2022-11-23 Nr. AB-28340-3-62-3-00943-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-807-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00943-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK), 9 987,09 Eur turtinę žalą, 10 000 Eur neturtinę žalą ir 3 500 Eur išlaidas, susijusias su šia administracine byla.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Jis Kauno AVPK 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-17000-202U (toliau – ir Nutarimas) buvo nubaustas už tai, kad 2020 m. liepos 8 d., 22.15 val. Kaune, Šilainių pl. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,62 ± 0,02 promilės). Už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėn.

2.2. Patikrinus bekontakčiu alkotesteriu buvo nustatyta, kad iškvėptame ore yra alkoholio, išsiaiškinus, kad S. L. alkoholį vartojo prieš tris dienas, 22 val. 17 min. alkotesteriu jam buvo nustatytas 0.62 prom neblaivumas. S. L. su pažeidimu nesutiko, neigė, kad vartojo alkoholį. Po to, kai buvo surašytas protokolas, S. L. kreipėsi į medicinos įstaigą, 2020 m. liepos 8 d. 23.27 val. iš jo buvo paimtas tyrimui kraujas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistas nustatė, kad kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Kadangi byloje kilo klausimų, nutarta paskirti byloje teismo medicinos ekspertizę. Teismo medicinos eksperto G. A. C. išvadoje nurodyta, kad atlikus kraujo tyrimą S. L. kraujyje galėjo nebūti etilo alkoholio, o 2020 m, liepos 8 d. apie 22.17 val. jo kūne galėjo būti 0,62 prom alkoholio. Nesutikdamas su Nutarimu, pareiškėjas jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. gruodžio 9 d. išnagrinėjo skundą ir jį tenkino, t. y. panaikino Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Teismas konstatavo, jog S. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį patrauktas nepagrįstai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, t. y. vieniems įrodymams nepagrįstai suteikiant didesnę įrodomąją galią prieš kitus įrodymus, nepašalinus esminių prieštaravimų dėl asmens neblaivumo fakto, todėl priimtas Nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Taip pat teismas pažymėjo, kad alkotesterio matavimo rezultatai negali būti vertinami kaip vienintelis galimas ir neginčijamas neblaivumo nustatymo šaltinis, o medicininės apžiūros metu nustatytas blaivumas ar neblaivumas negali būti visiškai atmetamas vien tuo pagrindu, kad jis atliktas vėliau nei tikrinimas alkotesteriu, nes priešingu atveju netektų prasmės minėtos teisės aktų nuostatos dėl asmens neblaivumo tikrinimo sveikatos priežiūros įstaigoje. Nei vienam iš minėtų įrodymų šaltinių negali būti suteikiama prioritetinė reikšmė, kiekvienas jų turi būti vertinamas visumoje su kitais įrodymais juos lyginant ir gretinant tarpusavyje ir taip nustatant jų patikimumą bei įrodomąją vertę.

Teismas atsižvelgė į tai, kad S. L. nuosekliai visą laiką teigė, kad jis buvo blaivus, alkoholio iki patikrinimo nevartojo kelias dienas, todėl iš pat pradžių nesutiko su alkotesterio rezultatais, siekė būti papildomai patikrintas, stengėsi per 1 val. nuvykti į gydymo įstaigą priduoti kraują tyrimams. Atlikus kraujo tyrimą nustatyta, jog paimtame kraujo mėginyje alkoholio visiškai nerasta, t. y. jo nebuvo net 0.15 prom. Medicininės apžiūros akte taip pat nenustatyta jokių S. L. neblaivumo požymių, tai visiškai atitinka tiek jo parodymus, tiek ir E. J. bei Ž.

T. ir I. T. bendravusių su S. L. iki įvykio, parodymus, specialisto išvadą. Vadovaudamasis teismų praktika ir joje naudojama moksliškai patvirtinta alkoholio pasišalinimo iš organizmo formule, teismas padarė išvadą, kad per 1 val. 10 minučių 0.62 prom. alkoholio iš S. L. organizmo pasišalinti negalėjo. Tai, kad kraujas tyrimui paimtas praėjus kiek daugiau nei valandai laiko, šiai išvadai esminės reikšmės neturi, nes kaip nurodė ekspertas J. M. P., tokiu atveju pasišalinimo iš organizmo kiekis proporcingai didinamas iki 0.12–0.29 prom., tačiau net ir įvertinus šiuos rodiklius, atsižvelgiant į tai, kad S. L. kraujyje alkoholio visiškai nenustatyta, jo kraujyje patikros alkoholio kiekio matuoklio metu galėjo būti ne daugiau nei 0.29 prom. alkoholio.

