V. įgijo 73/100 dalis gyvenamojo namo, 2 Å«kinius pastatus ir 73/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas V. V. nuo 2011 m. vasario 21 d. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo (duomenys neskelbtini). IÅ¡ testamentų registro matyti, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio K. V. palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo metu, t. y. po pareiÅ¡kėjo tėvo K. V. mirties (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡is kodeksas taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.).

Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iÅ¡ kurių yra kilęs ginčas. To paties įstatymo 38 straipsnis apibrėžia CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymÄ iÅ¡ esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, iÅ¡skyrus CK 5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymÄ , kurį susieja su Å¡iame straipsnyje nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino taikymo pasibaigimu.

Taigi Å¡iuo atveju ginčo teisiniams santykiams iÅ¡ esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimÄ reglamentuojančios teisės normos ir CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taikymÄ . Palikimo atsiradimo laiku galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnis numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, neleidžiama palikimÄ priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis). Ä®pėdiniui priėmus palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti, nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ar į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016,). Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.

Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad po tėvo K. V. mirties jam priklausiusį turtÄ jis ėmė valdyti, juo naudotis ir jį prižiÅ«rėti. PareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.

Netikėti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad palikėjo K. V. įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė su pareiÅ¡kimu į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. V. po tėvo K. V. mirties jo palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, todėl nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po jo mirties atsiradusį palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ .

Teisėja Audronė Alčauskienė