Medicininės apžiūros aktas bei specialisto išvada kurioje nurodyta, kad alkoholio S. L. kraujyje nerasta, nepaneigti, jie prieštarauja alkotesterio patikros rezultatams – juos paneigė, todėl konstatuojama, jog S. L. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 25 dalyje numatytą nusižengimą pripažintas ir nuobauda jam skirta nepagrįstai, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, o nusižengimo bylos teisena nutraukiama. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, sutiko su pirmos instancijos teismo motyvais ir skundą atmetė.

2.3. Šiuo atveju teismai konstatavo, jog policijos pareigūnai savo pareigas atliko netinkamai ir tuo pagrindu buvo priimtas neteisėtas Nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjo teigimu, faktiškai jokio tyrimo nebuvo atlikta, sprendimas priimtas skubotai ir subjektyviai. Atėmus iš pareiškėjo vairuotojo pažymėjimą, jis neteko darbo ir pajamų šaltinio, buvo priverstas kreiptis į advokatą dėl teisinių paslaugų bei prarado teisę gauti iš banko kreditą įsigyti būstą. Šie patirti nuotoliai yra tiesiogiai susiję su neteisėtais Kauno AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnų veiksmais.

2.4. Pareiškėjas dirbo UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ prekybos atstovų grupės vadovu ir šioms pareigoms buvo būtinas vairuotojo pažymėjimas (B kategorija). Pagal administracinio nusižengimo protokolą jis 2020 m. liepos 8 d. buvo sustabdytas policijos patrulių ir nušalintas nuo automobilio vairavimo bei paimtas iš jo vairuotojo pažymėjimas, t. y. prarado galimybę toliau dirbti pagal minėtą darbo sutartį. Todėl darbovietės vadovybės reikalavimu pareiškėjas nuo 2020 m. liepos 13 d. nutraukė darbo sutartį. Pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkis skaičiuojamas už 2019 m. gegužės – 2020 m. birželio mėnesius yra: priskaičiuota 25 324,01 Eur, išmokėta 15 687,46 Eur – vidurkis 1 113,39 Eur. Po darbo sutarties nutraukimo pareiškėjas ieškojo darbo, tačiau negalėjo įsidarbinti, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Pareiškėjas įsidarbino tik atgavęs vairuotojo pažymėjimą, t. y. 2021 m. kovo 4 d. Tokiu būdu dėl nepagrįstai atimto vairuotojo pažymėjimo jis negalėjo įsidarbinti 8 mėn. ir per šį laikotarpį neteko 9 987,09 Eur pajamų (1 113,39 Eur x 8).

2.5. Pareiškėjas buvo atstovaujamas kelių policijos valdyboje ir teisme nagrinėjant šią bylą, buvo ruošiami procesiniai dokumentai bei renkami įrodymai siekiant apginti atstovaujamąjį. Pagal pareiškėjui išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas S. L. sumokėjo 3 500 Eur.

2.6. Pareiškėjas dėl nepagrįstų ir neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, kadangi ilgą laiką negalėjo įsidarbinti, buvo pažemintas darbo kolektyve, sugadinta jo reputacija, su savo drauge ruošėsi pirkti būstą ir tuo tikslu 2020 m. liepos 1 dieną kreipėsi į SEB banką dėl kredito, tačiau, netekęs darbo ir pajamų, jis prarado teisę gauti pagal pateiktą paraišką 83 000 Eur kreditą, o tuo pačiu ir įsigyti būstą. Dėl šių priežasčių jis buvo priverstas butą nuomoti. Neturinę žalą pareiškėjas įvertino 10 000 Eur.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno APVK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė:

3.1. Administracinio nusižengimo byloje pažeidėjas nesutiko su alkotesterio parodymais, nes, jo teigimu, alkoholį vartojo prieš 3 dienas. Byloje nebuvo nustatyta apsvaigimo patikrinimo procedūros pažeidimų, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad alkotesteriu atliktų matavimų duomenys neteisingi. Pagal teismų praktiką asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo priemonėmis atliktų duomenų.

Byloje esantis nusižengimo padarymo metu galiojęs alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris yra tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas ir matavimo ribos, taip pat negauta skundų, kad būtų neatitikimas tarp matavimų kitiems asmenims. Alkotesterio instrukcijoje rekomenduojama laukti 15 min. iki pūtimo, jei yra vartotas alkoholis arba kiti alkoholio matuoklio rezultatus galintys iškreipti produktai. Šiuo atveju tokių duomenų nebuvo gauta. Pareiškėjas nenurodė, kad neseniai butų vartojęs gėrimų ar maisto, kurie galėtų iškreipti alkotesterio parodymus.

Pareigūnai neturi jokio pagrindo laukti 15 min. tam, kad atliktų pakartotinį matavimą, jei pažeidėjas nenurodo vartojęs maisto ar gėrimų, kurie gali iškreipti alkotesterio parodymus. Šiuo atveju eismo įvykis nekilo, todėl policijos pareigūnui nebuvo teisinio pagrindo jo neblaivumą tikrinti pakartotinai. Įvykio vietoje vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiką.

Pagal valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą pareiškėjo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau priimant Nutarimą buvo pasitelktas Valstybinės teisino medicinos ekspertas, kuris panaikino visus kylančius prieštaravimus. Pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo įrodo administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad policijos pareigūnai galėtų būti suinteresuoti neteisingai apkalbėti S. L. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu dalyvavo teismo medicinos ekspertas, kuris, vadovaudamasis medicinos literatūros šaltiniais, pateikė byloje esančias išvadas.

Teismas nepagrindė savo argumento, kodėl eksperto G. A. C. duota išvada, nemačius pažeidėjo, yra netinkama, o eksperto P. – tinkamas.

3.2. Pareiškėjo prašymas atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas turėtų būti netenkintinas, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas; dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (žr., 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017). ANK 666 straipsnyje yra reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėjas, atlyginimo klausimas.

3.3. ANK 567 straipsnis nustato, kad pareigūnai įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone. Šioje byloje pažeidėjo kaltės konstatavimą sustiprino eksperto duota išvada. Skundo teiginys, jog ekspertas G. A. C. yra palankus policijai, nepagrįstas, nes tai tik subjektyvi atstovo nuomonė.

3.4. Nors skunde teigiama, jog S. L. ilgai negalėjo įsidarbinti, kadangi, neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau nutylėta apie jo darbovietę UAB „Baltic Transline“, kurioje S. L. dirbo nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. vasario 12 d. Tai rodo, jog asmuo turėjo galimybes dirbti ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, o būsto paskolos paraiška pasirašyta dar iki nusižengimo padarymo.

3.5. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties turinio, teismas nenustatė jokių neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų, vykdant administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, taip pat nenustatyta Kauno AVPK pareigūnų neteisėto veikimo ar neveikimo renkant pirminius įrodymus, iškeliant bei nagrinėjant pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą bei vykdant teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas. Teismas Nutarimą panaikino dėl tos priežasties, jog teismas byloje surinktus įrodymus įvertino kitaip nei Kauno AVPK pareigūnas, paskyręs pareiškėjui administracinę nuobaudą. Nutarimas S. L. administracinio nusižengimo byloje surašytas tinkamai, pareigūnui vykdant patikėtas funkcijas ir nėra jokio pagrindo spręsti, jog pareigūnas šioje konkrečioje situacijoje veikė nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ar nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, nes vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas surinktus įrodymus įvertino kitaip negu teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti policijos pareigūno neteisėtus veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas (žr., LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013).

3.6. Pareiškėjo prašoma priteisti 10 000 Eur suma patirtai žalai atlyginti yra neadekvatus ir nepagrįstas kompensacijos dydis.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo S. L. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK, 1 590,37 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 1 240 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

5. Teismas nustatė, kad Kauno AVPK 2020 m. rugpjūčio 14 d. Nutarimu S. L. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 900 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėn. už tai, kad jis 2020 m. liepos 8 d. 22.15 val. Kaune, Šilainių pl., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,62 ± 0,02 promilės). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu Kauno AVPK Nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 8 d., išnagrinėjęs Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimą ir Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkino. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. vasario 8 d.

6. Taip pat teismas nustatė, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 9 d. nutarime konstatavo, kad S. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo patrauktas nepagrįstai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, t. y. vieniems įrodymams nepagrįstai suteikiant didesnę įrodomąją galią prieš kitus įrodymus, nepašalinus esminių prieštaravimų dėl S. L. neblaivumo fakto. Teismas pripažino, kad neįrodyta S. L. inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, kadangi į bylą pateikti medicininės apžiūros aktas ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad alkoholio S. L. kraujyje nerasta, yra nepaneigti. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartyje nurodė, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, taip pat įvertinęs skundžiamame nutarime bei institucijos viršininko skunde pateiktus argumentus bei motyvus, visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad ne teismo tvarka priimtu nutarimu S. L. buvo nepagrįstai pripažintas padariusiu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

7. Atsižvelgęs į tai, jog Nutarimas buvo panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta dėl to, kad S. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo patrauktas nepagrįstai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, t. y. vieniems įrodymams nepagrįstai suteikiant didesnę įrodomąją galią prieš kitus įrodymus, nepašalinus esminių prieštaravimų dėl S. L. neblaivumo fakto, bei į LVAT praktiką, pagal kuria aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas, teismas sprendė, jog yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo atstovas, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą ir priimdamas Nutarimą, vieniems įrodymams nepagrįstai suteikiant didesnę įrodomąją galią prieš kitus įrodymus, nepašalinus esminių prieštaravimų dėl S. L. neblaivumo fakto, nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taigi iš esmės atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

Teismo vertinimu, būtent Kauno AVPK (jo pareigūnai), nagrinėdami pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą dar prieš priimant nutarimą ir bylai pasiekiant teismą, turėjo ištirti visas administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, teisingai įvertinti teisiškai reikšmingas aplinkybes, pašalinti byloje esančius prieštaravimus, pagrįsti savo vidinį įsitikinimą visapusišku, pilnutiniu ir objektyvių bylos aplinkybių išnagrinėjimu, t. y. surinkti neabejotinus įrodymus, kurių nebūtų galima paneigti kitais duomenimis, kad pareiškėjas vairavo automobilį turėdamas 0,62 promilių neblaivumo laipsnį, tačiau to nepadarė, kadangi, kaip minėta, įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu pareiškėjo administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta nenustačius pažeidimo įvykio ir sudėties, t. y. nesurinkus pakankamai įrodymų pareiškėjo padarytam pažeidimui konstatuoti.

Kadangi institucijos pareigūnai neužtikrino gero administravimo principo taikymo, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, netinkamai vykdė teisės aktais nustatytas pareigas, tokiais veiksmais viešojo administravimo subjektai padarė pareiškėjui žalą, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais veiksmais, todėl teismas konstatavo, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

8. Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą priteisti turtinę žalą, kuria sudaro 9 987,09 Eur negautų pajamų, nes dėl neteisėto vairuotojo pažymėjimo jis neteko darbo ir negalėjo įsidarbinti 8 mėn., teismas nurodė, jog pareiškėjo pateikti duomenys patvirtino, jog jis įvykio metu (2020 m. liepos 8 d.) dirbo UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ prekybos atstovų grupės vadovu ir šioms pareigoms buvo būtinas vairuotojo pažymėjimas (B kategorija). Darbo sutartis nutraukta 2020 m. liepos 14 d. 2021 m. kovo 8 d. UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ pažyma apie darbuotojo pajamas patvirtino, kad pareiškėjui nuo 2019 m. balandžio iki 2020 m. liepos mėn. buvo išmokėta 16 540,92 Eur.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apie pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nustatyta, kad nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2020 m. lapkričio 29 d. pareiškėjui išmokėta 2 833,71 Eur nedarbo draudimo išmoka, nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. vasario 12 d. gavo pajamų – 3 590,39 Eur iš UAB Baltic Transline“, nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2021 m. kovo 7 d, išmokėta 389,51 Eur nedarbo draudimo išmoka, 2021 m. kovo 8 d. pareiškėjas priimtas dirbti UAB „Baumit“. Iš pateiktos 2021 m. kovo 8 d.

UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ pažymos apie darbuotojo pajamas nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio iki 2020 m. liepos mėnesio buvo priskaičiuota 26 479,77 Eur ir išmokėta 16 540,92 Eur, bet į šį laikotarpį neįskaičiuotini balandžio ir liepos mėn. atlyginimai, kadangi buvo dirbta nepilni mėnesiai, todėl darbo užmokesčio vidurkį teismas skaičiavo už 2019 m. gegužės – 2020 m. birželio mėnesius ir jis yra toks: priskaičiuota 25 324,01 Eur – vidurkis 1 808,85 Eur, išmokėta 15 687,46 Eur – vidurkis 1 120,53 Eur.

Taigi pareiškėjas per laikotarpį nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2021 m. vasario 8 d., kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, neteko 8 403,98 Eur negautų pajamų (negautas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2021 m. kovo mėn.). Tačiau teismas, atsižvelgęs į valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, nustatė, jog nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2020 m. lapkričio 29 d. pareiškėjui išmokėta 2 833,71 Eur nedarbo draudimo išmoka, nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. vasario 12 d. gavo pajamų – 3 590,39 Eur iš UAB „Baltic Transline“, nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2021 m. kovo 7 d. išmokėta 389,51 Eur nedarbo draudimo išmoka, 2021 m. kovo 8 d. pareiškėjas priimtas dirbti UAB „Baumit“.

Įvertinęs tai, pareiškėjo 8403,98 Eur negautas pajamas teismas sumažino iki 1 590,37 Eur (atėmus 3 223,22 Eur išmokėtą nedarbo draudimo išmoką ir 3 590,39 Eur gautas pajamas laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. vasario 12 d. iš UAB „Baltic Transline“) ir šią sumą priteisė iš pareiškėjo naudai.

9. Vertindama pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovui priėmus vėliau nepagrįstu pripažintą Nutarimą administracinio nusižengimo byloje (atimta teisė vairuoti transporto priemonę 14 mėn., skirta 900 Eur bauda), pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumų, išgyvenimų. Aplinkybės, kad administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia neigiamų emocijų, stresą, išgyvenimų, o šios nuobaudos nuginčijimo procesas sukelia papildomų laiko sąnaudų ir nepatogumų, papildomo įrodinėjimo nereikalauja. Atsižvelgęs į LVAT praktikoje taikytinus neturtinės žalos vertinimo kriterijus tokio pobūdžio bylose, nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus dėl patirtos skriaudos, emocinės būsenos, nuobaudos nuginčijimo proceso sukeltus papildomus nepatogumus, pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

10. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 3 500 Eur išlaidas teisinės paslaugoms administracinio nusižengimo byloje teismas nurodė, kad ANK 666 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjui Kauno AVPK pareigūnai pradėjo administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuri vėliau buvo nutraukta, nelaikytina deliktu, kuris kompensuotinas pagal CK 6.271 straipsnį – pareiškėjas savo prašymą išimtinai siejo tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms. Siekdamas atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą, pareiškėjas nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis.

11. Nors, teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma 2 000 Eur su bylos nagrinėjimu susijusi išlaidų suma neviršija maksimalios nustatytos sumos, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismas priteistiną išlaidų sumą sumažino iki 62 proc. ir priteisė 1 240 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 12. Pareiškėjas S. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK, priteisti 13 487,09 Eur turtinės žalos, 10 000 Eur neturtinės žalos ir 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad:

12.1. Teismo sprendime nurodytos socialinio draudimo 2 833,71 Eur išmokos, kurių pagrindu buvo sumažinta turtinė žalą, pareiškėjas negavo. Be to, ši išmoka negali būti prilyginama prie gaunamo pastovaus atlyginimu, kurių pagrindu jis būtų gavęs įsigyti būstą, todėl teismas nepagrįstai sumažino sumą iki 1 590,37 Eur.

12.2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjo prašymas atlyginti išlaidas gali būti nagrinėjamas tik bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas buvo atstovaujamas ne tik teisme, bet ir policijoje ir tai nėra bylinėjimosi išlaidos, apie kurias kalbame teismo sprendime. Šios išlaidos laikytinos patirtais nuostoliais, t. y. žala, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismingos administraciniam teismui.

12.3. Dėl nepagrįstai atimto vairuotojo pažymėjimo pareiškėjas buvo priverstas nutraukti darbo sutartį, ilgą laiką negalėjo įsidarbinti pagal išsilavinimą, buvo pažemintas darbo kolektyve, buvo sugadinta jo reputacija. Pareiškėjas su drauge ruošėsi pirkti būstą ir 2020 m. liepos 1 d. kreipėsi į SEB banką dėl kredito, tačiau, netekęs darbo ir pajamų, jis prarado teisę gauti kreditą, o tuo pačiu ir įsigyti būstą. Dėl šių priežasčių jam teko būstą nuomoti.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVPK, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimą. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokios aplinkybės kaip bylos nesudėtingumas ir nedidelė ginčo suma gali būti teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagrįstumo. Teismo sprendime turėjo būti nustatytas teisinis pagrindas spręsti dėl bylinėjimo išlaidų, kaip iš dalies nepagrįstų, sumažinimo. Atsižvelgiant į bylos nesudėtingumą, į nedidelę ginčo sumą, į tai, kad byloje nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės, laikytina, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti sprendžiamas iš naujo.

13.2. Prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 66 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Atsižvelgus į tai pareiškėjo prašymas turėtų būti netenkintinas, nes išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį.

13.3. Pagal LVAT praktiką tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės. Šiuo atveju pažeidėjo kaltės konstatavimą sustiprino eksperto duota išvada. Nors pareiškėjas teigė, kad ilgą laiką negalėjo įsidarbinti, tačiau nutylėjo apie savo darbovietę UAB „Baltic Transline“, kurioje S. L. dirbo nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. vasario 12 d. Be to, būdamas pakankamai jauno amžiaus, S. L. yra pakeitęs 21 darbovietę, kas rodo, jog jam įsidarbinti problemų nėra.

13.4. Pareiškėjo teiginys, jog jam tenka nuomotis būstą, yra nepagrįstas, nes prie skundo nepridėta nuomos sutartis. Taip pat nesutampa byloje pateikti dokumentai, kuriais bankas atsisakė suteikti pareiškėjui paskolą, be to, būsto paskolos paraiška pasirašyta dar iki nusižengimo padarymo.

13.5. Bendrosios kompetencijos teismas nenustatė jokių neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų vykdant administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, taip pat nenustatyta Kauno AVPK pareigūnų neteisėto veikimo ar neveikimo renkant pirminius įrodymus, iškeliant nei nagrinėjant pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą bei vykdant teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas. Kauno APVK įsitikinimu, Nutarimas buvo panaikintas dėl to, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino kitaip nei Kauno AVPK pareigūnas, paskyręs pareiškėjui administracinę nuobaudą. Nutarimas buvo surašytas tinkamai, pareigūnui vykdant patikėtas funkcijas ir nėra jokio pagrindo spręsti, jog pareigūnas veikė nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ar nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai.

14. Pareiškėjas S. L. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Jis nurodo, jog bendrosios kompetencijos teismas nustatė, kad policijos pareigūnai, tikrindami pareiškėjo blaivumą, netinkamai atliko savo pareigas, nevykdė teisės aktų reikalavimų, netinkamai vertino turimus įrodymus ir todėl panaikino Nutarimą. Tokiu būdu aiškiai konstatuoti neteisėti pareigūnų veiksmai. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Pagal advokato suteiktas paslaugas ir sudarytą teisinių paslaugų sutartį pareiškėjas atsiskaitė su advokatu ir tai yra bylinėjimosi išlaidos, kurias privalo atlyginti atsakovas.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVPK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Kauno AVPK atsiliepime išdėstyti argumentai sutampa su argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas nurodė patyręs tiek turtinę, tiek neturtinę žalą dėl neteisėtų Kauno AVPK Kelių policijos pareigūnų veiksmų, surašant 2020 m. liepos 8 d. protokolą, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir Nutarimu skiriant administracinę baudą bei vairuotojo pažymėjimo atėmimą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą pažeidimą.

17. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, t. y. pripažino, kad Kauno AVPK pareigūnai, tirdami administracinio teisės pažeidimo bylą ir nepagrįstai pareiškėjui Nutarimu paskirdami administracinę baudą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą pažeidimą, padarė neteisėtus veiksmus (tinkamai neveikė), ir tuo pagrindu priteisė pareiškėjui dalį reikalauto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes laikosi pozicijos, kad jam turėjo būti priteistas 13 487,09 Eur turtinės žalos atlyginimas, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės teigdamas, jog Kauno AVPK neatliko jokių neteisėtų veiksmų, teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad jam turėjo būti priteistas 13 487,09 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

21. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

22. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).

23. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio (ne)buvimas, būtina visapusiškai išanalizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, įvertinti deliktinės atsakomybės apimtį, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės.

24. Šios bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, jog vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Kauno AVPK 2020 m. rugpjūčio 14 d. Nutarimu S. L. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 900 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėn. už tai, kad jis 2020 m. liepos 8 d. 22.15 val. Kaune, Šilainių pl., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,62 ± 0,02 promilės). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu Kauno AVPK Nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Kauno apylinkės teismas nustatė, jog S. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo patrauktas nepagrįstai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, t. y. vieniems įrodymams nepagrįstai suteikiant didesnę įrodomąją galią prieš kitus įrodymus, nepašalinus esminių prieštaravimų dėl S. L. neblaivumo fakto. Teismas pripažino, kad neįrodyta S. L. inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, kadangi į bylą pateikti medicininės apžiūros aktas ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad alkoholio S. L. kraujyje nerasta, yra nepaneigti.

26. Teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020).

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Kauno AVPK pareigūnai šiuo atveju neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal ANK normas, t. y. atliko neteisėtus veiksmus valstybės civilinės atsakomybės vertinimo prasme. Neteisėtas nubaudimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarimu). Tokios aplinkybės tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę žalą.

28. Konstatavus, kad Kauno APVK pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, konstatuotina ir tai, jog šioje byloje buvo pagrindas spręsti tiek dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nagrinėjamu atveju per laikotarpį nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2021 m. vasario 8 d., kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, neteko 8 403,98 Eur negautų pajamų (negautas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2021 m. kovo mėn.). Tačiau, įvertinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktus duomenis, nustatyta, jog nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2020 m. lapkričio 29 d. pareiškėjui išmokėta 2 833,71 Eur nedarbo draudimo išmoka, nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. vasario 12 d. gavo pajamų – 3 590,39 Eur iš UAB Baltic Transline“, nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2021 m. kovo 7 d. išmokėta 389,51 Eur nedarbo draudimo išmoka, 2021 m. kovo 8 d. pareiškėjas priimtas dirbti UAB „Baumit“. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo negautas pajamas sumažino iki 1590,37 Eur ir šią sumą priteisė iš pareiškėjo naudai.

29. Dėl neturtinės žalos priteisimo pažymėtina, jog nėra abejonių, jog dėl nepagrįsto nubaudimo pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises (nuginčyti Kauno AVPK 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą), turėjo inicijuoti teisminį procesą, o tai taip pat pareiškėjui sukėlė papildomus išgyvenimus ir nepatogumus. Pareiškėjas to nebūtų patyręs, jei dėl Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų administracinio teisės pažeidimo byloje nebūtų nepagrįstai nubaustas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme ir iš dalies tenkino pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteista pinigų suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra adekvati ir protingo dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, priteisimo

30. Pareiškėjas dėl neteisėtų Kauno AVPK veiksmų prašo priteisti 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal CK 6.271 straipsnį. Pareiškėjas nurodo, kad jis patyrė 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų Kauno apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme, kur buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, ir šios išlaidos jam turi būti atlygintos, nes Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu panaikintas Nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta dėl to, kad pareiškėjo veiksmuose nėra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pagal LVAT praktiką, kurioje buvo pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje, kurią reglamentavo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normos, asmeniui padaryta žala (patirtos bylinėjimosi išlaidos) atlyginamos pagal CK 6.271 straipsnį.

32. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais, nes LVAT, vertindamas ankstesnę administracinių teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose (žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020), konstatavo, kad administraciniuose teismuose nagrinėjant skundus, kuriais buvo prašoma priteisti žalos atlyginimą, kildinamą iš išlaidų teisinėms paslaugoms teisminiuose ginčuose dėl pritaikytos administracinės atsakomybės, lemiamą reikšmę turėjo procesinės normos, reglamentavusios ginčų dėl administracinės atsakomybės taikymo nagrinėjimą teismuose. Prieš ginčo santykius, iki 2016 m. gruodžio 31 d., tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą reguliavo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kuriame nebuvo įtvirtinta nuostatų, kuriomis vadovaujantis galėjo būti atlyginamos administracinio teisės pažeidimo bylos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas LVAT praktikoje buvo pažymėta, kad nebuvo specialiojo įstatymo, reglamentuojančio turėtų išlaidų advokatui administracinių teisės pažeidimų bylose atlyginimą.

33. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose, ir konstatavo, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271straipsniu. Tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiosiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialiąsias ABTĮ normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį.

34. Šiuo atveju pareiškėjo administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ir nutarimas priimtas ANK 666 straipsnio galiojimo metu (straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.) ir tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą ir galimybę nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą teismui remiantis specialiuoju įstatymu pateikti prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, todėl tokio prašymo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismui eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.

35. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.

36. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

37. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis LVAT suformuotos praktikos. Dėl šių priežasčių apeliaciniai skundai nepripažįstami pagrįstais ir tenkintinais, todėl atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė